Legislator Case Law & Legislation
2024-04-17 Nr. AB-6419-3-62-3-01029-2022-2 AI generated

2024-04-17 Nr. AB-6419-3-62-3-01029-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-17 Nr. AB-6419-3-62-3-01029-2022-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldoga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldoga“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-17 Nr. AB-6419-3-62-3-01029-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saldoga“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Kauno departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 33SV-113 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-504-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01029-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldoga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldoga“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saldoga“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Kauno departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 33SV-113 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2022 m. balandžio 5 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad Tarnybos Kauno departamentas, įvertinęs pareiškėjo produktą sūdytą atlantinių silkių filė „Rausvoji rožytė“ (partijos Nr. L0303N, tinka vartoti iki 2022 m. kovo 27 d.) (toliau – ir Produktas) ir remdamasis Tarnybos Kauno departamento 2022 m. balandžio 5 d. Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktu Nr. 33GMTS-485 (toliau – ir Patikrinimo aktas), UAB „Lidl Lietuva“ 2022 m. balandžio 1 d. Pranešimu apie nesaugų ar galimai nesaugų maistą, suklastotą maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus Nr. 22-04 (toliau – ir Pranešimas), „Eurofins“ Polska Sp. Z.o.o. 2022 m. kovo 31 d. Laboratorinių tyrimų protokolu Nr. AR-22-ST-043359-01, kuriame nurodoma, kad 1 iš 5 mėginių (720-2022-00051084) nustatyta Listeria monocytogenes bakterijų (110 kolonijas sudarančių vienetų grame (toliau – ir ksv/g), nustatė, jog šis Produktas yra nesaugus ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Sprendime nurodytais teisės aktais, Tarnybos Kauno departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui tiekti į rinką nesaugų Produktą, įpareigoti susigrąžinti nesaugų Produktą, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos Kauno departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra pateikta informacija, kuri patvirtintų, kad Produkto mėginiai mikrobiologiniams tyrimams buvo paimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kauno departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą pateikti informaciją, susijusią su mėginių paėmimo aplinkybėmis, 2022 m. balandžio 28 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. 33S-(33.6.)-1414 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo neatsakė nė į vieną pareiškėjo užduotą klausimą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Produkto mėginiai buvo paimti laikantis mėginių paėmimą reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjo vertinimu, ginčo teisinis reguliavimas ir jo pagrindu formuojama teismų praktika leido tvirtinti, jog bet kuris laboratoriniam tyrimui imamas mėginys turi būti imamas laikantis nustatytų procedūrų, nes tik tokiu būdu surinkti įrodymai laikytini atitinkantys leistinumo reikalavimus ir tik tokių įrodymų pagrindu valstybinę maisto ir valstybinę veterinarinę kontrolę vykdančios institucijos priimti sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Ši aplinkybė buvo pagrindas išvadai, kad Tarnybos Kauno departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė remdamasis įrodymais (UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimu ir „Eurofins“ Polska Sp. Z.o.o. 2022 m. kovo 31 d. Laboratorinių tyrimų protokolu Nr. AR-22-ST-043359-01), kurie neatitinka leistinumo reikalavimų. Pareiškėjas, gavęs Tarnybos Kauno departamento Sprendimą, Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centre atliko tos pačios partijos Nr. L0303N Produkto mikrobiologinius tyrimus, kurių metu monocytogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) Produkte nebuvo nustatyta.

4. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Kauno departamento veikimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu, todėl priimtas Sprendimas, atsižvelgiant į padarytus esminius procedūros pažeidimus, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, kvestionuodamas mėginio atrinkimo ir pristatymo tyrimui aplinkybes, nurodė tik hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepagrįstus objektyviais įrodymais ir (ar) aplinkybėmis.

7. Tarnyba nurodė, kad, pagal Lietuvos standarto LST 1615:2000 „Maisto produktai ir maisto priedai. Mėginių ėmimas ir ruošimas mikrobiologiniams tyrimams“ (toliau – ir LST 1615:2000 Standartas) 4.1. papunktį, mikrobiologiniams tyrimams mėginius gali imti tik turintis specialų pasiruošimą arba patirtį šioje srityje ir suinteresuotų šalių įgaliojimus asmuo. Pagal LST 1615:2000 Standarto 4.4.1. papunktį, prie siunčiamų į laboratoriją atrinktų mėginių pridedama mėginių ėmimo ataskaita, kurią pasirašo juos ėmęs asmuo ir suinteresuotų šalių atstovai (jeigu jie dalyvavo). Pagal LST 1615:2000 Standarto 4.4.2 papunktį ataskaitoje turi būti nurodytos visos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos mėginiui (įpakavimo būklė, aplinkos temperatūra, santykinis oro drėgnis, produktų ir mėginių temperatūra, mėginių ėmimo priemonių ir mėginių taros sterilizavimo būdas ir kita informacija). Maisto / pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti akto forma (toliau – ir Forma) nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Bl-489 „Dėl mėginių paėmimo tirti aktų formų patvirtinimo“. Vadovaujantis patvirtina Forma, mėginio paėmimo tirti metu yra matuojama ir Formoje nurodoma aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu ir jo priėmimo tirti laboratorijoje metu.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Kauno departamentas iš Tarnybos gavo informaciją dėl UAB „Lidl Lietuva“ 2022 m. balandžio 1 d. pateikto Pranešimo, kuriame nurodoma, kad UAB „Lidl Lietuva“ atliktos savikontrolės tyrimų metu sūdytų silkių filė „Rausvoji rožytė“ ATG 900 (tinka vartoti iki 2022 m. kovo 27 d., gamintojas – UAB „Saldoga“) nustatytos Listeria monocytogenes bakterijos. Tarnybos Kauno departamentas, gavęs minėtą informaciją, 2022 m. balandžio 5 d. atliko neplaninį pareiškėjo patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo surašytas 2022 m. balandžio 5 d. Tarnybos Kauno departamento Patikrinimo aktas. Atlantinių silkių filė (dydis 40/70, tiekėjas – „Pelagia AS“ Norvegija, gauta 2022 m. vasario 9 d., partijos Nr. P22-09, gauta 19 600 kg) likučio tikrinimo metu įmonėje nebuvo. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad paskutinė produkcija iš minėtos žaliavos (400 kg) pagaminta 2022 m. kovo 9 d. (sūdyta atlantinių silkių filė po 220 g, tinka vartoti iki 2022 m. balandžio 2 d.). Iš minėtos žaliavos pagamintų produktų terminai pasibaigę.

9. Atsakovas nurodė, kad tikrinimo metu pareiškėjas pateikė žaliavos, iš kurios buvo gaminta silkių filė „Rausvoji rožytė“ (šaldytos atlantinių silkių filė, dydis 40/70, partijos Nr. P22-09), tyrimų rezultatus, kad Listeria monocytogenes bakterijų neaptikta. Tyrimai atlikti UAB „Norvelita“ atestuotoje laboratorijoje. Gaminiui silkių filė „Rausvoji rožytė“ mikrobiologiniai tyrimai neatlikti. Pareiškėjas pateikė atitikties įvertinimo protokolus gaminiams, pagamintiems iš tos pačios žaliavos: KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro (Kaunas) Tyrimų protokolas Nr. 2570/2022-03-18, sūdyti atlantinių silkių filė gabaliukai su keptomis daržovėmis aliejuje (480 g), tinka vartoti iki 2022 m. kovo 9 d. Tirtas Listeria monocytogenes bakterijų skaičius prie +37 °C, ksv/g, rezultatas <1,0 x 10; KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro (Kaunas) Tyrimų protokolas Nr. 2571/2022-03-18, sūdyti atlantinių silkių filė gabaliukai su marinuotais svogūnais aliejuje (480 g), tinka vartoti iki 2022 m. kovo 9 d. Tirtas Listeria monocytogenes bakterijų skaičius prie +37 °C, ksv/g, rezultatas <1,0 x 10. Apie nustatytas Listeria monocytogenes bakterijas UAB „Lidl Lietuva“ informavo pareiškėją. Ši skubiai UAB „Lidl Lietuva“ prekybos tinklui pateikė informaciją apie Produkto susigrąžinimą iš rinkos iki 2022 m. balandžio 8 d. Atsižvelgęs į pateiktą informaciją, Tarnybos Kauno departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti tiekti rinkai Produktą, įpareigoti pareiškėją susigrąžinti jį iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas išreiškė abejonę dėl UAB „Lidl Lietuva“ savikontrolės metu vykdyto Produkto mėginio paėmimo, t. y. kokiais mėginių paėmimą ir jų gabenimą tirti reglamentuojančiais teisės aktais vadovaudamasi UAB „Lidl Lietuva“ ėmė mėginius ir gabeno juos mikrobiologinei taršai įvertinti; ar UAB „Lidl Lietuva“ pateikė Sprendimą priėmusiam Tarnybos Kauno departamentui kokius nors įrodymus (pvz., mėginių paėmimo tirti aktą), patvirtinančius, kad Produkto mėginiai buvo paimti ir tyrimui gabenti laikantis nustatytos tvarkos (pareiškėjas dėl šių klausimų 2022 m. balandžio 22 d. buvo pateikęs raštą Tarnybos Kauno departamentui).

Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. Bl-883 (toliau – ir Nurodymai), 5 punkte nurodyta, jog vykdant ūkio subjektuose valstybinę maisto ir valstybinę veterinarinę kontrolę, produktų mėginiai imami vadovaujantis atitinkamais mėginių paėmimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tai imperatyvus reikalavimas, kurio turi laikytis tiek valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę atliekančios institucijos, tiek ir ūkio subjektai, laboratorinius tyrimus atliekantys savikontrolės tikslais.

LST 1615:2000 Standarto 4.1. papunktyje nustatyti reikalavimai mėginius imantiems asmenims (mikrobiologiniams tyrimams mėginius gali imti tik turintys specialų pasiruošimą arba patirtį šioje srityje ir suinteresuotų šalių įgaliojimus asmuo), 4.4.1.–4.4.2. papunkčiuose išdėstyti reikalavimai mėginių ėmimo ataskaitai, 4.5.1.–4.5.3. papunkčiuose aptariami mėginių plombavimo ir ženklinimo reikalavimai, 5.1.–5.6. papunkčiuose nurodyti mėginių ėmimo principai, 8.1.–8.4. papunkčiuose nustatyti reikalavimai mėginių gabenimui ir laikymui.

Sprendimas dėl pareiškėjo Produkto uždraudimo buvo priimtas Tarnybos Kauno departamentui vykdant valstybinę maisto kontrolę (ši funkcija yra įtvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų, patvirtintų 2000 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos nuostatos), 9.2.2. papunktyje). Tarnybos nuostatų 9.3.2. papunktyje yra numatyta Tarnybos funkcija vykdyti maisto laboratorinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su maistu, vertinimą.

Valstybinių mėginių, kuriuos paima Tarnybos pareigūnai valstybinės maisto kontrolės metu, paėmimo tvarką reglamentuoja Nurodymai. Teisės aktai nereglamentuoja, kad, vykdydami valstybinę maisto kontrolę ir priimdami su ja susijusius sprendimus dėl maisto produktų, Tarnybos pareigūnai būtinai privalo paimti produkto valstybinį mėginį ištyrimui ir negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų rezultatais. Pareiškėjui yra žinoma, kad net jei Tarnybos pareigūnai 2022 m. balandžio 5 d. vykdyto patikrinimo metu ir būtų norėję paimti pareiškėjo Produkto valstybinį mėginį (kuris nėra privalomas), jie to nebūtų galėję padaryti, kadangi UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimas apie savikontrolės metu nustatytas Produkte leistiną normą viršijančias Listeria monocytogenes bakterijas Tarnybai buvo pateiktas 2022 m. balandžio 1 d., t. y. jau po Produkto galiojimo laiko pasibaigimo, kuris buvo 2022 m. kovo 27 d.

11. Atsakovas nurodė, kad ūkio subjektų pareiga atlikti savikontrolės tikslais laboratorinius tyrimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 15:2021) 38 punkte: „Visi maisto tvarkymo subjektai turi atlikti tvarkomo maisto ir aplinkos laboratorinę savikontrolę, laikydamiesi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyto mėginių ėmimo dažnumo (kai jis nustatytas), arba vadovaudamiesi maisto tvarkymo subjekto taikomais savikontrolės, pagrįstos RVASVT principais, reikalavimais.“ Pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisėtas, visiškai įrodymais pagrįstas Sprendimas dėl jo Produkto uždraudimo, kadangi Produkto mėginys buvo paimtas ir transportuotas į „Eurofins“ laboratoriją laikantis visų pareiškėjo skunde išvardytų LST 1615:2000 Standarte nustatytų reikalavimų.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Saldoga“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Tarnybos Kauno departamentas iš Tarnybos gavo informaciją dėl UAB „Lidl Lietuva“ 2022 m. balandžio 1 d. pateikto Pranešimo apie nesaugų ar galimai nesaugų maistą, suklastotą maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus Nr. 22-04, kuriame nurodoma, kad UAB „Lidl Lietuva“ atliktos savikontrolės tyrimų metu sūdytų silkių filė „Rausvoji rožytė“ ATG 900 (tinka vartoti iki 2022 m. kovo 27 d., gamintoja – UAB „Saldoga“) nustatytos Listeria monocytogenes bakterijos. UAB „Lidl Lietuva“ Pranešime pažymėjo, kad silkių filė (partijos Nr. L0303N, supakuota po 1,3 kg (0,9 kg be skystos terpės), iš viso gautų pakuočių kiekis – 1 008 vnt., gautų pakuočių bendras svoris – 907,2 kg, kilmės šalis – Lietuva), Lenkijos laboratorijoje „Eurofins“ atlikus periodinės savikontrolės tyrimus, buvo nustatyta Listeria monocytogenes bakterijų (110 ksv/g) (Laboratorinių tyrimų protokolas Nr. AR-22-ST-043359-01). „Eurofins“ laboratorijos tyrimų protokole pažymėta, kad iš 5 silkės filė mėginių 1 mėginyje yra rasta Listeria monocytogenes bakterijų (110 ksv/g), o tai, pagal „Eurofins“ laboratorijos tyrimų protokolo išvadą, neatitinka 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų reikalavimų. Kadangi reglamentuota kritinė riba yra 100 ksv/g, UAB „Lidl Lietuva“ nedelsdama informavo tiekėją UAB „Saldoga“. Atsižvelgiant į produktų tinkamumo vartoti terminus, rinkoje Produkto nėra. Vartotojų skundų dėl galimo apsinuodijimo šiais Produktais negauta.

13.2. Tarnybos Kauno departamentas, gavęs anksčiau minėtą informaciją, 2022 m. balandžio 5 d. atliko neplaninį pareiškėjo patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo surašytas 2022 m. balandžio 5 d. Tarnybos Kauno departamento Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 33GMTS-485. Jame užfiksuota, kad silkių filė „Rausvoji rožytė“ (partijos Nr. L0303N, po 1 300 g, tinka vartoti iki 2022 m. kovo 27 d.) tikrinimo metu pareiškėjo įmonėje nerasta. Pagal pateiktus dokumentus atsekta, kad silkių filė „Rausvoji rožytė“ (partijos Nr. L0303N, po 1 300 g, tinka vartoti iki 2022 m. kovo 27 d.) buvo gaminta iš šaldytos atlantinių silkių filė (dydis 40/70, tiekėjas – „Pelagia AS“ Norvegija, gautos 2022 m. vasario 9 d., žaliavai suteiktas partijos NR. P22-09, gauta 19 600 kg, važtaraščio Nr. 120362/16-02-2022,2022-2-16).

13.3. Tikrinimo metu pareiškėjas pateikė žaliavos, iš kurios gaminta silkių filė „Rausvoji rožytė“ (šaldytos atlantinių silkių filė, dydis 40/70, partijos Nr. P22-09), tyrimų rezultatus, kad Listeria monocytogenes bakterijų neaptikta. Tyrimai atlikti atestuotoje UAB „Norvelita“ laboratorijoje. Gaminiui silkių filė „Rausvoji rožytė“ mikrobiologiniai tyrimai neatlikti. Pareiškėjas pateikė atitikties įvertinimo protokolus gaminiams, pagamintiems iš tos pačios žaliavos: KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro (Kaunas) Tyrimų protokolas Nr. 2570/2022-03-18, sūdyti atlantinių silkių filė gabaliukai su keptomis daržovėmis aliejuje (480 g), tinka vartoti iki 2022 m. kovo 9 d. Tirtas Listeria monocytogenes bakterijų skaičius prie +37 °C, ksv/g, rezultatas <1,0 x 10; KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro (Kaunas) Tyrimų protokolas Nr. 2571/2022-03-18, sūdyti atlantinių silkių filė gabaliukai su marinuotais svogūnais aliejuje (480 g), tinka vartoti iki 2022 m. kovo 9 d. Tirtas Listeria monocytogenes bakterijų skaičius prie +37 °C, ksv/g, rezultatas <1,0 x 10. Apie nustatytas Listeria monocytogenes bakterijas UAB „Lidl Lietuva“ informavo pareiškėją.

13.4. Patikrinimo akte Tarnybos pareigūnai pateikė išvadą, kad nustatyta neatitiktis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 2 dalies b punktui; Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I skyriaus 1.3 papunkčiui. Tikrinimo metu nustatytas maisto produktų saugos pažeidimas.

13.5. Atsižvelgęs į anksčiau pateiktą informaciją, Tarnybos Kauno departamentas priėmė 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 33SV-113 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti tiekti rinkai Produktą, įpareigoti pareiškėją susigrąžinti jį iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, Produktas tapo nesaugus ne dėl jo kaltės, bet dėl netinkamo produkto laikymo ir (ar) jo mėginių paėmimo ir (ar) gabenimo į laboratoriją.

15. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, mėginių ėmimą ir ruošimą mikrobiologiniams tyrimams reglamentuojančio LST 1615:2000 Standarto 4.1., 4.4.1. ir 4.4.2. papunkčių nuostatas, bei pažymėjo, kad vadovaujantis patvirtinta Forma, mėginio paėmimo tirti metu yra matuojama ir Formoje nurodoma aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu ir jo priėmimo tirti laboratorijoje metu.

16. Teismas nustatė, kad Produkto galiojimo laikas baigėsi 2022 m. kovo 27 d., o Tarnybos Sprendimas buvo priimtas 2022 m. balandžio 5 d. (po 2022 m. balandžio 1 d. gauto UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimo apie nesaugų Produktą). Taigi, po 2022 m. balandžio 1 d. gauto UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimo apie nesaugų Produktą šio Produkto jau nebuvo. Pareiškėjas su skundu yra pateikęs informaciją, kad po Sprendimo gavimo KTU Maisto tyrimų centre atliko tos pačios partijos Nr. L0303N Produkto mikrobiologinius tyrimus, kurių metu Listeria monocytogenes bakterijų neaptikta (Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2022 m. balandžio 29 d. Tyrimų protokolas Nr. 1040698). Šie pareiškėjo pateikti tyrimo rezultatai neturėjo reikšmės priimto Sprendimo teisėtumui, kadangi Produkto vartojimo laikas (galioja iki 2022 m. kovo 27 d.) jau net iki Sprendimo priėmimo (2022 m. balandžio 5 d.) buvo pasibaigęs. Pareiškėjas pateikė arbitražinio Produkto mėginio rezultatą, o šis Produkto arbitražinis mėginys buvo pateiktas ištirti KTU Maisto tyrimų centrui, praėjus beveik mėnesiui po šio Produkto tinkamumo vartoti laiko pasibaigimo (tyrimo atlikimo data 2022 m. balandžio 25–29 d.). Toks produktas yra laikytinas šalutiniu gyvūniniu produktu (2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002). Produkto tinkamumo vartoti savybės yra vertinamos (tiriant šio produkto mėginį) per šio produkto tinkamumo vartoti laiką. Po produkto tinkamumo vartoti pasibaigimo laiko (produktui tapus šalutiniu gyvūniniu produktu) Listeria monocytogenes bakterijų išlikimo galimybės produkte yra neaiškios, nes nėra atlikta moksliškai pagrįstų tyrimų dėl šių bakterijų išlikimo savybių, maisto produktui tapus šalutiniu gyvūniniu produktu.

17. Teismas vertino tai, jog Patikrinimo akte užfiksuota, kad Produkto „<...>2 vnt. po 1 300 g. palikti įmonėje arbitražiniam tyrimui“. Liko neaišku, kodėl pareiškėjas, turėdamas visas galimybes, neištyrė Produkto arbitražinio mėginio Produkto tinkamumo vartoti metu, o laukė, kol Produkto tinkamumo vartoti terminas pasibaigs, kodėl tik praėjus beveik mėnesiui po Produkto tinkamumo vartoti pasibaigimo ištyrė šio pasibaigusio galiojimo Produkto mėginį ir, remdamasi jo rezultatais bei neaiškiomis prielaidomis apie neva neaiškų Produkto mėginio paėmimą ir transportavimą į laboratoriją „Eurofins“, reiškė pretenzijas Tarnybai dėl jam nepalankaus Sprendimo.

18. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas Tarnybos Kauno departamento 2022 m. balandžio 5 d. vykdyto patikrinimo metu pateikė žaliavos, iš kurios buvo gaminta silkių filė „Rausvoji rožytė“ (šaldytos atlantiniu silkių filė, dydis 40/70, partijos Nr. P22-09), tyrimų rezultatus, kad Listeria monocytogenes bakterijų neaptikta. Tyrimų trukmė nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 17 d., tyrimai atlikti atestuotoje UAB „Norvelita“ laboratorijoje. Pažymėjo, kad silkių žaliava, iš kurios pagaminta silkių filė „Rausvoji rožytė“, ir gaminys – silkių filė „Rausvoji rožytė“, dėl kurio uždraudimo buvo priimtas Sprendimas, yra ne tie patys produktai, todėl Produkto žaliavos tyrimo rezultatas nevertinamas kaip reprezentuojantis Produkto „Rausvoji rožytė“ tyrimo rezultatą. Taip pat ir kiti išvardyti pareiškėjo gaminami produktai (atlantinių silkių filė gabaliukai su keptomis daržovėmis aliejuje, atlantinių silkių filė gabaliukai su marinuotais svogūnais aliejuje, šaltai rūkytų silkių filė) yra skirtingi produktai (gaminiai), todėl jų tyrimų rezultatai nebuvo susiję su skunde ginčijamo Produkto tyrimo rezultatu. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl šių produktų ištyrimo atmestini kaip nesusiję su ginčijamo Sprendimo teisėtumu.

19. Teismas apžvelgė Nurodymų 5 punkto, LST 1615:2000 Standarto 4.1., 4.4.1.–4.4.2., 4.5.1.–4.5.3., 8.1.–8.4. papunkčių nuostatas ir pažymėjo, kad Sprendimas dėl pareiškėjo Produkto uždraudimo buvo priimtas Tarnybos Kauno departamentui vykdant valstybinę maisto kontrolę (ši funkcija yra įtvirtinta Tarnybos nuostatų 9.2.2. papunktyje). Be to, Tarnybos nuostatų 9.3.2. papunktyje yra numatyta Tarnybos funkcija vykdyti maisto laboratorinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su maistu, vertinimą. Valstybinių mėginių, kuriuos paima Tarnybos pareigūnai valstybinės maisto kontrolės metu, paėmimo tvarką reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. B1-883 „Dėl valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“.

20. Teismo vertinimu, teisės aktai nereguliuoja, kad, vykdydami valstybinę maisto kontrolę ir priimdami su ja susijusius sprendimus dėl maisto produktų, Tarnybos pareigūnai būtinai privalo paimti produkto valstybinį mėginį ištyrimui ir negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų rezultatais. Ūkio subjektų pareiga savikontrolės tikslais atlikti laboratorinius tyrimus yra įtvirtinta Higienos normos HN 15:2021 38 punkte.

21. Teismas nurodė, kad „Eurofins“ laboratorija yra viena iš žymiausių akredituotų laboratorijų Europoje, kuri atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimus ir akredituota atlikti maisto produktų, pašarų, grūdų, vandens, nuotekų cheminius tyrimus, kietojo biokuro fizikinius-cheminius tyrimus, grūdų bei pašarų imunofermentinius tyrimus, vandens, maisto produktų, pašarų, aplinkos mėginių, paviršių ir oro mikrobiologinius tyrimus. Viena iš sričių, kuriai „Eurofins“ laboratorija yra akredituota atlikti laboratorinius tyrimus pagal LST RN ISO/IEC 17025:2018 standartą, yra ir monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimas (dokumento, nustatančio metodus, žymuo – LST EN ISO 11290-1:2017. Aptikimo metodas. Gausinimo ir paviršinio sėjimo principas). Ši informacija yra viešai pateikta interneto nuorodoje.

22. Teismas nustatė, kad UAB „Lidl Lietuva“ savikontrolės metu atlikto „Eurofins“ laboratorijos tyrimo protokole yra pažymėta, kad buvo ištirti 5 Produkto mėginiai. Produkto mėginiai buvo pristatyti į laboratoriją pakuotėse po 1 300 g. Tai atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ 1 skyriaus „Maisto saugos kriterijai“ reikalavimus, kuriuose nurodytas Listeria monocytogenes bakterijų mėginių paėmimo planas – 5 (mėginį sudarančių vienetų skaičius). Nustatyta, kad iš 5 Produkto mėginių 1 mėginyje (720-2022-00051084) rasta leistiną normą (110 ksv/g) viršijančių Listeria monocytogenes bakterijų. Ant Produkto pakuotės yra nurodyta būtina jo laikymo temperatūra (nuo 0 °C iki +6 °C), kuri yra pažymėta ant Produkto etiketės. „Eurofins“ laboratorijos tyrimo protokole (lentelėje) nurodyta Produkto mėginio paėmimo vieta (UAB „Lidl Lietuva“ sandėlis Kaune), nurodytas Produkto pavadinimas, galiojimo data (2022 m. kovo 27 d.), pakuotė („Packung“), Produkto partijos numeris (L0303N), Produkto numeris (7604318), tirto Produkto mėginio temperatūra (6 °C). Prieš lentelę esančioje preambulėje nurodyta Produkto mėginio paėmimo data (2022 m. kovo 8 d.) sutampa su Produkto mėginio gavimo laboratorijoje data (2022 m. kovo 8 d.). Nurodyta, kad mėginio būklė tinkama, kad Produkto mėginį transportavo „Eurofins“ mėginių ėmėjas, taip pat nurodyti mėginį paėmusio asmens vardas, pavardė, jo darbo vieta (Mėginių ėmimo laboratorija). Taip pat pažymėta, kad Produkto mėginiai buvo laikomi laboratorijos šaldomoje patalpoje 4–6 °C temperatūros režime, o atitiko Produkto laikymo temperatūros reikalavimus. Pažymėta, kad mėginių analizės pradžia – 2022 m. kovo 25 d., pabaiga – 2022 m. kovo 30 d. Protokolo rezultatų lentelėje pažymėta, kad Produkto tyrimas vyko akredituotais metodais.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas dėl pareiškėjo Produkto uždraudimo yra priimtas pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal „Eurofins“ laboratorijos ir UAB „Lidl Lietuva“ tarpusavio sutartį, laboratorijos kompetentingi atstovai paima mėginius iš UAB „Lidl Lietuva“ ir atsako už tinkamą ir skubų mėginių transportavimą. Konkretus „Eurofins“ laboratorijos kompetentingas atstovas, paėmęs Produkto mėginį, yra nurodytas laboratorijos tyrimų protokole.

24. Teismas įvertino, kad UAB „Lidl Lietuva“ pateikti dokumentai patvirtino, kad Produkto mėginį paėmęs asmuo yra kompetentingas išmanyti su vykdoma veikla susijusius dokumentus, pasiruošti veiklai darbo vietoje, veiklos vykdymui tinkamai naudoti įrankius ir medžiagas, teisingai įvertinti atliktus įrašus, teisingai tvarkyti mėginį, įskaitant sandėliavimo ir transportavimo metu, laikytis sveikatos ir saugos taisyklių (tai atitinka LST 1615:2000 Standarto 4.1. papunkčio keliamus reikalavimus mėginius imantiems asmenims). Produkto mėginį paėmęs asmuo taip pat yra įgaliotas atlikti aptarnavimą, mėginių ėmimą, tvarkymą ir transportavimą.

UAB „Lidl Lietuva“ taip pat yra pateikęs „Eurofins“ laboratorijos Produkto mėginio transportavimo užpildytą formą mėginio transportavimo metu bei priėmimo / perdavimo metu (leidimas 04 28.01.2013), kurioje fiksuojama temperatūra paimant Produkto mėginį (+4,5 °C), laikas paėmimo vietoje (12:00 val.), mėginio pristatymo į laboratoriją laikas (18:00 val.) ir transportavimo temperatūra (+4,1 °C) (šie duomenys atitinka LST 1615:2000 Standarto 4.4. papunkčio reikalavimus mėginių ėmimo ataskaitai). UAB „Lidl Lietuva“ pateiktuose „Eurofins“ laboratorijos Produkto mėginio paėmimo ir transportavimo dokumentuose nėra pateikta aplinkybių ir sąlygų, kurios galėjo turėti įtakos Produkto mėginiui (pagal LST 1615:2000 Standarto 4.4.2. papunkčio reikalavimus), todėl padaryta išvada, kad nebuvo sąlygų ir aplinkybių, galėjusių iškreipti Produkto mėginio tyrimo rezultatus laboratorijoje.

Tokių duomenų byloje teismas nenustatė, beje, jų nepateikė ir pareiškėjas. Vykdant LST 1615:2000 Standarto 4.5.1., 4.5.2., 4.5.3. papunkčiuose nustatytus reikalavimus, prie „Eurofins“ laboratorijos tyrimų protokolo pridėtos Produkto mėginio nuotraukos su Produkto duomenimis. Laikantis LST 1615:2000 Standarto 5.1.–5.6. papunkčiuose nustatytų reikalavimų, Produkto mėginiai buvo atrenkami vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2073/2005, t. y. paruoštų vartoti maisto produktų Listeria monocytogenes bakterijų tyrimui mėginį sudarančių vienetų skaičius yra 5.

Vykdydama LST 1615:2000 Standarto 8.1.–8.4. papunkčių reikalavimus dėl mėginių gabenimo ir laikymo, UAB „Lidl Lietuva“ yra pateikusi „Eurofins“ laboratorijos ataskaitą, kurioje fiksuojama Produkto mėginio temperatūra nuo mėginio paėmimo dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki kol pradėtas mėginio tyrimas (2022 m. kovo 25 d.): temperatūros režimas nepažeidė Produkto etiketėje pažymėtos Produkto laikymo temperatūros ribų (nuo 0 °C iki +6 °C). Teismas darė išvadą, kad tiek mėginio paėmimo, tiek jo laikymo, tiek priėmimo tirti metu temperatūros režimas pažeistas nebuvo, kad visi veiksmai atlikti laikantis šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad galimai Listeria monocitogenes bakterijų padidėjusį kiekį lėmė netinkamos mėginio paėmimo, laikymo, priėmimo tirti sąlygos, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

25. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad jam nežinoma tam tikra informacija, susijusi su ginčijamu Sprendimu. Teismas sistemiškai vertindamas ginčijamą Sprendimą, Patikrinimo aktą, UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimą, „Eurofins“ laboratorijos protokolą, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, nustatė, kad atsakovas, nustatęs, kad rinkoje yra nesaugi produkcija, uždraudė tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigojo susigrąžinti jį iš vartotojų, pašalinti iš rinkos bei sunaikinti. Sprendime nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamas Sprendimas, o pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos bei atitinka faktines aplinkybes, su kuriomis teisės aktai sieja šios priemonės pritaikymą. Taigi, teismas įvertino, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas.

26. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais nesaugaus produkto pateikimą į rinką. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą. Tai leido daryti išvadą, kad Sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti Sprendimą ir tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (VAĮ 10 str.).

27. Teismas konstatavo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste teismas paminėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 28. Pareiškėjas UAB „Saldoga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Kauno departamento Sprendimą. Taip pat prašo priteisti UAB „Saldoga“ naudai iš atsakovo Tarnybos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes ir teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai aiškinant ir taikant Maisto įstatymo normas, taip pat ignoruojant viešojo administravimo principus, kuriais turi būti grindžiama viešojo administravimo subjektų, įskaitant ir Tarnybą, veikla, dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

29.1. Nagrinėjamu atveju, nors Tarnyba teigė, kad Sprendimas priimtas vykdant valstybinę maisto kontrolę, ir pirmosios instancijos teismas tam pritarė, tačiau matyti, jog Tarnyba Sprendimą priėmė betarpiškai neatlikusi nei vieno iš Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyto valstybinės maisto kontrolės turinį sudarančio veiksmo, t. y. Tarnybos specialistai netikrino Produkto laikymo sąlygų UAB „Lidl Lietuva“ sandėliuose (iš kur imti mėginiai laboratoriniam tyrimui UAB „Lidl Lietuva“ savikontrolės tikslais), Tarnybos specialistai neėmė Produkto mėginių, kaip nustatyta Maisto įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, ir netyrė jų teisės aktų reikalavimus atitinkančioje laboratorijoje, kaip numatyta Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Tarnyba Sprendimą priėmė remdamasi tik UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimu ir laboratorinių tyrimų, atliktų savikontrolės tikslais, protokolu. Tačiau nei Maisto įstatyme, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinę maisto kontrolę, nėra nustatyta, kad vykdydama valstybinę maisto kontrolę, Tarnyba gali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų, atliktų Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų galimai neatitinkančiose laboratorijose, rezultatais ir nebūtinai turi pati imti mėginius ir tirti juos Tarnybos direktoriaus paskirtoje maisto srities teisės aktų reikalavimus atitinkančioje laboratorijoje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad valstybinė maisto kontrolė gali būti atliekama taip, kaip ją, aptariamu atveju, atliko Tarnyba, nes „teisės aktai nereglamentuoja, kad, vykdydami valstybinę maisto kontrolę ir priimdami su ja susijusius sprendimus dėl maisto produktų, Tarnybos pareigūnai būtinai privalo paimti produkto valstybinį mėginį ištyrimui ir negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų rezultatais“, prieštarauja esminiam viešojo administravimo subjektų veikloje taikomam principui – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

29.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Eurofins“ laboratorija yra viena iš žymiausių akredituotų laboratorijų Europoje, kuri atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimus ir akredituota atlikti maisto produktų, pašarų, grūdų, vandens, nuotekų cheminius tyrimus, kietojo biokuro fizikinius-cheminius tyrimus, grūdų bei pašarų imunofermentinius tyrimus, vandens, maisto produktų, pašarų, aplinkos mėginių, paviršių ir oro mikrobiologinius tyrimus. Tačiau teismas nesigilino į tai, ar ši laboratorija atitinka Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Tarnybos direktoriaus paskirtos maisto srities teisės aktų reikalavimus atitinkančios laboratorijos. Byloje nėra duomenų, kad Tarnybos direktorius būtų paskyręs „Eurofins“ laboratoriją atlikti valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus.

29.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto įrodymo, kuris patvirtina, kad Tarnyba analogiškais atvejais bylas nutraukdavo. Pareiškėjas į bylą pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. MĮPN-68 (I b. t., 123–127), iš kurio matyti, kad analogiškais atvejais, kai mėginiai imami kitos įmonės savikontrolės tikslais ir tiriami ne Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – ir Institutas), bylos yra nutraukiamos, nes laikoma, kad nepakanka įrodymų konstatuoti Maisto įstatymo pažeidimus.

30. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Saldoga“ apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime nurodo:

31.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstytos naujos aplinkybės dėl to, kad: 1) Tarnyba, vykdydama valstybinę kontrolę, negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų tyrimų rezultatais, todėl neva tik pati Tarnyba privalo imti mėginius ir juos tirti, 2) Produkto laboratorinis tyrimas negalėjo būti atliktas „Eurofins“ laboratorijoje, nes neva tik Tarnybos direktoriaus paskirta laboratorija galėjo atlikti produkto laboratorinį tyrimą, kurios nebuvo tinkamai nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjamos, kadangi, atsakovo nuomone, viršija apeliacinio skundo ribas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skunde pateikė šiuos du ginčo klausimus: 1) kokiais mėginių paėmimą ir jų gabenimą tirti reglamentuojančiais teisės aktais vadovaudamasis UAB „Lidl Lietuva“ ėmė mėginius ir gabeno juos mikrobiologinei taršai įvertinti, 2) ar UAB „Lidl Lietuva“ pateikė Sprendimą priėmusiam Tarnybos Kauno departamentui kokius nors įrodymus (pvz., mėginių paėmimo tirti aktą), patvirtinančius, kad Produkto mėginiai buvo paimti ir tyrimui gabenti laikantis nustatytos tvarkos. Taigi, pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija Tarnybos Sprendimą visai kitu pagrindu. Dėl šios priežasties, kad pareiškėjas nekėlė apeliaciniame skunde pateiktų klausimų pirmoje instancijoje, Tarnyba apie šiuos klausimus (dėl Tarnybos sprendimų priėmimo remiantis ūkio subjektų savikontrolės tyrimų rezultatais ir kompetentingos laboratorijos atlikti tyrimus) negalėjo pasisakyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

31.2. Dėl Tarnybos sprendimų priėmimo remiantis ūkio subjektų savikontrolės tyrimų rezultatais ir kompetentingos laboratorijos atlikti šiuos tyrimus, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde siekia pateikti Tarnybos, kaip vienintelės išimtinius įgaliojimus vykdyti valstybinę maisto kontrolę turinčios institucijos, įgalinimus labai siaurai, siekdamas susiaurinti Tarnybos įgaliojimų ribas, turėdama interesą tik panaikinti Sprendimą. Tačiau teisės aktai (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 852/2004) 5 str., Higienos normos HN 15:2021 38 p., 2002 m. sausio 28 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 19 str. 3 d., Maisto įstatymo 7 str.) numato galimybę Tarnybos informaciją apie nesaugų produktą gauti ne tik patiems Tarnybos pareigūnams paimant valstybinius mėginius iš ūkio subjektų, vykdančių maisto tvarkymo veiklą, bet ir iš pačių ūkio subjektų, kurie privalo atlikti tvarkomo maisto savikontrolės laboratorinius tyrimus.

Tiek Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, tiek ir Maisto įstatymas apibrėžia tam tikrą diskrecijos teisę Tarnybai, kaip įgaliojimus vykdyti valstybinę maisto kontrolę turinčiai institucijai, surinkti informaciją apie nesaugų produktą nebūtinai privaloma atliekant patiems Tarnybos pareigūnams valstybinio mėginio paėmimą iš ūkio subjekto, vykdančio maisto tvarkymo veiklą. Informaciją apie nesaugų produktą Tarnybai privalo pateikti pats ūkio subjektas, nustatęs nesaugų produktą savikontrolės būdu. Tokią gautą informaciją įvertina Tarnybos pareigūnai, įvertinę dokumentų visumą (kai savikontrolės laboratorinio tyrimo rezultatas yra vienas iš jų), priima sprendimą dėl produkto uždraudimo.

Sprendimas dėl produkto uždraudimo, kai maistas yra nesaugus, priimamas vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. B1-487 „Dėl produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20.1 punktu. Pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas gali būti priimtas tik Tarnybos pareigūnams paėmus mėginį ir jį ištyrus Institute (o ne ūkio subjektų pateiktų produktų savikontrolės mėginių laboratorinių tyrimų duomenimis) savo logika prieštarauja ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnyje nustatytai „Skubaus pranešimo apie pavojų sistemai“ (RASFF), pagal kurią šalys narės praneša viena kitai apie maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai.

Šiuo atveju Tarnybai, gavusiai pranešimą RASFF sistema, pakanka informacijos apie nesaugių produktų laboratorinių tyrimų rezultatus, kad Tarnyba priimtų sprendimus apie produktų uždraudimą, ir nebūtina Tarnybos pareigūnams imti valstybinius mėginius iš naujo ir juos tirti Institute.

31.3. Pareiškėjo nurodytas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. MĮPN-68 ir šioje byloje pareiškėjo apeliaciniame skunde skundžiamas Sprendimas negali būti lyginami dėl skirtingų aplinkybių, kurios yra susijusios su Tarnybos pareigūnų atliktais veiksmais (t. y., priimtu nutarimu ir priimtu sprendimu). Pareiškėjas apeliaciniame skunde skundžia Sprendimą, tačiau bando taikyti jį kaip analogą Komisijos nutarimui Nr. MĮPN-68. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-648, Komisija išanalizuoja kiekvieną svarstomą bylą, jos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra skirtingi kiekvienoje byloje, ir remiantis jais, priima nutarimą dėl Maisto įstatymo pažeidimo. Neabejotinai, nustatytos aplinkybės ir įrodymai, susiję su Sprendimo priėmimu, pagal apimtį skiriasi nuo aplinkybių ir įrodymų, kurie Tarnybos pareigūnų surenkami po tokio sprendimo priėmimo, kai jau surašomas Maisto įstatymo pažeidimo protokolas, o vėliau priimamas ir nutarimas. Taip pat skiriasi ir kiekvienos Maisto įstatymo pažeidimo bylos aplinkybės, kurios yra individualios. Todėl pareiškėjo bandymas taikyti analogiją šioje byloje ginčijamam Sprendimui, lyginant ji su Komisijos nutarimu Nr. MĮPN-68, taikant kaip pagrindinį kriterijų vien kitos įmonės mėginių ėmimą savikontrolės tikslais ir jų tyrimą ne Institute, yra neteisingas ir ignoruojantis kitas skirtingose bylose nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Pažymima, kad Tarnyba yra priėmusi nemažą skaičių sprendimų ir nutarimų dėl Maisto įstatymo pažeidimų, kurie paremti įmonių atliktais savikontrolės laboratoriniais tyrimais, kurie atlikti ne Institute, o kitose akredituotose laboratorijose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 33SV-113 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo nuspręsta uždrausta UAB „Saldoga“ tiekti rinkai nesaugų Produktą, įpareigoti susigrąžinti nesaugų Produktą, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Tarnyba Sprendimą priėmė remdamasi tik UAB „Lidl Lietuva“ Pranešimu ir laboratorinių tyrimų, atliktų savikontrolės tikslais, protokolu. Tačiau nei Maisto įstatyme, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinę maisto kontrolę, nėra nustatyta, kad vykdydama valstybinę maisto kontrolę, Tarnyba gali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų, atliktų Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų galimai neatitinkančiose laboratorijose, rezultatais ir nebūtinai turi pati imti mėginius ir tirti juos Tarnybos direktoriaus paskirtoje maisto srities teisės aktų reikalavimus atitinkančioje laboratorijoje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad valstybinė maisto kontrolė gali būti atliekama taip, kaip ją, aptariamu atveju, atliko Tarnyba, nes „teisės aktai nereglamentuoja, kad, vykdydami valstybinę maisto kontrolę ir priimdami su ja susijusius sprendimus dėl maisto produktų, Tarnybos pareigūnai būtinai privalo paimti produkto valstybinį mėginį ištyrimui ir negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų rezultatais“, prieštarauja esminiam viešojo administravimo subjektų veikloje taikomam principui – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Pasak pareiškėjo, byloje nėra duomenų, kad Tarnybos direktorius būtų paskyręs „Eurofins“ laboratoriją atlikti valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto įrodymo, kuris patvirtina, kad Tarnyba analogiškais atvejais bylas nutraukdavo.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstytos naujos aplinkybės dėl to, kad:

1) Tarnyba, vykdydama valstybinę kontrolę, negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų tyrimų rezultatais, todėl neva tik pati Tarnyba privalo imti mėginius ir juos tirti, 2) Produkto laboratorinis tyrimas negalėjo būti atliktas „Eurofins“ laboratorijoje, nes neva tik Tarnybos direktoriaus paskirta laboratorija galėjo atlikti produkto laboratorinį tyrimą, kurios nebuvo tinkamai nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjamos, kadangi, atsakovo nuomone, viršija apeliacinio skundo ribas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skunde pateikė šiuos du ginčo klausimus:

1) kokiais mėginių paėmimą ir jų gabenimą tirti reglamentuojančiais teisės aktais vadovaudamasis UAB „Lidl Lietuva“ ėmė mėginius ir gabeno juos mikrobiologinei taršai įvertinti, 2) ar UAB „Lidl Lietuva“ pateikė Sprendimą priėmusiam Tarnybos Kauno departamentui kokius nors įrodymus (pvz., mėginių paėmimo tirti aktą), patvirtinančius, kad Produkto mėginiai buvo paimti ir tyrimui gabenti laikantis nustatytos tvarkos. Taigi, pasak atsakovo, pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija Tarnybos Sprendimą visai kitu pagrindu: dėl šios priežasties, kad pareiškėjas nekėlė apeliaciniame skunde pateiktų klausimų pirmoje instancijoje, Tarnyba apie šiuos klausimus (dėl Tarnybos sprendimų priėmimo remiantis ūkio subjektų savikontrolės tyrimų rezultatais ir kompetentingos laboratorijos atlikti tyrimus) negalėjo pasisakyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai nebekelia pirmosios instancijos teismui iškeltų abejonių dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismui savo sprendime pateikus argumentus, kad „teisės aktai nereglamentuoja, kad, vykdydami valstybinę maisto kontrolę ir priimdami su ja susijusius sprendimus dėl maisto produktų, Tarnybos pareigūnai būtinai privalo paimti produkto valstybinį mėginį ištyrimui ir negali remtis ūkio subjektų savikontrolės tikslais atliktų produkto laboratorinių tyrimų rezultatais“, pareiškėjui pagrįstai iškilo abejonių dėl Tarnybos kompetencijos atliekant maisto produktų valstybinę kontrolę.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, esą, pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia siurprizo motyvus. Kaip minėta šios nutarties 34 punkte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl argumentų apie Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriems iš esmės pritaria, pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde pateiktų pareiškėjo argumentų.

36. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnį sudedamąja Konstitucijos dalimi esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 dalį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Paminėtina, kad Europos Sąjungos reglamentų teisinė galia yra tiesiogiai nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 288 straipsnio 2 dalyje: „Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.“ Taigi, minėtos Konstitucijos ir SESV nuostatos reiškia, kad įsigaliojęs reglamentas visose valstybėse narėse taikomas tiesiogiai ir jo nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę, kad reglamentais užtikrinamas vienodas Europos Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse, kad jie yra viršesni už nacionalinius įstatymus, nesuderinamus su esminėmis reglamentų nuostatomis. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad maisto produktų saugos, siekiant apsaugoti visuomenės ir jos atskirų narių sveikatą, santykius reguliuoja ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai, esantys sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi.

37. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad Maisto įstatyme yra numatyta valstybinė maisto kontrolė (Maisto įstatymo ketvirtasis skirsnis, t. y. šio įstatymo 11, 12 straipsniai), taip pat rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema (toliau – ir RVASVT sistema) – biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais (Maisto įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 41 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis ir kt.).

Nors valstybinės kontrolės ir savikontrolės sistemos yra atskiros, tačiau itin susiję, nes valstybinė kontrolė gali remtis savikontrolės sistemos medžiaga, be kita ko, savikontrolės metu atliktais laboratoriniais tyrimais. Antai, Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą (4 punktas), paimti maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagos dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją (5 punktas).

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ 5 straipsnio 4 dalies a punkte taip pat nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai, atliekantys savikontrolės funkcijas, privalo teikti kompetentingoms valstybės institucijoms dokumentus, susijusius su maisto produktų saugos savikontrole. Be to, nesaugios maisto produkcijos pašalinimu įpareigoti yra ne tik Tarnyba, atliekanti valstybinę maisto kontrolę, tačiau ir savikontrolės subjektai. Antai, Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, sužinoję, kad maistas gali būti nesaugus ir (ar) suklastotas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti.

Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnyje. Ypač pabrėžtina, kad Tarnyba, atlikdama Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas funkcijas, nagrinėjamos bylos kontekste iš esmės susijusias su dokumentų, gautų savikontrolės pasėkoje, patikra, reikalinga tikrinti Maisto įstatymo reikalavimų laikymąsi, bei nustačiusi Maisto įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, be kita ko, susijusius su maisto sauga, turi teisę uždrausti pateikti į rinką nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) (Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

38. Atitinkamai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnyba, atlikdama valstybinę maisto saugos kontrolę, turi pareigą visuomet imti mėginius ir juos tirti, nėra grįsti teisės normomis. Iš tiesų, Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad net pats maisto tvarkymo subjektas, šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“, gali nutraukti nesaugaus maisto tiekimą į rinką. Gi tokio nesaugaus maisto per kitus maisto pardavėjus patekimo į rinką uždraudimą, atlikdama Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas funkcijas, nagrinėjamos bylos kontekste iš esmės susijusias su dokumentų, gautų savikontrolės pasėkoje, patikra, reikalinga tikrinti Maisto įstatymo reikalavimų laikymąsi, bei nustačiusi Maisto įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, be kita ko, susijusius su maisto sauga, turi teisę atlikti pati Tarnyba (Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Žinoma, valstybinė maisto kontrolė būtų labiau objektyvi, jei Tarnyba atliktų ir papildomą mėginių kontrolę, o rezultatus sulygintų su savikontrolės rezultatais. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba gavo Pranešimą tik 2022 m. balandžio 1 d., kai maisto produkcija jau nebuvo tinkama naudoti, ir objektyviai nebuvo galima atlikti mėginių laboratorinį tyrimą, taip pat siekiant apsaugoti svarbią konstitucinę vertybę – žmogaus sveikatą (Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis), vien dokumentinis savikontrolės metu gautų rezultatų valstybinės kontrolės patikrinimas laikytinas atitinkančiu Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Šiame kontekste ypač paminėtina, kad nėra aišku, kodėl pats pareiškėjas nesinaudojo visomis gynybos galimybėmis, neatliko laboratorinių tyrimų laiku, kai juos dar galima buvo objektyviai atlikti (žr. šios nutarties 17 punktą).

39. Dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, kad produkto laboratorinis tyrimas negalėjo būti atliktas „Eurofins“ laboratorijoje, nes neva tik Tarnybos direktoriaus paskirta laboratorija galėjo atlikti produkto laboratorinį tyrimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nutartyje jau konstatuota (žr. šios nutarties 38 punktą), jog šios bylos kontekste vien dokumentinis savikontrolės metu gautų rezultatų valstybinės kontrolės patikrinimas laikytinas atitinkančiu Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Todėl pareiškėjo keliamos abejonės dėl Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pažeidimo nėra tinkamai pagrįstos.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto įrodymo, kuris patvirtina, kad Tarnyba analogiškais atvejais bylas nutraukdavo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai ir ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijų sprendimai nėra saistantys teismus, todėl jie negali įtakoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

42. Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui, atmetus jo apeliacinį skundą, nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Saldoga“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė