ae49d534-e1ab-4366-9c6b-3459c09449ad · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-177/2018 Proceso Nr. 1-20-1-00573-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.4; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, gynėjams Jurgitai Ivanauskienei, Rimantui Prėskieniui, nuteistiesiems A.

M., A. R., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. gynėjos ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nubaustas laisvės atėmimu: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimas) – 8 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (turto priėmimo–perdavimo akto suklastojimas) – 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Tuo pačiu nuosprendžiu N. K. ir A. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, baudžiamoji byla dėl jų nutraukta, dėl to apeliacinių skundų nepaduota.

IÅ¡ A. M. ir A. R., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti lygiomis dalimis 27 502,95 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A.

R., pasisavino jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , o bÅ«tent: A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iÅ¡ faktinės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bÅ«stinės – savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, iÅ¡ savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 kartus pervedus 27 513,90 Eur kaip sÄ skaitos papildymus ir apie tai praneÅ¡us A.

M., po to A. M. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso per 17 kartų iÅ¡gryninus 27 502,95 Eur, t. y. pinigus nuėmus grynaisiais (duomenys neskelbtini) kredito unijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvairiomis sumomis nuo 1 437,15 Eur iki 4 344,30 Eur, iÅ¡ viso nuėmus 27 502,95 Eur, tokiu bÅ«du A. M. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 kartu su A.

R. pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ pinigus, iÅ¡ viso 27 502,95 Eur ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27 502,95 Eur turtinės žalos, nes iÅ¡imtų grynųjų pinigų negrÄ Å¾ino į įmonės kasÄ , kuri buvo faktinėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpoje – A. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, stalčiuke, Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais, juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo kartu su A.

R..

2. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. R. ir N. K., pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. suraÅ¡ius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktÄ , kad A. M. – buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtÄ :

įmonės kasÄ su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktÄ , steigėjo sprendimÄ ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sÄ skaitos dokumentus su sÄ skaitos likučiu 4,75 Eur; buhalterinės apskaitos dokumentus; vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10) kartu su visais iÅ¡ to kylančiais įsipareigojimais; vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10) kartu su visais iÅ¡ to kylančiais įsipareigojimais, ir A.

R. atspausdinus minėtÄ sutartį bei jÄ 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., jiems savo paraÅ¡ais patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų bei turto perdavimo–priėmimo aktÄ Å¾inant, kad realiai pinigų ir dokumentų A. M. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ .

3. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio l dalies nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas to įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kuris numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 4 punkto reikalavimÄ , kuris numato, kad, „jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas“, pagal 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktÄ privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. K. perduoti laikotarpio nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtÄ , turinčius reikÅ¡mės nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , tačiau jų neperdavė, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to visiÅ¡kai negalima nustatyti laikotarpio nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

4. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , o bÅ«tent: A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iÅ¡ faktinės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bÅ«stinės – savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, iÅ¡ savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 kartus pervedus 27 513,90 Eur kaip sÄ skaitos papildymus ir apie tai praneÅ¡us A.

M., po to A. M. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso per 17 kartų iÅ¡gryninus 27 502,95 Eur, t. y. pinigus nuėmus grynaisiais (duomenys neskelbtini) kredito unijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvairiomis sumomis nuo 1 437,15 Eur iki 4 344,30 Eur, iÅ¡ viso nuėmus 27 502,95 Eur, tokiu bÅ«du A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A.

M. pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ pinigus, iÅ¡ viso 27 502,95 Eur ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27 502,95 Eur turtinės žalos, nes iÅ¡imtų grynųjų pinigų negrÄ Å¾ino į įmonės kasÄ , kuri buvo faktinėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpoje – A. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, stalčiuke, Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais, juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo kartu su A.

M..

5. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir N. K., pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. suraÅ¡ius žinomai melagingus duomenis į 2013-02-15 (data tekste) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įsigijo 1 000 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, iÅ¡ viso už 2 855,65 Eur ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bei atspausdinus minėtÄ sutartį ir jÄ 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K., jiems savo paraÅ¡u patvirtinus 2013-02-15 (data dokumente) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį žinant, kad sutartis fiktyvi, t. y. pasiraÅ¡yta atgaline data ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K. realiai nemokant pinigų už akcijas, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ .

6. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. M. ir N. K., pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, jam suraÅ¡ius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktÄ , kad A. M. – buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtÄ :

įmonės kasÄ su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktÄ , steigėjo sprendimÄ ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sÄ skaitos dokumentus su sÄ skaitos likučiu 4,75 Eur; buhalterinės apskaitos dokumentus; vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10) kartu su visais iÅ¡ to kylančiais įsipareigojimais; vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10) kartu su visais iÅ¡ to kylančiais įsipareigojimais, ir A.

R. atspausdinus minėtÄ sutartį bei jÄ 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., jiems savo paraÅ¡ais patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktÄ Å¾inant, kad realiai pinigų ir dokumentų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ .

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 7. Nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad A. M. nuteistas nepagrįstai. 7.1. Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teismas neįrodė buvus bendrininkų susitarimÄ . Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog jis tarėsi ir susitarė su A. R. veikti tiesiogine tyčia bei pasisavinti įmonės turtÄ . SusitarimÄ su A. R. teismas grindė tik jo darbo sÄ lygomis. A. M. nuosekliai teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtos lėšos buvo skirtos draudimo įmokoms, tokios įmokos realiai buvo daromos.

A. M. pradėjo dirbti įmonėje ir siekė vystyti draudimo veiklÄ , gauti įmonei naudos manydamas, jog veikia sÄ Å¾iningai. 7.1.1. Teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. M. perduotus į kasÄ pinigus faktiniam įmonės vadovui ir savininkui tuos pinigus pagrobė, juos pasisavindamas. A. M. buvo įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) kredito unijoje paimtus pinigus pagrįstai perduoda A. R., nes jis vadovavo, vedė apskaitÄ , tvarkė įmonės kasÄ , juo pasitikėjo ir manė, kad veikia įmonės naudai.

IÅ¡ Å¡ių pinigų buvo mokamos draudimo įmokos. A. M. iÅ¡einant iÅ¡ darbo 2013-07-29, kasoje buvo pinigų. Jis pasirašė 2013-07-29 perdavimo–priėmimo aktÄ , kuriame buvo ir matė esant 42 038 Lt kasos likutį. Byloje nepaneigta, jog toks kasos likutis realiai buvo. N. K., iÅ¡ A. R. pirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigia jo negavęs, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įmonėje tų pinigų nebuvo iki A. M. iÅ¡einant iÅ¡ darbo ir A. M. žinojo, jog tų pinigų kasoje nėra (kasos pinigai buvo laikomi A.

R. gyvenamojoje vietoje, kur buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė, dokumentai, ir jie nebuvo A. M. laisvai prieinami). Kasos pinigų buvimo pas A. R. faktas byloje įrodytas, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl A. M. pripažintas kaltu dėl pasisavinimo pinigų, kurie buvo perduoti faktiniam įmonės vadovui, kaip suprato A. M., į įmonės kasÄ Ä¯monės reikmėms – klientų draudimo įmokoms mokėti. Å ioje dalyje priimtas nepagrįstas nuosprendis. 7.1.2. A. M. kaltė grindžiama tuo, kad jis piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas ir savininkas buvo A. R., kuris ir turėjo pareigÄ organizuoti apskaitos vedimÄ bei tai darė, pats jÄ tvarkydamas. A. M. neturėjo objektyvios galimybės prieiti prie dokumentų ir tvarkyti buhalterinės apskaitos, kitaip jÄ organizuoti, nei nusprendė A. R.. A. M. matė pas A. R. kompiuterinę apskaitÄ , kasos dokumentus. A. R. iÅ¡ esmės nepaneigė tvarkęs apskaitos dokumentus, pildęs kasos dokumentus. Jis paaiÅ¡kino, kad kasos orderius pildydavo, jų blankai vieÅ¡ai prieinami internete ir jis juos atsispausdindavo.

A. M. teigia visus pinigus perdavęs A. R. žinion. Apskaitos dokumentų nesuradimas ikiteisminio tyrimo metu dėl jų netinkamo ieÅ¡kojimo nėra pagrindas jį kaltinti apskaitos dokumentų netinkamu tvarkymu. Kaltinimas egzistavus susitarimÄ pagrobti lėšas grįstas vien prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais, kurių byloje nėra. 7.1.3. Be to, nenustatytas bÅ«tinas svetimo turto pasisavinimo požymis – žala. Civilinio ieÅ¡kinio nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija pasisakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų valstybės bei savivaldybės biudžetams neturi.

Nėra ir kitų kreditorių, kurių interesai būtų pažeisti. Taigi nenustačius žalos, nėra būtinojo BK 183 straipsnio sudėties požymio. Iš A. M. konfiskuota suma, kuria, remiantis prielaida, „turėjo būti“ padaryta žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet nepareikštas civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio nepareiškimas baudžiamojoje byloje nepašalina galimybės jį reikšti civiline tvarka. Tokia galimybė objektyviai egzistuoja, kol sueis ieškinio senaties terminas.

Susidaro situacija, jog valstybė tampa potencialia atsakove civilinėje byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tų civilinį ieÅ¡kinį. Ä® Å¡iÄ bylÄ bÅ«tų įtrauktas ir prokuroras, kadangi civilinė byla gali turėti reikÅ¡mės, iÅ¡sprendžiant jo teises dėl BPK 117 straipsnio tinkamo vykdymo, numatant valstybės atsakomybę prieÅ¡ ieÅ¡kovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objektyviai ir realiai dėl galimo civilinio proceso valstybė turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti ne tik nepagrįstai įgytÄ sumÄ , bet ir papildomas sumas, pvz. procesines palÅ«kanas.

Kita vertus, pagal BK 72 straipsnį turtinė žala nelaikytina konfiskuotinu turtu, juo labiau kad pagal suformuluotÄ kaltinimÄ egzistuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė į civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, kol sueis senaties terminai. 7.1.4. Darytina iÅ¡vada, jog A. M. nepagrįstai inkriminuota veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje. NeaiÅ¡kus nusikaltimo dalykas, visiÅ¡kai nepagrįstas jo dydis, neaiÅ¡kus atsakomybės subjektas, nenustatytas pats pasisavinimo faktas, kaltė.

Nenustatyta, kaip pasireiÅ¡kė neteisėtas pasisavinimas, kokios tvarkos nebuvo laikomasi, kokios turto buvimo žinioje esminės sÄ lygos pažeistos, nėra jokių duomenų, kada ir kaip A. M. turtÄ pavertė savo turtu ir kaip pažeisti savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai. 7.2. A. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinimas suformuluotas bÅ«tent už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimÄ N. K. ir jų paslėpimÄ , tačiau teismas, motyvuodamas Å¡ios veikos padarymÄ , iÅ¡ esmės nuosprendžiu pakeitė kaltinimÄ .

Teismas apkaltino A. M. ne už pareigos perduoti dokumentus nevykdymÄ juos paslepiant, kaip kaltinimÄ suprato A. M., bet už pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitÄ nevykdymÄ ir dokumentų neiÅ¡saugojimÄ . A. M. tuo nebuvo apkaltintas ir nuo to net neturėjo pareigos bei galimybės gintis. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas, ir turėti galimybę gintis nuo reiÅ¡kiamų kaltinimų. A. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagal neaiÅ¡kų, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių kaltinimÄ . 7.2.1.

Pagal byloje esantį Sodros duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , kuris pridėtas prie specialisto iÅ¡vados, A. M. atleidžiamas iÅ¡ pareigų 2013-07-29, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl jis turi bÅ«ti atsakingas už apskaitÄ iki 2013-08-22 (turi bÅ«ti ne 22 d., bet 9 d.). Vien dėl Å¡io neapsižiÅ«rėjimo kaltinimas nėra pagrįstas. Teismas remiasi VÄ® Registrų centro duomenimis, tačiau Å¡i įstaiga atlieka tik fakto iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ . BÅ«tent Sodra registruoja konkrečiai darbo santykių pradžiÄ ir pabaigÄ , t. y. patį juridinį faktÄ .

NeaiÅ¡ku, kodėl teismas nesirėmė Sodros duomenimis, kur užfiksuotas objektyviai egzistavęs A. M. darbo santykių pradžios ir pabaigos faktas. 7.2.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad, bÅ«damas paskirtas bendrovės direktoriumi, A. M. turėjo formaliÄ pareigÄ tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ direktorius atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne jos tvarkymÄ . Å i aplinkybė paneigia kaltinime nurodytÄ pareigÄ A. M. tvarkyti buhalterinę apskaitÄ .

Kita vertus, net ir pripažįstant, jog A. M. turėjo pareigÄ organizuoti buhalterinę apskaitÄ , objektyviai jis to negalėjo daryti. A. M. pagal aptartas darbo sÄ lygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteiktos sÄ lygos organizuoti apskaitÄ kitaip, kaip jÄ organizavo A. R.. Nepaisant neturėjimo pareigos organizuoti buhalterinę apskaitÄ ir objektyviai negalint to daryti, A. M. pagal jam sudarytas darbo sÄ lygas įsitikino dėl įmonėje vedamos apskaitos, pats matė apskaitos dokumentus A. R. namuose.

Laisvo priėjimo prie įmonės dokumentų jam A. R. nesuteikė. Esant aplinkybėms, kad jam net darbo vieta nebuvo suteikta, darbo valanda 1 val., teko prisitaikyti prie įdarbinimo metu aptartų sÄ lygų ir manyti, jog priemonės dokumentų saugumui užtikrinti yra pakankamos, juos tvarkant ir organizuojant A. R., o jų pakeisti objektyviai jis negalėjo ar net nespėjo, nes išėjo iÅ¡ darbo. A. M. neslėpė apskaitos dokumentų, slėpimo faktui pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. 7.2.3.

A. M. kaltinamas turėjęs pareigÄ iÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo. Jam išėjus iÅ¡ darbo (2013-07-29), ataskaitiniai metai dar nebuvo pasibaigę, paskirtas kitas vadovas, todėl jis niekaip negali bÅ«ti kaltinamas pareigos nevykdymu. A. M. pagrįstai nežinant apie buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietÄ jo atleidimo laikotarpiu ar sÄ Å¾iningai klystant dėl jos ir manant, kad jie tinkamai perduoti naujam vadovui, dėl naujų vadovų rÅ«pestingumo trÅ«kumo buvo prarasta galimybė sureaguoti ir ateityje iÅ¡vengti nepagrįsto kaltinimo, nes naujieji vadovai nepranešė apie apskaitos nebuvimÄ , neveikė jos ieÅ¡kant, reikalaujant, atstatant ar kitaip organizuojant apskaitÄ iki finansinės ataskaitos už 2013 metus patvirtinimo 2014 metais.

Jei A. M. bÅ«tų buvę žinomi trÅ«kumai, jis bÅ«tų galėjęs imtis priemonių jÄ taisyti, atkurti. 7.2.4. Be to, A. M. nepagrįstai inkriminuota ir pareiga perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus naujam vadovui, nes įstatymas to nenumato. 7.3. A. M. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip suklastojęs turto perdavimo–priėmimo aktÄ . Vertindamas įrodymus, neaiÅ¡ku, kuriais iÅ¡ jų remdamasis, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. M. suvokė ar bent privalėjo suvokti, kad Å¡is dokumentas yra netikras.

Teismas nustatė, jog A. R. paruošė šį perdavimo–priėmimo aktÄ , jis ruošė bei organizavo įmonės pardavimÄ ir tai darė tikslais, kurie A. M. nebuvo atskleisti. A. M. teigė, kad, iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, jis gavo iÅ¡ A. R. šį parengtÄ dokumentÄ , jį laikė tikru ir pasirašė, nes jame jau buvo N. K. paraÅ¡as, todėl buvo įsitikinęs, jog kasos likutį bei buhalterinius dokumentus jam A. R. jau perdavė. A. M. negalėjo žinoti ir įsitikinti, kad N. K. dokumentų negavo. 7.3.1.

Byloje nėra nė vieno įrodymo A. M. supratus, jog dokumentas klastojamas, ir norėjus taip veikti. Jis pasirašė Å¡iame dokumente, nes buvo įsitikinęs, kad dokumentai ir turtas jau perduoti, t. y. bÅ«damas tikras dėl dokumento tikrumo. 7.3.2. Dėl to paties dokumento suklastojimo buvo teisiamas ir N. K., kuris pasirašė netikrÄ dokumentÄ kaip dokumente nurodytų dalykų gavėjas. Teismas dėl jo konstatavo, kad Å¡i veika atitinka BK 37 straipsnį ir yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Ta pati veika analogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinama ir dėl A. M.. 7.4. Nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį dėl A. M. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, taip pat panaikinti turto konfiskavimÄ .

8. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dėl jo nuteisimo yra nepagrįstas. 8.1. Teismas pakeitė kaltinimÄ , nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255, 256 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. nustatė naujÄ faktinę aplinkybę, jog jis buvo faktinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas, vadovas ir pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Ä®statymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis.

Kaltinime nurodyta, kad apeliantas pasisavino A. M. pagal užimamas pareigas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui patikėtÄ svetimÄ turtÄ . Todėl jis ir gynėsi nuo pareikÅ¡to kaltinimo įrodinėdamas, jog nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, subjektas gali bÅ«ti asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamam turtui, tačiau apeliantas neturėjo jokių įgaliojimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kaltinime tai nenurodyta, taip pat nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jo bendrininkavimas, pasisavinant A.

M. patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Teismas pakeitė kaltinimÄ , nurodydamas faktines aplinkybes, kad apeliantas buvo faktinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei savininkas, ir dėl to UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo jo žinioje. Å i teismo nurodyta aplinkybė nėra formali, kadangi ji leidžia kvalifikuoti apelianto veikÄ pagal BK 183 straipsnį, nurodant bendrininkavimo formÄ kaip vykdytojo. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas, pakeitęs kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, jas iÅ¡plėtė bei nepagrįstai jį nuteisė, nesant BPK 256 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų proceso dalyvių praÅ¡ymo, ir taip pažeidė Å¡io straipsnio nuostatas.

Taip pažeista apelianto teisė į gynybÄ , nes jam nebuvo praneÅ¡ta apie naujÄ kaltinimÄ ir bylos aplinkybių pasikeitimÄ , kartu pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtinti reikalavimai. Nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį. 8.2. Nuteisdamas apeliantÄ dėl svetimo turto pasisavinimo, teismas nurodė kitas aplinkybes, nei buvo inkriminuotos kaltinime. Teismas konstatavo, kad jis pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ 27 502,95 Eur, kuriuo disponavo kartu su A.

M. – apeliantas kaip faktinis bendrovės savininkas ir vadovas, o A. M. kaip nominalus bendrovės direktorius. Sprendžiant, ar apeliantas padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , bÅ«tina nustatyti: ar jam buvo patikėtos piniginės lėšos, ar jos buvo jo žinioje; ar apeliantas neteisėtai disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu – pinigais, ar juos paimdamas padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; tyčios turinį (kryptingumÄ ), kokį sumanymÄ apeliantas turėjo. 8.2.1.

Remdamasis A. M. parodymais, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Teismas neįvertino, kad A. M. parodymai prieÅ¡taringi: vienu atveju jis teigė, jog buvo tik formalus direktorius, kitu atveju nurodė, jog priiminėjo savarankiÅ¡kus sprendimus. A. M. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo apelianto gyvenamojoje vietoje ir ten buvo laikomi bendrovės dokumentai, bet Å¡iÄ aplinkybę paneigia 2014-04-23 kratos protokolas.

Atlikus kratÄ A. M. namuose, ieÅ¡kant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, buvo rasta: elektroninių paslaugų teikimo, banko sÄ skaitos, telefoninio ryÅ¡io sutartys, sÄ skaitos faktÅ«ros, prisijungimų kodų kortelės, 2013-07-29 dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akto originalas bei kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentai. Teismas Å¡io įrodymo nevertino. Darydamas iÅ¡vadÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo, teismas rėmėsi ir N. K. parodymais, tačiau nevertino, jog N. K. davė prieÅ¡taringus parodymus apie akcijų pirkimo–pardavimo aplinkybes.

To, kad apeliantas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, nepatvirtina ir A. K. parodymai, nes ji niekada neneigė įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Taip pat A. K. patvirtino paskyrusi A. M. direktoriumi ir priėmusi sprendimÄ parduoti bendrovės akcijas. Vadovaudamasis A. M., N. K. parodymais, teismas nevertino aplinkybės, jog duodami parodymus jie buvo kaltinamieji ir suinteresuoti įvykius bei aplinkybes aiÅ¡kinti taip, kaip jiems naudinga. 8.2.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad visi mokėjimai iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos buvo atliekami iÅ¡ to paties kompiuterio, kurio savininkas galėjo bÅ«ti apeliantas.

Niekas netyrė apelianto kompiuterio ir nenustatinėjo, kiek kartų buvo jungtasi prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos ir kokios buvo atliekamos operacijos. 8.2.3. Teismas apelianto kaltę grindė iÅ¡grynintų pinigų paėmimo faktu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos, tačiau neįrodė, jog bÅ«tent apeliantas paėmė iÅ¡ kasos jam inkriminuotÄ pinigų sumÄ . Vien tas faktas, kad jis buvo bendrovės faktinis savininkas ir vadovas, yra nepakankamas pripažinti, jog bÅ«tent jis pasisavino bendrovės pinigus.

Juo labiau kad teismas nustatė, jog bendrovės lėšomis disponavo ir A. M., kuris ir paėmė iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos pinigus. Teismas konstatavo, kad nusikaltimas buvo baigtas, paėmus pinigus iÅ¡ sÄ skaitos, ir jų tolesnis panaudojimas neturi reikÅ¡mės kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui. Nagrinėjamoje byloje nepavykus paÅ¡alinti abejonių, jog A. M. iÅ¡ kredito unijoje esančios sÄ skaitos paimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas pavertė savo turtu ir padarė žalos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikytina, kad nei A.

M., nei apelianto veikoje nenustatyti bÅ«tini BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. 8.3. Be to, apeliantas buvo kaltinamas suklastojęs tikrÄ dokumentÄ , tačiau teismas konstatavo, kad jis netikrÄ dokumentÄ pagamino. IÅ¡ kaltinimo formuluotės galima suprasti, jog veiksmai klastojant dokumentÄ â€“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra sutarties atspausdinimas. Bet tik pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ), t. y. tik pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis gali bÅ«ti vertinama kaip dokumentas.

NepasiraÅ¡yta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nesukelia fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, todėl nelaikytina dokumentu. Pirkimo–pardavimo sutartį gali suklastoti tik jÄ pasiraÅ¡ydamos sutarties Å¡alys, kai joje nurodyti neteisingi duomenys. Tretysis asmuo gali suklastoti sutartį tik tuo atveju, jei Å¡alys nedalyvauja pasiraÅ¡ant sutartį. 8.3.1. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad apelianto sukurti dokumentų projektai sukÅ«rė juridinius faktus.

Teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė dokumento sÄ vokos ribas ir nevertino aplinkybės, jog atskiriems dokumentams įstatymas imperatyviai nustato formos reikalavimus. 8.3.2. Be to, akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje neteisingos datos nurodymas negalėjo turėti įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. Sutartis pateikta Registrų centrui rugpjūčio mėnesį, tuo metu įregistruotas akcininkų pasikeitimas. 8.3.3. Byloje nėra jokių duomenų iÅ¡vadai, kad bÅ«tent apeliantas pagamino netikrÄ dokumentÄ .

Remiantis principu, jog visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai, iÅ¡naudojus visas procesines galimybes nustatyti tikrÄ sias paraÅ¡o padėjimo dokumentuose aplinkybes, abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos apelianto naudai. Apelianto veiksmuose nenustatytas bÅ«tinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Nuosprendžio teiginiai, kad apeliantas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, todėl buvo suinteresuotas „atsikratyti“ bendrove, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais ir vertintini kaip prielaida.

Pagrįsdamas teiginį, jog A. K. buvo nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir, esant Å¡iai aplinkybei, suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama fiktyviai, teismas nurodė, jog A. K. nemokėjo pinigų, parduodama akcijas N. K.. Tačiau pardavėjas neprivalo mokėti pinigų pirkėjui. Taip pat teismas teigdamas, kad buvo interesas atsikratyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevertino aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 10 000 Lt PVM įsiskolinimÄ ir, pardavus Å¡ios bendrovės akcijas, PVM įsiskolinimas nebuvo sumokėtas.

IÅ¡ Å¡ios aplinkybės galima daryti iÅ¡vadÄ , kad interesÄ parduoti akcijas galėjo turėti kiti asmenys. Tačiau teismas vienpusiÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, siekdamas įrodyti apelianto kaltę. 8.3.4. Be to, nesuprantama teismo pozicija, kai dėl vienų bendrininkų ta pati veika vertinama kaip mažareikÅ¡mė, o dėl kitų – kaip sukėlusi žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, ir jiems taikytina baudžiamoji atsakomybė. 8.4. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

9. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 10. Nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. 10.1. Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. ir A. R. kaltė pasisavinus jų žinioje buvusį didelės vertės – 27 502,95 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ bei pagaminus netikrus dokumentus, abu Å¡iuos nusikaltimus padarius, veikiant bendrininkų grupe, taip pat A.

M. kaltė apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, iÅ¡ esmės nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamo dydžio bausmes, konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ pasisavintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, tačiau be pagrindo nekonstatavo, kad A.

M. pasisavino ne tik jo, bet ir A. R. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , be to, A. R. netinkamai subendrino paskirtas bausmes. Dėl to nuosprendis keičiamas. Dėl įrodymų vertinimo 11. Nuteistojo A. M. gynėja ir nuteistasis A. R. apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais. 11.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus. 11.2.

IÅ¡ BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ä®rodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 11.3. Teisėjų kolegija Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. 11.4.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog, šioje baudžiamojoje byloje vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

BylÄ nagrinėjęs teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . 11.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ . Nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo vien dėl to, jog apeliantai ir teismas skirtingai vertino įrodymus.

Dėl to atmetami apeliacinių skundų teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. 11.6. Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui. Dėl kaltinimo pakeitimo teisme ir su tuo susijusių nuteistųjų teisės į gynybÄ pažeidimų 12. Apeliantai skunduose nurodė argumentus, susijusius su A. M. ir A. R. veikų kvalifikavimo pakeitimu pirmosios instancijos teisme.

Apeliantai ginčija teismo galimybę savo iniciatyva pakeisti kaltinimÄ , jį iÅ¡plėsti ir nuteisti, nesudarius galimybės nuo tokio kaltinimo apsiginti. 12.1. Pirmiausia bÅ«tina aptarti įstatyme apibrėžtas bylos nagrinėjimo teisme ribas bei kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo sÄ lygas ir nustatytÄ tvarkÄ . Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurias padarę jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BylÄ nagrinėjant teisme, kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės bei jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų bei tvarkos. 12.2. BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarkÄ .

Å io straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, nedelsdamas praneÅ¡a apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams, įteikia praÅ¡ymo nuoraÅ¡us kaltinamajam bei kitiems proceso dalyviams ir užtikrina kaltinamojo teisę turėti pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti gynybai.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. 12.3. Nagrinėjama byla 2017 m. sausio 27 d. perduota Kauno apygardos teismui, A. M. ir A. R. kaltinant padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad A. R., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. M., nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iÅ¡ faktinės bendrovės bÅ«stinės – savo gyvenamosios vietos, iÅ¡ savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie bendrovės sÄ skaitos AB „Swedbank“, per 3 kartus pervedė į bendrovės sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje 27 513,90 Eur, kurių dalį – 27 502,95 Eur A.

M. nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 per 17 kartų iÅ¡grynino ir tokiu bÅ«du A. R. kartu su A. M. pasisavino A. M. patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ (t. 15, b. l. 24, 28). 12.4. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtÄ . Teismas konstatavo, kad bÅ«tent A. R. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, kuris taip pat turėjo savo žinioje bendrovės turtÄ ir galimybę juo disponuoti;

A. R. ir A. M. kiekvienas skirtingais pagrindais turėjo bendrovės turtÄ savo žinioje, turėjo bendrÄ nusikalstamÄ ketinimÄ pasisavinti bendrovės turtÄ ir kiekvienas atliko dalį veiksmų, siekdami bendro rezultato. 2013 m. laikotarpiu bendrovės lėšomis disponavo bendrovės paskirtas nominalus direktorius A. M. ir bendrovės faktinis vadovas A. R., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo A. M. ir A. R. žinioje. 12.5. Taigi iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta aplinkybė – A. M. patikėto didelės vertės turto pasisavinimas nustačius, jog A.

R. pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtÄ . Tokiu bÅ«du nustatyta nauja faktinė aplinkybė, kad bendrovės turtas buvo ir A. R. žinioje. 12.6. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu dėl A. M. ir jo (A. R.) žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo, nustatė naujÄ aplinkybę, apie kuriÄ nei jo, nei A. M. neįspėjo ir taip pažeidė jų teisę į gynybÄ . 12.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriÅ¡kai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimÄ , jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iÅ¡ anksto turi bÅ«ti praneÅ¡ama, teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos dėl to iÅ¡sakyti argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje taip pat laikomasi nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2008). Taigi sprendžiant iÅ¡ iÅ¡dėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tiesų visada turi pareigÄ , prieÅ¡ keisdamas kaltinimÄ , įspėti kaltinamÄ jį apie tokiÄ galimybę, o bet koks nukrypimas nuo Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo reikÅ¡tų kaltinamojo teisės į gynybÄ neužtikrinimÄ .

BÅ«tent tai apeliaciniuose skunduose nurodo nuteistasis ir gynėja. 12.8. Nagrinėjamu atveju bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, neįspėjus kaltinamųjų apie tokiÄ galimybę, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , kurio nebuvo galima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus ir pakeisto kaltinimo apimtį. 12.9.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėdama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡taisė pirmosios instancijos teismo padarytÄ Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ ir nuteistuosius A. R. bei A. M. įspėjo, kad, teisėjų kolegijai tariantis pasitarimų kambaryje, gali likti skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog pasisavintas turtas buvo abiejų nuteistųjų žinioje, bet bus svarstomas klausimas ir dėl aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, kad bendrovės turtas buvo A.

M. žinioje. Tas pat pasakytina ir dėl dokumentų suklastojimo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad suklastoti tikri dokumentai, o nuosprendyje – kad pagaminti netikri dokumentai, todėl bus svarstomos abi aplinkybės. 12.10. Atmetamas nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, susijęs su A. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį ne bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimu ir paslėpimu, bet pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitÄ nevykdymu ir dokumentų neiÅ¡saugojimu.

Gynėjos nuomone, A. M. tuo nebuvo kaltinamas, todėl, savo iniciatyva teismui pakeitus inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, A. M. nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo negalėjo gintis, ir tai pažeidė jo procesines teises. 12.11. Nagrinėjama byla 2017 m. sausio 27 d. perduota Kauno apygardos teismui, A. M. kaltinant padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad A. M., bÅ«damas bendrovės direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pagal to paties straipsnio 2 dalį – atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pagal Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ reikalavimus buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimui ir perdavimui, pasikeitus bendrovės vadovui, pagal 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktÄ privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. K. perduoti nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtÄ , turinčius reikÅ¡mės nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ už nurodytÄ laikotarpį, tačiau jų neperdavė, juos paslėpė, dėl to visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros (t. 15, b. l. 25). 12.12.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas nustatė, kad kaltinimas pasitvirtino ir A. M. pripažįstamas kaltu dėl kaltinime inkriminuotos veikos. PrieÅ¡ingai, nei teigia gynėja, pripažinta įrodyta A. M. padaryta veika, nurodyta nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, visiÅ¡kai atitinka kaltinamÄ jį aktÄ , jokių naujų ir iÅ¡ esmės skirtingų faktinių aplinkybių teismas nenustatė. Gynėja nurodo, jog teismas nuteisė A. M. už pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitÄ nevykdymÄ ir buhalterinių dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , kai tokios pareigos A.

M. neturėjo, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ vykdė, tačiau nepateikė tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Dėl tyrimui nepateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų daroma iÅ¡vada, jog jie neiÅ¡saugoti. Pagal galiojantį įstatymÄ už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako bendrovės vadovas.

Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentams nustatytas minimalus 10 metų saugojimo terminas, o Å¡ie dokumentai nebuvo tyrimui pateikti, dėl to bendrovės vadovas yra atsakingas už įstatymo reikalavimų pažeidimÄ ir už tai, kad buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes, nepateikus Å¡ių dokumentų, negalima visiÅ¡kai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Å i veika atitinka BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes pagal šį straipsnį asmeniui numatyta atsakomybė už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas viena iÅ¡ alternatyvių veikų – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu.

Taigi teismas nepadarė jokių pažeidimų. 12.13. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, kad A. M., bÅ«damas paskirtas bendrovės direktoriumi, turėjo formaliÄ pareigÄ tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir Å¡ios pareigos nevykdė, yra teisinga ir neturi esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Å i skundžiamo nuosprendžio motyvuose iÅ¡dėstyta iÅ¡vada iÅ¡ esmės konkretizuoja A. M. kaip bendrovės vadovo veiksmus ir tÄ patį BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymį – buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , kuris jam buvo inkriminuotas.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo buhalterio, o nei A. R., nei A. M. bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė. Taigi akivaizdu, jog pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo atsakingas bendrovės vadovas. Dėl to tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nelaikytini kaltinimo pakeitimu. BPK 256 straipsnio prasme tokios aplinkybės nėra pagrindo laikyti iÅ¡ esmės skirtinga, nes ji neturi įtakos nuteistojo gynybai, nekeičia nei veikos kvalifikavimo, nei jos apimties, nenulemia griežtesnės bausmės skyrimo ir pan.

Taigi Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, taip pažeidžiant nuteistojo A. M. teisę į gynybÄ . Dėl A. M. ir A. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 13. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai nesutinka su A. R. ir A. M. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliantų teigimu, apygardos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jomis remdamasis nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems A. M. ir A. R. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, sudėties bei nuteistųjų kaltės pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei iÅ¡ esmės teisingai įvertintais įrodymais. 13.1. BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimÄ .

Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigÄ sÄ Å¾iningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sÄ Å¾iningas ir protingas pareigų atlikimas numato ir tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ Ä¯monėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymÄ , laikymÄ si.

Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iÅ¡ bendrovės kasos paima bei panaudoja pinigus neaiÅ¡kiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, tokie jų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008). Darant iÅ¡vadÄ dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ .

Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). 13.2. Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais (iš dalies pačių nuteistųjų A.

M. ir A. R. parodymais, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir N. K., liudytojų M. S. ir V. K. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga) nustatyta, kad A. M., nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su buvusiu Å¡ios bendrovės direktoriumi A. R., pasisavino jo ir A. R. žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl turto pasisavinimo netiksliai nurodytas A. M. darbo bendrovėje pabaigos laikas. Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į tai, jog byloje yra skirtingi duomenys apie A. M. buvimo direktoriumi pabaigos laikÄ (2013 m. rugpjūčio 8 d., 12 d., 22 d.) ir juos patvirtinantys duomenys yra prieÅ¡taringi, o bendrovės dokumentuose nurodytų duomenų nepatvirtina vėliau paskirto bendrovės direktoriaus V. K. parodymai. Dėl to remiamasi Juridinių asmenų registro pateiktais duomenimis apie A.

M. vadovavimo bendrovei pabaigos laikÄ nustatant, kad A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. 13.3. Nuteistojo A. M. gynėjos teigimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl A. M., pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, jog jis tarėsi ir susitarė su A. R. pasisavinti bendrovės turtÄ .

A. M. buvo įsitikinęs, kad iÅ¡ kredito unijos sÄ skaitos paimtus bendrovės pinigus pagrįstai perduoda A. R., kuris buvo faktinis bendrovės vadovas ir vedė apskaitÄ , tvarkė įmonės kasÄ , todėl A. M. manė, jog veikė bendrovės naudai ir interesais. SusitarimÄ su A. R. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė tik A. M. darbo sÄ lygomis. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis buvo faktinis bendrovės savininkas ir vadovas.

Kadangi jis nėra BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas, jis negali atsakyti už bendrovės turto pasisavinimÄ . 13.4. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. 13.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistųjų A. M. ir A. R. veikose nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais. Nors nuteistieji A.

M. ir A. R. viso proceso metu neigė padarę BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems bei nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. 13.6. Pagal bylos duomenis 2013 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. su (duomenys neskelbtini) SE (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) sudarė draudimo agento tarpininkavimo sutartį Nr. AGÄ®2013/002, kuria (duomenys neskelbtini), veikianti per Lietuvos filialÄ (draudikas), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A.

M. (draudimo agentas), susitarė, kad draudimo agentas, veikdamas kaip priklausomas draudiko tarpininkas, tarpininkaus sudarant draudimo sutartis tarp draudiko ir draudėjų (juridinių bei fizinių asmenų) ir vykdys kitus draudiko pavedimus, susijusius su Å¡ia sutartimi, o draudikas atlygins draudimo agentui už suteiktas pagal minėtÄ sutartį paslaugas. A. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė Å¡iÄ sutartį (t. 1, b. l. 6–12). 13.7. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 2013 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kime Nr. SE13/03-008 dėl galbÅ«t nusikalstamos tarpininko veikos nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 4 d. sudarė daugiau kaip 100 investicinio gyvybės draudimo sutarčių, iÅ¡ jų jau 2013 m. rugpjūčio 7 d. 2 sutartys buvo nutrauktos, pagal 91 sutartį draudėjai vėlavo sumokėti draudimo įmokÄ , numatytÄ Ä¯mokų mokėjimų grafike, pagal 24 sutartis iÅ¡siųsti oficialÅ«s priminimai apie įsiskolinimÄ draudėjams (t. 10, b. l. 35).

Pagal draudiko atliktÄ tyrimÄ du draudėjai, sudarę draudimo sutartį, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsisakė nuo sudarytų sutarčių nurodydami, kad iÅ¡ viso nepageidavo sudaryti sutarties su (duomenys neskelbtini), dalyje kitų sutarčių galbÅ«t nurodyti neteisingi telefonų numeriai, nes su klientais susisiekti nepavyko, o dalis klientų, susisiekus su jais telefonu, pateikė netikėtÄ informacijÄ apie sutarčių sudarymo aplinkybes nurodydami, jog pagal jų sudarytas sutartis nieko mokėti nereikia arba pats draudėjas nieko nemokėjo, nes jų sudarytai sutarčiai taikoma akcija, t. y. už juos moka draudimo tarpininkas.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ , (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė vengė pateikti informacijÄ apie sutarčių sudarymo aplinkybes, o 2013 m. liepos 24 d. iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautame elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, kad A. M. atleistas iÅ¡ vadovo pareigų (tai patvirtinantis susiraÅ¡inėjimas yra t. 13, b. l. 16, 17–19, 21, 22). Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. liepos 26 d. iÅ¡mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 216 900 Lt dydžio komisinį atlyginimÄ už tarpininkautas draudimo sutartis, o (duomenys neskelbtini) kyla abejonių dėl sudarytų draudimo sutarčių tikrumo, pareiÅ¡kime praÅ¡oma įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktoriaus A.

M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (t. 1, b. l. 1–5; t. 10, b. l. 20–24). Å is pareiÅ¡kimas ne kartÄ buvo tikslinamas (t. 1, b. l. 33–36; t. 2, b. l. 25–26, 50; t. 3, b. l. 138–139, 145). Pagal minėtÄ draudiko pareiÅ¡kimÄ 2013 m. rugpjūčio 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00573-13 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) (t. 3, b. l. 111, 112). Atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) gavo informacijos, jog visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surasti klientai įmokas mokėjo tik grynaisiais ir niekaip negalėjo sutvarkyti tiesioginio debeto, kaip buvo įprasta jų versle.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytose gyvybės draudimo sutartyse tik keletas sutarčių buvo su tiesioginiu debetu, tačiau ir tai nelabai veikė. KeletÄ mėnesių ji prašė Å¡ias sutartis sudariusių asmenų pakeisti sutartyse nurodytÄ mokėjimÄ Ä¯ tiesioginį debetÄ . Visi klientai žadėjo mokėjimo bÅ«dÄ pakeisti, bet to nepadarė, įmokų nemokėjo. Bendrovės praktikoje to nebuvo, kad visi klientai nutrauktų sutartis, dėl to ir kilo įtarimų. 13.8. Galutiniame 2015 m. rugsėjo 18 d. pareiÅ¡kimo papildyme Nr. S/15/03-004 nurodyta, jog 114 sutarčių buvo nutrauktos (trys nutrauktos iÅ¡ karto po pirmos įmokos, likusios nutrauktos iki 2014 m. birželio 9 d.), 1 sutartis liko galioti, o 2 net nebuvo įtrauktos į sÄ raÅ¡Ä (nesumokėta nė viena įmoka).

Avansinius mokėjimus (duomenys neskelbtini) sumokėjo už 65 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis. Tokius parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys dėl civilinio ieÅ¡kinio patikslinimo (t. 3, b. l. 145, 146–148, 149–151, 152–166). 13.9. 2013 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas tyrimui pateikė tris AB „Danske bank“ mokėjimo nurodymus 216 900 Lt sumai, kurie patvirtina, kad draudikas Å¡iuos pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimÄ banke AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. balandžio 17 d. 6 552 Lt, 2013 m. gegužės 13 d. 56 988 Lt ir 2013 m. birželio 13 d. 153 360 Lt) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas taip pat pateikė minėtas tris sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ kurių matyti, kad jas pasirašė direktorius A.

M. (t. 3, b. l. 138–139, 140–142; t. 7, b. l. 180, 181, 184, 187). 13.10. IÅ¡ 2014 m. sausio 6 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banke AB „Swedbank“ esančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. gavo 216 900 Lt iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo. Pagal banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. atlikti 53 grynųjų pinigų nuraÅ¡ymai už 216 900 Lt, iÅ¡ kurių grynųjų pinigų nuraÅ¡ymo operacijos vykdytos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. (t. 9, b. l. 138–139). 13.11.

IÅ¡ 2013 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 10 d. iÅ¡ bendrovei priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į kredito unijos sÄ skaitÄ padaryti trys sÄ skaitos papildymai 95 000 Lt sumai, o bÅ«tent: 2013 m. gegužės 13 d.

– 20 000 Lt, 2013 m. birželio 13 d. – 60 000 Lt, 2013 m. liepos 3 d. – 15 000 Lt. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. (pirmas pinigų iÅ¡gryninimas) iki 2013 m. liepos 10 d. (paskutinis pinigų iÅ¡gryninimas) atlikta 17 grynųjų pinigų nuraÅ¡ymų (išėmimų) už 94 962,20 Lt, o 40 Lt suma nuraÅ¡yta kaip lėšų iÅ¡gryninimo mokestis (iÅ¡ viso 95 002,20 Lt) (t. 9, b. l. 122–124; t. 12, b. l. 116–118). 13.12.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog 27 502,95 Eur (94 962,20 Lt) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos sÄ skaitos išėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) kredito unijos pateikto 2013 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės A. K. praÅ¡ymo atidaryti banko sÄ skaitÄ turinys, kuriame nurodyta, kad atstovauti bendrovę kredito unijoje suteikiama teisė direktoriui A. M., ir pateiktos iÅ¡gryninimo operacijų lapelių kopijos, iÅ¡ kurių matyti, jog pinigus išėmė A.

M., kuris savo paraÅ¡u patvirtino atliktos operacijos objektyvumÄ (t. 12, b. l. 119–136). A. M. neneigė Å¡io fakto, tačiau aiÅ¡kino, kad tai darė A. R. nurodymu ir, tik pinigus išėmęs, juos perdavė A. R.. 13.13. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ir pateikė 2014 m. rugpjūčio 8 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/123, kurioje nurodyta, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios (duomenys neskelbtini) kredito unijos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡gryninta 27 502,95 Eur (94 962,20 Lt), kurių panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų tyrimui nebuvo pateikta.

Šios finansinės operacijos buvo vykdomos laikotarpiu, kai A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (t. 9, b. l. 176–194). 13.14. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis (tyrimo 4 priedas) A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. sausio 29 d., A. M. – nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d., V. K. – nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., Kamerūno Respublikos pilietis Mark A.

Z. A. – nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki dabar (2014 m. rugpjūčio 8 d. tyrimo atlikimo data). Vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo A. K.. 2012 m. lapkričio 6 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko A. K. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas A. R., 2013 m. sausio 28 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko A. K. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas A.

M.. Pagal 2013 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimų sutartį (tyrimo 35 priedas) A. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (1 000 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įgaliotam asmeniui N. K.) už 9 860 Lt. Vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki dabar (2014 m. rugpjūčio 8 d. tyrimo atlikimo data) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. rugpjūčio 9 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas N. K., o 2013 m. rugpjūčio 29 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas M. A.

Z. A.. 13.15. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad jis buvo faktinis bendrovės savininkas ir vadovas, nes A. M. realiai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. M. tuo metu, kai buvo priimtas į direktoriaus pareigas, susipažino su vienintelio bendrovės akcininko A. K. sprendimu, pasirašė 2013 m. vasario 25 d. su (duomenys neskelbtini) draudimo agento tarpininkavimo sutartį Nr. AGÄ®2013/002 ir daugiau kaip Å¡imtÄ draudimo sutarčių, kasos iÅ¡laidų orderius, kitus buhalterinius dokumentus, suprato savo veiksmus, t. y. suprato ir sutiko bÅ«ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl prisiėmė ir visÄ atsakomybę.

Taigi A. R. apeliaciniame skunde pateikia versijÄ , jog jis nebuvo realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau tokiÄ versijÄ paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. 13.16. Nuteistasis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. ir A. K. pažinojo iÅ¡ anksčiau, su A. K. kartu dirbo draudimo bendrovėje. Maždaug 2012 m. A. R. pirmÄ kartÄ jam pasiÅ«lė padirbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iÅ¡ pradžių jis atsisakė. Vėliau A. R. dar kelis kartus pasiÅ«lė dirbti gyvybės draudimo srityje.

Maždaug 2013 m. pradžioje A. R. dar kartÄ pasiÅ«lė darbÄ , ir tada jis sutiko. Jis buvo oficialiai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikinai – bandomajam 3 mėnesių laikotarpiui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. liepos 29 d., tačiau bendrovės veiklai faktiÅ¡kai nevadovavo, bendrovei vadovavo A. R.. IÅ¡ pradžių jis nežinojo, kas yra bendrovės savininkas. Manė, kad A. R., ir tik vėliau sužinojo, jog bendrovės akcininkė yra A.

K.. Å iuo laikotarpiu bendrovė savo ofiso neturėjo, bendrovės bÅ«stinė buvo A. R. namuose (Kaune, (duomenys neskelbtini)). A. R. jam nurodė sudaryti gyvybės draudimo tarpininkavimo sutartį su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini). Po to, kai tokia sutartis buvo sudaryta, jie pradėjo dirbti, t. y. sudaryti draudimo sutartis su žmonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kiekvienos sutarties sudarymÄ gaudavo iÅ¡ draudimo bendrovės užmokestį. Be to, draudimo bendrovė tuo metu vykdė akcijÄ , žadėjo už kiekvienos sutarties sudarymÄ kuponus, kurių vertė buvo 100 ir 200 Lt.

Jis pats taip pat ieÅ¡kojo žmonių, kurie norėtų sudaryti draudimo sutartis, bet rado jų tik penkis, o didžioji dauguma sutarčių buvo sudaryta, klientus suradus A. R.. Aptariant draudimo tarpininkavimo veiklÄ , kelis kartus pokalbiuose dalyvavo A. K., kuri vėliau taip pat surado kelis klientus. Jų bendrovėje buvo sugalvota akcija, kad jie sumoka pirmas dvi ar tris įmokas už klientÄ . Taip buvo siekiama skatinti žmones sudaryti draudimo sutartis. Å i akcija buvo įforminta jo įsakymu. Už sudarytas sutartis draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ komisinius atlyginimus.

Jis, A. R. ir A. K. gaudavo savo dalį komisinio atlyginimo už kiekvienÄ klientÄ . IÅ¡ viso buvo sudaryta 117 sutarčių, iÅ¡ jų didžiÄ jÄ dalį sutarčių sudarė A. R., A. K. sudarė apie 20 sutarčių, jis pats sudarė penkias sutartis. Komisinio atlyginimo dalį kiekvienam jų sumokėdavo A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pinigus pervesdavo A. R. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos, esančios AB „Swedbank“.

Pinigus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos sÄ skaitos paimdavo jis ir iÅ¡ karto atiduodavo Å¡iuos pinigus A. R.. Paprastai Å¡iuos pinigus atiduodavo A. R. jo namuose, kur jie ir buvo saugomi. Vėliau Å¡ie pinigai buvo naudojami, sumokant pirmÄ sias iÅ¡mokas už klientus pagal bendrovėje vykdytÄ akcijÄ . Jis pats jokių pinigų nepasisavino, visus pinigus atidavė A. R.. Visa buhalterija ir pinigai buvo saugomi A. R. namuose. Jis matė, kaip A. R. kompiuteryje fiksuodavo pajamų ir iÅ¡laidų orderius. A.

R. turėjo daugiausia klientų, jis naudojo (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančias bendrovės lėšas įmokų mokėjimui, todėl pildydavo iÅ¡laidų orderius. Dalį iÅ¡laidų orderių pasirašė ir jis pats, ne tik A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos banke AB „Swedbank“ rekvizitai taip pat bÅ«davo pas A. R.. Visus reikalingus mokėjimus per banko sÄ skaitÄ atlikdavo A. R. iÅ¡ savo namų kompiuterio. Nuteistasis A. M. nurodė tokiÄ mokėjimų tvarkÄ :

A. R. suformuodavo mokėjimo nurodymÄ , įvesdavo reikalingus skaičius, paskui apie tai telefonu praneÅ¡davo jam, o jis iÅ¡ savo telefono mobiliuoju paraÅ¡u patvirtindavo mokėjimÄ savo vardu. Jokia dokumentacija jam nebuvo pateikta, jo funkcijos apsiribojo tik sudarytų sutarčių peržiÅ«rėjimu, patikrinimu, bendravimu su (duomenys neskelbtini) dėl anketų. Dalį komisinio atlyginimo, gauto iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pasiimdavo A. R. ir A. K.. Komisinius apskaičiuodavo ir iÅ¡mokėdavo pats A. R.. Maždaug 2013 m. birželio mėn. draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jų klientai pradėjo masiÅ¡kai atsisakinėti sudarytų sutarčių, dėl to draudimo bendrovė sustabdo bendradarbiavimÄ su jais.

Nusprendė pasitraukti iÅ¡ darbo savo noru, nes jam kilo įtarimų, suprato, jog nebevaldo bendrovės ir jos kasos. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje A. R. padavė jam pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo–perdavimo aktÄ , kuriame buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir tai, kad Å¡is turtas perduodamas N. K.. Jis šį dokumentÄ pasirašė, nors joks perdavimas realiai neįvyko, N. K. jis nematė. Akte jau buvo N. K. paraÅ¡as ir, nors jis matė, kad akte nurodyta, jog kasoje yra didelė pinigų suma, tai jam jau nerÅ«pėjo, jis pasirašė ir išėjo iÅ¡ darbo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pats niekada netvarkė, buhalterinius dokumentus tvarkė A. R.. Kai jis išėjo iÅ¡ darbo, visi buhalteriniai dokumentai liko pas A. R.. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis galvojo, kad A. R. yra bendrovės darbuotojas, ir tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog A. R. bendrovėje nebuvo oficialiai įdarbintas. Pripažįsta, kad išėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos, esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, 27 502 Eur, kuriuos perdavė A.

R.. Tie pinigai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) ir kurie nebuvo panaudoti, mokant įmokas už klientus, jo manymu, liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje (t. 15, b. l. 80–86, 98, 177). 13.17. Nuteistojo A. M. parodymai dėl A. R. vaidmens bendrovėje yra teisingi ir atitinka kitus bylos įrodymus, juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. 13.18. A. M. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo A. R., patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai M.

S. ir V. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. K., iÅ¡ dalies pats nuteistasis A. R. ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinime nurodytu laikotarpiu buvusi vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė A. K.. 13.19. N. K. teisiamajame posėdyje paneigė pažinojęs A. M. bei A. K. ir parodė, kad jį su A. R. suvedė M. S., kuris jiems tarpininkavo, sudarant sandorius ir pasiraÅ¡ant sutartį bei perdavimo aktÄ . N. K. negalėjo nurodyti, kada tiksliai vyko pokalbiai su M. S., tačiau jau buvo Å¡iltas metų laikas.

Apie bendrovę, kurios akcijas reikėjo pirkti, jis nieko nežinojo. IÅ¡ pradžių apie Å¡ios bendrovės pirkimÄ kalbėjo su M. S., paskui bendravo su A. R.. Su pastaruoju bendravo per „Skype“ programÄ kompiuteriu, A. R. bÅ«davo M. S. ofise. Tiksliai atsimena, jog su A. R. pradėjo bendrauti dar iki dokumentų pasiraÅ¡ymo. A. R. jam aiÅ¡kino apie bendrovės pirkimÄ , tikino, kad viskas tvarkoje, jokių nemalonumų jam nebus. Bendrovės, kuriÄ reikėjo pirkti, pirkimo–pardavimo dokumentus jam atvežė M.

S., kokia tai buvo diena, jis neatsimena. Tik tada, kai M. S. atvežė dokumentus, sužinojo, jog perkamos bendrovės pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“, o jos akcininkė yra A. K.. Kiek atsimena, tai buvo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir turto priėmimo–perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta MilaÅ¡iaus pavardė. Nei A. K., nei A. M. jis tuo metu nepažinojo ir apie bendrovės akcijų bei turto perdavimÄ su jais nebendravo, apie visus perdavimo reikalus bendravo tik su M. S. ir A. R.. Ar ant Å¡ių dokumentų jau buvo A.

K. ar A. M. paraÅ¡ai, jis neatsimena. Jis perskaitė atvežtus dokumentus ir pamatė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kita data, t. y. 2013 m. vasario mėn. data. Jis nesidomėjo, kodėl taip buvo padaryta. Be to, jis pamatė, kad priėmimo–perdavimo akte nurodyta, jog bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje yra didelė pinigų suma. Jis „Skype“ programa apie tai paklausė A. R., bet A. R. atsakė, kad taip reikia. Matydamas visus tuos neatitikimus, jis pasirašė pirkimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktÄ .

Jokių pinigų už akcijų pirkimÄ jis nemokėjo, jokio turto iÅ¡ A. M. ar kito žmogaus nebuvo gavęs. GalbÅ«t gautus iÅ¡ A. R. dokumentus pasiraÅ¡inėjo tris atskirus kartus – iÅ¡ pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus, paskui abiejų bendrovių pardavimo dokumentus KamerÅ«no piliečiui, paskui dar dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimu, tačiau tikslių aplinkybių neatsimena. V. K. niekada nematė. Atsimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus KamerÅ«no piliečiui jam elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė A.

R., nes apie tai su juo kalbėjo. A. R. Å¡iuos dokumentus atsiuntė į jo elektroninį paÅ¡tÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio paÅ¡to. Kai A. R. atsiuntė Å¡iuos dokumentus, jis su dokumentais susipažino ir pasirašė, vėliau jo sÅ«nus nuvežė A. R. pasiraÅ¡yti. Tada jis (N. K.) galėjo įregistruoti sandorius Registrų centre. Visi dokumentai buvo pasiraÅ¡omi atgaline data (t. 15, b. l. 110–113, 176). Å iems teiginiams pagrįsti N. K. pateikė apygardos teismui savo ir A.

R., kuris naudojosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paÅ¡tu, susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniais laiÅ¡kais, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į N. K. asmeninį paÅ¡tÄ (adresas nenurodytas) buvo iÅ¡siųsti KamerÅ«no Respublikos piliečio M. A. Z. A. paso nuotrauka ir kiti asmens duomenys, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimu, akcijų pardavimu ir pan. (t. 15, b. l. 154–171, 176). 13.20.

IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes parodė teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. S.. Jis patvirtino, kad suvedė N. K. ir A. R. bei vienÄ kartÄ buvo nuvežęs N. K. kažkokius dokumentus. Liudytojas parodė, jog teisiamajame posėdyje perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi (t. 15, b. l. 106–107). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. davė iÅ¡samius parodymus apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios sutampa su N. K. nurodytomis, jog N. K. su A.

R. bendravo pas jį ofise telefonu ar ,,Skype“ programa internetu; A. R. parengė dokumentus, kuriuos jam perdavė, kad paduotų pasiraÅ¡yti N. K.; po pasiraÅ¡ymo M. S. dokumentus grÄ Å¾ino A. R.; po kaltinime nurodytų dokumentų pasiraÅ¡ymo N. K. jau tiesiogiai bendravo su A. R. dėl abiejų bendrovių akcijų pardavimo (tai liudija ir N. K. pateiktas susiraÅ¡inėjimas laiÅ¡kais su A. R.); nei A. M., nei A. R. pažįstamos moters, kurios bendrovę pardavė N. K. (kaip nustatyta – A. K.), liudytojas nepažįsta, jos niekada nematė (t. 4, b. l. 12–14). 13.21.

Tokie N. K. ir M. S. parodymai, taip pat teismui N. K. pateiktas susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais rodo, kad A. R. bendravimas su N. K. apėmė ne tik formalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimÄ N. K., bet ir formalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vadovas buvo N. K., akcijų pardavimÄ KamerÅ«no piliečiui. Tai reiÅ¡kia, jog buvo visiÅ¡kai įvykdytas abiem pusėms naudingas susitarimas. 13.22. Pažymėtina tai, kad 2014 m. gegužės 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 9, b. l. 146–147) nurodyta, jog pagal Migracijos skyriaus informacijÄ 2013 metais nėra duomenų apie M.

A. Z. A. atvykimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, vizų informacinėje sistemoje trejų metų laikotarpiu taip pat nėra duomenų apie minėtam asmeniui iÅ¡duotÄ Å engeno vizÄ . Tai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. N. K. objektyviai negalėjo perleisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų KamerÅ«no Respublikos piliečiui M. A. Z. A., o visi jo pasiraÅ¡yti dokumentai yra fiktyvÅ«s. 13.23. Taigi nors A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji ,,Skype“ programa bendravo su N. K. dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo (t. 15, b. l. 100, 113–115, 173–174), tačiau tokie jos teiginiai neatitinka tikrovės, juos paneigia byloje esantys įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad A. K. davė A. R. palankius parodymus, siekdama padėti jam iÅ¡vengti atsakomybės. 13.24. Pažymėtina ir tai, jog A. R. teisiamajame posėdyje patvirtino N. K. nurodytas aplinkybes dėl jų bendravimo ,,Skype“ programa, dokumentų pasiraÅ¡ymo paaiÅ¡kindamas, kad neatsimena, ar vyko jųdviejų bendravimas elektroniniais laiÅ¡kais (t. 15, b. l. 100–106, 115–118, 130–131). A. R. pripažino M. S. perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį ir turto perdavimo aktÄ , kad M.

S. juos duotų pasiraÅ¡yti N. K.. Kai M. S. grÄ Å¾ino pasiraÅ¡ytus dokumentus, A. R. juos perdavė pasiraÅ¡yti A. K. (t. 15, b. l. 176). 13.25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes daroma iÅ¡vada, jog A. R. parodymai dėl N. K. teismui pateiktų dokumentų kopijų, kurias Å¡is gavo elektroniniu paÅ¡tu ir kurias tariamai galėjo iÅ¡siųsti direktorius A. M., neatitinka tikrovės. 13.26. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad su praÅ¡ymu tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi į jį kreipėsi A.

R., o A. M. ir N. K. niekada nematė, su jais nebendravo. PaaiÅ¡kino, jog anksčiau per A. R. buvo sudaręs draudimo sutartis. A. R. siÅ«lymu tapo laikinu bendrovės direktoriumi. Jis nesidomėjo bendrove, nes sutiko tapti direktoriumi gerai nepagalvojęs. Penktadienį buvo pateikti dokumentai Registrų centrui, o pirmadienį jis jau persigalvojo ir atsisakė nuo pareigų. PrieÅ¡ susitikimÄ jis su A. R. bendravo ir susitarė dėl susitikimo. A. R. turėjo jo asmens duomenis, nes anksčiau jį draudė. Ä® susitikimÄ A.

R. atvyko su paruoštais dokumentais. V. K. pasirašė dokumentus, jų išsamiai neskaitęs. Vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus N. K., 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo atleisti iš direktoriaus pareigų A. M. ir paskirti jį (V. K.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (t. 8, b. l.

71) nematė. Pasirašė 2013 m. rugpjūčio 19 d. praÅ¡ymÄ registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis (t. 8, b. l. 64–67), tačiau nesupranta, kaip vienintelio akcininko sprendimas galėjo bÅ«ti priimtas daug anksčiau – 2013 m. rugpjūčio 9 d., nes A. R. nežinojo, kad V. K. sutiks su pasiÅ«lymu. Å is dokumentas buvo suraÅ¡ytas atgaline data (t. 15, b. l. 128–130). 13.27. A. K. parodymai taip pat patvirtina, jog už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paruoÅ¡imÄ buvo atsakingas A.

R., kuris su bendrove nebuvo susijęs jokiais darbo santykiais. A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su A. R. konsultavosi dėl bendrovės įsigijimo, jie kartu surado jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę ir A. R. apsiėmė pakeisti bendrovės statusÄ iÅ¡ likviduojamos. Tam ji paskyrė A. R. direktoriumi. Jokio atlygio A. R. negavo, jai padėjo iÅ¡ draugiÅ¡kų paskatų. Nupirkus bendrovę paaiÅ¡kėjo, jog jos verslo sumanymas nepelningas, todėl ji svarstė, kÄ daryti toliau. Tuo metu susitiko A.

M., kuris jai papasakojo apie savo planus vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklÄ . Ji pasiÅ«lė A. M. savo bendrovę vykdyti draudimo veiklÄ , sutarė, kad A. M. pakeis A. R. direktoriaus pareigose. Ji perleido A. M. visÄ bendrovės veiklos kontrolę ir atsakomybę už jÄ . Ji pati bendrovės veikloje nedalyvavo. Vėliau, kai buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis su (duomenys neskelbtini), ji pasiÅ«lė keliems žmonėms sudaryti sutartis per A. M.. Maždaug apie 2013 m. vasarÄ A. M. pradėjo sakyti apie kilusias problemas su (duomenys neskelbtini).

IÅ¡einant iÅ¡ darbo A. M., ji jam pasakė norinti bendrovę parduoti. Po kelių savaičių atsirado pirkėjas. A. K. nežino, kas jį surado. Akcijų pirkimo–pardavimo N. K. sutartį paruošė ir atspausdino galbÅ«t A. R.. Nurodė, kad A. M. galėjo susitarti su N. K. dėl akcijų pirkimo. Su N. K. bendravo tik vienÄ kartÄ per ,,Skype“ programÄ , kai Å¡is norėjo įsitikinti, ar ji tikrai nutarė parduoti bendrovę. Jokiuose akcininkų pasitarimuose ji nedalyvavo, nes bendrovėje nedirbo, nebent perskaitydavo kokiÄ sutartį.

Jos funkcijos apsiribojo tik direktoriaus paskyrimu ir kelių klientų rekomendavimu (t. 15, b. l. 100, 113–115, 173–174). 13.28. Tokie A. K. parodymai rodo, kad A. R. ne tik dalyvavo priimant sprendimÄ Ä¯sigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jis ir sutvarkė visus dokumentus, susijusius su bendrovės statuso pakeitimu, įregistravo bendrovės bÅ«stinę savo gyvenamosios vietos adresu, o po jo atleidimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir toliau rengė bendrovės dokumentus. 13.29.

Atkreipiamas dėmesys, jog A. K. parodymus, kad N. K. galbÅ«t surado A. M. ir pastarasis susitarė su N. K. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo, paneigė ne tik pats N. K. ir M. S., kuris atliko tarpininko vaidmenį tarp A. R. ir N. K., bet ir pats A. R. parodęs, jog vykdė ne A. M., o A. K. praÅ¡ymus (t. 15, b. l. 100–106, 115–118, 130–131). Taigi A. K. versija, kad A. M. buvo perleidusi visÄ bendrovės kontrolę, neatitinka tikrovės. 13.30. Aptarti nuteistojo A. M., liudytojų V.

K., M. S. ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. bei A. K. parodymai įrodo, kad bÅ«tent A. R. realiai vadovavo UAB„(duomenys neskelbtini)“, t. y. priimdavo su bendrovės veikla susijusius svarbiausius sprendimus, ir per jį buvo sprendžiami visi iÅ¡kilę klausimai. 13.31. Nors A. K. teigė, jog ji bendrovės veikloje nedalyvavo ir ja nesidomėjo, tačiau tokius jos parodymus paneigė ne tik A. M. parodydamas, kad A. K. sudarinėjo draudimo sutartis ir gavo komisinį atlyginimÄ , bet ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 2014 m. rugpjūčio 22 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole (t. 9, b. l.

96) užfiksuota, jog A. K. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo darbo, skirtas bendrauti daugiausia tik su draudimo klientais. Šiuo telefonu maždaug tris–keturis kartus per mėnesį A. M. ir A. K. susiskambindavo ir susitardavo susitikti prekybos centre. Taigi šie duomenys patvirtina A. M. teiginius dėl A. K. dalyvavimo bendrovės veikloje. 13.32. Atmetama A. R. versija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis tik konsultavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pats A. R. yra nurodęs, kad pasiūlė A.

M. apdrausti kelis klientus, pildė anketas, surašė kasos išlaidų orderius, užpildė ir atspausdino akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei perdavimo aktus, A. M. prašymu atliko pavedimus, sumokėdamas Sodrai įmokas už darbuotojus. Tokie A. R. veiksmai negali būti laikomi tik konsultacinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu A. R. realiai nebūtų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jam nebūtų pagrindo spręsti naujų bendrovės direktorių suradimo ir paskyrimo, bendrovių pardavimo, klientų suradimo ir sutarčių sudarymo bei kitus klausimus.

Akivaizdu, kad A. R. surado A. M. ir pasiÅ«lė jam tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ jis nupirko su A. K., direktoriumi. Tai vėliau A. R. leido per jam parankų asmenį netrukdomai vadovauti bendrovei. A. M. buvo oficialiai paskirtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl, norint bendrovei įforminti sudarytas draudimo sutartis, sandorius ir atlikti kitus veiksmus, A. M. privalėjo pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. 13.33.

Kita vertus, vien A. M. užimtos pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų funkcijų atlikimas neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent jis buvo vienintelis bendrovės vadovas. Jau aptartų įrodymų viseto pakanka teigti, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo ne A. M., bet A. R., tačiau ir A. M. nebuvo tik statytinis. 13.34. Tuo pačiu pažymėtina, jog paties A. M. parodymai, kad jis vykdė draudimo veiklÄ , priėmė įsakymÄ dėl bendrovėje taikytinos akcijos, apmokant pirmas dvi–tris įmokas už apdraustuosius gyvybės draudimu, ir pritarė tokiam sutarčių sudarymo skatinimo planui, kartu su A.

R. ieÅ¡kojo klientų, pasidalino su A. K. ir A. R. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautÄ komisinį atlyginimÄ , kartu su A. R. atlikdavo mokėjimus per bankÄ , patvirtindamas Å¡iuos mokėjimus savo mobiliuoju paraÅ¡u, išėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos pinigus ir juos perdavė A. R., kad Å¡is galėtų perduoti apdraustiems asmenims pirmų įmokų dydžio grynųjų pinigų sumas, ir taip pritarė A. R. veiksmams bendrovėje, leidžia spręsti apie tai, jog A. M., nors realiai visapusiÅ¡kai nevadovavo bendrovei, bet atliko tam tikrus veiksmus kaip bendrovės vadovas. 13.35.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad A. R., veikdamas pagal bendrÄ susitarimÄ su A. M., pasisavino svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , kuris buvo jų abiejų žinioje. 13.36. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo jo žinioje, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už Å¡io turto pasisavinimÄ . Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad A. M. jam duodavo grynus pinigus, kuriuos jis perduodavo klientams pirmosioms įmokoms atlikti, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo jo žinioje.

Taigi nuteistasis A. R. nurodo, kad jis nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. 13.37. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. 13.38. Teisėjų kolegija nurodo, kad iÅ¡ tiesų BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialus, t. y. kaltininkui svetimas turtas ar turtinė teisė turi bÅ«ti patikėti ar bÅ«ti jo žinioje. 13.39. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytu laikotarpiu A. M. buvo įformintas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. atsakingas už bendrovėje esantį turtÄ .

Kita vertus, ši aplinkybė nereiškia, jog A. R. nepadarė aptariamame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų nusikalstamų veiksmų. 13.40. Jau minėta, kad A. R. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. jis surado A. M., kuris sutiko tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priimdavo svarbiausius sprendimus dėl bendrovės veiklos ir pan. Akivaizdu, jog pats A. M. suprato nebuvęs tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo kurio priklausytų visa bendrovės veikla.

Kadangi A. M. buvo iÅ¡ dalies formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, A. R. turėjo galimybę per A. M. prieiti prie bendrovei priklausančio turto ir spręsti dėl jo panaudojimo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik A. M., bet ir paties A. R. parodymai bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 13.41. A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis neturėjo prieigos prie bendrovės buhalterinių dokumentų. IÅ¡ pradžių galvojo, jog bendrovės vadovas yra A.

R., ir tik vėliau sužinojo, kad bendrovės akcininkė yra A. K.. Apie tai, jog A. R. nebuvo oficialiai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Sudaryti tarpininkavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) jam taip pat nurodė A. R.. Komisinio atlyginimo dalį kiekvienam paskaičiuodavo irgi A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, į kuriÄ pinigus iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos, esančios AB „Swedbank“, pervesdavo A.

R.. Pinigus, kuriuos A. M. iÅ¡imdavo iÅ¡ unijoje esančios bendrovės sÄ skaitos, jis perduodavo A. R.. Pinigai buvo laikomi A. R. namuose, kur buvo saugomi visi buhalteriniai dokumentai (kasos iÅ¡laidų orderiai, klientų sÄ raÅ¡ai, ataskaitos ir pan.). Nuteistasis A. M. teisme taip pat paaiÅ¡kino mokėjimų atlikimo tvarkÄ nurodydamas, kad jis iÅ¡ savo telefono mobiliuoju paraÅ¡u patvirtindavo A. R. paruoÅ¡tÄ mokėjimÄ . 13.42. Nuteistojo A. M. parodymus, jog visus mokėjimus per bankÄ atliko A. R. iÅ¡ savo gyvenamojoje vietoje esančio kompiuterio, objektyviai patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

AB „Swedbank“ pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ esančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki rugpjūčio 12 d. buvo ne kartÄ apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos ir atliekamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kartu pateiktame Å¡io banko prisijungimų elektroniniais kanalais sÄ raÅ¡e nurodytas IP adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 54–57).

Prokuroras pateikė Kauno technologijos universiteto 2017 m. liepos 25 d. atsakymÄ Ä¯ prokuroro užklausimÄ , kuriame nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2013 metais buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) gimnazijos kompiuterių tinklui (t. 15, b. l. 125, 126, 131). 2016 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti A. R. parodymai, jog jis savo gyvenamojoje vietoje (Kaune, (duomenys neskelbtini)) naudojosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos interneto tinklu, prisijungęs prie jų serverio. Taip pat jis parodė, kad yra daręs pavedimus iÅ¡ savo namų kompiuterio.

Negali patvirtinti, jog visi AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyti mokėjimai buvo atlikti jo paties, nes prie serverio galėjo prisijungti bet kas (t. 13, b. l. 63). Å iame posėdyje apklaustas A. M. paneigė, kad, bÅ«damas pas A. R., jis naudojosi A. R. kompiuteriu ar jo belaidžiu internetu savo kompiuteryje (t. 13, b. l. 63). Taigi objektyviai nustatyta, jog iÅ¡ tiesų bendrovės ofisas buvo A. R. gyvenamojoje vietoje ir pats A. R. atliko nurodytus mokėjimus. 13.43. Tuo pačiu pažymėtina, kad jau minėtame banko iÅ¡raÅ¡e nurodytas pavedimas Valstybiniam socialiniam draudimui padarytas 2013 m. rugpjūčio 12 d., t. y.

V. K. tariamo paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dienÄ , nors pats susitikimas su juo įvyko tik rugpjūčio 19 d. ir tÄ dienÄ V. K. sutiko tapti direktoriumi. Tai yra nurodę tiek V. K., tiek A. R.. 2017 m. rugsėjo 11 d. teisiamajame posėdyje V. K. paneigė atlikęs šį mokėjimÄ , nes iki rugpjūčio 19 d. net nežinojo apie tokį pasiÅ«lymÄ , rugpjūčio 19 d. jokių buhalterinių dokumentų A. R. jam taip pat nepateikė ir jis objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

Å iame teismo posėdyje A. R. dėl to iÅ¡ viso nepasisakė nurodęs, kad surado V. K. A. K. praÅ¡ymu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik formalus akcininkas, to reikėjo, kadangi A. M. išėjo iÅ¡ darbo (t. 15, b. l. 130–131). Jau minėta, jog vėliau A. R. pripažino daręs Valstybiniam socialiniam draudimui įmokas už darbuotojus. 13.44. 2014 m. balandžio 23 d. kratos protokole nurodyta, kad, 2014 m. balandžio 23 d. atlikus kratÄ A. M. namuose, rasta: <...> vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų sutartis 6 abonentiniams numeriams su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10) kartu su visais iÅ¡ to kylančiais įsipareigojimais; 2013-03-01, 2013-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos faktÅ«ros už įsigytas SIM korteles ir telefonus; vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10) kartu su visais iÅ¡ to kylančiais įsipareigojimais; 2013-03-18 elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) originalas; (duomenys neskelbtini) kredito unijos banko sÄ skaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas (t. 8, b. l. 168–169, 171–196; t. 9, b. l. 5–6). 13.45.

Nors minėtas paslaugų teikimo sutartis sudarė A. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau jis už paslaugas nemokėjo. Jau minėta, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme A. R. patvirtino elektroninėje bankininkystėje atlikęs mokėjimus už telefono ryšį ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Å iÄ aplinkybę taip pat objektyviai patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Nustatyta ir tai, jog abu nuteistieji disponavo A. M. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios sÄ skaitos iÅ¡imtais grynaisiais pinigais. 13.46.

Taigi nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus A. R. oficialiai nebuvo suteikti įgaliojimai, tačiau jis, per A. M. ir su pastarojo žinia priimdamas sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, realiai veikė kaip BK 183 straipsnyje numatytas specialus subjektas. Tai atitinka naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). 13.47. Nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė buvus bendrininkų susitarimÄ pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ .

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡dėstė motyvų, kuo pasireiÅ¡kė jo bendrininkavimas, pasisavinant A. M. patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . 13.48. Tokie apeliantų skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 13.49. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas bendrais nuteistųjų A. M. ir A. R. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas buvus nuteistųjų A.

M. bei A. R. susitarimui pasisavinti jiems svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , nes jie veikė kaip bendravykdytojai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. M. ir A. R. veikė bendrininkų grupe, todėl jų nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, yra pagrįsta. 13.50. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

BK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Taigi vykdytojas yra asmuo, tiesiogiai realizavęs visus ar bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių. 13.51. IÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Å¡ioje byloje svetimo turto pasisavinimo vykdytojai yra abu nuteistieji, nes jie abu realizavo Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties objektyviÄ jÄ pusę, o tuos jų veiksmus ir dėl jų atsiradusius padarinius – padarytÄ Å¾alÄ â€“ sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. 13.52.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. M. ir A. R. susitarimÄ pasisavinti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ Ä¯rodo jų veiksmų bendrumas, kiekvienas iÅ¡ jų atliko tam tikrus veiksmus, bendrai realizuodami suderintÄ planÄ . A. M. ir A. R. veikė pagal iÅ¡ anksto suderintÄ schemÄ , nes jų veiksmai nuo pat sutarties sudarymo su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) pradžios buvo nukreipti į svetimo turto pasisavinimÄ , pasinaudojant sukurta įvykių seka, siekiant gauti priėjimÄ prie pinigų, pervestų iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ .

Draudimo tarpininkavimo sutartis A. M. ir A. R. buvo sudaryta ne turint tikslÄ gauti pelnÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, bet nesÄ Å¾iningai pasipelnyti iÅ¡ sudaromų draudimo sutarčių, kurių pagrindinis tikslas buvo ne klientų gyvybės draudimas, o sutarties su kuo didesne įmoka sudarymas, siekiant gauti kuo didesnį komisinį atlyginimÄ iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini). Visų, iÅ¡skyrus vieno, asmenų sudarytos gyvybės draudimo sutartys, A. M. ir A. R. nustojus mokėti įmokas už klientus, buvo nutrauktos klientų pageidavimu.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad pirmų įmokų už klientus sumokėjimas buvo ne teisėta skatinimo priemonė sudaryti sutartį, bet priemonė sudaryti kuo daugiau ir kuo didesnės vertės sutarčių, turint tikslÄ gauti komisinį mokėjimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės už sudarytÄ sutartį. A. R. suraÅ¡yti ir atspausdinti bei A. M. kaip bendrovės vadovo pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir turto priėmimo–perdavimo aktas yra fiktyvÅ«s. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip priemonė pasisavinti lėšas, gautas iÅ¡ draudimo bendrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir negalėjo turėti jokios naudos iÅ¡ tokios veiklos.

Dėl to A. M. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) kredito unijoje iÅ¡gryninti bendrovei priklausantys pinigai buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, bet perduoti A. R. ir pasidalinti. 13.53. Pervesdamas iÅ¡ savo asmeninio kompiuterio, turėdamas savo žinioje prisijungimo kodus prie AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos, iÅ¡ minėtos bendrovės sÄ skaitos į (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ per 3 kartus 27 513,90 Eur kaip sÄ skaitos papildymus ir pranešęs apie tai A.

M., kuris iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos per 17 kartų iÅ¡grynino 27 502,95 Eur, A. R. suprato, kad jie kartu pasisavina svetimÄ turtÄ ir taip pažeidžia turto savininko interesus bei daro jam turtinę žalÄ , ir to norėjo. A. R. bei A. M. veiksmus sieja priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiais padariniais – turtine žala, todėl jie abu privalo atsakyti už svetimo turto pasisavinimÄ . 13.54. Tuo pačiu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas iÅ¡vadÄ , jog A.

M. pasisavino jo ir A. R. žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje formuluodamas kaltinimÄ A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad jis, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. R., pasisavino jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . 13.55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teismuose iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , nustato, jog A.

M. skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis pasisavino didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , buvusį jo ir A. R. žinioje. 13.56. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų nuteistųjų A. M. ir A. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo 14. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. 14.1.

Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. 14.2. Teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 dalies prasme dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012 ir kt.).

RaÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. 14.3. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. R. ir A. M. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, jog, veikdami bendrininkų grupėmis, pagamino du netikrus dokumentus. Teismas nustatė, kad į netikrÄ 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį A. R. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1 000 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, iÅ¡ viso už 2 855,65 Eur, ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.

A. R. atspausdino šį dokumentÄ ir 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, pateikė jį pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelei akcininkei A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui N. K., visiems žinant, kad sutartis fiktyvi, t. y. pasiraÅ¡yta atgaline data ir N. K. realiai nemokant pinigų už akcijas bei neperkant jokios bendrovės. Be to, į netikrÄ 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir pinigų perdavimo–priėmimo aktÄ A.

R. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtÄ , žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui N. K. neperdavė, to nedarys ir joks kitas asmuo. 14.4. 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuota, jog 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoda A.

K., o akcijas perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo N. K.. Sutartyje yra ir rankraÅ¡tiniai abiejų paraÅ¡ai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens paraÅ¡as patvirtintas antspaudu (t. 8, b. l. 147). 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius A. M. perduoda, o vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtÄ (konkretus turtas buvo nurodytas Å¡io nuosprendžio 2 (ir 6) punkte).

Dokumente yra A. M. bei N. K. rankraÅ¡tiniai paraÅ¡ai (t. 8, b. l. 152). 14.5. Nuteistasis A. R. duodamas parodymus neneigė paruošęs minėtus dokumentus, tačiau, pagal jo žodžius, tai padarė iÅ¡ draugiÅ¡kų paskatų, norėdamas padėti A. K. ir A. M.. GalbÅ«t duomenis apie akcijų pardavimo kainÄ gavo iÅ¡ A. K., o duomenis apie perduodamÄ turtÄ â€“ iÅ¡ A. M.. Internete jis susirado dokumentų Å¡ablonus ir juos užpildė. GalbÅ«t jo paties užpildytÄ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį A.

K., o dokumentų ir turto perdavimo aktÄ A. M. iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu. Jis nieko nežino apie Å¡ių dokumentų pasiraÅ¡ymo aplinkybes, jam tai buvo neįdomu. Kiek atsimena, N. K. Å¡iuos dokumentus nuvežė M. S., kokiu bÅ«du tai įvyko ir kaip juose pasirašė N. K., kokia seka Å¡ie asmenys pasirašė sutartį bei aktÄ , jam nerÅ«pėjo. GalbÅ«t pirma akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašė A. K., paskui šį dokumentÄ turėjo perduoti jam (A. R.), kuris minėtÄ sutartį turėjo perduoti M.

S., o pastarasis turbūt nuvežė dokumentus N. K.. Visko neatsimena, jam tai nerūpėjo. Neteisinga data pirkimo–pardavimo sutartyje turbūt atsirado dėl jo (A. R.) neatidumo. Ši data galbūt buvo nurodyta šablone internete ir jis jos nepakeitė. Kiek atsimena, su N. K. „Skype“ programa bendravo iki sandorio sudarymo, po to su juo nebendravo. Kokiam tikslui N. K. pirko bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, nes buvo neįdomu (t. 15, b. l. 100–106, 115–118, 130–131, 176). 14.6.

Tokie nuteistojo A. R. teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. 14.7. Jau minėta aptariant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, kad byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog A. R. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei kartu su formaliu bendrovės direktoriumi A. M. turėjo savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Byloje objektyviai nustatyta, kad iÅ¡ tiesų pati bendrovė buvo įsigyta ir naudojama, siekiant pasisavinti lėšas – iÅ¡ draudimo bendrovės gautÄ komisinį atlyginimÄ . 14.8.

Atmetami nuteistojo A. R. apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje neįrodyta, jog A. M. bei A. K. veikė A. R. nurodymu ir su jo žinia. Tai, kad bendrovės veiklai iÅ¡ esmės vadovavo ir sprendimus priėmė pats A. R., patvirtina jau anksčiau iÅ¡samiai aptarti įrodymai, todėl jie nekartojami. 14.9. Nuteistasis A. R. neigė žinojęs, jog kaltinime nurodytas akcijų pardavimo sandoris ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bei turto perdavimo aktas buvo fiktyvÅ«s. Tokiu bÅ«du apeliantas bandė įtikinti ginčijamų dokumentų pagrįstumÄ teigdamas, kad jis neturėjo tikslo pagaminti netikrus dokumentus. 14.10.

Teisėjų kolegija tokiÄ apelianto pozicijÄ vertina kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , kadangi Å¡i jo versija prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistojo A. R. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Å¡i versija aptarta bei motyvuotai ir pagrįstai atmesta. Ä®vertinusi byloje surinktų įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. 14.11. Nuteistojo A. R. gynybinė versija ir apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiami tuo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais nuteistojo A.

M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažinus jo padarytÄ veikÄ mažareikÅ¡me) N. K. parodymais. 14.12. Å is apeliacinio skundo argumentas atmetamas. 14.13. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti Å¡ių asmenų parodymų nepatikimais ir juos atmesti. Nuteistasis A. M. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. K., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė iÅ¡ esmės tapačias įvykio aplinkybes dėl A.

R. dalyvavimo pasiraÅ¡ant dokumentus, jų parodymai sutapo tiek tarpusavyje, tiek su kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. 14.14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. M. parodė, kad 2013 m. liepos mėn. pabaigoje A. R. jam padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo–perdavimo aktÄ , kuriame buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir tai, jog Å¡is turtas perduodamas N. K.. Jis tokį priėmimo–perdavimo aktÄ pasirašė, nors turto realiai neperdavinėjo ir N. K. nematė.

Akte jau buvo N. K. paraÅ¡as ir, nors jis matė akte įraÅ¡Ä , kad kasoje yra didelė pinigų suma, tai jam nerÅ«pėjo. Jis pasirašė dokumentÄ ir išėjo iÅ¡ darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pats niekada netvarkė, buhalterinius dokumentus tvarkė A. R.. Kai jis išėjo iÅ¡ darbo, visi buhalteriniai dokumentai liko pas A. R. (t. 15, b. l. 80–86, 98, 177). 14.15. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jis pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pradavimo sutartį ir Å¡ios bendrovės dokumentų bei turto priėmimo–perdavimo aktÄ A.

R. nurodymu, nes taip reikėjo. N. K. parodymai detaliai iÅ¡dėstyti Å¡io nuosprendžio 13.20 punkte, todėl nekartojami. Parodęs, jog nemokėjo pinigų už akcijas, neperėmė ir nematė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, N. K. iÅ¡ esmės pripažino, kad kaltinime nurodyti dokumentai yra fiktyvÅ«s. 14.16. Liudytojo M. S. parodymai iÅ¡dėstyti Å¡io nuosprendžio 13.21 punkte, todėl taip pat nekartojami. 14.17. Teiginiams pagrįsti apygardos teismui N. K. pateikė jau minėtame Å¡io nuosprendžio 13.20 punkte nurodytÄ savo ir A.

R., kuris naudojosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paÅ¡tu, susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniais laiÅ¡kais. Toks susiraÅ¡inėjimas patvirtina liudytojo M. S. parodymus, kad A. R. įgyvendino savo įsipareigojimus N. K., formaliai įforminant bendrovių pardavimÄ , ir tai, jog po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo N. K. pastarasis su A. R. bendravo asmeniÅ¡kai, be M. S. tarpininkavimo. 14.18. Taigi liudytojo M. S., nuteistojo A. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. parodymai paneigia nuteistojo A.

R. versijÄ , kad jo vaidmuo buvo epizodiÅ¡kas, o kaltinime nurodytas sandoris ir dokumentų bei turto perdavimo aktas buvo realÅ«s. 14.19. Ta aplinkybė, jog A. M. ir N. K. davė parodymus apie savo pačių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nereiÅ¡kia, kad jie buvo suinteresuoti apkalbėti A. R.. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl Å¡ių asmenų parodymai yra nepatikimi. Be to, negalima daryti iÅ¡vados, jog A. M. ir N. K. dėl siekio patys iÅ¡vengti atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį yra suinteresuoti duoti A.

R. nepalankius parodymus, juo labiau kad jų parodymai apie jau minėtų dokumentų pasiraÅ¡ymÄ patvirtina jų pačių kaltę. 14.20. Taigi apelianto versija dėl A. M. ir N. K. parodymų neobjektyvumo atmetama kaip nepasitvirtinusi. 14.21. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog A. K. patvirtino priėmusi sprendimÄ parduoti bendrovės akcijas ir pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie A. K. parodymai nepaneigia A. R. kaltės, nes objektyviai nustatyta, jog bÅ«tent jis parengė dokumentus, davė juos pasiraÅ¡yti A.

K., A. M. ir N. K., taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimÄ už atitinkamo dydžio sumÄ (kuri nebuvo mokama) ir dokumentų bei turto perdavimÄ (tai nebuvo atlikta) N. K.. Tai nustatyta iÅ¡ A. M., N. K., M. S. bei iÅ¡ dalies paties A. R. parodymų. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nustatyta, kad A. K., bÅ«dama bendrovės akcininkė, bendrovės veikla visiÅ¡kai nesidomėjo, nežinojo bendrovės bÅ«stinės adreso, bendrovės veiklos ir pajamų, nesidomėjo bendrovės akcijų pardavimu N. K..

A. K. pati bendrovę 2012 metais pirko A. R. patarimu, kuris rūpinosi bendrovės statuso pakeitimu ir A. M. paskyrimu direktoriumi. Taigi A. K. buvo nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, o faktinis bendrovės savininkas buvo A. R.. 14.22. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad tik pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis gali būti vertinama kaip dokumentas. Nepasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nesukelia fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl nelaikytina dokumentu.

IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu už netikrų dokumentų pagaminimÄ . 14.23. Tokie apelianto argumentai atmetami. 14.24. Dokumentas – kiekvienas raÅ¡ytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikÅ¡mę turinti informacija, pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikÅ¡mę aplinkybių įrodymu.

BK 300 straipsnio nusikaltimo dalykas gali bÅ«ti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiÅ¡kai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. 14.25.

Nustatyta, kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas neturi jokių akivaizdžių formalių turinio ir formos trÅ«kumų, dėl kurių jie negalėtų funkcionuoti teisinėje apyvartoje. Jie liudija teisiÅ¡kai svarbius, tačiau tikrovės neatitinkančius juridinius faktus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimÄ bei jos dokumentų ir turto perdavimÄ kitam juridiniam asmeniui, todėl teisėtai pripažinti dokumentais. 14.26.

Skundo argumentai, jog tokie veiksmai kaip dokumentų paruoÅ¡imas ir jų atspausdinimas, kol jie nepasiraÅ¡yti, negali sukelti jokių teisinių padarinių, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Jau minėta, kad netikro dokumento pagaminimas apima alternatyvius veiksmus – suraÅ¡ymÄ , atspausdinimÄ ar kitokį pagaminimÄ , todėl nuteistojo A. R., kaip ir A. M., veiksmus dėl netikrų dokumentų pagaminimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip netikro dokumento pagaminimÄ .

Dėl BK 37 straipsnio taikymo 15. Nuteistojo A. R. ir nuteistojo A. M. gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino A. R. ir A. M. veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumÄ , todėl nepagrįstai nevertino jų veikos kaip mažareikÅ¡mės (BK 37 straipsnis). Apeliantų nuomone, nesuprantama teismo pozicija, kai dėl vienų bendrininkų ta pati veika vertinama kaip mažareikÅ¡mė, o dėl kitų – kaip sukėlusi žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, ir jiems taikoma baudžiamoji atsakomybė. 15.1.

Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. 15.2. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai.

Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto ar netikro dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali bÅ«ti tik preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žalos arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti, ar netikri dokumentai sukėlė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus. 15.3. Pagrįsdamas iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas taikyti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai, kuriÄ padarę pripažinti kaltais A. K. ir N. K., BK 37 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie savo paraÅ¡ais patvirtino netikrus dokumentus: bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o N. K. – ir su Å¡ia sutartimi susijusį dokumentų bei turto priėmimo–perdavimo aktÄ , kuriuos paruošė kitas asmuo, t. y.

A. R., pats ir buvęs suinteresuotas Å¡ių netikrų dokumentų pagaminimu. A. K. bei N. K. aptartus veiksmus atliko A. R. papraÅ¡yti, dėl Å¡ių veiksmų teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė savo gailėjimÄ si. Teismo vertinimu, A. K. ir N. K. veiksmais baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui nebuvo padaryta pakankamo laipsnio žalos ir dėl to, kad minėtų netikrų dokumentų pagaminimo faktai buvo nustatyti ir nesukÅ«rė neatitaisomų juridinių faktų. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į N. K. ir A.

K. asmenybes: jie neteisti, dirba, o jų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje iÅ¡ esmės yra atsitiktinio pobÅ«džio, kitiems asmenims siekiant savo tikslų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Å¡ių aplinkybių. 15.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. R. ir A. M. nusikaltimų padarymo aplinkybės, jų kiekis, pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis neleidžia jų nusikalstamÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me ir taikyti BK 37 straipsnio nuostatų.

Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 16. Nuteistojo A. M. gynėja nesutinka su A. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. 16.1. Å is gynėjos praÅ¡ymas netenkintinas. 16.2. BK 222 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas <...> paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. 16.3.

Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti Å¡iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 16.4.

A. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio l dalį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. 16.5.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015). 16.6. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nustatyta, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai apraÅ¡yti 2013-01-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/123, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ) 4 punkto („jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas“) pažeidimų visiÅ¡kai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 (t. 9, b. l. 176–194). 16.7.

Å ie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. 16.8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. M. kaltės apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ pagrįstos byloje Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinktų, teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 2 dalyje, 290 ir 301 straipsniuose nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų, patikrintų bei nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo nuteistojo A. M. gynėja, A. M. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji. 16.9. Jau minėta, kad byloje nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo mechanizmas. Nuteistojo A. M., kaip ir A. R., atlikti veiksmai nuo pat nusikalstamos veikos pradžios buvo nukreipti, siekiant konkrečių padarinių, t. y. iÅ¡gryninti pinigines lėšas, gaunamas kaip komisinis atlyginimas už gyvybės draudimo sutarčių sudarymÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ vykdė, tačiau tyrimui nepateikė buhalterinių dokumentų, iÅ¡ kurių objektyviai bÅ«tų galima nustatyti kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdytų operacijų pagrįstumÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie dokumentai neiÅ¡saugoti. 16.10. Byloje surinktais įrodymais, kurie iÅ¡samiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl dar kartÄ neaptariami, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A.

M., bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 tyčia neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma laikantis įstatymo reikalavimų, pats buhalterinės apskaitos netvarkė (bendrovė neturėjo buhalterio) ir neiÅ¡saugojo bendrovės buhalterinių dokumentų, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai. 16.11. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ ; Å¡iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. 16.12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio neturėjo. 16.13. Taigi pagal įstatymÄ A. M., bÅ«damas bendrovės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimÄ , tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. 16.14. Nuteistojo A. M. gynėja teigia, jog A. M. veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės. Gynėjos nuomone, A. M. objektyviai negalėjo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes jam pagal aptartas darbo sÄ lygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudarytos galimybės organizuoti apskaitÄ kitaip, nei jÄ organizavo A.

R.. Kita vertus, A. M. pagal jam sudarytas darbo sÄ lygas įsitikino dėl įmonėje vedamos apskaitos, pats matė apskaitos dokumentus A. R. namuose. 16.15. Tokie teiginiai nepaneigia A. M. atsakomybės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo už dokumentų kaltinime nurodytu laikotarpiu neperdavimÄ ir dėl to kilusius padarinius. 16.16. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Apie kaltės turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, kurių Å¡altinis gali bÅ«ti tiek kaltinamo asmens parodymai apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta, tiek kiti įrodymai.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. 16.17. Nagrinėjamoje byloje nustatyti objektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai leidžia daryti iÅ¡vadas ir apie Å¡io nusikaltimo subjektyviuosius požymius. 16.18. Gynėjos teiginiai, kad, A. M. išėjus iÅ¡ darbo 2013-07-29, ataskaitiniai metai dar nebuvo pasibaigę, buvo paskirtas kitas vadovas, todėl jis niekaip negali bÅ«ti kaltinamas minėtos pareigos nevykdymu, atmetami kaip nepagrįsti. 16.19.

Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis (4 priedas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 buvo A. M. (t. 9, b. l. 194; t. 10, b. l. 4–7). 16.20. Gynėjos nuomone, A. M. nežinojo apie buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietÄ jo atleidimo laikotarpiu arba sÄ Å¾iningai klydo dėl jos, galvojo, jog Å¡ie dokumentai tinkamai perduoti naujam vadovui. BÅ«tent dėl naujų vadovų rÅ«pestingumo trÅ«kumo buvo prarasta galimybė sureaguoti ir ateityje iÅ¡vengti nepagrįsto kaltinimo, nes naujieji vadovai nepranešė, kad nėra buhalterinės apskaitos, jos neieÅ¡kojo, nereikalavo perduoti, neorganizavo apskaitos iki finansinės ataskaitos už 2013 metus patvirtinimo 2014 metais.

Jei A. M. bÅ«tų žinomi trÅ«kumai, jis bÅ«tų galėjęs imtis priemonių jÄ taisyti, atkurti. 16.21. Tokie teiginiai prieÅ¡tarauja bylos duomenims. 16.22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos atmeta ir vertina kaip gynybinę pozicijÄ , paneigtÄ iÅ¡ dalies paties A. M. parodymais, kuriuose jis iÅ¡ esmės pripažino kaltę dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir parodė žinojęs apie direktoriaus vaidmenį bendrovėje, bijojęs materialinės atsakomybės, todėl pirmÄ kartÄ pagal A.

R. siÅ«lymÄ nesutiko tapti bendrovės direktoriumi (t. 15, b. l. 80–86, 98, 177). IÅ¡ A. M. parodymų analizės taip pat matyti, kad jis pats nesidomėjo bendrovės veiklos organizavimu, bendrovėje dirbo apie vienÄ valandÄ ir buvo atsakingas už sutarčių pasiraÅ¡ymÄ bei naujų klientų suradimÄ , vykdė kitus A. R. nurodymus, sutiko su jam pavestomis funkcijomis. Taip pat A. M. patvirtino, kad, pasiraÅ¡ydamas A. R. jam pateiktÄ bendrovės dokumentų ir turto perdavimo aktÄ , N. K. neperdavė jokių dokumentų.

Taigi pats A. M. sÄ moningai pasirinko tokio elgesio modelį, juo labiau kad byloje pateikti duomenys apie tai, to neginčija ir A. M., jog jis yra buvęs kelių bendrovių direktorius, taigi žino šį darbÄ ir atsakomybės ribas. 16.23. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. ne tik suvokė savo atsakomybę, bet bÅ«tent tokių pasekmių ir norėjo, nes jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas bendrai pagal iÅ¡ anksto suderintÄ planÄ su A. R. savintis bendrovės lėšas. 16.24.

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nepagrįstai nustatė A. M. kaltę, kadangi bendrovės veikla jis nesidomėjo ir nežinojo apie A. R. sumanymÄ pasisavinti bendrovės lėšas. Pastaroji aplinkybė paneigta, aptariant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Byloje objektyviai nustatyta, kad iÅ¡ tiesų pati bendrovė buvo įsigyta ir naudojama, siekiant pasisavinti lėšas, gautas iÅ¡ draudimo bendrovės. Aplinkybė, jog, bendrovėje nesant buhalterio, A. M. kaip direktorius neiÅ¡saugojo buhalterinių dokumentų, nepaneigia jo atsakomybės. 16.25.

Bylos aplinkybės rodo, kad A. M. yra patyręs versle, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turintis žmogus. Žinodamas pareigÄ apskaityti visas pinigų sumas, vesti (nesant buhalterio) arba organizuoti buhalterinės apskaitos vedimÄ , saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, juos priimti pradedant dirbti ir perduoti naujam vadovui, kai nutraukiama darbo sutartis, prireikus juos pateikti valstybinėms institucijoms, sÄ moningai to nedarė, atliko veiksmus, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo perduoti, o paslėpti. 16.26.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. baudžiamasis įstatymas (BK 222 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai. Dėl bausmių 17. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimÄ abiem kaltininkams. 17.1. Nuteistojo A. R. ir nuteistojo A. M. gynėjos apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių argumentų dėl A. R. ir A. M. paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų pasisavinimÄ esant vienintelės numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – sankcijai iki deÅ¡imties metų, jiems paskirtos žymiai mažesnės nei vidutinės trukmės bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežtos. 17.2.

Tos pačios nuomonės teisėjų kolegija laikosi ir dėl nuteistiesiems už netikrų dokumentų pagaminimÄ (A. R. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, o A. M. – viena) paskirtų bausmių. 17.3. Nuteistajam A. M. už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ paskirta bausmė taip pat yra teisinga. 17.4. Galutinė subendrina bausmė A. M. negali bÅ«ti laikoma per griežta, juo labiau kad teismas nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėjo. 17.5. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, A.

R. paskyręs teisingas bausmes už atskiras veikas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimÄ . 17.6. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. To paties straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai teismas taiko bausmių apėmimÄ .

Vienas iÅ¡ tokių atvejų – kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius. Aptariamos teisės normos 6 dalis numato, kad, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali bÅ«ti apimamos, o kitos – tik visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du. BÅ«tent Å¡ios nuostatos teismas nesilaikė. 17.7. Skundžiamu nuosprendžiu A.

R. nuteistas už trijų baigtų tyčinių nusikaltimų padarymÄ , iÅ¡ kurių vienas priskiriamas sunkių (BK 183 straipsnio 2 dalis), o kiti du – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis) (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Taigi dvi veikos priskiriamos tai pačiai, o viena – skirtingai nusikalstamų veikų kategorijai pagal BK 11 straipsnį, todėl turi bÅ«ti taikomi abu bausmių subendrinimo bÅ«dai (BK 63 straipsnio 6 dalis). 17.8. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. paskirtos dvi bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinamos tarpusavyje, jas iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius – Å¡velnesnės bausmės. Tokia bausmės dalis pridedama, atsižvelgiant į skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo pasirinktÄ proporcijÄ , taikant bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Å i subendrinta bausmė bendrinama su bausme, paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Tokiu bÅ«du galutinė bausmė A. R. skiriama laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn. Teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netaikyti Å¡ios nuostatos. Dėl turto konfiskavimo 18.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo turto konfiskavimÄ iÅ¡ abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis. 18.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais. Nuteistasis A. R. ir nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl BK 72 straipsnio taikymo, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl to iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iÅ¡ kaltininkų lygiomis dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatÄ , t. y. 27 502,95 Eur, nenukrypo nuo teismų praktikos ir nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimo.

19. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti, kad A. M. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis pasisavintas didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo jo ir A. R. žinioje.           Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A.

R. paskirta subendrinta bausmė ir atidėtas bausmės vykdymas. A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo bÅ«dais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Laima Garnelienė Violeta Ražinskaitė Linas Å iukÅ¡tas