2021-03-17 Nr. CB-2477 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1222

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 2 d. gautu suinteresuoto asmens G. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo G. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ Turto banko prašymą dėl turto paskirstymo išnagrinėtoje A. G. prekybos įmonės bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-116-390/2009), suinteresuoti asmenys G. G., A. G.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nepagrįstai atnaujindami pareiškėjai VĮ Turto bankui terminą pateikti patikslintą prašymą, pažeidė CPK 78 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis, kuriose nustatyta, jog terminas atnaujinamas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, apribojo šalių teisę išreikšti savo nuomonę, pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto normą, nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl šalies teisės į teisingą teismą įgyvendinimo. Teismai, nesujungdami šios bylos ir individualios įmonės savininko santuokos nutraukimo bei turto padalinimo bylos, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 pateiktų išaiškinimais. Priteisdami kreditorei ne bankrutavusios įmonės turtą, o buvusio įmonės savininko turtą, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnį, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, kad likvidavus dėl bankroto individualią (personalinę) įmonę, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia. Pripažindami ginčo turtą kreditoriaus nuosavybe, teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1, 2 dalių normas, pagal kurias leidžiama tik nukreipti išieškojimą į turtą, o ne patį turtą kaip civilinės apyvartos objektą pripažinti kreditoriaus turtu. Taip pat teismai nepagrįstai netaikė ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyto 24 mėnesių termino, skaičiuotino nuo teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo dėl įmonės likvidavimo įsiteisėjimo dienos, ir šio procesinio termino praleidimo pasekmių. Suinteresuoto asmens teigimu, teismai nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje nustatytos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas