ae44f1ba-0540-497c-a4e4-ff1d2cd5bfdd · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-393-587/2021 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00038-2020-2 Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

S. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4043-959/2020 pagal ieÅ¡kovo B. S. ieÅ¡kinius atsakovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priedo už pavojingas darbo sÄ lygas priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B. S. ieÅ¡kiniu (CBP-777) prašė: 1.1. pripažinti, kad ieÅ¡kovas terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ praleido dėl svarbios priežasties (ligos); 1.2. pripažinti, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas pas atsakovÄ 2019 m. rugpjūčio 27 d. nepadarė darbo pareigų pažeidimo, taip pat nepadarė darbo pareigų pažeidimo, nurodyto 2019 m. rugsėjo 27 d. komisijos patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 36-39; 1.3. pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų ir pripažinti, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; 1.4. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijÄ po vienÄ vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus metus nuo priėmimo į darbÄ (2012 m. rugsėjo 3 d.) iki atleidimo iÅ¡ darbo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , bet ne didesnę nei Å¡eÅ¡i vidutiniai darbo užmokesčiai; 1.5. priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini)pareigose, tačiau buvo atleistas. Kadangi darbdavys reorganizuojamas, mano, kad darbo pareigų pažeidimų nepadarė, o atleidimas įvyko siekiant iÅ¡vengti už atleidimÄ pagal DK 57 straipsnį mokėtinos kompensacijos. Atleistas buvo praėjus daugiau nei mėnesiui nuo galimo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo.

3. Teisme gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys (CBP-3390) atsakovui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priedo už pavojingas darbo sÄ lygas priteisimo, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 30 procentų atlyginimo dydžio piniginę kompensacijÄ už dirbÄ laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Nurodė, kad pagal darbo pobÅ«dį ir darbo sÄ lygas (duomenys neskelbtini) pareigos yra įtrauktos į pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , tačiau atsakovė priedo už atliekamÄ pavojingÄ darbÄ nemokėjo.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi ieÅ¡kinio dalį, kurioje reikalaujama pripažinti, kad ieÅ¡kovas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl neteisėto atleidimo praleido dėl svarbios priežasties (ligos), atsisakyta priimti.

5. Atsakovė (duomenys neskelbtini)) atsiliepimais į ieÅ¡kinius su jais nesutiko. Nurodė, kad: 5.1. ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas pagrįstai, remiantis tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadomis. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad gynėsi nuo nuteistojo, pareigÅ«nų ir nuteistojo paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir pavirtina, kad ieÅ¡kovas kalbėjo su nuteistuoju pakeltu tonu ir sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Jo atlikti veiksmai turi Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

IeÅ¡kovas pažeidė Gydytojo psichiatro pareigybės apraÅ¡ymo 4.8, 4.11 punktus, Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.2, 8, 11, 15 punktų nuostatas. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo komisijos sprendimu nustatytas dar vienas ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimas, kadangi ieÅ¡kovas savo iniciatyva nutraukė tęstinį pakaitinį gydymÄ metadonu prieÅ¡ paciento valiÄ . 5.2. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas niekada nedirbo pavojingomis darbo sÄ lygomis, o kitiems darbuotojams iÅ¡mokėtas 10 procentų, o ne 30 procentų priedas už pavojingas darbo sÄ lygas.

Atkreipė dėmesį, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡mokos už 7 metus, nors ieÅ¡kinio senatis yra 3 metai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovo B. S. ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atmetė, ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priedo už pavojingas darbo sÄ lygas priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui B. S. iÅ¡ atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) 6 836,75 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių.

Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad: 6.1. ieÅ¡kovas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) galimo darbo pareigų pažeidimo komisija 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 36-40 (toliau – ir iÅ¡vada Nr. 36-40) dėl (duomenys neskelbtini) B. S. galimo darbo pareigų pažeidimo, kurioje pasiÅ«lė pripažinti, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. kalbėdamas pakeltu tonu su suimtuoju bei tyčia suduodamas jam smÅ«gį į veidÄ , pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 4.8, 4.11 punktus, Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.2, 8.1, 8.2, 11, 15 punktus. (duomenys neskelbtini) galimo darbo pareigų pažeidimo komisija 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 36-39 (toliau – ir iÅ¡vada Nr. 36-39), kuria pasiÅ«lė pripažinti, kad ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. nutraukdamas nuteistajam R.

U. tęstinį pakaitinį gydymÄ metadonu prieÅ¡ jo valiÄ , padarė darbo pareigų pažeidimÄ . (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . 6.2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo pažeidimas kvalifikuojamas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ (darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika), nurodoma, jog ieÅ¡kovas, suduodamas pacientui A. Č. smÅ«gį į veidÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ , tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovo veiksmuose esama visų nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . 6.3. Tačiau sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas savo kaltais veiksmais padarė darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte (kiti pažeidimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos).

Savo iÅ¡vadÄ teismas grindė liudytojų R. L., S. Ž., G. U. 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdyje duotais parodymais bei jų tarnybiniais praneÅ¡imais, A. Č. paaiÅ¡kinimu. Teismas sprendė, kad Å¡ie įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, nesant tiesioginio ir pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ar gyvybę iÅ¡ A. Č. pusės, pareigÅ«nams R. L. ir S. Ž. jau įėjus į jo kabinetÄ bei jiems beraminant A. Č., tyčiniu smurtiniu veiksmu – suduodant smÅ«gį ranka į veidÄ â€“ pats pasikėsino į savo paciento A.

Č. sveikatÄ . IeÅ¡kovas, prieÅ¡ suduodamas smÅ«gį A. Č., ant jo Å¡aukė. Teismas atmetė ieÅ¡kovo versijÄ , jog jo veiksmai buvo gynybinio pobÅ«džio, nesant tai patvirtinančių įrodymų, liudytojo R. L. parodymus Å¡ioje dalyje atmetė dėl jų prieÅ¡taringumo. 6.4. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo veiksmų tyčinį ir smurtinį pobÅ«dį, į tai, kad tokius veiksmus matė liudytojai S. Ž. ir R. L., teismas sprendė, jog atsakovės nurodytos neigiamos pasekmės – ieÅ¡kovas savo elgesiu rodė netinkama pavyzdį ir sumenkino bausmių vykdymo sistemos formuojamÄ Ä¯vaizdį – yra tikėtinos, todėl įrodytos.

IeÅ¡kovas savo neteisėtu elgesiu diskreditavo gydytojo vardÄ , pakenkė jo asmeniniam ir gydytojo profesijos prestižui ir taip silpnino visuomenės pasitikėjimÄ gydytojo profesija. 6.5. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neigia padaręs darbo pareigų pažeidimÄ , kelia įrodymais nepagrįstÄ versijÄ , jog jis buvo pirmas užpultas A. Č., dėl ko jam teko gintis, rodo jo abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų, nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, įrodo, jog atsakovė negalėjo tikėtis, kad ieÅ¡kovas pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Tai taip pat leidžia ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ vertinti Å¡iurkščiu, įrodo, jog ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo veiksmai suduodant pacientui A. Č. smÅ«gį ranka buvo tyčiniai veiksmai, įtakoję padarinių atsiradimÄ . Atsakovės pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimas bei iÅ¡vada Nr. 36-39 įrodo, jog ieÅ¡kovas yra padaręs ir kitų darbo pareigų pažeidimų. 6.6.

IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu buvo atleistas iÅ¡ darbo už vienÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , atsižvelgiant į iÅ¡vadÄ Nr. 36-40, iÅ¡vada Nr. 36-39 įsakyme neminima. Pažeidimas, konstatuotas iÅ¡vadoje Nr. 36-39 – tęstinio pakaitinio gydymo metadonu nutraukimas nuteistajam R. U. prieÅ¡ jo valiÄ â€“ nagrinėjamu atveju turi tik ieÅ¡kovÄ charakterizuojančiÄ reikÅ¡mę. Teismui pateikti įrodymai (R. U. sveikatos istorija, gydytojos G. Å . tarnybinis praneÅ¡imas, Metadono lapas, ieÅ¡kovo siuntimas su R.

U. diagnoze „(duomenys neskelbtini)“, Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose tvarkos apraÅ¡as, R. U. 2020 m. birželio 9 d. skundas Regionų apygardos administraciniam teismui – įrodo, jog pakaitinis gydymas metadonu buvo nutrauktas prieÅ¡ jo valiÄ . Teismas sprendė, kad iÅ¡vadoje Nr. 36-39 nurodytas darbo pareigų pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nėra. 6.7. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas buvo pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinių reikalavimų. 6.8.

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 30 procentų atlyginimo dydžio piniginę kompensacijÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė su Å¡iuo reikalavimu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. 6.9. IeÅ¡kovas į Darbo ginčų komisijÄ su Å¡iuo reikalavimu kreipėsi 2019 m. lapkričio 18 d. Patvirtino, kad apie savo teisę į priedÄ už pavojingas darbo sÄ lygas žinojo iki įsidarbinimo pas atsakovÄ ; gavęs pirmÄ atlyginimÄ suprato, kad pažeistos jo teisės į šį priedÄ ; savo teisių negynė, nes bijojo prarasti darbÄ .

Byloje nenustatyti atsakovės veiksmai, kuriais ji bÅ«tų sudariusi kliÅ«tis ieÅ¡kovui ginti jo teisę į darbo užmokestį teisme. Teismas ieÅ¡kovo nurodytos priežasties nelaikė svarbia atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. 6.10. Spręsdamas dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki ieÅ¡kinio padavimo 2019 m. lapkričio 18 d., teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas 1995 m. gruodžio 13 d.

Vyriausybės nutarimas Nr. 1555 bylai aktualiu laikotarpiu nebegaliojo, todėl negali bÅ«ti taikomas. Vadovavosi bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. Teismas sprendė esant įrodyta aplinkybę, jog ieÅ¡kovas pas atsakovę dirbo pavojingomis sÄ lygomis. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai: 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovės direktoriaus įsakymas, kuriuo atsakovės medicinos personalui, tarp jų ir ieÅ¡kovui, buvo skirtos 10 procentų priemokos už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, 2020 m. sausio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir jos 8 medicinos darbuotojų, kuria atsakovė įsipareigojo darbuotojams sumokėti 3 procentų priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, kas netiesiogiai įrodo, jog Å¡iuo laikotarpiu medicinos personalo darbas buvo atliekamas pavojingomis sÄ lygomis.

IÅ¡ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, jog su ieÅ¡kovu taikos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad jis vienintelis reikalavo priemokos už 7 metus, o ne už 3 metus. Byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovui 2017 m. gruodį buvo paskirta vienkartinė 10 procentų priemoka už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis. 6.11. IeÅ¡kovas reikalavo 30 procentų dydžio priemokos, remdamasis bylai aktualiu laikotarpiu nebegaliojusiu Vyriausybės nutarimu Nr. 1555. IeÅ¡kovo darbo sutartyje nurodyta, jog įstaigoje kolektyvinės sutarties nėra, teismui nepateikta duomenų, kad tokia sutartis bÅ«tų buvusi sudaryta ieÅ¡kovo darbo pas atsakovę laikotarpiu.

Atsižvelgęs į tai, kad panaÅ¡ioje civilinėje byloje Nr. 2A-1119-945/2019 Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi priteisė laisvės atėmimo įstaigos medicinos darbuotojams 10 procentų dydžio priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, tokio dydžio vienkartinę priemokÄ savo darbuotojams buvo paskyrusi ir pati atsakovė savo 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu, teismas sprendė, jog protingas ieÅ¡kovui priteistinos priemokos dydis nagrinėjamu atveju bÅ«tų 10 procentų nuo jam priskaičiuotos pareiginės algos per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, atėmus 2017 m. gruodį iÅ¡mokėtÄ priemokÄ .

IeÅ¡kovo pareiginė alga nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos sudarė 69 214,84 Eur. Nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo 9 darbo dienos, už jas ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priskaičiuota 513,48 Eur pareiginė alga (1198,13 / 21 x 9). Nuo 2016 m. lapkričio 18 d. ieÅ¡kovui priskaičiuota 69 728,32 Eur pareiginė alga (69 214,84 + 513,48). 10 procentų nuo Å¡ios sumos sudaro 6 972,83 Eur. 2017 m. ieÅ¡kovas gavo 136,08 Eur priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, todėl Å¡ia suma mažintina jam priteistina priemoka.

Viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 6 836,75 Eur (6 972,83 – 136,08) darbo užmokesčio priemoka už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 7. IeÅ¡kovas B. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo B. S. ieÅ¡kinys dėl jo atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų pripažinimo neteisėtu ir šį ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. dėl įvykio su A.

Č. teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas, nesant tiesioginio ir pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ tyčiniu smurtiniu veiksmu – suduodant smÅ«gį ranka į veidÄ â€“ pats pasikėsino į savo paciento A. Č. sveikatÄ , nepatvirtina teismo įvardinti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi. 7.2. Teismas sprendė, kad liudytojo R. L. parodymai, kad prižiÅ«rėtojams mėginant nuraminti suimtÄ jį A.

Č., jis dar labiau agresyviai palinko link gydytojo, po ko gydytojas suimtajam trenkė į lÅ«pÄ kumščiu, prieÅ¡tarauja jo paties tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytoms aplinkybėms, taip pat S. Ž. tarnybiniam praneÅ¡imui, jos teisme duotiems parodymams. Teismas liudytojų parodymus iÅ¡tyrė ne visa apimtimi, nepalygino jų tarpusavyje ir su liudytojų suraÅ¡ytais tarnybiniais praneÅ¡imais. Teismas neįvertino, kad liudytojo R. L. parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytoms aplinkybėms, teisme liudytojas itin aktyviai klausinėtas, tai, kas nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime detalizavo, nurodydamas, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nebuvo leistasi į tokias smulkmenas.

Teismas neatsižvelgė, kad liudytojas R. L. yra pareigÅ«nas, prieÅ¡ duodamas parodymus teisme davė priesaikÄ . 7.3. Teismas nevertino, kaip buvo suraÅ¡yti liudytojų R. L. ir S. Ž. tarnybiniai praneÅ¡imai, kurių tekstas yra beveik identiÅ¡kas, nors akivaizdu, kad skirtingi asmenys savo minčių savarankiÅ¡kai nedėsto žodis po žodžio atkartojant tuos pačius žodžių junginius. Teismas nevertino liudytojos S. Ž. parodymų, kuri parodė, kad tarnybinį praneÅ¡imÄ rašė kartu su kolega R.

L.. 7.4. Liudytoja S. Ž. negalėjo atsiminti įvykio detalių, tokių, kaip, ar gydytojas sėdėjo, ar stovėjo, nors savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad sėdėjo, ar gydytojas smÅ«gį suimtajam sudavė sėdėdamas, ar stodamasis, ko apklausiama teisme ji netvirtino, nurodė kaip prielaidÄ , apie kÄ tarnybiniame praneÅ¡ime net neužsiminta, taip pat įvertinus abiejų liudytojų parodymus, kad smÅ«gis nuteistajam buvo suduotas S. Ž. raminant suimtÄ jį, o R. L. fizine prasme kontroliuojant situacijÄ , kurioje jis bandė iÅ¡vengti suimtojo užsimoto suduoti smÅ«gio gydytojui, tikėtina, kad liudytoja S. Ž. nematė tikslių smÅ«gio sudavimo aplinkybių.

Todėl netikėti liudytojo R. L. parodymais apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo suduotas smÅ«gis suimtajam, bÅ«tų neteisinga. 7.5. Teismas sprendime užsimindamas, kad pavojus ieÅ¡kovui dėl R. L. ir S. Ž. buvimo kabinete neva tai nekilo, nepagrįstai nesirėmė R. L. parodymais. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas, sėdėdamas už stalo, galėjo ranka pasiekti atsistojusio liudytojo veidÄ , visuma įvykio aplinkybių rodo, kad suimtasis pernelyg artimai palinko prie ieÅ¡kovo ir tokiu bÅ«du sukėlė jam pavojų, todėl nėra pagrindo netikėti liudytojo R.

L. parodymais, kad „man atrodo, kad tai buvo gynyba, nes tai buvo ganėtinai netikėta, jis ten buvo prie jo palinkęs, bet kai linktelėjo dar labiau, tai aÅ¡ nežinau, bet manau, kad ir aÅ¡ būčiau panaÅ¡iai sureagavęs“ (nuo 2:47:15 iki 2:47:30). Pačiam teismui kilo klausimas, ar A. Č. agresyviai pasilenkus link gydytojo, jis galėjo galva pasiekti gydytojÄ , kad jam smogti galva, į kurį liudytojas R. L. atsakė „taip, manau, kad tai yra realu, nes atstumas buvo tikrai labai nedidelis“ (nuo 2:50:10 iki 2:50:52).

Liudytoja S. Ž. neneigė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės buvo gintis, į teisėjo klausimÄ , ar tai buvo gynybinis pliaukÅ¡telėjimas, atsakė „nežinau, ne gal“ (nuo 3:01:55 iki 3:02:02). Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo suduoto smÅ«gio suimtajam intensyvumo. Taip pat teismas nevertino dalies liudytojo G. U. parodymų, kuris, nors ir nedalyvavo įvykyje ir jo nematė, tačiau po įvykio bendravo su A. Č. ir abiem liudytojais R. L. ir S. Ž.. 7.6. IÅ¡ atsakovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu sudarytos komisijos dėl galimo ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimo iÅ¡vados Nr. 36-40 ir jos priedų sÄ raÅ¡o matyti, kad komisijoje buvo vertinama tik raÅ¡ytinė medžiaga. Atsakovės direktorius nusprendė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo vien tik pasiremdamas komisijos iÅ¡vada, Å¡io pažeidimo aplinkybių atsakovei tinkamai neiÅ¡tyrus ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus. 7.7. IeÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ , nurodydamas, kad A. Č. buvo užpultas. Atsakovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu, dar neturint paties A. Č. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, kuris pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., buvo sudaryta komisija dėl ieÅ¡kovo galimo darbo pareigų pažeidimo, patį suimtÄ jį, pareigÅ«nų akivaizdoje suduotÄ smÅ«gį ieÅ¡kovui ir jo elgesio vertinimÄ paliekant nuoÅ¡alyje. 7.8. Tos pačios dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d. komisijos iÅ¡vada Nr. 36-39 konstatuotas kitas tariamas ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimas – R. U. gydymo metadonu nutraukimas. Remiantis atsakovo direktoriaus raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, jeigu iÅ¡vadoje Nr. 36-39 darbo pareigų pažeidimas nebÅ«tų konstatuotas, ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs atleistas vien tik už iÅ¡vadoje Nr. 36-40 nurodytÄ darbo pareigų pažeidimÄ .

IÅ¡vados Nr. 36-39 pagrįstumas yra itin svarbus. 7.9. Nuteistasis R. U. paskutinę metadono dozę iÅ¡gėrė 2019 m. rugpjūčio 16 d., o pas ieÅ¡kovÄ pirmÄ kartÄ atvestas 2019 m. rugpjūčio 21 d., 5 dienas iÅ¡ eilės nevartojęs metadono, nurodė, kad pats jo atsisakė, tai pažymėta sveikatos istorijoje. Metadono lape ties 2019 m. rugpjūčio 16 d. įraÅ¡u nuteistasis nepasirašęs. Nuteistasis metadonÄ keitė narkotikais, dėl kurių vartojimo ieÅ¡kovui pasisakė ir dėl ko jo ligos istorijoje padaryti įraÅ¡ai, nurodant diagnozių kodus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgdamas į nuteistojo abstinencinius nusiskundimus, ieÅ¡kovas nusprendė jį siųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Å¡eimos gydytojo ir psichiatro konsultacijai, praÅ¡ydamas konsultuoti dėl metadono programos atnaujinimo tikslingumo, prieÅ¡ tai skyręs pacientui vaistų abstinencijos sindromams mažinti, tai pažymėjo ligos istorijoje. IÅ¡vada Nr. 36-39 yra akivaizdžiai nepagrįsta. Atsakovės direktorius jos pagrįstumo niekaip nevertino. 7.10. IeÅ¡kovo atleidimui pagrindinę reikÅ¡mę turėjo paskubomis formaliai atlikti ir nepagrįsti komisijų vertinimai, niekaip nevertinant to, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo nuo 2012 m. rugsėjo 3 d., už gerÄ darbÄ tris kartus buvo skatinamas, iÅ¡ jų paskutinį kartÄ 2019 m. balandžio 26 d., ir per visÄ laikÄ jokių nuobaudų neturėjo. 7.11.

Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kad gydytojos G. Å . 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ , kada ieÅ¡kovas įspėtas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 57 straipsnio 6 dalį. Po kelių dienų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d., įvykus konfliktui su suimtuoju A. Č. ir ieÅ¡kovui pateikus tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad buvo užpultas, tyrimas vykdomas ne dėl A. Č., o 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu sudaroma komisija dėl ieÅ¡kovo galimo darbo pareigų pažeidimo.

TÄ pačiÄ dienÄ 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu sudaroma komisija dėl kito ieÅ¡kovo galimo darbo pareigų pažeidimo – gydymo metadonu nutraukimo. Abiejų komisijų iÅ¡vados priimamos 2019 m. rugsėjo 27 d., ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kada sueina įspėjimo apie jo atleidimÄ kitu pagrindu terminas. Atleidęs ieÅ¡kovÄ tokiu bÅ«du atsakovas neturėjo sumokėti jam DK 57 straipsnio 8-9 dalyse nurodytų iÅ¡mokų.

8. Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ arba pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ sumažinant ieÅ¡kovui priteistÄ darbo užmokestį nuo 10 procentų iki 1–3 procentų dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje dėl ieÅ¡kovui priteisto 6 836,75 Eur darbo užmokesčio už pavojingas darbo sÄ lygas, nesutinka.

Vertindamas įrodymus bei padarydamas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik atsakovo palankius įrodymus bei netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika. 8.2. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovui mokėtÄ atlyginimÄ , kuris nuolat buvo keliamas bei buvo skiriamos įvairios priemokos, tarp kurių ir 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovės direktoriaus įsakymu skirta vienkartinė 10 procentų priemoka už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų iÅ¡samiai neanalizavo ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog mokėjo ieÅ¡kovui didesnį tarifinį atlygį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis.

IeÅ¡kovas į atsakovę dėl priemokos už pavojingas darbo sÄ lygas mokėjimo nuo pat priėmimo į darbÄ nesikreipė, nes akivaizdu, kad priemokas, padidintÄ atlyginimÄ gavo. 8.3. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog ieÅ¡kovas dirbo pavojingomis sÄ lygomis. 2020 m. sausio 4 d. sudaryta taikos sutartis tarp atsakovės ir 8 jos medicinos darbuotojų, kuria atsakovė įsipareigojo darbuotojams sumokėti 3 procentų priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad ieÅ¡kovas dirbo pavojingomis darbo sÄ lygomis ar kad jam turėjo bÅ«ti skirta priemoka už pavojingas darbo sÄ lygas.

Taikos sutarties sudarymas tik patvirtina, kad atsakovė taikiai iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ su savo buvusiais darbuotojais, tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra pagrįsti. 8.4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ taip pat grindžia tuo, kad panaÅ¡ioje civilinėje byloje Nr. 2A-1119-945/2019 Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi priteisė laisvės atėmimo įstaigos medicinos darbuotojams 10 procentų dydžio priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis.

Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas skyrė 10 procentų priedÄ vadovaujantis lygiateisiÅ¡kumo principu, pagal kurį darbo sutarčių pagrindu dirbantys medicinos darbuotojai buvo lyginami su tuo pačiu laikotarpiu galiojant tam pačiam teisiniam reglamentavimui įstaigoje dirbusiais pareigÅ«nais, kuriems buvo nustatyta bÅ«tent 10 procentų dydžio iÅ¡moka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios priemokos buvo skiriamos atsakovės pareigÅ«nams, nesulygino pareigÅ«nams skirtos priemokos dydžio ir atsakovui priteistinos priemokos dydžio.

IÅ¡ atsakovės nereikalavo duomenų apie tai, kokios priemokos už pavojingas darbo sÄ lygas buvo mokamos atsakovės pareigÅ«nams, bei neatsižvelgė į Darbo ginčų komisijos byloje pateiktus duomenis, kuriose nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pataisos namų pareigÅ«nams mokamos priemokos dydis už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis buvo tik 1 proc. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir pritaikė civilinėje byloje Nr. 2A-1119-945/2019 iÅ¡dėstytus argumentus ir nepagrįstai konstatavo, kad protingas ieÅ¡kovui priteistinos priemokos dydis nagrinėjamu atveju bÅ«tų 10 procentų.

Vadovaujantis civilinėje byloje Nr. 2A-1119-945/2019 suformuota praktika bei lygiateisiÅ¡kumo principu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovės pareigÅ«nams skiriamų priemokų už pavojingas darbo sÄ lygas dydį ir priteisti ieÅ¡kovui analogiÅ¡ko dydžio priemokÄ â€“ 1 proc. arba sulyginti ieÅ¡kovui priteistinos priemokos dydį su 2020 m. sausio 4 d. taikos sutartyje numatytu priemokos dydžiu – 3 proc.

9. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo B. S. apeliacinį skundÄ atsakovė (duomenys neskelbtini) praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas remiantis tarnybinio patikrinimo metu nustatytais faktais, kuriuos patvirtina tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 36-40 dokumentai. Komisijos nuomone, pataisos pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės yra iÅ¡samios ir nuoseklios, vienos kitoms neprieÅ¡tarauja, įvardintos netgi aplinkybių smulkmenos (nuteistojo palinkimas link (duomenys neskelbtini), kitų pareigÅ«nų veiksmai, (duomenys neskelbtini) veiksmai ir kt.), iÅ¡ kurių matyti, jog pataisos pareigÅ«nai matė visÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ , įvykusį konfliktÄ , dėl to nėra pagrindo netikėti jų iÅ¡dėstytais argumentais.

Pataisos pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai sutampa su suimtojo A. Č. nurodytomis aplinkybėmis. IeÅ¡kovo padarytas darbo pareigų pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, darbuotojas rodė netinkamÄ pavyzdį ir pagal jo elgesį sumenkino bausmių vykdymo sistemos formuojamÄ Ä¯vaizdį. Jis suvokė, kad tokie veiksmai yra neteisėti, suvokė jų neteisėtÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Atsakovė veikė teisėtai, todėl nebuvo teisinio pagrindo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti jo praÅ¡omÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . 9.2.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų R. L., S. Ž. ir G. U. parodymus, pagrįstai rėmėsi tik tais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino ir parėmė kiti bylos duomenys. Statutiniai valstybės tarnautojai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytÄ informacijÄ patvirtina savo paraÅ¡u. R. L. ir S. Ž. tarnybiniai praneÅ¡imai yra pasiraÅ¡yti, taip patvirtinant, kad juose nurodyta informacija atitinka tikrovę. 9.3. DK nenumato pareigos darbdaviui atlikti patikrinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo ir neįpareigoja pateikti jokios veiksmų vertinimo iÅ¡vados.

Atsakovė patikrinimus dėl galimų darbo pareigų pažeidimų atlieka pagal analogijÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) nuostatomis. Minėti teisės aktai nenumato pareigos apklausti asmenis žodžiu. 9.4.

Tarnybinius patikrinimus ieškovo atžvilgiu įpareigojo atlikti atsakovės direktorius savo rašytine rezoliucija. Komisija pateikė ieškovui reikalavimus dėl galimų darbo pareigų pažeidimų pasiaiškinti raštu. Patikrinimas buvo pradėtas atsakovo direktoriui gavus dviejų pareigūnų tarnybinius pranešimus, nuteistojo A. Č. rašytinis paaiškinimas nėra reikalingas tarnybiniam patikrinimui pradėti. A. Č. yra ne įstaigos darbuotojas ar pareigūnas. Nuteistasis, už savo veiksmus galėjo būti nubaustas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. 9.5.

Patikrinimo komisija pripažino, kad (duomenys neskelbtini)B. S. neteisėtais savo veiksmais laisvės atėmimo vietoje R. U. nutraukė tęstinį pakaitinį gydymÄ metadonu prieÅ¡ jo valiÄ , padarė darbo pareigų pažeidimÄ . Tokiu savo elgesiu ieÅ¡kovas:

1) pažeidė Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo 2018 m. balandžio 25 d. Nr.V-194 „Dėl opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 13 punktÄ , 17 punkto 1 dalį, 2) nesilaikė Kauno Respublikinės priklausomybės ligų centro rekomendacijų dėl metadono dozės mažinimo, 3) pažeidė (duomenys neskelbtini)pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. V-66, 4.1 punkte numatytÄ funkcijÄ , 4.2. punkte numatytÄ funkcijÄ , 4.3. punkte numatytÄ funkcijÄ . 9.6. Gydymo metadonu nutraukimas galimas tik konkrečiais teisės aktuose numatytais atvejais. Nuteistajam atvykus į (duomenys neskelbtini), gydytojas psichiatras turėjo tęsti paskirtÄ gydymÄ ir skirti metadono. Po 5 dienų nuteistasis, pablogėjus sveikatai ir kilus komplikacijoms, nebuvo pristatytas ieÅ¡kovui, o pats kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu skirti metadono, tačiau buvo padaryta ieÅ¡kovo iÅ¡vada, kad „Metadono programos atnaujinimui nėra pagrindo“.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių teisiÅ¡kai pagrįstų aplinkybių, kodėl pacientui buvo nutrauktas metadono skyrimas, sunkios opioidinės abstinencijos bÅ«klėje pacientÄ atsiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. IeÅ¡kovas nuteistojo asmens sveikatos istorijoje esančiose dokumentuose neteisingai nurodė, kad metadono vartojimÄ nuteistasis nutraukė savavaliÅ¡kai (nors privalomo raÅ¡ytinio nuteistojo sutikimo nėra). Tai, kad asmens sveikatos istorijoje buvo nurodytas diagnozių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad nuteistasis metadonÄ keitė kitais narkotikais. 9.7.

Priklausomybės nuo opioidų gydymo metadonu metodikos 7.5 punkte aiÅ¡kiai nurodoma: praleidus 5 ir daugiau paros metadono dozių iÅ¡ eilės, gydymas turėtų bÅ«ti atnaujinamas nuo 30 mg ir farmakoterapija metadonu pradėta kaip naujam pacientui (College of Physicians and Surgeons of Ontario, 2001, Hendry-Ed\vards S. it kt., 2002). IeÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu netiesiogiai patvirtino, kad dėl savo asmeninių įsitikinimų nevykdo aukÅ¡tesnio lygio gydymo įstaigų privalomų nurodymų.

Dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų nuteistasis R. U. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), atlyginti jam padarytÄ neturtinę. 9.8. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas patikrinimus atliko siekdamas iÅ¡vengti Darbo kodekso 57 straipsnio 8–9 dalyse nurodytų iÅ¡mokų, yra spekuliacinio pobÅ«džio. Po atsakovės restruktÅ«rizavimo 2019 m. spalio 1 d. atsakovė iÅ¡ viso neteko teisės verstis sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu nuteistiesiems, visi anksčiau dirbę gydytojai buvo atleisti iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini). 9.9.

Atsakovės direktorius priimdamas sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ atsižvelgė į kitas aplinkybes, charakterizuojančias ieÅ¡kovo darbÄ nuo 2012 m. rugsėjo 3 d.: žiniasklaidoje 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirodžiusį straipsnį, kuriame detalizuojami ieÅ¡kovo veiksmai prieÅ¡taraujantys etikos normoms; Laisvės atėmimo vietų ligoninės raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ne pirmÄ kartÄ patenka nuteistieji, kuriems ieÅ¡kovas nepaskiria pagal programÄ skirto metadono; 2019 m. gruodžio 9 d.

Kauno apygardos teismo sprendimÄ , kuriame teismas konstatavo, kad konkrečiai ieÅ¡kovo teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo nepakankamai kvalifikuotos, ko pasėkoje iÅ¡ atsakovės buvo priteista sumokėti nuteistajam padarytÄ Å¾alÄ ; Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. kovo 30 d. raÅ¡tÄ , kuriame buvo nustatytas higienos normų pažeidimas, nes (duomenys neskelbtini) (t. y. ieÅ¡kovo) kabinete buvo rÅ«komi tabako gaminiai. 9.10. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau neįrodė tokios žalos fakto ir dydžio.

Net ir atleistas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas galėjo teikti praÅ¡ymÄ priimti jį po restruktÅ«rizavimo į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas neįrodė, kad jį buvo atsakyta įdarbinti (duomenys neskelbtini). Nesant nei vienos iÅ¡ privalomųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

10. IeÅ¡kovas B. S. atsiliepimu į atsakovės (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priedo už pavojingas darbo sÄ lygas priteisimo ieÅ¡kovui B. S. palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. atsakovė teigia, kad mokėjo ieÅ¡kovui padidintÄ atlyginimÄ , kuris nuolat buvo keliamas ir skyrė įvairias priemokas, tarp jų ir 2017 m. gruodžio 4 d.

įsakymu skirtÄ vienkartinę 10 proc. priemokÄ už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis. Tačiau toliau apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovas pavojingomis darbo sÄ lygomis nedirbo. Tokiu atveju atsakovė negalėjo mokėti ieÅ¡kovui padidinto atlyginimo ir jo kelti ar skirti priemokas bÅ«tent Å¡iuo tikslu. 10.2. Nei ieÅ¡kovo darbo sutartyje, nei kituose dokumentuose nenurodyta, kad ieÅ¡kovui skirtas darbo užmokestis apima kompensacijÄ už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nekėlė darbo ginčo dėl priemokos už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, savaime neįrodo, kad už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis ieÅ¡kovui buvo mokama.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog mokėjo ieÅ¡kovui didesnį tarifinį atlygį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis. 10.3. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dirbo pavojingomis darbo sÄ lygomis, toje dalyje, kurioje teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė remdamasis su kitais atsakovės medicinos darbuotojais sudaryta taikos sutartimi, su kurios sÄ lygomis ieÅ¡kovas nesutiko. Tačiau teismas nustatydamas Å¡iÄ aplinkybę rėmėsi ne tik nurodyta taikos sutartimi, bet ir 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovės įsakymu skirti ieÅ¡kovui vienkartinę 10 proc. priemokÄ už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis. 10.4.

Teismas pagrįstai rėmėsi Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o 3.13-3.14 punktais, kuriuose prie pavojingų darbų priskiriama psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiÅ«ra; sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams. IeÅ¡kovo darbo sÄ lygų pavojingumÄ akivaizdžiai parodo incidentas su suimtuoju A. Č., kai pagalbos sulaukė tik konflikto eigoje, jam įpusėjus. 10.5.

Atsakovė nepateikė teismui tvarkos, kuri reglamentuotų saugumo specialistų veiksmus, pristačius suimtÄ jį ar nuteistÄ jį pas ieÅ¡kovÄ ((duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovo darbo sÄ lygų pavojingumÄ rodo bÅ«tinybė laukti atvesto suimtojo ar nuteistojo už gydytojo kabineto durų, pavojaus mygtuko buvimas gydytojo kabinete. 10.6. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo pas jį dirbusių pareigÅ«nų darbo sÄ lygų panaÅ¡umo su ieÅ¡kovo darbo sÄ lygomis ir jų pavojingumo, todėl su tuo susiję nauji atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir samprotavimai, kad ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteistas 1 proc. darbo užmokesčio priedas už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis, neturėtų bÅ«ti vertinami (CPK 312, 314 straipsniai).

NeaiÅ¡ku, kokį darbÄ dirbusių ar dirbančių ir kokių pareigÅ«nų priedas sudarė ar sudaro 1 proc. 10.7. PareigÅ«nai dirba organizuotai ir aprÅ«pinti specialiomis priemonėmis, mažinančiomis jų darbo sÄ lygų pavojingumÄ . IeÅ¡kovas darbo funkcijas turėjo vykdyti nebÅ«damas aprÅ«pintas jokiomis specialiomis saugumÄ užtikrinančiomis priemonėmis. Todėl lyginti ieÅ¡kovo darbo specifikos su pareigÅ«nų darbo specifika nėra pagrindo. 10.8. Kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1119-945/2019, kurioje nei atsakovas, nei faktinės bylos aplinkybės nesutampa su Å¡ios bylos atsakovu ir faktinėmis aplinkybėmis, kaip vienas iÅ¡ kriterijų buvo palyginti medicinos darbuotojų ir pareigÅ«nų darbo užmokesčio priedai.

Tai nesudaro pagrindo Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovui priteisti tokį priedÄ , kaip neaiÅ¡ku, kokį darbÄ dirbusių ar dirbančių ir kokių pareigÅ«nų priedÄ . Atsakovės apeliaciniame skunde įvardijamų pareigÅ«nų priedų teisėtumas nėra įvertintas ir tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. 10.9. Nepagrįstas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas siÅ«lymas sumažinti ieÅ¡kovui priteistÄ darbo užmokesčio priedÄ iki 3 proc. IeÅ¡kovo darbo sÄ lygos neabejotinai pavojingesnės, nei kito medicinos personalo, agresijos atvejai kito medicinos personalo atžvilgiu retesni.

Tuo tarpu į ieÅ¡kovÄ kreipiasi psichikos sutrikimų turintys asmenys, nuteisti už įvairias nusikalstamas veikas, ir asmenys, bandantys imituoti psichikos sutrikimus, kad gautų psichotropinių vaistų svaiginimosi tikslu. IeÅ¡kovo darbo sÄ lygos, lyginant su kito medicinos personalo darbo sÄ lygomis, yra akivaizdžiai pavojingesnės. Pati atsakovė 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu skirdama ieÅ¡kovui vienkartinę 10 proc. priemokÄ už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis, tokiu procentiniu dydžiu įvertino ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų pavojingumÄ .

Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, buvusių nurodyto įsakymo priėmimo metu atsakovė neįrodinėjo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacinės instancijos teisme kyla ginčas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo bei priemokos už pavojingas darbo sÄ lygas priteisimo ( DK 58 straipsnis, DK 144 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini)2012 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu, sudaryta darbo sutartis. 2019 m. rugpjūčio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-516 buvo sudaryta galimo darbo pareigų pažeidimo patikrinimo komisija, kuriame nurodyta atlikti patikrinimÄ dėl ieÅ¡kovo galimo darbo pareigų pažeidimo. PPN-AK galimo darbo pareigų pažeidimo komisija 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 36-40 dėl (duomenys neskelbtini) B.

S. galimo darbo pareigų pažeidimo, kurioje pasiÅ«lė pripažinti, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. kalbėdamas pakeltu tonu su suimtuoju bei tyčia suduodamas jam smÅ«gį į veidÄ , pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 4.8, 4.11 punktus, Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.2, 8.1, 8.2, 11, 15 punktus. (duomenys neskelbtini)galimo darbo pareigų pažeidimo komisija 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 36-39, kuria pasiÅ«lė pripažinti, kad ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. nutraukdamas nuteistajam R.

U. tęstinį pakaitinį gydymÄ metadonu prieÅ¡ jo valiÄ , padarė darbo pareigų pažeidimÄ . (duomenys neskelbtini)2019 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo 15. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .

Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus.

16. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

17. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo įsakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo yra nurodoma, kad atleidžiama vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 1 punktu, tačiau nenurodomas faktinis atleidimo pagrindas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo pažeidimas kvalifikuojamas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ (darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika), nurodoma, jog ieÅ¡kovas, suduodamas pacientui A. Č. smÅ«gį į veidÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ , tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

18. Teismas nesaistomas atsakovo nurodyto teisinio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, atsakovo atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas jam nėra privalomas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva, todėl jis privalo tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti santykius, taip pat nurodyti faktinį atleidimo pagrindÄ atitinkančiÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011).

19. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog pagal byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas savo kaltais veiksmais padarė darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte (kiti pažeidimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos). Tokia iÅ¡vada padaryta vadovaujantis liudytojo R. L., S. Ž., nuteistojo A. Č. paaiÅ¡kinimu.

20. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausė minėtų liudytojų parodymų, susipažino su minėtų asmenų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir sprendžia, kad aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, nesant tiesioginio ir pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ar gyvybę iÅ¡ A. Č. pusės, pareigÅ«nams R. L. ir S. Ž. jau įėjus į jo kabinetÄ bei jiems beraminant A. Č., tyčiniu smurtiniu veiksmu – suduodant smÅ«gį ranka į veidÄ â€“ pats pasikėsino į savo paciento A. Č. sveikatÄ . Be to, Å¡ie įrodymai patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovas, prieÅ¡ suduodamas smÅ«gį A. Č., ant jo Å¡aukė. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo versijÄ , jog ieÅ¡kovo veiksmai buvo gynybinio pobÅ«džio, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo puolamas.

21. Dėl šių nustatytų aplinkybių bei pirmos ir apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad smūgio pacientui nepatvirtina surinkti įrodymai. Argumentas, kad liudytojų parodymai prieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytiems argumentams, niekuo nepagrįsti, kadangi apklausti liudytojai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tik nurodė, kad apklausos metu gali visko tiksliai neprisiminti, nes praėjo daugiau laiko, tačiau pačio smūgio fakto nepaneigė, jį patvirtino. Taigi, jokių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai, kad nuteistasis A. Č. buvo pasviręs į ieÅ¡kovo pusę, jie vienas ant kito Å¡aukė, niekaip nesuteikia ieÅ¡kovui teisės nuteistajam smÅ«giuoti į veidÄ , juolab jau esant pareigÅ«nams jo kabinete. Teismas gynybÄ supranta kaip smÅ«gio atrėminÄ , bet ne ieÅ¡kovui pirmam smÅ«giuojant nuteistajam į veidÄ . Taip pat kolegija atmeta ieÅ¡kovo argumentÄ dėl pavojaus, kadangi iÅ¡ minėtų liudytojų tarnybinių praneÅ¡imų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų, duotų posėdžio metu, nustatyta, jog ieÅ¡kovui smÅ«giuojant kabinete jau buvo minėti liudytojai – pareigÅ«nai kaip apsaugos darbuotojai ir jau ėmė raminti nuteistÄ jį A.

Č., taigi, gintis bÅ«tinybės, teismo vertinimu, nebuvo. Be to, ieÅ¡kovas visÄ laikÄ aiÅ¡kino, kad nuteistojo dokumentuose buvo atžymėta, kad jis yra linkęs užpulti, taigi, kolegijos vertinimu, esant tokiai žymai, pats ieÅ¡kovas turėjo kontroliuoti situacijÄ , kviesti pasilikti kabinete pareigÅ«nus (kaip jis nurodė, pareigÅ«nai pasilikdavo tik gydytojui nurodžius), siekti iÅ¡vengti konflikto, įvertindamas situacijÄ , turėjo priimti atitinkamus sprendimus, o ne Å¡aukti ant nuteistojo ar jam smÅ«giuoti, taip sukeliant muÅ¡tynes, dar didesnį konfliktÄ , kuris situacijos nesprendė.

Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nevertino jo smūgio intensyvumo, kadangi darytina išvada, kad smūgiais iš esmės negali būti sprendžiami konfliktai gydytojo kabinete.

23. Todėl Å¡ios aplinkybės bei situacijos vertinimas sudaro pagrindÄ sutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada bei atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovas tokiais savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 4.8, 4.11 punktus, Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.2, 8.1, 8.2, 11, 15 punktų reikalavimus.

24. Kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovas pažeidė Gydytojų profesinės etikos kodekso 1.10 punkto (savo elgesiu formuoja profesijos įvaizdį visuomenėje, todėl net ir neatlikdamas profesinių pareigų turi vengti elgesio ir viešų pasisakymų, kurie galėtų diskredituoti gydytojo vardÄ , kenkti jo asmeniniam ir gydytojo profesijos prestižui ir taip silpninti visuomenės pasitikėjimÄ gydytojo profesija), Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5-6 punktų (gydytojas privalo gerbti pacientų teises, jų nepažeisti; laikytis gydytojo profesinės etikos principų), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. V-601 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3514; TAR, 2020-01-08, Nr. 2020-00231) patvirtintos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ 11.8 punkto (Gydytojas psichiatras ?privalo laikytis profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti) reikalavimus. Tokiais savo smurtiniais, paciento sveikatai grėsmę keliančiais veiksmais, ieÅ¡kovas, kurio pareiga yra gydyti pacientus, teikti jiems sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, diskreditavo gydytojo vardÄ , pakenkė jo asmeniniam ir gydytojo profesijos prestižui ir taip silpnino visuomenės pasitikėjimÄ gydytojo profesija.

25. DK 58 straipsnio 5 dalis nustato, kad sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų (pavyzdžiui ligoninių, vaistų gamybos įmonių) vadovai privalo užtikrinti tinkamÄ darbuotojų pareigų atlikimÄ , todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiÅ«ra už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik iÅ¡imtinais atvejais. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų, ypač – Å¡iurkščių pažeidimų vertinimas gali sÄ lygoti neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ ir aplaidų darbo pareigų atlikimÄ , galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs visus aukščiau minėtus byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas savo neteisėtu elgesiu neabejotinai diskreditavo gydytojo vardÄ , pakenkė jo asmeniniam ir gydytojo profesijos prestižui ir taip silpnino visuomenės pasitikėjimÄ gydytojo profesija – tai taip pat yra dėl darbo pareigų pažeidimo kilę neigiami padariniai.

28. Atmestinas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad atleidimui reikÅ¡mę turėjo skuboti komisijų vertinimai, kadangi darbdavys, spręsdamas klausimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir darbo drausmės pažeidimo pripažinimo Å¡iurkščiu, neįpareigotas sudaryti komisijų (Darbo kodeksas to nenumato), jis galėjo remtis tik praneÅ¡imu apie ieÅ¡kovo sukeltÄ incidentÄ bei smÅ«giavimÄ nuteistajam ir atleisti iÅ¡ darbo pripažindamas tai Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, tai yra darbdavio diskrecijos teisė, nes tik jis žino darbo specifikÄ , kiek jis gali pažeidimÄ traktuoti Å¡iurkščiu, vertinti, ar asmuo dėl to gailisi ir ar galės ateityje tinkamai atlikti savo pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad smÅ«gis pacientui, kuris kreipėsi pagalbos pas medikÄ , koks jis bebÅ«tų, tai – provokuojantis dar didesnius konfliktus, grubus darbo drausmės pažeidimas, nes (duomenys neskelbtini) , dirbdamas įkalinimo įstaigoje, kur ir taip tvyro įtampa, turi valdyti situacijÄ o ne dar daugiau gilinti konfliktus tarp administracijos, medikų ir nuteistųjų.

29. Teismų praktikoje yra ne kartÄ akcentuota, kad darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys priima sprendimÄ , ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo pozicijos teisminio nagrinėjimo metu, tiek iÅ¡ jo raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo matyti, jog ieÅ¡kovas neigia padaręs darbo pareigų pažeidimÄ , kelia įrodymais nepagrįstÄ versijÄ , jog tai jis buvo pirmas užpultas A. Č., dėl ko jam teko gintis. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas negeba savo veiksmų vertinti objektyviai bei kritiÅ¡kai, save teisina bandant klaidingai įtikinti, kad jis elgėsi teisėtai ir pagrįstai ginčo atveju, nors aplinkybės bei įrodymai byloje įrodo prieÅ¡ingai.

Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms spręstina, kad nepripažįstant objektyviai netinkamo elgesio fakto ieÅ¡kovas neketino keisti savo elgesio, laikė jį tinkamu, kas įrodo, jog atsakovas, priimdamas sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, negalėjo tikėtis, kad ieÅ¡kovas pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų ateityje. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tai taip pat leidžia ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ vertinti Å¡iurkščiu ir įrodo, jog ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga priemonė padarytam pažeidimui (CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl IÅ¡vadoje Nr. 36-39 konstatuoto darbo pareigų pažeidimo 30. IeÅ¡kovas iÅ¡kėlė reikalavimÄ pripažinti, jog jis nepadarė IÅ¡vadoje Nr. 36-39 konstatuoto darbo pareigų pažeidimo. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už vienÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , atsižvelgiant į IÅ¡vadÄ Nr. 36-40 (IÅ¡vada Nr. 36-39 įsakyme neminima). Taigi, pritartina pirmos instancijos teismo argumentui, kad pažeidimas, konstatuotas IÅ¡vadoje Nr. 36-39, – tęstinio pakaitinio gydymo metadonu nutraukimas nuteistajam R.

U. prieÅ¡ jo valiÄ â€“ nagrinėjamu atveju turi tik ieÅ¡kovÄ charakterizuojančiÄ reikÅ¡mę, parodo, koks buvo jo ankstesnis elgesys ir darbo rezultatai.

31. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nėra, kadangi teismui pateikti įrodymai (R. U. sveikatos istorija, gydytojos G. Å . tarnybinis praneÅ¡imas, Metadono lapas, ieÅ¡kovo siuntimas su R. U. diagnoze „(duomenys neskelbtini)“, Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose tvarkos apraÅ¡as įrodo, jog R. U. į atsakovo įstaigÄ atvyko 2019 m. rugpjūčio 16 d., prieÅ¡ atvykstant į PPN-AK, jam buvo taikytas gydymas metadonu, paskutinę metadono dozę (40 mg) jis suvartojo atvykimo į (duomenys neskelbtini)dienÄ , jo sveikatos istorijoje nėra įraÅ¡o apie jo nesutikimÄ tęsti opioidinės priklausomybės pakaitinį gydymÄ , nėra jokių duomenų, kad jis Å¡io gydymo bÅ«tų atsisakęs savo noru.

R. U. 2020 m. birželio 9 d. skundas, paduotas Regionų apygardos administraciniam teismui (fizinės bylos b. t. 2, b. l. 105-109), įrodo, jog pakaitinis gydymas metadonu buvo nutrauktas prieÅ¡ jo valiÄ . Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad IÅ¡vadoje Nr. 36-39 nurodytas darbo pareigų pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai.

32. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismui priėmus teisingÄ sprendimÄ , jog ieÅ¡kovas buvo pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu nebuvo pagrindo. Taip pat atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, negalėjo bÅ«ti tenkinami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai pripažinti, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijÄ po vienÄ vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus metus nuo priėmimo į darbÄ (2012 m. rugsėjo 3 d.) iki atleidimo iÅ¡ darbo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Taip pat neatsirado pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nes byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo bei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.248-6.249 straipsniai). Dėl darbo užmokesčio priedo už pavojingas darbo sÄ lygas priteisimo 33. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 30 procentų atlyginimo dydžio piniginę kompensacijÄ už dirbÄ pavojingomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

34. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo Darbo ginčų komisijai pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡klausęs posėdžių garso įraÅ¡us, pritaria pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, duoti 2020 m. liepos 9 d. posėdyje patvirtina, kad jis apie savo teisę į priedÄ už pavojingas darbo sÄ lygas žinojo iki įsidarbinimo pas atsakovÄ , gavęs pirmÄ atlyginimÄ suprato, kad jis negauna Å¡io priedo, tačiau savo teisių teisme negynė, nes bijojo prarasti darbÄ .

35. DK 15 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ . Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

36. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nustačius tai, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ (priedo nemokėjimÄ ) sužinojo 2012 m. spalio mėnesį, gavęs pirmÄ darbo užmokestį, ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.

37. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neiÅ¡vardintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as, taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).

38. Sprendžiant dėl senaties terminÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, susiformavimo specifikÄ . Å ioje konkrečioje situacijoje pirmos instancijos teismas sprendė, o jam antrina ir apeliacinės instancijos teismas, jog byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovo įvardinta termino praleidimo priežastis (bijojimas prarasti darbÄ ) iÅ¡ esmės buvo, kad ji bÅ«tų nulemta kokių nors atsakovo veiksmų, kad egzistavo objektyvus pagrindas bijoti prarasti darbÄ dėl kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, todėl ieÅ¡kovo nurodytos senaties termino praleidimo priežasties pagrįstai nelaikė svarbia. Kitų praleisto ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių ieÅ¡kovas nenurodė ir teismas byloje nenustatė. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo šį terminÄ ieÅ¡kovui atnaujinti.

39. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negali susidaryti tokia situacija, kad darbuotojas dirba eilę metų jį netenkinančiomis darbo sÄ lygomis savo nepasitenkinimo neįvardindamas darbdaviui ir iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo pareiÅ¡kia, kad jo teisės eilę metų buvo pažeistos, bet jis jų negynė dėl baimės prarasti darbÄ , bei prisiteisia atitinkamas sumas už ilgus laikotarpius, kas gali, atsiradus ne vienam tokiam asmeniui, ne tik pakenkti, bet ir sužlugdyti darbdavio veiklÄ , padaryti žalos valstybei. Kolegija sprendžia, kad Darbo kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai ir numatyti tam, kad nesusidarytų įvardintos situacijos, t. y. kad nesavalaikis ir pavėluotas teisių gynimas nepakenktų ir kitai pusei – darbdaviui, tame tarpe ir kitiems darbuotojams, kuriems toliau mokamas darbo užmokestis, suteikiamos darbo vietos ir kt.

40. Kadangi praleistas senaties terminas priedui priteisti nebuvo atnaujintas, toliau pirmos instancijos teismas sprendė klausimÄ dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo ieÅ¡kovui už laikotarpį, kuriam senaties terminas nėra praleistas, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki ieÅ¡kinio padavimo 2019 m. lapkričio 18 d.

41. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo ieškinyje nurodomas 1995 m. gruodžio 13 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1555 bylai aktualiu laikotarpiu nebegaliojo, todėl negalėjo būti taikomas.

42. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbdavio pareiga mokėti darbuotojui padidintÄ darbo užmokestį už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų įtvirtinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 144 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 11 straipsnyje. Å i pareiga buvo įtvirtinta ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 192 straipsnio 1 dalyje.

Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751; TAR, 2018-06-06, Nr. 2018-09452) 1 punktas nustatė, kad pavojingas darbas – darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė. Nutarimo 3.13-3.14 punktuose buvo nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriama psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiÅ«ra; sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, epidemijų profilaktikos priemonių naudojimas pavojingų arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog darbų pavojingumas reiÅ¡kia, kad tam tikros rÅ«Å¡ies darbai yra atliekami tokiomis sÄ lygomis, kai yra specifinių veiksnių, veikiančių darbuotojų saugumÄ ir sveikatÄ . Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifikÄ ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato papildomas priemones normalioms darbo sÄ lygoms užtikrinti. Tik nustačius, kad dėl tam tikros darbo specifikos nėra galimybės iÅ¡vengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, galima konstatuoti faktÄ , jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo pavojingomis sÄ lygomis. Teisingai spręsta, jog tai patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovo direktoriaus įsakymas, kuriuo atsakovo medicinos personalui, tarp jų ir ieÅ¡kovui, buvo skirtos 10 procentų priemokos už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, 2020 m. sausio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir jo 8 medicinos darbuotojų, kuria atsakovas įsipareigojo darbuotojams sumokėti 3 procentų priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis.

Tačiau, nors byloje ir pateikta minėta taikos sutartis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji niekaip neįpareigojo pirmos instancijos teismo dėl priemokos dydžio ieÅ¡kovui, spręsti atsižvelgiant į Å¡ioje taikos sutartyje nustatytas sÄ lygas, tai buvo tik derybų objekto rezultatas, pasiektas tarp atsakovo bei kitų darbuotojų. Tai tik patvirtino, jog kitiems darbuotojams atsakovas sutiko mokėti priemokÄ už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., kas įrodo, jog Å¡iuo laikotarpiu medicinos personalo darbas pas atsakovÄ buvo atliekamas pavojingomis sÄ lygomis.

Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovo darbo sÄ lygos pasikeitė taip, kad bÅ«tų galima konstatuoti jas tapus kitokiomis iÅ¡ esmės – nebepavojingomis. O ir pats incidentas, nagrinėtas Å¡ioje byloje, įrodo, kad ieÅ¡kovui dirbant (duomenys neskelbtini)pareigose reikalingas ypatingas atidumas, sumanumas, elgesio tolerancija bei psichologinės žinios priimti savalaikius ir pagrįstus sprendimus, iÅ¡manymas kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kilus konfliktui su įkalintais, jautrios psichikos, narkotikus, metadonÄ vartojančiais asmenimis.

PavojingumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad gydytojo kabinete buvo įrengtas saugos mygtukas.

45. Nustačius, kad darbuotojai dirba pavojingomis darbo sÄ lygomis, įstatymas nustato darbdaviui imperatyviÄ pareigÄ mokėti darbuotojams padidinto tarifo darbo užmokestį. Tiek 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 144 straipsnio 7 dalyje, tiek ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad konkretus priemokos dydis nustatomas kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolės nesuforminimas nurodyta tvarka, nepaneigia imperatyvios darbdavio pareigos, darbdavys gali kelti klausimÄ tik dėl priemokos dydžio. Didesnis darbo užmokestis už darbÄ aptariamomis sÄ lygomis gali bÅ«ti nustatomas tiek nustatant didesnį tarifinį atlygį, tiek tam tikrÄ priemokÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2011, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog mokėjo ieÅ¡kovui didesnį tarifinį atlygį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, tai jokiuose byloje pateiktuose įrodymuose įvardinta nebuvo, todėl atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad neva praÅ¡omÄ priteisti priedÄ sudarė ieÅ¡kovui nuolat keliamas atlyginimas bei mokamos įvairios priemokos. Kolegija sprendžia, kad tokio argumento atsakovas nepagrindžia jokiais teisės aktais bei pateiktais byloje įrodymais, kadangi sprendžia, kad toks priedas turi bÅ«ti konkrečiai įvardintas (laikotarpis, priedo dydis, teisės aktas kurio vadovaujantis jis skiriamas). Byloje pateiktas aukščiau minėtas įrodymas jog ieÅ¡kovui 2017 m. gruodį buvo paskirta vienkartinė 10 procentų priemoka už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis taip pat įrodo buvus darbo sÄ lygų pavojingumÄ .

47. Nei ieÅ¡kovo darbo sutartyje, nei kituose dokumentuose nenurodyta, kad ieÅ¡kovui skirtas darbo užmokestis apima kompensacijÄ už darbÄ pavojingomis darbo sÄ lygomis. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nekėlė darbo ginčo dėl priemokos už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, savaime neįrodo, kad už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis ieÅ¡kovui buvo mokama. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog mokėjo ieÅ¡kovui didesnį tarifinį atlygį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis.

48. IeÅ¡kovas reikalauja 30 procentų dydžio priemokos, remdamasis bylai aktualiu laikotarpiu nebegaliojusiu Vyriausybės nutarimu Nr. 1555. IeÅ¡kovo darbo sutartyje nurodyta, jog įstaigoje kolektyvinės sutarties nėra, teismui nepateikta duomenų, kad tokia sutartis bÅ«tų buvusi sudaryta ieÅ¡kovo darbo pas atsakovÄ laikotarpiu ir ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs su ja supažindintas.

49. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ priteisti praÅ¡omÄ priemokÄ vadovavosi panaÅ¡ioje civilinėje byloje Nr. 2A-1119-945/2019 Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. priimta nutartimi, kuria buvo priteista laisvės atėmimo įstaigos medicinos darbuotojams 10 procentų dydžio priemoka už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis. Taip pat vadovavosi ir ta aplinkybe, kad tokio dydžio vienkartinę priemokÄ savo darbuotojams buvo paskyręs ir pats atsakovas 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėta nutartimi, kadangi minėtoje byloje Kauno apygardos teismas skyrė 10 procentų priedÄ vadovaujantis lygiateisiÅ¡kumo principu, pagal kurį darbo sutarčių pagrindu dirbantys medicinos darbuotojai buvo lyginami su tuo pačiu laikotarpiu galiojant tam pačiam teisiniam reglamentavimui įstaigoje dirbusiais pareigÅ«nais, kuriems buvo nustatyta bÅ«tent 10 procentų dydžio iÅ¡moka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios priemokos buvo skiriamos atsakovės pareigÅ«nams, nesulygino pareigÅ«nams skirtos priemokos dydžio ir atsakovui priteistinos priemokos dydžio.

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kadangi toks argumentas teikiamas tik apeliacinės instancijos teisme, pirmos instancijos teisme toks argumentas teikiamas nebuvo, nebuvo teikiami įrodymai galimam lyginimui, buvo iÅ¡ viso ignoruojamas tokios priemokos reikalingumas bei bÅ«tinumas, todėl darbdaviui esant stipresnei pusei ir tokių įrodymų į bylÄ neteikus, teismas ir neturėjo pagrindo reikalauti įrodymų savo iniciatyva iÅ¡ darbdavio, bei lyginti kitų darbuotojų priedų priimant sprendimÄ , kadangi laikė, kad darbdavys iÅ¡ viso nesutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu, kaip ir nurodyta atsiliepime į ieÅ¡kinį.

52. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , jog protingas ieÅ¡kovui priteistinos priemokos dydis nagrinėjamu atveju yra 10 procentų nuo jam priskaičiuotos pareiginės algos per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, atėmus 2017 m gruodį iÅ¡mokėtÄ priemokÄ bei jÄ paskaičiavo atsižvelgiant pateiktÄ pažymÄ apie ieÅ¡kovo darbo užmokestį, viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisdamas 6836,75 Eur darbo užmokesčio priemokÄ už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis.

53. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, kadangi Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės normų reguliuojančių darbo teisinius santykius, atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus (DK 58 straipsnis), nepažeidė teisės aktų, reguliuojančių ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ bei atsižvelgė į teismų praktikÄ , nepažeidė teisės aktų, reguliuojančių priedų už pavojingas darbo sÄ lygas skyrimÄ , nepažeidė procesinių teisės normų reguliuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ , sprendimas yra pagrįstas, bei motyvuotas, priimtas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

54. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, apeliantams nepriteistinos jų patirtos iÅ¡laidos apeliaciniame procese (CPK 93, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė