ae43ce39-e121-4b37-93b5-fe41074dc34b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-28-153/2010;pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė;             procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 25.3; 44.5.2.1; 44.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 2 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui V.

B., atsakovui A. V. U., jo atstovei advokatei R. G., trečiajam asmeniui P. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-434-429/2009 pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A. V. U., tretiesiems asmenims Kauno raj. policijos komisariatui, draudimo akcinei bendrovei „Gjensidige Baltic“ ir P. B. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

I. P. departamentas prie VRM ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. U. trečiajam asmeniui P. B. iÅ¡mokėtÄ 35 965,20 Lt piniginę kompensacijÄ ir 1 722,24 Lt draudimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad jis trečiajam asmeniui policijos pareigÅ«nui P. B., kuris tarnybos metu vykdydamas tarnybines pareigas pateko į autoavarijÄ ir buvo sužalotas, iÅ¡mokėjo praÅ¡omas priteisti sumas. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas atsakovas A. V. U., todėl ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos sumos trečiajam asmeniui P. B. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes ieÅ¡kovas reikalavimo teisę įgijo nuo to momento, kai pareigÅ«nui P. B. buvo iÅ¡mokėta piniginė kompensacija. IeÅ¡kovui nėra žinoma, kad atsakovas žalÄ , padarytÄ autoįvykio metu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui pareigÅ«nui visiÅ¡kai atlygino vykstant baudžiamajam procesui. Atsakovas A. V. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad autoįvykio metu padarytÄ 1500 Lt žalÄ trečiajam asmeniui P. B. jis atlygino baudžiamojo proceso metu.

Apie sužalotam pareigÅ«nui ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ sužinojo tik gavęs ieÅ¡kinio kopijÄ . IeÅ¡kovo reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡mokėta kompensacija yra valstybės teikiama socialinė garantija. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui. Byloje atsakovas turėtų bÅ«ti draudimo bendrovė, civilinės atsakomybės draudimo sutartimi įsipareigojusi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tretysis asmuo Kauno raj. policijos komisariatas su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Tretysis asmuo P. B. nurodė, kad dėl eismo įvykio atsakovui iÅ¡kelta baudžiamoji byla nutraukta atsakovui ir jam, nukentėjusiam, susitaikius, atsakovas jam atlygino 1 500 Lt neturtinę žalÄ .   Tretysis asmuo DAB „Gjensidige Baltic“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties dėl žalos atlyginimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2003-09-26. Nukentėjusiam asmeniui negali bÅ«ti atlyginama žalos daugiau, negu jos buvo padaryta.

Baudžiamojo proceso metu atsakovas nukentėjusiam visiÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas negali reikalauti didesnės, nei buvo padaryta.Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovo Policijos departamento prie VRM atsakovo A. V. U. naudai priteisė 1 000 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.  Teismas nustatė, kad 2003-09-26 eismo įvykio metu atsakovas A. V. U., vairuodamas automobilį Toyota Corola, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p. ir 199 p. reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Golf, vairuojamam trečiojo asmens P. B., ir su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. sveikata. Dėl Å¡io įvykio atsakovui buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymo. Baudžiamoji byla 2004-01-15 nuosprendžiu nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiam susitaikius. Eismo įvykis įvyko P. B. vykstant į tarnybos vietÄ , jam buvo padarytas deÅ¡iniojo blauzdikaulio intrasÄ narinis lūžimas, trauma priskiriama sunkiam sveikatos sutrikdymui. Pripažinus, kad P. B. padaryti sužeidimai tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų vykdymu, jam, remiantis 1991-12-05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ (Žin. 1992, Nr. 8-212, 2002-12-23 redakcija) (toliau – SÄ lygos) 20 p., buvo iÅ¡mokėta 1 722,24 Lt draudimo iÅ¡moka ir 35 965,20 Lt piniginė kompensacija.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo 2004-12-10, kai Policijos departamento prie LR VRM Vidaus tyrimų valdybai atlikus tarnybinį patikrinimÄ dėl P. B. sužalojimo ir buvo priimtas sprendimas, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Po to, kai buvo surašytos ir patvirtintos 2004-12-10 tarnybinio patikrinimo išvados, tapo aišku, kokio dydžio kompensacija turi būti išmokėta nukentėjusiam pareigūnui.  Kadangi ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagal CK 1.125 str. 8 d. ieškiniui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga yra 2007-12-10. Ieškovo ieškinys gautas 2008-01-04, t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismas sprendė, kad atsakovo A.

V. U. ir trečiojo asmens DAB „Gjensidige Baltic“ reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra pagrįstas, todėl vadovaudamasis CK 1.126 str. 2 d. taikė ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmetė. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo pareigÅ«nui iÅ¡mokėtÄ 24 darbo užmokesčių dydžio piniginę kompensacijÄ yra nepagrįstas. Å i iÅ¡moka negali bÅ«ti laikoma žala, padaryta institucijai. Kompensacija iÅ¡mokama nustačius du kriterijus: kad tai buvo su tarnyba susijęs draudžiamasis įvykis ir padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ .

NesiaiÅ¡kinama, kokiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ dėl sužalojimo patyrė pareigÅ«nas. Kompensacijas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis. Valstybė iÅ¡ anksto numato draudžiamųjų įvykių galimybę ir lėšas kompensacijoms iÅ¡mokėti. Tokiomis iÅ¡mokomis ir kompensacijomis valstybė suteikia papildomas socialines garantijas asmenims, kurių darbas yra susijęs su padidinta profesine rizika. IÅ¡mokėtų piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo reikÅ¡tų žymų jo padėties pabloginimÄ , kuris nebÅ«tų pagrįstas reikalavimu atlyginti pačiam nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai padarytÄ Å¾alÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Policijos departamentas prie VRM su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ? ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl Å¡ių motyvų:1) teismas neįvertino bylos aplinkybių ir neteisingai taikė teisės normų reikalavimus. Pagal LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

Piniginė kompensacija P. B. buvo iÅ¡mokėta 2005-02-04. AnalogiÅ¡koje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, iÅ¡mokėję sužeistam pareigÅ«nui kompensacijÄ , įgijo teisę regreso tvarka iÅ¡ atsakovo reikalauti atlyginti ieÅ¡kovui padarytus nuostolius, jeigu atsakovas netyčia sužalojo pareigÅ«nÄ , dėl ko Å¡iam buvo sutrikdyta sveikata, bÅ«tent tai yra pagrindas kilti atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei, o ieÅ¡kovui padarytos žalos dydį įrodė teisės aktų (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 ir 2004-09-02 nutarimas Nr.1130) nustatyta tvarka gautais dokumentais (LAT 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008);             2) teismo sprendimas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pagal CK 1.127 str. 4 d. iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno rajono policijos komisariatas P. B. piniginę kompensacijÄ ir draudimo sumÄ iÅ¡mokėjo 2005-02-04. Pagal CK 6.280 str. nuostatas turi teisę trijų metų laikotarpiu iÅ¡ padariusio žalÄ A. V. U. regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kiek sumokėjo P. B.. IeÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo buvo paduotas teismui 2008-01-03 nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį;

3) teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti pareigÅ«nui iÅ¡mokėtÄ piniginę kompensacijÄ nepagrįstumo prieÅ¡tarauja teisės aktų (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 ir 2004-09-02 nutarimas Nr.1130) reikalavimams ir teismų praktikai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiÅ¡ko žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 str. 2 d.), bet ir kitu Å¡iÄ nuostatÄ papildančiu principu, t. y. nuostata, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybės pareigÅ«no sužalojimÄ asmens šį principÄ pažeistų. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo), iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų.

Regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui perkeliama mokesčių mokėtojams. KompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 str. 2 d.) (LAT 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008);4) ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui (eismo įvykio kaltininkui), nepažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nuostatų, kuriomis įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė pasirinkti įstatymo nurodytÄ subjektÄ , turintį atlyginti žalÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â atsakovas A. V. U. prašė teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl Å¡ių motyvų :1) ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. su objektyviais kriterijais. Nukentėjusiojo P. B. teisėti interesai buvo pažeisti 2003-09-26 eismo įvykio metu. Tada jis ir patyrė žalÄ , kuriÄ atlygino ieÅ¡kovas ir kurios reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ 2008 m. sausio mėnesį senaties terminas buvo praleistas daugiau nei vienus metus. IeÅ¡kovas apskritai neigia ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtį ir esmę, o skundo argumentai neginčytinai nukrypsta nuo vieningos, aiÅ¡kiai suformuotos teisminės praktikos dėl ieÅ¡kinio senaties normų taikymo;2) net ir ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ siejant su kompensacijos iÅ¡mokėjimu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido žymiai. Nuo Sveikatos tarnybos prie VRM CMEK 2004-04-01 pažymos Nr. 871 dienos turėjo bÅ«ti skaičiuojamas 10 dienų terminas kompensacijai iÅ¡mokėti, todėl P. B. kompensacija turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta vėliausiai iki 2004 m. balandžio 11 d., dėl ko ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų pasibaigęs 2007 m. balandžio 11 d.

IeÅ¡kovui negali bÅ«ti taikomos teisinės iÅ¡lygos ir kitaip aiÅ¡kinamas ir skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Tokiu atveju bÅ«tų pažeisti asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principai;3) ieÅ¡kovas reikalavimÄ pareiÅ¡kė netinkamam subjektui. Atsakovo civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Žalos padarymo metu draudimo sutartis galiojo, todėl reikalavimas galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas asmeniui, kuris įsipareigojo atlyginti atsakovo veiksmais tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ ;4) apeliantas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â tretysis asmuo DAB „Gjensidige Baltic“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ dėl Å¡ių motyvų:1) ieÅ¡kinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje prasidėjo 2003-09-26, t. y. eismo įvykio dienÄ . BÅ«tent tÄ dienÄ nukentėjusysis sužinojo apie jam padarytÄ Å¾alÄ ir nuo tos dienos įgijo teisę reikalauti atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .

Kreditoriaus pasikeitimas prievolėje nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ nukelti į priekį ? tai bÅ«tų nesÄ Å¾ininga skolininko atžvilgiu bei pažeistų jo teisėtus lÅ«kesčius; be to, CK 6.113 str. numato, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Todėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė dar 2006-09-26, t. y. ieÅ¡kovas jį praleido daugiau nei vienais metais;2) iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, dėl to ir ieÅ¡kinio senaties pradžia negali bÅ«ti nukelta tam laikotarpiui, kuriam ieÅ¡kovas, pažeisdamas teisės aktus, pavėlavo iÅ¡mokėti iÅ¡mokas.

Net jei ieÅ¡kinio senaties termino pradžia ir bÅ«tų siejama su kompensacijos iÅ¡mokėjimo diena, senaties terminas, vadovaujantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, 21 punktu, turėtų prasidėti 2004-04-15; taigi pasibaigė 2007-04-15;3) Å¡ioje byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, kurioje konstatuota, jog „draudikui, įgijusiam teisę reikÅ¡ti subrogacinį reikalavimÄ , Å¡i reikalavimo teisė į žalÄ padariusio asmens draudikÄ , atsiradusi po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, negali bÅ«ti patenkinta, jeigu subrogacinį reikalavimÄ reiÅ¡kiantis draudikas neiÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu bÅ«du baigėsi žalÄ padariusio asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis”.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties trukmę bei jo pradžiÄ , t. y. „ne kada nukentėjusio asmens draudikas iÅ¡mokėjo, o kada jis turėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal tos rÅ«Å¡ies draudimo teisės aktus ir taisykles”. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia negali bÅ«ti siejama su kažkokiais suinteresuoto asmens (kreditoriaus) veiksmais ar neveikimu;4) teismas nepagristai nurodė, jog ieÅ¡kinio senatis prasidėjo 2004-12-10, laikydamas, kad nuo Å¡io momento tapo aiÅ¡ku, kokio dydžio kompensacija turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta nukentėjusiam pareigÅ«nui. 2004-12-10 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada neturi jokios reikÅ¡mės nustatant ieÅ¡kinio senaties termino Å¡ioje byloje pradžiÄ , nes ji nepaneigia jokių aplinkybių ar dokumentų, kurių pagrindu dar iki 2004-04-15 turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta kompensacija.

Tarnybiniai patikrinimai, atliekami neaiÅ¡ku kokiu pagrindu ir kokias terminais, negali varžyti teisėtų ir pagrįstų skolininko interesų bei lÅ«kesčių;5) visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia ir tai, jog negali bÅ«ti atlyginta daugiau žalos, nei iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. PrieÅ¡ingu atveju skolininkas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita. IÅ¡ įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad atsakovas nukentėjusiajam asmeniui visÄ Å¾alÄ jau yra atlyginęs. IeÅ¡kovo reikalavimas atsakovui atlyginti dar ir jo iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ bei draudimo iÅ¡mokÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui;6) remiantis teismų praktika (LAT 2008-11-17 nutartis c. b.

Nr. 3K-7-496/2008), valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d. asmeniui visiÅ¡kai atlyginama  tik padaryta žala  (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas;  lot.  - restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). ŽalÄ nukentėjusiajam atsakovas atlygino netrukus po eismo įvykio; baudžiamoji byla, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius bei visÄ Å¾alÄ atlyginus, buvo nutraukta.

Atsakovui visiÅ¡kai įvykdžius pareigÄ atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovo reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami.Kiti dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo santykius, dėl to netinkamai pritaikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ .      Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Tarp ginčo Å¡alių ieÅ¡kovo VPK prie LR VRM ir atsakovo A. V. U. Å¡ioje byloje nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, todėl Å¡iame ginče turėtų bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomi iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-3-76/2008.     Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-76/2008, teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai žalÄ patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesÄ , draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ritranspeda“; bylos Nr. 3K-3-503/2005; skelbta Teismų praktika 25). IeÅ¡kovas reikalauja žalÄ priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. U.. IeÅ¡kovo teisė pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.), t. y. nuo 2005 m. vasario 4 d., kai trečiajam asmeniui P. B. buvo iÅ¡mokėta 37 687,44 Lt piniginė kompensacija. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , ir dėl to suklydo priimdamas sprendimÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2008 m. sausio 4 d. (b. l. 3), piniginė kompensacija trečiajam asmeniui P. B. iÅ¡mokėta 2005 m. vasario 4 d., todėl terminas ieÅ¡kinio reikalavimui pareikÅ¡ti pasibaigė 2008 m. vasario 4 d., o ne 2007 m. gruodžio 10 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (b. l. 152). Dėl to atmestinas atsakovo A. V. U. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad ginčo santykiams taikomas CK 1.127 str. 1 d. nuostatos, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taip pat atmestinas trečiojo asmens DAB ,,Gjensidige Baltic“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad ieÅ¡kinio senatis skaičiuojama vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 21 p., kuris numato, kad kompensacija turi bÅ«ti iÅ¡mokėta arba raÅ¡tu atsisakyta iÅ¡mokėti per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų gavimo. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2004 m. balandžio 15 d., tačiau su tuo sutikti negalima.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo teisė į ieÅ¡kinį atsirado iÅ¡ regresinių reikalavimų. Teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį neatsirado tol, kol ieÅ¡kovas neiÅ¡mokėjo savo darbuotojui piniginės kompensacijos ? tai numato CK 1.127 str. 4 d., kuri taikytina Å¡ioje byloje skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ nuo 2005 m. vasario 4 d.     IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ trečiajam asmeniui P. B. iÅ¡mokėtÄ 37 687,44 Lt piniginę kompensacijÄ . Å i suma civilinėje byloje nebuvo ginčyta, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 178, 200, 185 str.), kurių pagrindu atliktas apskaičiavimas ir nustatyta piniginės iÅ¡mokos suma (b. l. 7-27).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl tarnybos nukentėjusiam policijos darbuotojui trečiajam asmeniui P. B. 2005 m. vasario 4 d. buvo iÅ¡mokėta 1 722,24 Lt draudimo iÅ¡moka ir 35965,20 Lt darbo užmokesčio piniginė kompensacija (b. l. 7, 23). Todėl ieÅ¡kovui pripažintina regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį (CK 6.280 str. 1 d.)        Trečiojo asmens DAB ,,Gjensidige Baltic“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-1901-2003 atsakovas visiÅ¡kai atlygino trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kovui neperėjo teisė į regresinį reikalavimÄ atsakovui, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas baudžiamojoje byloje atlygino trečiajam asmeniui P. B. draudimo iÅ¡mokÄ ir darbo užmokesčio kompensacijÄ .        Kaip jau nustatyta, civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, susijusių su eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu (CK 6.246 str. 1 d.). Dėl to atsakovas A. V. U. turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ .       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-3-327/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu. Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus tais atvejais, kai visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų Å¡iuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtį, tai ji turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sÄ lygos ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Å i teisės norma nustato ir teismo nuožiÅ«ros ribas ? sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta. Jos taikymas turi bÅ«ti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sÄ lygų konkrečioje byloje turinį.        Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo A. V. U. civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu ADB ,,Snoro garantas“ (b. l. 60), asmens ir turto draudimo suma sudaro po 30 000 Lt.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta 30 000 Lt, teisėjų kolegija 7 687,44 litais mažina priteistinos iš atsakovo žalos dydį iki 30 000 Lt (37 687,44 Lt ? 30 000 Lt) ir taip ieškovo reikalavimus tenkina iš dalies. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) ir kitaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.       Bylos duomenimis, atsakovas sumokėjo advokatei už suteiktas teisines paslaugas 1000 Lt ? tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 452341 (b. l. 118).

Kadangi dalis ieÅ¡kovo reikalavimų atmesta, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teisinių paslaugų apmokėjimu. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ (byla sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme), suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pobÅ«dį (advokatė surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , atstovavo atsakovui pirmosios instancijos teismo posėdyje), kitas svarbias Å¡ios bylos aplinkybes (byloje surinkta daug raÅ¡ytinių įrodymų), taip pat vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio ir CPK 98 str. nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.     IÅ¡ atsakovo priteistina dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų persiuntimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (b. l. 165) valstybei (CPK 88 str. 3 p., 96 str.)      Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u s p r e n d ž i a :

                         Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ? ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.            Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) regresiniam reikalavimui patenkinti 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ((duomenys neskelbtini) , į. k. (duomenys neskelbtini) , a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Hansabankas“).        IeÅ¡kovo reikalavimo dalį dėl 7 687,44 Lt priteisimo atmesti.        Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 13,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.         Priteisti iš ieškovo Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ((duomenys neskelbtini) , į. k. (duomenys neskelbtini) , a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Hansabankas“) 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui A. V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ). Kolegijos pirmininkė                                                                                  Galina Blaževič  Kolegijos teisėjai                                                                                     Birutė Bobrel                                                                                                                                                                         Leonas Jachimavičius