Legislator Case Law & Legislation
ae407871-3e99-49a7-8a44-8b6832eb7e65 AI generated

ae407871-3e99-49a7-8a44-8b6832eb7e65 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ae407871-3e99-49a7-8a44-8b6832eb7e65
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS s p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

ae407871-3e99-49a7-8a44-8b6832eb7e65 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas apmokėjimo už psichiatrijos paslaugas prašė kaip už „Terapija I“, nes, kaip pats pripažino, praÅ¡yti apmokėti jas kaip už „Endogeninius psichikos sutrikimus II“ bei „Neurozinius susirgimus II“ negalėjo.2. Sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti yra skiriami riboti biudžeto iÅ¡tekliai, todėl tokių paslaugų kiekis pagrįstai ribojamas. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos negali suteikti neriboto paslaugų skaičiaus, nes, neribojant jų kiekio, gali bÅ«ti virÅ¡ijamas PSDF biudžetas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS s p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2008 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė sudarė sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ (toliau – Sutartis). Sutartyje buvo nustatytos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir pateikimo apmokėti iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų pagrindinės sÄ lygos ir tvarka.IeÅ¡kovo teigimu, atlikus atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. suteiktų ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtų „Terapija I“ (paslaugos kodai 2330, 2516), „Neurologija II“ (paslaugos kodai 2305, 2483), „Urologija IIA“ (paslaugos kodai 2402) paslaugų pateikimo apmokėjimui pagrįstumo patikrinimÄ ir ekspertizę, paaiÅ¡kėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų PSDF biudžetui iÅ¡ viso buvo padaryta 168 176,17 Lt dydžio žala.

Didžiausia žala – 165 780,74 Lt – buvo padaryta dėl to, kad atsakovas neteisėtai pateikė ir gavo apmokėjimÄ už suteiktas stacionarines psichiatrijos antrinio lygio paslaugas, kurios nenumatytos Sutartyje. 146 atvejais atsakovas suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas („Endogeniniai psichikos sutrikimai II“ ir „Neuroziniai susirgimai II“), tačiau ieÅ¡kovui pateikė apmokėti kaip už paslaugas „Terapija I“. Tokios paslaugos negalėjo bÅ«ti pateiktos apmokėjimui kaip „Terapija I“, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2007 m. gegužės 3 d.

įsakymas Nr. V-333 ir 2008 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, taip pat Sutarties 2.1 punktas. IeÅ¡kovas, remdamasis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 168 176,17 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 1 d.

– 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu atsakovas suteikė 288 psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurias pateikė apmokėti ieÅ¡kovui kaip „Terapija I“, „Neurologija II“ ar „Urologija IIA“ paslaugas. Spręsdamas dėl 146 atvejų, kai psichiatrijos paslaugos pateiktos apmokėti kaip „Terapija I“ (nedetalizuotos paslaugos), teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovÄ visos suteiktos paslaugos priskirtos prie iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų.

IÅ¡ to seka, kad atsakovas suteikė tas paslaugas, kurios yra apmokamos iÅ¡ PSDF biudžeto, tačiau, praÅ¡ydama iÅ¡ jas apmokėti, nurodė ne tÄ paslaugos kodÄ ir tuo padarė žalÄ . Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių jau nuo 2007 m. vyksta ginčas dėl Sutarties pakeitimo, kad atsakovas galėtų teikti psichiatrijos paslaugas.Teismas pažymėjo, kad visos atsakovo ieÅ¡kovui apmokėti pateiktos paslaugos yra suteiktos, dėl to ginčo nėra. Per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už stacionarines paslaugas 37 699 394 Lt.

Per šį laikotarpį faktiÅ¡kai suteikta paslaugų už 41 344 825 Lt. Dėl Å¡ių priežasčių už jį ieÅ¡kovas atsakovui daugiau neapmokėjo, o atsakovas apmokėjimo neprašė. Todėl už aptariamÄ laikotarpį ieÅ¡kovas žalos dėl neteisėtų veiksmų nepatyrė. Atsakovas, Å¡iuo atveju nurodydamas ne tuos paslaugų kodus, negavo didesnių koeficientų, o jeigu atsakovas nebÅ«tų pateikęs apmokėjimui ginčijamų paslaugų, vis tiek bÅ«tų gavęs tÄ pačiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ ir gavo iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokiu atveju bÅ«tų sumažėjęs atsakovui iÅ¡ PSDF biudžeto skiriamų lėšų dydis ar paslaugos iÅ¡ viso bÅ«tų neapmokamos, ar paslaugų apskritai nereikėjo suteikti ir apmokėti.Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo suteikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos Sutartyje, tačiau atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, turi teikti paslaugas ir pagal kliento nurodymus (visos paslaugos buvo suteiktos apdraustiems ligoniams), jeigu jos atitinka profesinės veiklos taisykles ir atsakovo pareigÄ pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 str.) bei užtikrinamas atitinkamas rÅ«pestingumo laipsnis (CK 6.732 str.).

Dėl Å¡ios priežasties teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad tiriant ir gydant ligonius, kuriuos vienu metu vargina keli susirgimai, ieÅ¡kovas neteisėtai riboja licenzijuotÄ paslaugų teikimÄ ir taip pažeidžiamos pagrindinės pacientų teisės rinktis gydytojÄ ar sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Tai, kad atsakovas suteikė licenzijuotÄ paslaugÄ apdraustiems ir už jÄ neprašė lėšų iÅ¡ PSDF biudžeto, žala PSDF biudžetui nepadaryta, tačiau galima konstatuoti, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes tokios paslaugos nebuvo numatytos Sutartyje.

Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad psichiatrijos antrinio lygio paslaugos negalėjo bÅ«ti pateiktos apmokėjimui kaip „Terapija I“ ir dėl to buvo pažeistas SAM 2007 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-333, 2008 m gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-466 bei Sutarties 2.1 punktas, sprendė, jog nurodyti įsakymai nebuvo pažeisti, kadangi Å¡iuose įsakymuose nurodyta, jog nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių „Terapija I“ specialiuosius paslaugų teikimo reikalavimus, todėl bendrieji Å¡ios paslaugos teikimo reikalavimai, nustatyti SAM 2002 m. kovo 5 d.

įsakymu, nebuvo pažeisti. Kad buvo laikytasi visų bendrųjų reikalavimų, patvirtina ieÅ¡kovo 2009 m. vasario 9 d. ekspertizės protokolas, kuriame nenustatyta bendrųjų reikalavimų nesilaikymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl atsakovo veiksmų bÅ«tų sumažėjęs jam iÅ¡ PSDF biudžeto skiriamų lėšų dydis ar paslaugos iÅ¡vis bÅ«tų neapmokamos ar paslaugų nereikėjo apskritai suteikti ir apmokėti.

Teismas neteisingai traktavo, kad už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. atsakovas paslaugas suteikė, tačiau apmokėjimo neprašė, todėl žalos dėl neteisėtų veiksmų apeliantas nepatyrė. Kaip nurodė pats atsakovas, jis psichiatrijos paslaugas teikė, nors į Sutartį Å¡ios paslaugos nebuvo įtrauktos. Tuo tarpu pagal Sutarties 4 punktÄ atsakovas įsipareigoji teikti sutartyje numatytas kvalifikuotas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir užtikrinti jų prieinamumÄ , tinkamumÄ bei kokybę.

Atsakovas apmokėjimo už psichiatrijos paslaugas prašė kaip už „Terapija I“, nes, kaip pats pripažino, prašyti apmokėti jas kaip už „Endogeninius psichikos sutrikimus II“ bei „Neurozinius susirgimus II“ negalėjo.2. Sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti yra skiriami riboti biudžeto ištekliai, todėl tokių paslaugų kiekis pagrįstai ribojamas. Sveikatos priežiūros įstaigos negali suteikti neriboto paslaugų skaičiaus, nes, neribojant jų kiekio, gali būti viršijamas PSDF biudžetas.

Tokia situacija paneigtų tinkamÄ Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatų dėl biudžeto sandaros ir jo panaudojimo tvarkos įgyvendinimÄ . Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo sistema, t. y. planavimo pagal sutartis sistema, pirmiausia susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieinamÄ , kokybiÅ¡kÄ ir subalansuotÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , antra, su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti iÅ¡laidas pagal iÅ¡ anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, iÅ¡vengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių iššvaistymo.

Nagrinėjamu atveju Sutartyje nebuvo numatytas apmokėjimas už stacionarines psichiatrijos paslaugas.

3. Negalima sutikti su teismo argumentais, kad atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, turi teikti paslaugas ir pagal kliento nurodymus, jeigu jos atitinka profesinės veiklos taisykles ir atsakovo pareigÄ pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ bei užtikrinti atitinkamÄ rÅ«pestingumo laipsnį. Stacionarinės psichiatrijos paslaugos nėra skubioji medicininė pagalba, todėl atsakovas neprivalėjo jų teikti. Pagal SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.3 punktÄ gydytis į stacionarÄ pacientus siunčia ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos po visiÅ¡ko iÅ¡tyrimo, kai panaudotos visos galimybės tirti ir gydyti ambulatoriÅ¡kai, arba stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos po atitinkamo gydymo, jei bÅ«tinÄ jį tęsti kitoje gydymo įstaigoje.

Å io įsakymo 4.8 punktas numato, kad už gydymo stacionare paslaugas mokama vadovaujantis stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų bazinėmis kainomis pagal teritorinės ligonių kasos (toliau –TLK) ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos sutartyje numatytų paslaugų kiekį. Paciento gydymas viename ar kitame skyriuje neapsprendžia, pagal kokį ligų gydymo profilį gydymo atvejis turi bÅ«ti pateiktas apmokėjimui. Ligų gydymo profilio nustatymÄ ir pateikimÄ apmokėjimui apsprendžia nustatyta klinikinė ir galutinė (pagrindinė) diagnozė.

Pabrėžtina, kad apeliantas neprieštarauja, jog atsakovas teiktų psichiatrijos paslaugas, tačiau atsakovas neturėtų teikti apeliantui apmokėti už šias paslaugas iš PSDF biudžeto, nes apeliantas ir atsakovas dėl šios paslaugos nėra susitarę.

4. Teismas neteisingai vertino, kad nebuvo pažeistas Sutarties 2.1 punktas ir SAM 2007 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-333 bei 2008 m gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-466, nes šiuose įsakymuose nurodyta, kad nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių „Terapija I“ specialiuosius paslaugų teikimo reikalavimus, todėl bendrieji šios paslaugos reikalavimai nebuvo pažeisti. Nors „Terapija I“ specialieji reikalavimai ir nėra reglamentuoti teisės aktais, tačiau SAM 1999 m. gegužės 27 d.

įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo“ yra reglamentuoti psichoterapijos paslaugų teikimo ir mokėjimo suaugusiems tvarka, suaugusiųjų psichiatrijos stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo vadovautis šiuo įsakymu ir už psichiatrijos paslaugas neteikti apmokėti kaip už „Terapija I“.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis teisėtai teikia psichiatrijos stacionarines paslaugas, kurių apeliantas neapmokėjo. Visos pagal Sutartį teiktos paslaugos buvo apmokėtos, to nepaneigia jokie įrodymai.

5. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neiÅ¡samiai motyvuotas, jame nenurodyti teisės aktai ir argumentai, kodėl buvo atmestas ieÅ¡kinys. Teismas nevertino apelianto argumentų, kad atsakovas pažeidė SAM 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1111 „Dėl stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“ 5.3 punktÄ , taip pat nepasisakė dėl SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.2 punkto pažeidimo. Teismo sprendime nėra jokių argumentų, kad atsakovas nepažeidė Sutarties, kad nepadarė žalos.

Apeliantas teismui yra pateikęs įrodymus, pagrindžiančius atsakovo padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios TLK atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismÄ kreipiasi TLK, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese, yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetencijÄ priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi bÅ«ti paneigiami Å¡alies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus.

Apelianto nuomone, jo patikrinimo pažyma bei ekspertizės protokolas turi oficialiojo raÅ¡ytinio įrodymo galiÄ . Å iuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių atsakovas nepaneigė jokiais kitais įrodymais, neginčijo medicininės dokumentacijos turinio. Apeliantas pagrindė, kuo įrodinėja žalos dydį, o atsakovas Å¡ių lokalinių aktų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo.6. Negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad jeigu atsakovas nebÅ«tų prašęs apelianto apmokėti už ginčijamas paslaugas, atsakovas vis tiek bÅ«tų gavęs tÄ pačiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ ir gavo, tik bÅ«tų apskaičiuotas didesnis koeficientas; tai akivaizdžiai įrodo, kad jokia žala PSDF biudžetui nepadaryta.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1K-41 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės apraÅ¡o“ 22.11 punktas numato, kad patikrinimo pažymoje nurodomas siÅ«lymas tam tikrus pažeidimus vertinti kaip žalÄ PSDF biudžetui. Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl atsakovo veiksmų bÅ«tų padidėjęs jam iÅ¡ PSDF biudžeto skiriamų lėšų dydis ar paslaugos iÅ¡ viso bÅ«tų neapmokamos, ar paslaugų apskritai nereikėjo suteikti ir apmokėti. Tai, kad dėl atsakovo veiksmų nepadidėjo jam iš PSDF biudžeto skiriamų lėšų dydis ir atsakovas gavo tiek lėšų, kiek apeliantas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal Sutartį, įrodo byloje esantys įrodymai.

Šių įrodymų apeliantas nepaneigė, posėdžio metu patvirtindamas, kad realių piniginių nuostolių dėl atsakovo veiksmų nepatyrė. 2009 m. vasario 9 d. ekspertizės protokolas patvirtina, kad atsakovas realiai, t. y. naudodamas savo resursus, gydydamas privalomu sveikatos draudimu draustus asmenis, turinčius siuntimus šioms paslaugoms gauti, suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas. Ekspertizės protokole nenustatyta, kad šios paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.2.

Apelianto teiginys, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos negali suteikti neriboto paslaugų skaičiaus, nes, neribojant jų kiekio, gali bÅ«ti virÅ¡ijamas PSDF biudžetas, yra klaidinantis. Pagal SAM 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 patvirtintÄ Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo sÄ raÅ¡Ä TLK turi teisę kiekvienÄ mėnesį kiekvienai gydymo įstaigai apskaičiuoti stacionarinių paslaugų apmokėjimo koeficientÄ . Koeficientas atitinkamai mažinamas arba didinamas sutartinės sumos ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais ir sutartinę mėnesinę pinigų sumÄ , skirtÄ Ä¯staigai.

Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis numato, kad TLK sutartyse numatytomis sÄ lygomis, nevirÅ¡ydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sÄ skaitas. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas nebÅ«tų pateikęs apeliantui apmokėjimui ginčijamų paslaugų, jis vis tiek bÅ«tų gavęs tÄ pačiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ ir gavo, tik bÅ«tų apskaičiuotas didesnis koeficientas.

Tai akivaizdžiai įrodo, kad jokia reali žala PSDF biudžetui nepadaryta. Toks teisinis paslaugų apmokėjimo reglamentavimas užtikrina, kad, neatsižvelgiant į tai, kokį paslaugų kiekį įstaiga suteiks, TLK jai tariamai sumokės už visas paslaugas tik mažesniu koeficientu. Atsakovas pateikė ataskaitas, įrodančias, kad TLK moka ne konkrečiai už kiekvienÄ atskirÄ paslaugÄ , o pinigai paskirstomi atskiroms paslaugų grupėms: stebėjimo, trumpalaikio gydymo, stacionarinėms, dienos chirurgijos.

Atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. suteikė 3 645 431 Lt stacionarinių paslaugų daugiau negu apeliantas faktiÅ¡kai apmokėjo. Apeliantas neįrodė ir negali įrodyti, kad apmokėjo konkrečiai už ginčijamas paslaugas, ir kad į neapmokėtų paslaugų sumÄ neįeina Å¡ios paslaugos, taip pat negali nurodyti, už kokias konkrečias stacionarines paslaugas sumokėjo. Esant dabartinei apmokėjimo sistemai, dėl atsakovo veiksmų apeliantas ir PSDF biudžetas ne tik kad nepatyrė daugiau iÅ¡laidų, o netgi sutaupė.

Atsakovas, gydydamas psichinėmis ligomis sergančius pacientus, už tÄ pačiÄ sutartinę sumÄ suteikė daugiau paslaugų, t. y. atsakovas bÅ«tų gavęs tÄ pačiÄ sutartinę sumÄ , net jeigu bÅ«tų gydęs mažiau pacientų (pvz., visai nebÅ«tų gydęs psichikos susirgimais sergančiųjų). Todėl aiÅ¡kinimas, kad PSDF biudžetui padaryta žala, pažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

3. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, kaip paslaugų tiekėjas, turi teikti paslaugas ir pagal kliento nurodymus, jeigu jos atitinka profesinės veiklos taisykles ir atsakovo pareigÄ pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ bei užtikrinti rÅ«pestingumo laipsnį. Apelianto nurodyti SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.3 bei 4.8 punktai nepaneigia Å¡ios teismo iÅ¡vados. Net jeigu, kaip teigia apeliantas, psichiatrijos paslaugos pacientų paguldymo metu nepriskirtinos skubiajai medicinos pagalbai, Å¡ias paslaugas pacientams bÅ«tina suteikti, siekiant iÅ¡vengti galimo sveikatos pablogėjimo ir, galbÅ«t, net nepataisomų pasekmių, kurios gali kilti susirgimų negydymo atveju.

Pacientai turi teisę pasirinkti gydymo įstaigÄ , kurioje suteikiamos jiems bÅ«tinos paslaugos. Pacientai pasirinko, kad paslaugÄ suteiktų atsakovas, o atsakovas galėjo tokias paslaugas suteikti. Atsakovas nepažeidė SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 4.3 bei 4.8 punktų. Nurodytų punktų pažeidimai nėra fiksuoti ir patikrinimo pažymoje ar ekspertizės protokole. Pacientai buvo stacionarizuoti iÅ¡naudojus visas galimybes tirti ir gydyti ambulatoriÅ¡kai. Paslaugas atsakovas pateikė apmokėjimui pagal „Terapija I“ profilį, numatytÄ Sutartyje.

Už paslaugas apeliantas sumokėjo, vadovaudamasis Sutartyje numatytomis sumos ribomis. Kitas paslaugų kiekis Sutartyje nenumatomas. Apelianto teiginys, kad gydymo profilio nustatymÄ ir pateikimÄ apmokėjimui apsprendžia nustatyta klinikinė ir galutinė diagnozė, yra netikslus. Dalis paslaugų priskiriama konkretiems profiliams pagal SAM nustatytus specialiuosius reikalavimus (tuomet turi atitikti ligos diagnozė, t. y. jos kodas, papildomos sÄ lygos, diagnostikos technologijos, gydymo metodai, specialistai, kitos bÅ«tinos tarnybos), o dalis paslaugų priskiriama bendriesiems profiliams, kurie neturi detalizuotų reikalavimų, tokiems profiliams nereglamentuotos jokios diagnozės bei ligų kodai.

Profilis „Terapija I“ neturi nustatytų ligos kodų. BÅ«tina pabrėžti, kad netgi tos pačios ligos (diagnozės) gydymas gali bÅ«ti apmokamas pagal skirtingus profilius. Taigi profilio nustatymÄ tikrai lemia ne vien galutinė diagnozė. Atsakovas teikė brangesnes psichiatrijos profilių paslaugas, bet negalėjo jų pateikti apmokėjimui pagal psichiatrijos profilius, nes apeliantas neteisėtai nepapildė Sutarties Å¡iais profiliais. Todėl atsakovas Å¡ias paslaugas priskyrė nedetalizuotam ir pigesniam profiliui – „Terapija I“.4.

Apeliantas teisingai nurodo, jog pagal Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios TLK atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo neturi didesnės įrodomosios galios. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad patikrinimo pažyma bei ekspertizės protokolas turi oficialiojo raÅ¡ytinio įrodymo galiÄ , yra nepagrįstas.5.

Sveikatos draudimo įstatymas įpareigoja TLK iÅ¡ieÅ¡kant žalÄ vadovautis CK. CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Tai paneigia apelianto teiginį, kad kaip žala gali bÅ«ti vertinami tam tikri pažeidimai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl PSDF biudžeto lėšų gavimo teisėtumoEsminis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tas, ar atsakovas teisėtai pateikė apeliantui apmokėti ir gavo apmokėjimÄ iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų už suteiktas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas.Teisės aktuose įtvirtinta apmokėjimo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sistema grindžiama nuostata, kad iÅ¡ Å¡io biudžeto sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms apmokamos tokios suteiktos paslaugos, kurios patenka į SAM sudarytÄ iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų sÄ raÅ¡Ä bei yra nurodytos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ir TLK sudarytose sutartyse (Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 6, 7 d., 26 str., 27 str. 1 d.).

Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gali teikti ir sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurios nepatenka į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä ar nėra detalizuotos su TLK sudarytose sutartyse, tačiau pastaruoju atveju sveikatos priežiÅ«ros įstaigos neturi teisės reikalauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir gauti jį iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. PrieÅ¡ingu atveju tokių lėšų gavimas laikytinas neteisėtu.Vienas iÅ¡ apelianto nurodomų neteisėtų PSDF biudžeto lėšų gavimo atvejų Å¡ioje byloje susijęs su tuo, kad atsakovas 146 atvejais suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurių profiliai yra „Endogeniniai psichikos sutrikimai II“ ir „Neuroziniai susirgimai II“ ir kurių apmokėjimas Sutartyje nenumatytas, ir pateikė jas apmokėti kaip už Sutartyje numatytÄ profilį „Terapija I“ bei tokį apmokėjimÄ gavo.IÅ¡ esmės nekyla ginčo, kad už nurodytas suteiktas psichiatrijos paslaugas atsakovas negalėjo reikalauti apmokėti pagal profilius „Endogeniniai psichikos sutrikimai II“ ir „Neuroziniai susirgimai II“, nes pastarieji Sutartyje nenumatyti.

Tai patvirtina ir tarp Å¡alių vykę ir tebevykstantys nesutarimai dėl Sutarties ir jai analogiÅ¡kų kitų kiekvieniems kalendoriniams metams sudaromų sutarčių papildymo (T 1, b. l. 105-119, 124-127, 140-145, 190-201; T. 2, b. l. 39-47). Kartu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios psichiatrijos paslaugos galėjo bÅ«ti pateiktos apmokėti kaip už Sutartyje numatytÄ nedetalizuotÄ profilį „Terapija I“. Pagal ginčui aktualių SAM 2007 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-333 ir 2008 m. gegužės 16 d.

įsakymo Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 3 pastabÄ , jei asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga teikia nedetalizuotas stacionarines paslaugas, t. y. paslaugas, kurių bendrieji ir (ar) specialieji teikimo reikalavimai nepatvirtinti, TLK ir įstaiga sutartyje numato, kokioms panaÅ¡iausioms pagal teikimo reikalavimus paslaugoms, įraÅ¡ytoms į stacionarinių paslaugų sÄ raÅ¡Ä , Å¡ios paslaugos priskiriamos.

Pagal tais pačiais įsakymais patvirtintÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡Ä tiek profiliui „Endogeniniai psichikos sutrikimai II“, tiek ir profiliui „Neuroziniai susirgimai II“ yra patvirtinti bendrieji ir specialieji paslaugų teikimo reikalavimai (151, 155 p.), todėl aptariama iÅ¡lyga Å¡iuo atveju netaikytina. Be to, tokio pobÅ«džio iÅ¡lyga, apimanti aptariamus profilius, nenumatyta ir Sutartyje (T. 1, b. l. 47). Patikrinimo pažymoje (T. 1, b. l. 69-76) ir ekspertizės protokole (T. 1, b. l. 79-81) konstatuota ir tai, kad už visas Å¡iuose dokumentuose nurodytas suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, už kurias atsakovas negalėjo gauti apmokėjimo iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų ar už jas turėjo bÅ«ti apmokama pagal kitus Sutartyje numatytus profilius, atsakovas PSDF biudžeto lėšas gavo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d.nutartis civilinėje byloje Klaipėdos TLK v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2010) tokio pobÅ«džio bylose pareiga paneigti minėtuose dokumentuose nustatytas aplinkybes tenka sveikatos priežiÅ«ros įstaigai. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad apmokėjimo už aptariamas paslaugas iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų negavo.IÅ¡dėstyta leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 146 atvejais atsakovas neteisėtai pateikė apmokėti už suteiktas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas pagal Sutartyje numatytÄ profilį „Terapija I“ ir tokį apmokėjimÄ gavo, kad apmokėjimas už Å¡ias paslaugas iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų pagal Sutartį atsakovui apskritai nepriklausė.

Nesutarimai, kilę dėl Sutarties ir vėlesnių analogiÅ¡kų sutarčių papildymo aptariamomis psichiatrijos paslaugomis, taip pat teismų sprendimai, kuriais konstatuojama, kad apeliantas netinkamai sprendė vėlesnių sutarčių papildymo klausimÄ , nepanaikina nagrinėjamų atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kita vertus, aptariamoje situacijoje atsakovas yra laisvas spręsti, ar dėl tokių apelianto veiksmų buvo pažeistos jo teisės, pasirinkti jų gynimo bÅ«dus.Patikrinimo pažymoje (T. 1, b. l.

75) ir ekspertizės protokole (T. 1, b. l.

80) neteisėtais atsakovo veiksmais buvo įvardinta ir tai, kad atsakovas 2 atvejais suteiktas paslaugas pateikė apmokėti pagal profilį „Terapija I“, nors už jas turėjo bÅ«ti apmokama kaip už stebėjimo paslaugas, kad 1 atveju paslaugos pateiktos apmokėti pagal profilį „Neurologija II“, nors pacientas hospitalizuotas be siuntimo stacionariniam gydymui. Su Å¡iais pažeidimas atsakovas sutiko dar iki teisminio ginčo pradžios (T. 1, b. l. 77-78). Apmokėjimas už nurodytas paslaugas – 2 395,43 Lt – buvo įtrauktas į ieÅ¡kinio sumÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių atsakovo neteisėtų veiksmų ir lėšų gavimo netyrė ir visiÅ¡kai dėl jų nepasisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ atsakovo pozicijÄ , aptarti atsakovo veiksmai ir PSDF biudžeto lėšų gavimas taip pat pripažintini neteisėtais. Dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalykoApeliantas atsakovo iÅ¡ PSDF biudžeto neteisėtai gautas lėšas – 168 176,17 Lt – laiko Å¡iam biudžetui padaryta žala.Pagal įtvirtintÄ reglamentavimÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms už suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas TLK sutartyse numatytomis sÄ lygomis apmoka nevirÅ¡ydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų (Sveikatos draudimo įstatymo 27 str. 1 d.).

Tokia nuostata įtvirtinta ir Sutartyje (5.1.1 p.). Toks reglamentavimas, kaip iÅ¡ esmės sutinka ir pačios Å¡alys, reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai per ataskaitinį laikotarpį suteikiama daugiau paslaugų nei numatytas finansavimas, visos paslaugos apmokamos, tačiau taikant mažesnį koeficientÄ , kad bÅ«tų iÅ¡sitekta turimo finansavimo ribose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju per tirtÄ laikotarpį atsakovas suteikė daugiau stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nei faktiÅ¡kai jam sumokėjo apeliantas (skirtumas 3 645 431 Lt) (T. 2, b. l. 4-28), todėl visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.249 str. 1 d.), PSDF fondo biudžetui nebuvo įrodyta.

Tokia žala aptariamoje situacijoje yra sunkiai apčiuopiama ir galbÅ«t galėtų pasireikÅ¡ti per vėlesnių finansinių metų PSDF biudžeto planavimÄ ir asignavimų paskirstymÄ . Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nesaisto teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir teismas pats gali ir turi tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčius santykius.Ä®statymas įtvirtina TLK teisę ir pareigÄ iÅ¡ieÅ¡koti ne tik PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , bet ir neteisėtai iÅ¡ Å¡io biudžeto sveikatos priežiÅ«ros įstaigų gautas lėšas (Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 7 p., 33 str. 9 p.).

Tai, kad žala PSDF biudžetui ir iÅ¡ jo neteisėtai gautos lėšos nėra sutapatinamos, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 patvirtintų PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 23 punktas, pagal kurį nustačius, jog sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ar vaistinės neteisėtai panaudojo biudžeto lėšas ir (ar) jam padarė žalÄ , TLK reikalauja iÅ¡ Å¡ių asmenų grÄ Å¾inti lėšas arba iÅ¡ieÅ¡ko neteisėtai panaudotas lėšas ir (ar) padarytÄ Å¾alÄ .

Pastebėtina, apelianto teisę reikalauti grÄ Å¾inti neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas ir Å¡iÄ teisę atitinkančiÄ atsakovo pareigÄ numato ir Sutarties 7.1-7.3 punktai. Sutarties 7.4 punkte apibrėžtas neteisėtas PSDF biudžeto lėšų gavimas visiÅ¡kai atitinka nustatytÄ Å¡ioje byloje. Nurodytomis Sutarties nuostatomis buvo grindžiamas ir ieÅ¡kinys. Taigi apelianto reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį – grÄ Å¾inti neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas (CK 1.138 str. 2 p.).

Nustačius, kad lėšas atsakovas gavo neteisėtai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti ieÅ¡kinį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliantui iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųByloje nėra įrodymų, kad apeliantas bÅ«tų apmokėjęs už advokato pirmosios instancijos teisme suteiktÄ teisinę pagalbÄ , todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , nuo kurio mokėjimo apeliantas yra atleistas įstatymo, – 6 728 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783981) iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (į. k. 190468035) 168 176,17 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 17 ct) neteisėtai gautų Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ 168 176,17 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2009 m. gegužės 8 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (į. k. 190468035) 6 728 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

 TeisėjaiAudronė Jarackaitė Nijolė Piškinaitė Vigintas Višinskis