ae402934-e4ac-454e-92bf-b23b228d126c · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-806/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14622-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, išteisintajam A.

K. (A. K.) ir jo gynėjai advokatei Gretai Paskačimienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. L. (A. L.) ir jo gynėjui advokatui Justui Viliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Å ukienės (toliau ir – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . A. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį S. L. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį J.

T. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. K. T. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. K. iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 2,801 g (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,08%), kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 1,414 g (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,5%), ir laikė su savimi iki tol, kol 2019 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val.

Ukmergės g. 369, Vilniuje, automobilyje „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 20 Eur K. T. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 2,801 g (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,08%), o A. L. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ atlygio bÅ«dÄ narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 1,414 g (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,5%), tokiu bÅ«du neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, įgijo, laikė, pardavė bei kitaip platino narkotines medžiagas.

2. A. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis 2019 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val., bÅ«damas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro „BIG“, esančioje Ukmergės g. 369, Vilniuje, neteisėtai laikė su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 1,414 g (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,5%), iki tol, kol 2019 m. balandžio 10 d. apie 20.00 val. Laisvės pr. 80, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose asmens kratos metu policijos pareigÅ«nai apatinėse kelnaitėse rado ir paėmė minėtÄ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžemines dalis).

3. K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis 2019 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val., bÅ«damas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro „BIG“, esančioje Ukmergės g. 369, Vilniuje, neteisėtai laikė su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 2,801 g (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,08%), iki tol, kol 2019 m. balandžio 10 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilio „Subaru“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu policijos pareigÅ«nai centrinėje konsolėje rado ir paėmė minėtÄ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžemines dalis). II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

1) pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) pripažinti A. L. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudÄ .

5. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. K. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos padarymo, yra nepagrįsta, priimta neatsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes ir neįvertinus byloje surinktų duomenų visumos bei tarpusavio jų sÄ sajos. Sprendžiant iÅ¡ nuosprendžio dalies, skirtos aptarti A. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, pirmenybę teikdamas A. K. ir A. L. parodymams, kuriais jie grindė savo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas iÅ¡vadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

6. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog, prieÅ¡ingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisintojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be K. T. parodymų, yra grindžiama kitais baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais duomenimis – kratų rezultatais, kurių metu K. T. automobilyje bei pas A. L. policijos komisariate rasti paketėliai su narkotinėmis medžiagomis. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro iÅ¡vada, kuria iÅ¡ rastų plastikinių maiÅ¡elių konstatuota narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) sudėtis, vaizdo įraÅ¡ais, mobiliojo telefono iÅ¡klotinės analizės duomenimis, liudytojų policijos pareigÅ«nų apklausų protokolais ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybėmis, 2019 m. lapkričio 26 d. akistatos tarp įtariamųjų K. T. ir A. K. protokolu, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. parodymų analize ir kita bylos medžiaga.

7. Skunde akcentuojama, kad visapusiÅ¡kai atskleidžiant bylos aplinkybes ir sprendžiant dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoseklÅ«s ir detalÅ«s K. T. parodymai yra itin svarbÅ«s. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu K. T. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo bÅ«tent iÅ¡ A. K., tai darė ne pirmÄ kartÄ â€“ ir anksčiau yra iÅ¡ jo įsigijęs, žinojo, kad Albertas iÅ¡ kažkur gali gauti „žolės“. Tai, kad kanapes gavo iÅ¡ A. K., A. T. nurodė jau pirminės apklausos metu. Å ie K. T. parodymai nekito viso bylos nagrinėjimo metu, jie buvo nuoseklÅ«s, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

8. Teigiama, kad K. T. nurodyta narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių seka visiÅ¡kai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. IÅ¡ 2019 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, apžiÅ«rėjus K. T. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. 14.26 val. buvo gautas skambutis ir 14.45 val. buvo skambinta kontaktui (duomenys neskelbtini), abonentiniu telefono numeriu, kuris priklauso A. K., nes norėjo įsigyti narkotinių medžiagų.

Tai, kad bÅ«tent K. T. parodymai yra teisingi, netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ prekybos centro „Domus Pro“ ir prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ prekybos centro „Domus Pro“ yra užfiksuota, kaip A. B., A. K. ir K. T. vienas kitam kažkÄ perduoda, galimai pinigus. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nenustatyta, kad A. B. parodymai prieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, tačiau jo paaiÅ¡kinimai, kad 10-20 eurų davė A.

K. už pavežimÄ , nėra logiÅ¡ki. Pastebima, kad A. B. savo automobiliu pavežė K. T., o ne A. K., todėl nėra suprantama, kodėl pinigai buvo perduoti jam, o ne paslaugÄ suteikusiam K. T. Be to, kaip nurodo pats K. T., jokių pinigų už pavežimÄ jis nei iÅ¡ A. B., nei iÅ¡ A. K. negavo. Kituose vaizdo įraÅ¡uose iÅ¡ prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kur, pasak K. T., A. K. iÅ¡ nenustatyto asmens turėjo nupirkti narkotines medžiagas, yra užfiksuota, kaip A.

K. nueina prie tamsios spalvos automobilio, į jį atsisėda ir po to, jam niekur nepavažiavus, išlipa. A. K. parodymai, jog tuo metu jis neplanuotai ir atsitiktinai nuėjo susitikti su iš Anglijos grįžusiu draugu J., ir tuo tikslu ten važiavo, vertintini kritiškai. Pastebima, kad nuo to momento, kai A. K. įlipa į automobilį ir po to išlipa, tetrunka tik 2 min., todėl jo nurodyta versija, kad jis tik norėjo trumpai pabendrauti su draugu (J. J.), nėra įtikinama. Nors byloje nėra tiksliai nustatyta, iš kokio asmens A.

K. įgijo narkotines medžiagas, tai nepaneigia jam inkriminuotų aplinkybių dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo ar perdavimo K. T. ir A. L., kurias patvirtina byloje surinktų duomenų visuma.

9. Skunde nurodoma, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prieÅ¡ sulaikant A. K., K. T. ir A. L., policijos pareigÅ«nai turėjo informacijÄ , jog prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena A. K. ir A. L., yra platinamos narkotinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigÅ«nas S. JadeÅ¡ka parodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. buvo gautas nurodymas kartu su kriminaline policija sulaikyti asmenis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu, buvo apžiÅ«rėtas automobilis „Subaru Outback“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir centrinėje konsolėje buvo surastas rožinės spalvos polietileninis paketas nuo vienkartinių drėgnų servetėlių, kuriame buvo, kaip įtariama, narkotinė-psichotropinė medžiaga „žolė“. Liudytojas policijos pareigūnas A. Sadzevičius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio „Subaru“ apžiūros metu vienkartinių servetėlių pakuotėje rado du plastikinius užspaudžiamus maišelius su galimai narkotinėmis medžiagomis. 2019 m. balandžio 10 d. asmens kratos protokole nurodyta, kad apžiūrint A.

L. apatines kelnaites rasta 1 pakuotė su augalinės kilmės medžiaga. Taigi, minėti duomenys patvirtina K. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog kai A. K. grįžo į automobilį, jis atsinešė tris paketėlius, du iÅ¡ jų perdavė K. T., kuriuos jis įdėjo servetėlių pakelį, o trečiÄ perdavė A. L.

10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad K. T. parodymus apie tai, kad jam A. K. perduotų narkotinių medžiagų kiekis buvo didesnis, negu perduotas A. L., patvirtino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. 140-(1941)-IS 1-2439. Minėtos specialisto išvados duomenimis, žalsva augalinė medžiaga iš dviejų plastikinių maišelių, paimtų 2019 m. balandžio 10 d. iš automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,801 g (A9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,08%).

Žalsva augalinė medžiaga iš plastikinio maišelio, paimto 2019 m. balandžio 10 d. pas A. L. apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,414 g (A9 tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,5%). Kaip matyti iš minėtoje specialisto išvadoje nurodytų duomenų, pas K. T. rastų narkotinių medžiagų kiekis yra beveik dvigubai didesnis, negu rastų apžiūros metu pas A. L. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėmis aplinkybėms, nėra jokio pagrindo tikėti A.

L. parodymais, kad narkotines medžiagas visÄ laikÄ neÅ¡iojosi apatinėse kelnaitėse, taigi apie jas K. T. ir A. L. nieko nežinojo. Nagrinėjamu atveju K. T. aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė, kad A. L. perduotų narkotinių medžiagų kiekis buvo žymiai mažesnis, negu jo, kas atitinka ir specialisto iÅ¡vados duomenis. Tai, kad skiriasi pas K. T. ir A. L. rastų medžiagų koncentracija, nedaro jokios įtakos faktui, kad jie kanapes (antžemines dalis) įsigijo iÅ¡ A. K. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė L. Zablackienė parodė, kad negali daryti iÅ¡vados, ar narkotinės medžiagos paimtos iÅ¡ to paties Å¡altinio, gali bÅ«ti iÅ¡ skirtingų, o gali bÅ«ti ir iÅ¡ to paties augalo.

Būna, kad augalas turi žalesnius lapelius, o kitas - geltonesnius, todėl neįmanoma pasakyti, ar tai tas pats augalas. Viename gali būti didesnė koncentracija, kituose - mažesnė.

11. Prokurorės teigimu, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo daryti išvados, kad narkotines medžiagas K. T. ir A. L. galėjo įsigyti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinime. Bylos duomenimis K. T. vairavo žmonai priklausantį automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dažniausia ji ir naudojasi, todėl darytina išvada, kad narkotinių medžiagų iš anksčiau jame būti negalėjo. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, tai, kad minėtas automobilis priklauso ne A.

K., visiškai nesuponuoja išvados, kad jis negalėjo iš anksto būti pasiruošęs platinti narkotines medžiagas, nes tokiam tikslui automobilis nėra reikalingas. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad jei A. K. platino narkotines medžiagas, tai pas jį turėjo būti surasti pinigai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. narkotines medžiagas, kurias perdavė K. T. ir A. L., įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, todėl tikėtina, kad turėjo už jas atsiskaityti. Kitų duomenų, kad K.

T. narkotines medžiagas galėjo gauti ne iš A. K., o iš kitų asmenų, byloje negauta.

12. Skunde nurodoma, jog taip pat nėra nustatyta, kad K. T. turėtų siekį apkalbėti A. K. ar iÅ¡galvoti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, kÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu A. L. parodymai apie narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybes yra visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ apklaustas A. L. parodė, kad „žolę“ pirko 2019 m. balandžio 5 d. klube „Fabrikas“.

Narkotines medžiagas pirko iÅ¡ nepažįstamo asmens už 10-20 eurų. Papildomos apklausos metu A. L. parodė, kad kanapes jis įsigijo naktį iÅ¡ 2019 m. balandžio 5 d. į 2019 m. balandžio 6 d. klube „Loftas“. Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad narkotines medžiagas pirko penktadienį (sulaikymo diena buvo antradienis arba trečiadienis) klube „Loftas“. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių parodymų, A. L. negalėjo nuosekliai nurodyti, iÅ¡ kur įsigijo narkotines medžiagas ir pirminės apklausos metu nurodė visai kitÄ kanapių įsigijimo vietÄ , nei vėliau vykusiose apklausose.

Pastebima, kad pirma įtariamojo A. L. apklausa įvyko 2019 m. balandžio 11 d., t. y. nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo praėjus tik vienai dienai, todėl jis negalėjo nežinoti ir neprisiminti, kur prieÅ¡ kelias dienas įsigijo narkotines medžiagas. Taip pat visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki A. L. paaiÅ¡kinimai, jog prieÅ¡ sulaikymÄ , t. y. 2019 m. balandžio 9 d., jis įsidėjo maiÅ¡elį su „žole“ į apatines kelnaites, norėjo nueiti parÅ«kyti, bet pasikeitė planai ir neparÅ«kė.

Jis grįžo namo apie 21.00 val. ir beveik iÅ¡ karto nuėjo miegoti. Ä® duÅ¡Ä nebuvo nuėjęs, todėl narkotinės medžiagos liko kelnaitėse. Kai atsibudo ryte, jam paskambino Albertas ir pakvietė iÅ¡eiti į laukÄ , jis sutiko, nes neturėjo kÄ veikti. Biliardinėje buvo nuėjęs į tualetÄ , tik tada sužinojo, kad pas jį kelnaitėse yra narkotinių medžiagų. Tualetu nesinaudojo nei vakare, nei ryte. Prokurorės vertinimu, tokia nurodyta įvykių versija yra visiÅ¡kai neįtikinama ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, todėl pagrįstai leidžia abejoti A.

L. parodymų patikimumu.

13. Prokurorės teigimu, paties iÅ¡teisintojo A. K. neprisipažinimas ir jam pateikto kaltinimo neigimas vertintinas kritiÅ¡kai kaip jo gynybinė versija. NatÅ«ralu, kad gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl jo parodymai turi bÅ«ti vertinami kitų objektyvių byloje esančių duomenų kontekste. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡teisintojo A. K. parodymai taip pat nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ apklaustas A.

K. apie tai, kad įvykio dienÄ jie buvo nuvažiavę į prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur, pasak K. T., jis (A. K.) įgijo narkotines medžiagas, nieko neparodė. Ir tik vėlesnių apklausų metu, kuomet jau buvo gauti vaizdo įraÅ¡ai, A. K. minėtas aplinkybes pripažino ir davė dėl jų parodymus. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo K. T. parodymų laikyti patikimesniais ir nuoseklesniais.

Pažymima, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BylÄ nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais.

Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant prieÅ¡taringiems duomenims teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016).

14. Prokurorė, atsižvelgdama į skunde nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai paÅ¡alino A. L. ir K. T. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį veikÄ kvalifikuojantį požymį – neteisėtÄ narkotinių medžiagų įgijimÄ , todėl skundžiama nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista, taip pat, kad A. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl skundžiama nuosprendžio dalis dėl A. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį naikintina dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

15. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Prokurorės teigimu, byloje nebuvo nustatytos visos bÅ«tinos BK 40 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. L. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra pagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims. Pažymima, kad 2019 m. balandžio 11 d. pirmÄ kartÄ apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Papildomos apklausos 2019 m. birželio 4 d. metu A. L. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus. 2019 m. lapkričio 29 d. apklausos metu, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, A. L. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Akcentuojama teismų praktika, pagal kuriÄ kaltinamojo pozicija dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡reikÅ¡ta teisme, negali bÅ«ti vertinama atskirai nuo jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu.

17. Prokurorė, oponuodama teismo pozicijai, kad A. L. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kuri grįsta tuo, kad kaltinimas dėl narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybių nepasitvirtino, teigia, jog, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad A. L. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1941)-IS1-2439 yra 1,414 g, galėjo įsigyti kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinime, t. y. ne iÅ¡ A.

K. A. L. parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo aplinkybes nebuvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. A. L. negalėjo nuosekliai nurodyti, iÅ¡ kur įsigijo narkotines medžiagas ir pirminės apklausos metu nurodė visai kitÄ kanapių įsigijimo vietÄ , nei vėliau vykusiose apklausose. A. L. paaiÅ¡kinimai apie narkotinių medžiagų laikymÄ parÄ laiko apatinėse kelnaitėse, nesinaudojant tualetu ir duÅ¡u, akivaizdžiai nelogiÅ¡ki ir prasilenkiantys su tikrove. Å ie nenuoseklÅ«s ir nepatikimi A.

L. parodymai buvo paneigti byloje surinktų duomenų visuma: išsamiais K. T. parodymais, kratų rezultatais, kurių metu K. T. automobilyje bei pas A. L. policijos komisariate rasti paketėliai su narkotinėmis medžiagomis, Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kuria iš rastų plastikinių maišelių medžiagoje konstatuota narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) sudėtis, vaizdo įrašais, liudytojų policijos pareigūnų apklausų protokolais ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir kita bylos medžiaga.

Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad minėti A. L. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip visiÅ¡kas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamÄ veikÄ ir neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos.

18. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors A. L. ir laikomas nusikaltęs pirmÄ kartÄ , tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad jis anksčiau yra teistas už tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Be to, iÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. L. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 4 kartus baustas administracine tvarka. Prokurorės vertinimu, nors teistumas iÅ¡nykęs bei už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos, Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja A.

L. ir neduoda pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors laiduotoja S. L. formaliai atitinka įstatymo numatytas sÄ lygas, tačiau turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad tarp jos ir sÅ«naus susiklostęs santykių pobÅ«dis bei jos pastangos daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nei praeityje, nei dėl nagrinėjamo įvykio nesulaikė A. L. nuo nusikalstamų veikų padarymo. Todėl Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perdavus A. L. jo motinos S. L. atsakomybei pagal laidavimÄ , ji jam turės tokiÄ Ä¯takÄ , kad jis daugiau nebenusikals.

Prokurorė skunde daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo nustatyta BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atleisti A. L., padariusį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

19. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundÄ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. gynėjas praÅ¡o atmesti prokurorės apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį nepakeistÄ .

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

21. Pasak gynėjo, aiÅ¡kinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, kurios aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės;

įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų. Atsiliepime pažymima, jog kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Pažymima ir tai, kad abejonių paÅ¡alinimo bÅ«das yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ir gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir negalėdamas daryti neabejotinos išvados apie A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, negalėjo daryti neabejotinos išvados ir dėl A. L. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog A. L. 2019 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val.

įsigijo narkotinę medžiagÄ iÅ¡ A. K. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad jog A. L., prisipažindamas, jog su savimi laikė narkotinę medžiagÄ , buvo nenuoÅ¡irdus ir dėl ko jam nebÅ«tų galima pritaikyti BK 40 straipsnio.

22. Nurodoma, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų, leidžiančių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , konstatavimas turi bÅ«ti grindžiamas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos faktinių aplinkybių vertinimu. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikÅ¡mės (pvz., už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs).

Kita BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje.

23. Atkreipiamas dėmesys, kad A. L. teistumas yra iÅ¡nykęs nuo 2017 m. birželio 5 d., kuomet jis buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ probuojamų asmenų registro, taigi naujÄ nusikalstamÄ veikÄ A. L. padarė praėjus beveik dviem metams po teistumo iÅ¡nykimo. Be to, A. L. praeityje nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, kurios susijusios su narkotinių medžiagų laikymu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog penkerių metų laikotarpyje iki nusikalstamos veikos, kurios padarymu A. L. buvo kaltinamas Å¡ioje byloje, padarymo, A. L. padaryti administracinės teisės pažeidimai yra važiavimas vieÅ¡uoju transportu be bilieto bei gatvės perėjimas neleistinoje vietoje. Taigi, administraciniai nusižengimai, už kuriuos A. L. buvo baustas, taip pat nesusiję su narkotinėmis medžiagomis, jų vartojimu ar kokiu kitu chuliganiÅ¡ku elgesiu.

24. Gynėjas pažymi, kad teismų praktikoje, vertinant, ar kaltininko padaryti administraciniai nusižengimai liudija apie jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir užkerta keliÄ taikyti BK 40 straipsnį, atsižvelgiama į tokių teisės pažeidimų pobÅ«dį, skaičių ir kt. Gynėjo vertinimu, A. L. padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o už juos paskirtos baudos sumokėtos savo noru, todėl teismas, įvertinęs visas A. L. charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai pritaikė BK 40 straipsnį ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

25. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis A. K. ir jo gynėja bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

27. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

29. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iÅ¡ esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra iÅ¡samus, neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ir tai, kad turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. K. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir jį pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį iÅ¡teisindamas, bei atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. L. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , baudžiamojo proceso įstatymo, be kita ko, ir įrodymų vertinimo taisyklių, nepažeidė.

Apylinkės teismas savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuodamas ir motyvuotai pasisakydamas, kodėl teismas nusprendė išteisinti A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš esmės kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumos ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su šiomis išvadomis iš esmės sutinka.

Dėl A. K. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 31. Apeliaciniame skunde prokurorė A. K. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindžia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. T. parodymais, liudytojų policijos pareigūnų parodymais ir tarnybiniais pranešimais, mobiliojo telefono išklotinės analizės duomenimis, vaizdo įrašais iš aikštelės prie parduotuvės „Rimi Lietuva“ bei verslo centro „Domus Pro“, kratų, kurių metu K. T. automobilyje ir pas A. L. policijos komisariate rasti paketėliai su neaiškios kilmės medžiaga, rezultatais, Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kuria rastoje plastikiniuose maišeliuose medžiagoje konstatuota narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) sudėtis, akistatos tarp K.

T. ir A. K. protokolu, A. L. parodymų analize ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad A. K. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

32. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ . Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti visas aplinkybes, kurios yra privalomos inkriminuojant kaltinamajam atitinkamÄ BK straipsnį, o konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ turi tuomet, kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (žr. pvz. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2021).

33. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ tvarkÄ nustato BPK. Å i tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo).

Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieÅ¡taravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems paÅ¡alinti, kadangi konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

34. BPK 303 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jeigu:

1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

35. Apeliaciniame skunde prokurorė akcentuoja, kad K. T. pateiktÄ narkotinių medžiagų įgijimo versijÄ netiesiogiai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tačiau su tokiu prokurorės vertinimu sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors, kaip nurodė prokurorė, K. T. pateikta narkotinių medžiagų įgijimo versija sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, visgi pastebėtina, jog net K. T. parodymams sutampant su kratų rezultatais, kurių metu K. T. (jo sutuoktinės) automobilyje bei pas A. L. buvo rasti paketėliai su narkotine medžiaga, specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota narkotinės medžiagos kanapių sudėtis, policijos pareigÅ«nų apklausos protokoluose ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybėmis, byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais, tai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad A. K. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

36. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip „Rimi Lietuva“ automobilių stovėjimo aikštelėje A. K. nueina prie tamsios spalvos automobilio, į jį atsisėda ir po 2 min. išlipa, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina tik tai, kad A. K. trumpai (trumpiau nei nurodė A. K., A. L., J. J.) buvo tame automobilyje, o ne K. T. parodymus, kad A. K. po šio susitikimo narkotines medžiagas išplatino K. T. ir A. L. Specialiuoju liudytoju procese apklaustas J. J. nepatvirtino aplinkybės, jog jis ar koks kitas asmuo jiems susitikus perdavė A.

K. narkotines medžiagas, jis tuo metu sulaikytas nebuvo, jo vairuoto automobilio apžiÅ«ra nebuvo atlikta, nenustatyta, kad jam ar kitam asmeniui, jei toks buvo automobilyje, bÅ«tų perduoti K. T. sumokėti pinigai, galimi pirÅ¡tų antspaudai nuo paimtų maiÅ¡elių su narkotine medžiaga nepaimti. Pas patį A. K. pastarÄ jį sulaikius nei narkotinių medžiagų, nei pinigų (galimo uždarbio už iÅ¡platinimÄ ) nebuvo rasta. Tai, kad susitikimo su J. J. pirminėse apklausose nenurodė nei A. L., nei A.

K., o A. L. nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus dėl aplinkybių kur ir kada jis įgijo rastÄ pas jį paketėlį su narkotine medžiaga, pastarojo gan nelogiÅ¡ki parodymai dėl Å¡ios medžiagos beveik parÄ laikymo apatinėse kelnaitėse, taip pat neįrodo, jog po susitikimo su J. J. A. K. perdavė narkotines medžiagas A. L. ir K. T.

37. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ verslo centro „Domus Pro“ užfiksuota, kaip prie K. T. automobilio stovi A. B., kuris kažkÄ skaičiuoja, galimai pinigus, kuriuos perduoda priekinėje keleivio vietoje sėdinčiam A. K., o jis kažkÄ perduoda A. B., A. B., tai, kÄ gavo, susideda į vidinę striukės kiÅ¡enę; taip pat matyti, kaip A. K. ir K. T. kažkÄ perduoda A. B. ir jis vėl tai, kÄ gavo, susideda į kiÅ¡enę, kas taip pat leidžia daryti tik prielaidas apie tai, kÄ ir kas kam perdavė.

IÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o taip pat negalima spręsti, kad K. T. perdavė pinigus A. K. už narkotines medžiagas bei kad A. B. gavo ne grÄ Å¾Ä iÅ¡ A. T. už pavėžėjimÄ . Pastebėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, A. K., A. L. ir K. T. iki sulaikymo buvo ne tik K. T. automobilyje, bet ir namo kieme, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse, biliardinėje ir kt., t. y. galėjo įgyti narkotinę medžiagÄ bet kurioje iÅ¡ Å¡ių vietų; be to, automobilyje ir pas A.

L. rasti paketėliai neturėjo išskirtinių požymių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jie yra įsigyti iš to pačio platintojo, skyrėsi šiose medžiagose esančio tetrahidrokanabinolio koncentracija, nors tai nebūtinai reiškia, kad medžiaga yra iš skirtingų šaltinių, tačiau remiantis vien šia aplinkybe negalima daryti ir išvados, kad medžiaga yra iš to paties šaltinio. Šiuo konkrečiu atveju, vien tai, kad K. T. parodymai iš esmės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, išskyrus A.

K. bei A. L. parodymus, kurie iÅ¡ esmės dėl A. K. dalyvavimo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat buvo nuoseklÅ«s ir kitiems byloje surinktiems įrodymams iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, iÅ¡skyrus K. T. parodymus, neleidžia konstatuoti, jog A. K. pardavė ar kitaip perleido narkotines medžiagas minėtiems asmenims.

38. Pastebėtina ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu K. T. teigė, kad A. K. ir A. L. yra asmenys, kurie padėdavo jam įsigyti narkotinės medžiagos „žolės“, tačiau byloje nėra duomenų apie skambučių ir žinučių turinį tarp Å¡ių asmenų, todėl negalima daryti ir iÅ¡vados, jog elektroninių ryÅ¡ių pagalba buvo tariamasi dėl narkotinės medžiagos platinimo ar įgijimo, o vien ta aplinkybė, kad Å¡ie asmenys vienas kitam skambino, buvo susitikę, nepatvirtina, kad jų susitikimo tikslas buvo, be kita ko, narkotinės medžiagos įgijimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie dalį dienos praleido kartu, kartu važinėjo, pramogavo. 39. 2019 m. balandžio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-14622-19 (t. 1, b. l.

3) nurodyta, kad buvo tikslinamos aplinkybės dėl A. L. turimų narkotinių medžiagų („žolės“), taigi, policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ vyko jau turėdami tam tikrÄ informacijÄ , kad A. L. galimai susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigÅ«nas A. Sadzevičius parodė, kad jie (pareigÅ«nai) turėjo bendro pobÅ«džio informacijÄ , kad konkrečioje vietoje yra platinamos narkotinės medžiagos, o konkrečiai dėl asmenų tapatybių, t. y., kad bÅ«tent A. L., juo labiau A. K. platina narkotines medžiagas, policijos pareigÅ«nai nieko nežinojo (t. 4, b. l. 35, 36). Taigi, pirminiais duomenimis nebuvo žinoma apie tai, kad A. K. galimai platina narkotines medžiagas.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius. Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. K. ir A. L. proceso metu duoti parodymai yra gan nelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s, pažymėtina, kad Å¡ie asmenys procese dalyvavo įtariamojo bei kaltinamojo procesiniais statusais, taigi proceso metu neturėjo pareigos nurodyti, be kita ko, iÅ¡samių aplinkybių apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å iame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamÄ jį, prigimtį, lyginant su kitais įrodymais, t. y. tai, kad kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka; kaltinamasis, kaip minėta, turi teisę iÅ¡ viso neduoti jokių parodymų; taip pat kaltinamasis gali sÄ moningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam taikomos kokios nors sankcijos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad teismas turi atsargiai ir kruopščiai vertinti asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikÅ¡mę padarant nusikalstamÄ veikÄ , skirti didesnį dėmesį, tikrinant jų objektyvumÄ , ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-152-699/2018, 2K-171-1073/2018).

41. Å iame kontekste vertinant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. T. parodymų patikimumÄ , pritartina prokurorės pozicijai, kad jie yra logiÅ¡kesni ir geriau paaiÅ¡kina kai kurias bylos faktines aplinkybes, tačiau pastebėtina ir tai, kad jie proceso metu nebuvo visiÅ¡kai neprieÅ¡taringi. Pagal K. T. parodymus, su A. K. jis bendravo per programėlę „Wickr“, kurioje A. K. buvo pavadintas (duomenys neskelbtini). K. T. teigė, jog 2019 m balandžio 10 d. jis parašė žinutę A. K. ir paklausė, ar jis žino, kur bÅ«tų galima įsigyti 1 g narkotinės medžiagos „žolės“, tačiau iÅ¡ 2019 m. gegužės 2 d. objektų apžiÅ«ros protokolo (t. 2, b. l. 52-58) matyti, kad nors K.

T. telefone ir yra kontaktas pavadinimu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių K. T. teiginius, jog 2019 m. balandžio 10 d. jis rašė A. K. dėl narkotinės medžiagos įsigijimo, nėra. IÅ¡ karto po sulaikymo K. T. teigė, kad dėl narkotinės medžiagos įgijimo kreipėsi į A. K., tačiau, perkvalifikavus jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. rugsėjo 16 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad minėtas kontaktas buvo A. L. (t. 2, b. l. 25). 2019 m. lapkričio 26 d. akistatos metu K.

T. vėl teigė, kad balandžio 10 d. jis susiekė A. K., parašė jam žinutę (t. 3, b. l. 94, 95). Be to, 2019 m. balandžio 11 d. duodamas pirminius parodymus K. T. parodė, jog kai A. K. grįžo, matė, kad jis turi tris maiÅ¡elius su „žole“, du pakelius A. K. įmetė į daiktadėžę, kur gulėjo pakuotė su servetėlėmis, o kur padėjo trečiÄ maiÅ¡elį, nepastebėjo (t. 2, b. l. 16, 17). Ir tik minėtos 2019 m. rugsėjo 16 d. apklausos metu K. T. parodė, kad trečiÄ pakelį A.

K. numetė vaikinui, sėdėjusiam automobilio gale (A. L.) (t. 2, b. l. 25). K. T. taip pat neigė, kad A. B. atsiskaitė su juo už pavežimÄ , nurodydamas, jog jį tiesiog paleido prie prekybos centro „Rimi Lietuva“, tačiau iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad K. T. per A. K. kažkÄ perdavė A. B. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, esÄ skambučiai įrodo, kad K. T. susisiekė telefonu su A. K. ir tai padarė 2019 m. balandžio 10 d. 14.29 val. ir 14.42 val., objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad bÅ«tent A.

K. skambino K. T. 14.29 val. ir dar vienÄ kartÄ po kelių minučių, o K. T. skambino 14.42 val., t. y. A. K. K. T. paskambino pirmas, kas atitinka A. K. nurodytÄ aplinkybę, kad jam paskambino A. T. ir pasiÅ«lė susitikti su jo pusbroliu pažaisti biliardÄ (t. 4, b. l. 98). 2019 m. lapkričio 26 d. tarp įtariamojo K. T. ir įtariamojo A. K. atlikta akistata, kurios metu prieÅ¡taravimų jų parodymuose paÅ¡alinti nepavyko (t. 3, b. l. 94-95). 2019 m. gruodžio 2 d. A. K. įteikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis, be kita ko, parodė, kad akistatos metu K.

T. nurodė tikrovės neatitinkančius dalykus. Jis (A. K.) ne tik 2019 m. gruodžio 2 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytomis aplinkybėmis nebuvo įsigijęs ir pardavęs narkotinių medžiagų, bet ir apskritai nėra niekada pirkęs ir niekam pardavęs narkotinių medžiagų (t. 3, b. l. 87). Nurodytų aplinkybių kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo K. T. parodymus laikyti patikimesniais ir nuoseklesniais už A. K. ir A. L. duotus parodymus, bÅ«tent kuriais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuosekliai neigiama, kad A.

K. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nėra surinkta jokių A. K. bei A. L. nurodytas aplinkybes paneigiančių ir K. T. nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl nei vieno iÅ¡ Å¡ių asmenų duoti parodymai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinami kaip labiau patikimi.

42. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Dėl Å¡ios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę. Pastebėtina, kad nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trÅ«ksta tiesioginių įrodymų, tačiau netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad K. T. parodymus netiesiogiai patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jie, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių abejonių ir prieštaravimų nagrinėjamu atveju nepašalina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę teikdamas A. K. ir A. L. parodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirtingai, nei apeliaciniame skunde, nesiremdamas išimtinai K.

T. parodymais, tačiau įvertindamas byloje esančius įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį 43. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A.

L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , jokių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

44. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sÄ lygas, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ar įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins arba paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai.

45. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikÅ¡mę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitÄ veikÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ . Tokia iÅ¡vada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiÅ¡kai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

46. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga, t. y. pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimus turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę bei jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir kt. (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021 ir kt.).

47. A. L. praeityje yra teistas vienÄ kartÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 (vieneriems) metams, t. y. A. L. anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Nagrinėjamu atveju A. L. padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 12 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis), t. y. žymiai mažiau pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , nei buvo nuteistas 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, taip pat tarp padarytų nusikalstamų veikų yra praėjęs nemažas laiko tarpas. A. L. 2017 m. birželio 5 d. iÅ¡brauktas iÅ¡ probuojamųjų asmenų registro, todėl jo teistumas yra iÅ¡nykęs ir jis laikytinas neteistu, taigi A. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). A. L. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo per paskutinius penkerius metus yra 4 kartus baustas administracine tvarka už važiavimÄ be bilieto ir 1 kartÄ už gatvės perėjimÄ neleistinoje vietoje, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. Administraciniai nusižengimai, už kuriuos A.

L. buvo baustas, taip pat nesusiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei savo esme nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o už juos paskirtos baudos sumokėtos. Kitais byloje esančiais duomenimis A. L. yra dirbantis, duomenų apie gydymÄ psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos aplinkybės (pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , A.

L. asmenybę, yra pagrindas manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamÄ poveikį ir ateityje A. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su tokiu teismo vertinimu ir Å¡iuo aspektu padaryti kitokias iÅ¡vadas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo ir su jomis sutinka.

48. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. L. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir nurodo, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymo sÄ lyga nagrinėjamu atveju nustatyta nepagrįstai. Teisėjų kolegija Å¡iÄ prokurorės pozicijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

49. Sprendžiant, ar asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ ir pan.

Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018).

Baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nesieja su tiksliu teisiniu kaltininko savo padarytos veikos įvertinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-976/2017).

50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl minėto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pagrindo buvimo, atsižvelgė į tai, kad A. L. kaltinimas dėl narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybių nepasitvirtino, todėl pagrįstai sprendė, jog dėl Å¡ių aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu A. L. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog narkotinę medžiagÄ Ä¯sigijo ir turėjo su savimi, tačiau nesutinka su kaltinimu, kad Å¡iÄ medžiagÄ Ä¯sigijo iÅ¡ A.

K., taip pat parodė, kad gailisi dėl įvykio, padarė iÅ¡vadas, per metus neteko daugiau vartoti. Ä®vykio dienÄ negirdėjo jokių kalbų apie narkotikus, nematė jokių maiÅ¡elių, tarp sėdynių irgi nieko nematė. Negirdėjo ir nematė nieko, kas susiję su narkotikais. Pardavimo fakto nematė ir nieko apie tai nežino (t. 3, b. l. 183-185). Minėta, kad proceso metu prieÅ¡taravimų tarp K. T. parodymų bei A. K. ir A. L. parodymų paÅ¡alinti nepavyko, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti taip pat neturi galimybės, todėl nėra jokio pagrindo pagrįsta iÅ¡imtinai laikyti K.

T. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ bei kaip nepagrįstas pripažinti, be kita ko, A. L. parodymuose nurodytas aplinkybes. A. L. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo viso proceso metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir daugiau narkotinių medžiagų nebevartoja. Vien ta aplinkybė, jog A. L. nesutinka su kaltinime jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nėra pagrindas jo atžvilgiu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laidavimo instituto taikymo sÄ lygos buvimÄ .

51. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas teismo paskirto laiduotojo tinkamumas, nurodant, kad laiduotoja S. L. tik formaliai atitinka įstatymo numatytas sÄ lygas – tarp laiduotojos ir jos sÅ«naus susiklostęs santykių pobÅ«dis bei jos pastangos daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nei praeityje, nei dėl nagrinėjamo įvykio nesulaikė A. L. nuo nusikalstamų veikų padarymo.

52. Kaip minėta, BK 40 straipsnio 1 dalis reikalauja asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymo perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino A.

L. motinos S. L. – laiduotojos – asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad ji yra neteista, per penkerius metus administracine tvarka bausta tik vienÄ kartÄ už važiavimÄ be bilieto, už tai baudÄ yra sumokėjusi. S. L. yra A. L. motina, jie kartu gyvena, laiduotoja nurodė, kad ji yra sÅ«nui autoritetas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp laiduotojos ir A. L. esantis giminystės ryÅ¡ys bei tarp jų susiklosčiusių santykių pobÅ«dis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ poveikį sÅ«nui, todėl darytina iÅ¡vada, kad S. L. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutikti neturi pagrindo ir atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad S. L. anksčiau nesulaikė A. L. nuo nusikalstamos veikos padarymo, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato retrospektyvaus laiduotojo pakankamos teigiamos įtakos darymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam asmeniui sÄ lygos, taip perkeliant atsakomybę už padaryta nusikalstamÄ veikÄ kitam asmeniui. Jau minėtos BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygos, susijusios su laiduotojo parinkimu, reikalauja, kad laiduotojas kaltininkui darytų teigiamÄ Ä¯takÄ ateityje, kad jis nepadarytų naujos nusikalstamos veikos, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas prieÅ¡tarauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinam reglamentavimui, susijusiam su laidavimo instituto taikymu, taigi yra atmestinas kaip nepagrįstas.

53. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje yra nurodyti aiÅ¡kÅ«s, bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai tiek dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimo, tiek dėl S. L. tinkamumo bÅ«ti laiduotoja.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Å ukienės apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė