2024-09-04 Nr. AB-12595-3-61-3-02039-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-141-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02039-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, J. K. ir V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Jurdas“) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų (toliau – ir DNS) „Vykinto bendrija“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-1011 (toliau – ir 2022 m. sausio 18 d. raštas); 2) panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2D-2865 (toliau – ir 2022 m. vasario 14 d. raštas); 3) panaikinti Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 2D-6923 (toliau – ir 2022 m. balandžio 14 d. raštas); 4) panaikinti Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 2D-7577 (toliau – ir 2022 m. balandžio 26 d. raštas); 5) įpareigoti atsakovą surašyti statytojams savavališkos statybos aktus dėl 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. kovo 31 d. atliktų statybos darbų patikrinimų metu užfiksuotų savavališkų statybos darbų; 6) įpareigoti atsakovą pateikti 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. kovo 31 d. faktinių duomenų patikrinimo aktus (šis procesinis prašymas įgyvendintas pateikiant atsiliepimą į skundą).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. tretieji suinteresuotieji asmenys J. K. ir V. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas, Pastatas) rūsio patalpose pradėjo statybos darbus, kuriais galbūt sukėlė jo avarinę būklę, taip pat trukdo Bendrijai ir jos atstovams rūpintis Namo konstrukcijomis bei inžinerinių tinklų priežiūra, dėl to minėtuose tinkluose padažnėjo avarijos, o patalpų savininkams padaugėjo inžinerinių tinklų avarijų šalinimo išlaidų. Pareiškėjas rūsio patalpose vykdomus statybos darbus skundė statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam atsakovui, kuris, gavęs informaciją dėl galimų pažeidimų vykdant statybos darbus Namo rūsio patalpose, atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus 2020 m. spalio 15 d. ir 2021 m. vasario 3 d. Abiejų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad vykdant griovimo darbus visoje patalpoje yra išgriautos grindys, patalpa įgilinta apie 0,7 m, atidengiant Pastato pamatą, ir konstatuota, jog yra vykdomi paprastojo remonto statybos darbai. Pareiškėjas tokius atsakovo sprendimus apskundė teismui. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims toliau tęsiant statybos darbus, pareiškėjo 2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. kovo 7 d. skundų pagrindu atsakovas atliko tris naujus faktinių duomenų patikrinimus vietoje ir surašė̇ faktinių duomenų̨ patikrinimo aktus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su ginčijamuose raštuose išsakytu vertinimu, jog rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Vertindamas rūsio patalpose atliekamus statybos darbus, atsakovas nepagrįstai ignoruoja faktą, kad statybos darbai vykdomi patalpose, kuriose yra Namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, jog statytojas yra numatęs tos įrangos keitimo darbus ir jis jau yra atlikę bendro naudojimo įrangos naikinimo darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, kad statytojų vykdomiems kapitalinio remonto statybos darbams yra būtinas kapitalinio remonto projektas ir to projekto ekspertizė. Kapitalinio remonto projekto sudėtis nepriklausomai nuo to, ar jame yra numatytas Pastato išvaizdos keitimas ir / ar inžinerinių sistemų keitimas, ar tokie darbai nėra numatyti, nesiskiria. Taigi projektavimo prasme nėra pagrindo teigti, kad atliekant kapitalinio remonto statybos darbus, kuriais yra keičiama Pastato išvaizda, projekto sudėtis dėl to yra kitokia. Nėra pagrindo teigti, kad tai susiję ir su savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencija dėl Pastato išvaizdos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, tai yra atliekama ne išduodant statybą leidžiantį dokumentą, bet architektūrines sąlygas. Be to, nagrinėjamoje normoje yra du alternatyvūs požymiai: pastato išvaizdos keitimas arba pastato bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymas. Pastarasis požymis nepatenka nei į vienos statybos leidime dalyvaujančios institucijos kompetenciją.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atlikti kapitalinio remonto statybos darbai atitinka UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus. Šių projektinių pasiūlymų esminė idėja yra patalpų paskirties pakeitimas, atliekant patalpų paskirties keitimui reikalingus kapitalinio remonto darbus. Kapitalinio remonto statybos darbai yra vykdomi siekiant pakeisti patalpų paskirtį. Projektiniai pasiūlymai numato įėjimo į rūsio patalpas prieduobės perstatymą (iš kiemo pusės) ir naujos šviesduobės iš gatvės pusės įrengimą. Taigi tokie sprendiniai reiškia Namo fasado išvaizdos keitimą. Be to, rūsio patalpose, kuriose atliekami statybos darbai, yra bendra Pastato inžinerinė įranga. Pareiškėjas jau yra nustatęs, kad vykdydamas statybos darbus statytojas sąmoningai gadina tą įrangą: nukerta vamzdžius, nuima vamzdžių apšiltinimą, tai patvirtina buvusių patalpų savininko raštas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

5. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju atsakovas yra užfiksavęs rūsio patalpų įgilinimą, tai vertintina kaip namo išorinių parametrų keitimas – rekonstrukcija. Be to, pagal projektinius pasiūlymus, kurių pagrindu yra atliekami statybos darbai, yra numatytas papildomas žemės sklypo užstatymas. 2022 m. balandžio 25 d. ekspertinio tyrimo akte yra daromos šiam ginčui aktualios išvados, t. y. projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nėra pateikti motyvai, pagrindžiantys, kad numatomi statybos darbai turi būti priskirti kapitaliniam remontui. Atsižvelgus į tai, kad atraminės sienelės formuojančios prieduobę yra neypatingi statiniai, jie turėtų būti kaip atskiri objektai, kiekvienam iš jų nurodant statybos rūšį. Jeigu prieduobės laikomos namo dalimi, taip pat jeigu dėl prieduobių įrengimo reikia įgilinti Namo pamatus, tuomet tokie statybos darbai laikytini Namo rekonstrukcija.

6. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu vertinimu, jog vykdomi darbai nėra savavališka statyba ir dėl to atsakovas neva neturėjo pareigos stabdyti tokius darbus, tuo aspektu, kad statybos darbai yra vykdomi Name, kurio naudojimui yra suformuotas žemės sklypas, ir statytojas neturi to žemės sklypo nuosavybės teisių, žemės sklypo valdytojų sutikimo, bei Pastato patalpų savininkų sutikimo, todėl neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų statytojo teisės įgyvendinimo sąlygų. Minėta teisės norma nustato ne tik statybos leidimo turėjimo būtinybę, tačiau ir žemės sklypo nuosavybės teisių turėjimą, ar savininko sutikimą, bei Pastato nuosavybės teisių turėjimą arba savininko sutikimą. Jau atliktiems statybos darbams statytojas privalėjo turėti žemės sklypo nuosavybės teisę arba žemės sklypo savininko sutikimą, Namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto statybos darbų atlikimo, statinio bendrosios ar dalinės ekspertizės aktą, jeigu kapitalinio remonto statybos darbai atliekami šalinant avarinę būklę, kapitalinio remonto projektą, kapitalinio remonto projekto teigiamą ekspertizės aktą bei leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą Namo rūsio patalpose atliekamam kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl nustatyti pažeidimai negali būti traktuojami kaip savavališka statyba. Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą šiais atvejais: 1) kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas; 2) kai statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra nustatyta avarijos grėsmė; 3) kai statyba nėra savavališka, tačiau statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, jeigu statyba vykdoma valstybinėje žemėje. Pareiškėjas skundu teismui dėl visų skundžiamų Inspekcijos raštų nurodo tą patį motyvą, t. y., jog rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, tačiau jiems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos vertinimu, ji pagal teisės aktais suteiktas teises ir nustatytas pareigas, kompetencijos ribose, išsamiai ir objektyviai atliko visų aplinkybių tyrimą bei visus veiksmus ir priėmė pagrįstus sprendimus. Inspekcija nesutiko su skunde dėstomais argumentais, kadangi skundžiamuose raštuose nurodoma nuosekli ir aiški, teisės aktais pagrįsta pozicija.

9. Atsakovas teigė, kad ginčo Pastato rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, šiais darbais neperstatomos statinio (patalpos) laikančiosios konstrukcijos ir nepadidinami statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis), todėl šie darbai nepriskirtini statinio rekonstravimui. Statinio pamatų pertvarkymas padidinant rūsio patalpų aukštį (rūsio įgilinimas) po esamais pamatais įrengiant monolitinio gelžbetonio pamatus, priskirtinas rekonstravimui. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad pertvarkomos Pastato laikančiosios konstrukcijos – pamatai. Jei Pastate būtų pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos – gilinami pamatai, pvz. po esamais pamatais įrengiant papildomus pamatus, ir tokiais statybos darbais būtų keičiami statinio išorės matmenys, tokiu atveju statybos darbai būtų priskirtini rekonstrukcijai. Kita vertus, pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu vertinimu, jog Namo rūsio patalpoje yra vykdomi kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos darbai. Tokia nenuosekli pareiškėjo pozicija verčia abejoti jo argumentų pagrįstumu.

10. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu užfiksuotiems kapitalinio remonto statybos darbams, atliktiems ginčo Pastate, nekeičiant pastato išvaizdos pastato rūsio patalpose, nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai, todėl negalima teigti, jog šiais veiksmais pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos. Atlikus patikrinimus vietoje ir išnagrinėjus visus pateiktus dokumentus, tinkamai atlikti statybos valstybinės priežiūros veiksmai, kuriais konstatuota, kad Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punktas). Atsakovo vertinimu, ginčijami Inspekcijos sprendimai yra pagrįsti nustatytais faktais atlikus statybvietės patikrinimą. Pačiuose skundžiamuose Inspekcijos raštuose pareiškėjui aiškiai buvo nurodyta, kad Inspekcija atliko patikrinimus, buvo nurodytos aplinkybės (faktai), kurie išsamiai pareiškėjui paaiškinti.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju taip pat turėtų būti išspręstas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas nagrinėjamu klausimu ir teisė ginčyti Inspekcijos sprendimus, nes, Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas turi įrodyti, jog būtent jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir, kad inicijuota byla tariami pažeidimai bus pašalinti. Pareiškėjas nėra Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas, todėl ginti namo patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus teisme gali tik jiems pavedus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jo nariai būtų priėmę sprendimą kreiptis į teismą ir įgaliotų šį juridinį asmenį būti jų procesiniu atstovu administracinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnį. Atsakovo nuomone, pateiktame skunde nėra nurodoma, kad Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštai pareiškėjui nebuvo įteikti laiku, priešingai, skunde nurodoma, kad jis juos gavo laiku, tačiau toliau teikė skundus. Taigi, dėl šių raštų terminas jiems skųsti yra nepagrįstai praleistas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo bylą spręsti teismo nuožiūra.

13. Aplinkos ministerija nurodė, kad tiek pastato rekonstrukcija, tiek pastato kapitalinis remontas yra siejami su laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ar pertvarkymu. Esminis skirtumas tarp šių statybos darbų yra siejamas su pastato bet kurių išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. pakeitimu, juos padidinant ar sumažinant. Jeigu pastato išorės matmenys keičiami, tai statybos darbai laikytini pastato rekonstrukcija, o jei šie matmenys nekeičiami, tai statybos darbai laikytini kapitaliniu remontu. Aplinkos ministerija sutiko su Inspekcijos raštuose dėstoma pozicija, jog grunto nukasimas gilinant rūsį, kai nekeičiami išorės matmenys, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu nekeičiant pastato išorės matmenų ir kapitalinio remonto darbais.

14. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų nustatyta, jog ginčo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, ir nėra kitų aplinkybių, nustatytų Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir STR 1.05.01:2017, kurie apibrėžia statybą leidžiančio dokumento gavimo būtinumą statybos darbų atlikimui, tokiu atveju Inspekcijos išvada, jog statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, laikytina pagrįsta. Namo rūsyje atliekamam kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl vykdyti kapitalinio remonto darbai nelaikomi kaip savavališka statyba.

15. Aplinkos ministerija teigė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją surašyti statytojams savavališkos statybos aktus yra nepagrįstas, kadangi tokiu reikalavimu pareiškėjas prašo teismo priimti sprendimą už Inspekciją, tačiau administraciniai teismai nesprendžia ir neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą.

16. Tretieji suinteresuotieji asmenys V. K. ir J. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad pareiškėjas per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl ginčijamų Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto, 2022 m. vasario 14 d. rašto, 2022 m. balandžio 14 d. rašto teisėtumo patikrinimo, todėl dėl šių raštų pareiškėjo reikalavimai turi būti atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad iš esmės pareiškėjas neginčija raštuose nustatytų aplinkybių, tačiau prašo juos panaikinti, nes atsakovas nesurašė savavališkos statybos aktų. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir neginčija minėtuose raštuose nurodytų aplinkybių, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo pagrindas ir nėra aišku, kokiu būdu ir kaip pasikeistų pareiškėjo ar atsakovo teisės ir pareigos, jei minėtieji raštai būtų panaikinti.

18. Tretieji suinteresuotieji asmenys pažymėjo, kad visiškai nesuprantamas pareiškėjo teiginys, jog projektiniuose pasiūlymuose numatytas įėjimo į rūsio patalpas prieduobės perstatymo (iš kiemo pusės) sprendinys gali būti prilyginamas Pastato fasado išvaizdos keitimo darbams tokių darbų net nepradėjus. Pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimų, kurių pagrindu teismas galėtų įpareigoti Inspekciją surašyti statytojui savavališkos statybos aktus, todėl toks prašymas neturėtų būti tenkinamas.

19. Tretieji suinteresuotieji asmenys teigė, kad įsigiję rūsio patalpas, kreipėsi į UAB „Senamiesčio projektai“ su prašymu parengti projektinius pasiūlymus galimiems projektavimo darbams atlikti. UAB „Senamiesčio projektai“ 2020 m. kovo mėn. atliko objekto tyrimus bei nustatė, jog patalpose yra supilto netankinto statybinio laužo sluoksnis. Šio sluoksnio šalinimo darbus pareiškėjas vadina kapitalinio remonto darbais. Be to, matydamas nenuoseklią Inspekcijos poziciją, trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi į teismo ekspertą dr. D. K., kuris atliko patalpų tyrimus ir surašė ekspertinį vertinimo aktą, iš kurio matyti, jog nei 2020 m. rugsėjo mėn., nei iki 2022 m. kovo 2 d., kuomet buvo apžiūrėtas ginčo objektas, V. K. ir J. K. neatliko savavališkų statybos darbų, o pagal teisinį reguliavimą Namo rūsyje atlikti kasimo darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, iškastas gruntas, bet pamatai neliesti.

20. Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad teismo ekspertas doc. dr. J. M., vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą, ištyrė patalpų būklę po atliktų remonto darbų, ir 2022 m. balandžio 12 d. surašė ekspertizės aktą, kuriame ekspertas konstatavo, jog atlikti statybos darbai – grindų ardymo ir grunto kasimo darbai neturi tiesioginio poveikio gyvenamojo namo esminiams reikalavimams, nustatytiems 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011.

21. Tretieji suinteresuotieji asmenys papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022 skyrė teismo ekspertizę tam, kad nustatytų, ar iki 2021 m. lapkričio 24 d. ginčo patalpose atlikti statybos darbai yra laikomi statinio kapitalinio remonto darbais. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, pateikdamas 2022 m. birželio 21 d. Nr. 11-1287 išvadą. Ekspertas konstatavo, jog kapitalinio remonto darbai ginčo patalpose atlikti nebuvo. Be to, Vilniaus m. apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022. Minėtu nutarimu Inspekcija buvo pripažinusi, jog V. K., gilindamas grindis, vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės. Paneigdamas Inspekcijos išvadas, savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė byloje paskirtos teismo ekspertizės, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2022 m. birželio 21 d. Nr. 11-1287 (22) išvada. Paaiškino, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-51-2022. Šiuo nutarimu teismas nustatė, jog V. K. kapitalinio remonto darbų neatliko ir iki 2022 m. vasario 2 d. Inspekcija buvo pripažinusi, jog V. K., tvarkydamas ginčo patalpų sienas pastato rūsio patalpose, vykdė kapitalinio remonto darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir neatlikus projekto ekspertizės.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jurdas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

23. UAB „Jurdas“ nurodė, kad pareiškėjas neginčija Inspekcijos raštuose nustatytų aplinkybių, tačiau prašo minėtus raštus panaikinti, nes Inspekcija nesurašė savavališkos statybos aktų. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir neginčija minėtuose raštuose nurodytų aplinkybių, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo pagrindas ir nėra aišku, kokiu būdu ir kaip pasikeistų pareiškėjo ar atsakovo teisės ir pareigos, jei minėtieji raštai būtų panaikinti. UAB „Jurdas“ teigė, jog visiškai nesuprantamas skunde nurodytas pareiškėjo teiginys, kad projektiniuose pasiūlymuose numatytas įėjimo į rūsio patalpas prieduobės perstatymo (iš kiemo pusės) sprendinys gali būti prilyginamas pastato fasado išvaizdos keitimo darbams tokių darbų net nepradėjus. Pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimų, kurių pagrindu teismas galėtų įpareigoti Inspekciją surašyti statytojui savavališkos statybos aktus, todėl toks prašymas neturėtų būti tenkinamas.

24. UAB „Jurdas“ pažymėjo, kad 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus m. apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022 skyrė teismo ekspertizę tam, jog nustatytų, ar iki 2021 m. lapkričio 24 d. ginčo patalpose atlikti statybos darbai yra laikomi statinio kapitalinio remonto darbais. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikdamas 2022 m. birželio 21 d. Nr.11-1287 (22) išvadą. Ekspertas konstatavo, jog kapitalinio remonto darbai ginčo patalpose atlikti nebuvo. Be to, Vilniaus m. apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-51-2022. Šiuo nutarimu teismas nustatė, jog V. K. kapitalinio remonto darbų ginčo patalpose neatliko ir iki 2022 m. vasario 2 d. Paneigdamas Inspekcijos išvadas, savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė ir 2022 m. sausio 28 d. sudaryta ginčo patalpų kadastrinių matavimų byla bei 2022 m. sausio 31 d. deklaracija apie atliktus paprastojo remonto darbus, o taip pat ir Inspekcijos 2022 m. gegužės 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktu, kuriame Inspekcija konstatavo, jog deklaracija yra registruota teisėtai.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo DNS „Vykinto bendrija“ skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-1011 ir Inspekcijos 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2D-2865 nutraukė. Kitą skundo dalį atmetė. Priteisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir J. K. iš pareiškėjo DNS „Vykinto bendrija“ 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Jurdas“ – 520 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Teismas nustatė, kad:

26.1. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuriuo prašė skubiai stabdyti statybos rekonstrukcijos darbus, kurie kelia grėsmę Pastato ir jame gyvenančių žmonių bei jų turto saugumui. Inspekcija, minėto skundo pagrindu, 2021 m. lapkričio 24 d. Namo rūsio patalpose atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2021 m. lapkričio 26 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2470.

26.2. Inspekcija 2022 m. sausio 18 d. raštu pareiškėjui pranešė, kad pagal 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimą Inspekcijos departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. organizavo patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2470, kuriuo užfiksuoti atnaujinti statybos darbai rūsio 22-1–22-6 patalpose: išgriautos pertvaros, pakastas šlako sluoksnis, išgriautas likęs betoninis grindų „lopas-sala“, patalpose Nr. 22-2a išgriauta siena, pakastas gruntas apie 0,5 m. Inspekcijos departamentas, vadovaudamasis surinktais faktiniais duomenimis, statytojui surašė ir įteikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213 pateikti Inspekcijai pagal pateiktą ekspertizės užduotį atliktą bendrosios ekspertizės aktą ir kapitalinio remonto projektą.

26.3. Naujo pareiškėjo skundo pagrindu, Inspekcija 2022 m. vasario 4 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimą, kurio duomenys užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-203, o apie patikrinimo rezultatus informavo pareiškėją. Inspekcija 2022 m. vasario 14 d. raštu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. dėl patikrinimo metu nustatytų atliekamų kapitalinio remonto darbų rūsio patalpose yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Rašte nurodyta, kad patikrinimo metu fiksuoti pažeidimai yra dėl kapitalinio remonto darbų neturint kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos – pamatai. Inspekcija nenustatė, kad Pastate vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y., kad pamatai gilinami. Patikrinimų metu fiksuoti atlikti statybos darbai rūsio patalpose priskirtini kapitalinio remonto darbams.

26.4. Atsižvelgdama į 2022 m. vasario ir kovo mėn. gautus skundus dėl atnaujintų grunto kasimo darbų Namo rūsio patalpoje, Inspekcija 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Apie šio patikrinimo rezultatus Bendrija informuota 2022 m. balandžio 14 d. raštu. Atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, konstatuota, kad Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punktas).

26.5. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. balandžio 26 d. raštu taip pat informavo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punkte nurodyta, jog be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės pateikti skundą byloje, teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti daugiabučio Namo savininkų interesus, nes, pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija neteisingai vertina, kad Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, pareiškėjas vertina, jog vykdomi darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, taip pat pareiškėjas nesutinka su išvada, kad vykdomi statybos darbai nelaikytini savavališka statyba. Pareiškėjo vertinimu, ginčijami raštai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo, veikiančio Namo gyventojų interesais, teises ir teisėtus interesus.

28. Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNSBĮ) 3 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

29. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sprendė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4629-764/2022 nepagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto ir 2022 m. vasario 14 d. rašto paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Prašymas dėl termino atnaujinimo buvo išnagrinėtas formaliai, neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškėjas nurodė, jog aplinkybę, kad vykdomi Namo statybos darbai nebuvo pripažinti savavališka statyba, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. raštą, kuriuo buvo pateikta informacija apie paskutinį 2022 m. kovo 31 d. patikrinimą, ir Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundus dėl Inspekcijos departamento veiksmų, o iki to laiko jis nesuprato Inspekcijos pozicijos, todėl ir pavėluotai pateikė teismui skundą dėl minėtų raštų, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nei 2021 m. lapkričio 17 d. nei 2022 m. sausio 12 d. skundais Inspekcijai reikalavimo dėl savavališkų statybos aktų surašymo tretiesiems suinteresuotiems asmenims J.

K. ir V. K. ir nereiškė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui minėtuose Inspekcijos raštuose buvo nurodyta, pagal kokius teisės aktų reikalavimus darbai Namo rūsyje buvo priskirti kapitalinio remonto darbams, taip pat pagal kokius teisės aktus ir kokiais atvejais Inspekcija nesurašo savavališkos statybos aktų. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjui Inspekcijos pozicija nurodytuose raštuose buvo neaiški, ar jis nesutiko su raštuose nustatytomis faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, jis iš karto po minėtų raštų gavimo turėjo kreiptis į teismą.

Tuo labiau, kad pareiškėjas neteigia, jog minėtus Inspekcijos raštus gavo pavėluotai, priešingai, tvirtina, kad juos gavo laiku. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma apie ginčijamus aktus (2022 m. sausio 18 d. raštą ir 2022 m. vasario 14 d. raštą) iš karto po jų priėmimo, kadangi pareiškėjas juos gavo laiku, jam buvo žinomas jų turinys ir apskundimo tvarka, todėl, teismo įsitikinimu, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, sužinojęs apie galbūt jo teises pažeidžiančius ginčijamus aktus, galėjo ir turėjo operatyviai imtis priemonių ir nedelsdamas pateikti skundą teismui, tačiau neveikė operatyviai, kadangi skundą dėl minėtų raštų teismui pateikė tik 2022 m. gegužės 16 d., ir tokiais neatidžiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamus padarinius, t. y. praleido terminą skundui dėl ginčijamų raštų paduoti dėl subjektyvių priežasčių.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštų teisėtumo yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

30. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skundo dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštų teisėtumo paduoti termino praleidimo priežastys negali būti laikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas skundui dėl minėtų raštų paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštus nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

31. Vertindamas ginčijamų Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą. Pareiškėjas skunde minėtą teisės normą supranta kaip 2 sąlygų visumą, t. y. pirmoji sąlyga, statinio tipas (ypatingas ir neypatingas daugiabutis namas, viešasis pastatas) ir antroji sąlyga – vieta, t. y., kuris yra mieste ir / ar konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, bei teritorinės sąlygos išimtį – aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo teisės normos aiškinimas yra ydingas, selektyvus ir nepagrįstas, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo valios.

32. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikia vertinti kaip trijų sąlygų visumą, būtent taip, kaip yra išaiškinta pačiame Statybos įstatyme, t. y. pirmoji sąlyga – statinio tipas, t. y. leidimas atlikti kapitalinį remontą reikalingas tuo atveju, kai kapitalinis remontas atliekamas ypatingajam ir neypatingajam daugiabučiam namui, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį); antroji sąlyga – teritorija, t. y. atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje; ir trečioji sąlyga – kapitalinio remonto darbų pobūdis, t. y., kai keičiama pastato išvaizda, taip pat, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Tuo pačiu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte išskirti atvejai, kada leidimas nereikalingas.

33. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog leidimas atlikti statybos kapitalinio remonto darbus reikalingas ir atliekant ypatingojo arba neypatingojo daugiabučio namo, kuris yra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kapitalinį remontą, neatsižvelgiant į tai, ar yra keičiama pastato išvaizda, ar įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog leidimas atlikti statybos darbus reikalingas atliekant kapitalinio remonto darbus tik tada, kai kapitalinio remonto darbais yra pakeičiama pastato išvaizda, taip pat kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, nepriklausomai kokioje teritorijoje yra atliekami minėti statybos darbai, t. y. visose Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytose teritorijose – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje. Tuo pačiu, kaip jau buvo minėta, teisės norma išskiria atvejus, kada leidimas nereikalingas.

34. Teismas vertino, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą reikia vertinti sistemiškai, pagal jos esmę ir prasmę, t. y. neatsieti jos sudedamųjų dalių (punktų) selektyviai, pritaikant sau palankesne linkme.

35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jis nesutinka su Inspekcijos ginčijamuose raštuose pateiktu vertinimu, kad Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriems nereikalingas leidimas, teismas, remdamasis Statybos įstatymo ir statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 nuostatose (toliau – ir STR 1.01.08:2002 reglamentas), nurodė, jog tiek pastato rekonstrukcija, tiek pastato kapitalinis remontas yra siejami su laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ar pertvarkymu. Esminis skirtumas tarp šių statybos darbų yra siejamas su pastato bet kurių išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. pakeitimu, juos padidinant ar sumažinant. Jeigu pastato išorės matmenys keičiami, tai statybos darbai laikytini pastato rekonstrukcija, o jei šie matmenys nekeičiami – tai statybos darbai laikytini kapitaliniu remontu.

36. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo 2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. kovo 7 d. skundų pagrindu Inspekcija atliko faktinių duomenų̨ patikrinimus vietoje ir surašė̇ faktinių duomenų̨ patikrinimo aktus: 2021 m. lapkričio 26 d. FAK-2470, 2022 m. vasario 4 d. FAK-203 ir 2022 m. balandžio 4 d. FAK-629. Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte Nr. FAK-2470 (toliau – ir Patikrinimo aktas) Inspekcija užfiksavo, kad Namo rūsio patalpose Nr. 22-1 ir Nr. 22-6 buvo atnaujinti statybos darbai: išgriautos pertvarinės sienos; nukastas šlako sluoksnis ir išardyta dalis grindų cemento-betoninio išlyginamojo sluoksnio. Patalpoje, kuri plane pažymėta Nr. 22-2a – išgriauta siena ir apie 0,5 iškastas gruntas. Tuo pagrindu trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. K. 2021 m. gruodžio 15 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė: 1) užsakyti gyvenamojo Namo bendrąją statinio ekspertizę pagal tokią užduotį: įvertinti ar statomas daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus; įvertinti ar atlikti statybos darbai (grindų ardymo ir grunto kasimo darbai) turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams; 2) užsakyti gyvenamojo Pastato negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę; 3) pateikti Inspekcijai bendrosios ekspertizės aktą, kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę. Privalomasis nurodymas surašytas atlikus minėtus patikrinimus ir nustačius, kad atliktiems darbams, remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, privalomas projektas ir jo ekspertizė. Be kita ko, pagal minėtų patikrinimų metu fiksuotas aplinkybes, Inspekcija nustatė, kad Pastato rūsio patalpose atliekamam kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl nustatytų pažeidimų netraktavo kaip savavališkos statybos.

37. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir apie jo rezultatus Bendriją informavo 2022 m. balandžio 14 d. raštu, kuriame nurodė, kad atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 p.).

38. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas ginčydamas Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus teigė, jog Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriems reikalingas leidimas, tačiau, teismo vertinimu, šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais ir ginčo laikotarpiui aktualiais įrodymais. Pagal bylos duomenis, Inspekcija ne kartą atliko faktinių duomenų patikrinimus ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus, kuriais buvo nustatyta, jog atliekami statybos darbai yra priskiriami kapitalinio remonto darbams, kuriems nereikalingas leidimas.

39. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės šiuos darbus priskiria kapitalinio remonto darbams, kuriems reikalingas leidimas, vadovaudamasis trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktais projektiniais pasiūlymais, t. y. UAB „Senamiesčio projektai“ parengtu projektiniu pasiūlymu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpų un. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ ir jo sprendiniais, kurių pagrindinė idėja yra patalpų paskirties pakeitimas, atliekant patalpų paskirties keitimui reikalingus kapitalinio remonto darbus. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą yra reikalingas, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį). Pagal minėtus projektinio pasiūlymo sprendinius, numatytas įėjimo į rūsio patalpas prieduobės perstatymas (iš kiemo pusės) ir naujos šviesduobės iš gatvės pusės įrengimas, todėl akivaizdu, kad tokie sprendiniai reiškia pastato fasado išvaizdos keitimą, o tokiems kapitalinio remonto darbams, kai keičiama pastato išvaizda pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra reikalingas leidimas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad atsakovas nustatęs, jog statytojas vykdo kapitalinius remonto darbus, siekdamas pakeisti patalpų paskirtį ir siekdamas pakeisti fasado išvaizdą, nepagrįstai ginčijamais raštais nekonstatavo, jog statytojas vykdo savavališką statybą ir nesustabdė vykdomų statybos darbų.

40. Teismas pažymėjo, kad bendra projektavimo sąlygų ir projektavimo sąlygų sąvado parengimo ir išdavimo tvarka yra nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnyje, jo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardyti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai (iš jų projektiniai pasiūlymai (kai jie parengti), ir jų suderinimas su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis.

41. Remdamasis Statybos įstatymo nuostatomis teismas nurodė, kad projektinių pasiūlymų parengimas yra viena iš pirmųjų statybos proceso stadijų, kurioje yra nurodomos pagrindinės architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos, kuriomis remiantis vėliau bus rengiamas statinio projektas ir kurio pagrindu bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Nors pareiškėjas skunde atliktus statytojo darbus priskiria kapitalinio remonto darbams, kuriems reikalingas leidimas, remdamasi UAB „Senamiesčio projektai“ parengtu projektiniu pasiūlymu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpų un.

Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ ir jo sprendiniais, susijusiais su patalpų paskirties pakeitimu ir pastato fasado išvaizdos keitimu (kuris pasireiškia prieduobės perstatymu ir šviesduobės įrengimu), tačiau teismas šiuos argumentus vertino kaip nepagrįstus, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Senamiesčio projektai“ parengti projektiniai pasiūlymai nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti ir jais remiantis statinio projektas nebuvo parengtas, todėl Inspekcija, atlikusi patikrinimus, pagrįstai, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu nustatė, kad Namo rūsio patalpose vykdomi kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi be nustatyta tvarka parengto kapitalinio remonto projekto, kai projektas privalomas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.

Teismas pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 14 d. rašte Inspekcija nurodė, jog Inspekcijos departamentas dėl Namo rūsio patalpose atliekamo kapitalinio remonto 2021 m. gruodžio 15 d. statytojui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213, kuriuo nurodė užsakyti: bendrąją statinio (Namo) ekspertizę; Namo rūsio patalpų kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, jog Inspekcijos departamentas 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2D-5316. 2022 m. kovo 31 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Namo rūsio patalpose atliekami kapitalinio remonto darbai neparengus privalomo kapitalinio remonto projekto ir neatlikus jos ekspertizės. Be to, rašte nurodyta, jog Inspekcijos departamentas dėl Namo rūsio patalpose vykdomų kapitalinio remonto darbų neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomo parengti kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, t. y. nustačius, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, statytojui 2022 m. balandžio 6 d. surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Teismas sprendė, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Namo rūsio kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi neturint projekto, todėl pareiškėjo teiginys, jog kapitalinio remonto darbai buvo atliekami pagal UAB “Senamiesčio projektai” parengtą projektinį pasiūlymą, o tai reiškia, kad tokio pobūdžio kapitaliniams darbams atlikti reikalingas leidimas, yra nepagrįstas. Priešingai, kaip matyti iš Inspekcijos ne vieną kartą atliktų patikrinimų, Namo rūsio kapitalinio remonto darbai, susiję su patalpų paskirties pakeitimu ir pastato fasado išvaizdos keitimu, pagal minėtą projektinį pasiūlymą nebuvo pradėti atlikti.

42. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą yra reikalingas, kai atliekant pastato kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Teismas pažymėjo, jog pateiktas UAB „Tauridas” parengtas projektas yra dėl patalpų šildymo sistemos paprastojo remonto, o ne kapitalinio remonto darbų. Be to, šildymo sistemos paprastojo remonto darbai pagal minėtą projektą taip pat nebuvo pradėti atlikti, tai matyti iš Inspekcijos ne vieną kartą atliktų statinio patikrinimų.

43. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas, ginčydamas Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus, teigė, jog Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai – rūsio patalpų įgilinimas – priskirtini pastato rekonstrukcijos darbams, tačiau nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kad konkrečiai pagal teisės aktus – Statybos įstatymą, STR 1.01.08:2002 reglamentą ir kitus susijusius teisės aktus, faktiškai rūsio gilinimo darbai būtų priskirti rekonstravimo darbams. Priešingai, teismo vertinimu, Inspekcija, įvertinusi patikrinimo objekte (Namo rūsyje) nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ne vieną kartą pareiškėjui aiškiai nurodė ir motyvuotai išaiškino, jog atlikti statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, nes jais nekeičiama pastato fasado išvaizda, o atliekami Namo rūsio gilinimo darbai neturi įtakos Namo laikančioms konstrukcijoms ir pagal kapitalinio remonto sąvoka, kuri įtvirtinta Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, atitinka kapitalinio remonto darbus, o ne rekonstravimo darbus kaip nurodo pareiškėjas.

44. Teismas nurodė, kad po 2020 m. spalio 15 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje, Inspekcija 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2D-16746 konstatavo, jog rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, o šiais darbais neperstatomos statinio (patalpos) laikančiosios konstrukcijos ir nedidinami statinio išorės matmenys, todėl tokie darbai nelaikytini statinio rekonstravimu. Be to, buvo konstatuota, kad užfiksuoti statybos darbai – patalpų grindų nuardymo darbai, atidengti pastato dalies pamatai, nupjauti seni galimai vandentiekio vamzdžiai – priskirtini statinio paprastojo remonto darbams. Inspekcija pažeidimų nenustatė ir 2021 m. vasario 2 d. atlikto pakartotinio patikrinimo metu. 2021 m. spalio 15 d. (registracijos data 2021 m. spalio 19 d.) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuoti atlikti grindų ardymo darbai, beveik visu plotu iškasta duobė, sąrama su koroduojančia armatūra, fiksuotas mikro trūkis prie durų angos kampo (lauko pusėje), kita situacija – nepakitusi. 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto patikrinimo metu (2021 m. lapkričio 26 d. registruotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas) užfiksuota išgriautos pertvaros, pakastas šlako sluoksnis aptinkant esamas galimai betonines grindis, išgriautas likęs betoninis grindų „lopas-sala“, išgriauta siena, išardytas likęs grindų betonas, apie 0,5 m pakastas gruntas. Taip pat Inspekcija 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Apie šio patikrinimo rezultatus Bendriją informavo 2022 m. balandžio 14 d. raštu, kuriame Inspekcija nurodė, kad atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 p.).

45. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad iš faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktų matyti, jog pastato fasado išvaizda nebuvo keičiama, o paties statinio išorės matmenys nepakito, pakito tik patalpų aukštis dėl nuardytų grindų. Be to, jei Pastate būtų pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos – gilinami pamatai, pvz. po esamais pamatais įrengiant papildomus pamatus, ir tokiais statybos darbais būtų keičiami statinio išorės matmenys, tokiu atveju statybos darbai būtų priskirtini rekonstrukcijai. Inspekcija patikrinimų metu nenustatė, kad Namo rūsyje vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y., jog pamatai gilinami tuo būdu, kad būtų keičiami Pastato išorės matmenys, todėl patikrinimų metu fiksuoti atlikti statybos darbai rūsio patalpose, teismo vertinimu, pagrįstai buvo priskirti kapitalinio remonto darbams, o ne pastato rekonstrukcijos darbams.

46. Teismas taip pat nurodė, kad geotechninių poveikių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui, todėl grunto nukasimas gilinant rūsį, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir kapitalinio remonto darbais.

47. Teismas, patikrinęs ginčo santykius teisinio reguliavimo kontekste, konstatavo, kad teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės vietoje atliktų patikrinimų metu patvirtina, jog Namo rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, šiais darbais neperstatomos statinio (patalpos) laikančiosios konstrukcijos ir nepadidinami statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis), todėl šie darbai nepriskirtini statinio rekonstravimui.

48. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Inspekcija nepagrįstai nestabdė neteisėtų statybos darbų Namo rūsio patalpoje, teismas nurodė, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 13 straipsnyje nustatyti statybos sustabdymo pagrindai, nagrinėjamu atveju netaikytini, nes nėra nustatytas savavališkos statybos atvejis, gyvenamasis namas nėra statomas, dėl ko galėtų atsirasti pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, ar statomo statinio ar jo dalies avarija, be to nebuvo nenustatyta, kad statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti.

49. Teismas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas gali būti surašomas tik griežtai vadovaujantis šio akto surašymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, t. y. TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 130.2 papunkčiu. Savavališkos statybos fakto nustatymas, savavališkos statybos akto surašymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra išimtinė Inspekcijos funkcija, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo nurodyti Inspekcijai, kokį sprendimą ji turėjo priimti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas negali konstatuoti savavališkos statybos už Inspekciją. Teismas nenustatė, kad Inspekcijos vykdyti patikrinimai būtų buvę atlikti netinkamai. Teismas vertino, kad Inspekcija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose (TPSVPĮ 8 str.).

50. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog statybų valstybės priežiūros institucija (Inspekcija) prisideda ir skatina bandymus apeiti teisės aktuose (Statybos įstatyme, STR 1.01.08:2002 reglamente) nustatytus reikalavimus, pažymėjo, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko objektyvų ir išsamų pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių vertinimą. Pareiškėjas tik subjektyviai nurodė, jog Inspekcija nepagrįstai nesurašė savavališkos statybos aktų, tačiau į bylą nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų vertinti, kad Inspekcija turėjo elgtis priešingai.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jurdas“ atsiliepime bei tretieji suinteresuotieji asmenys J. K. ir V. K. 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022 skyrė teismo ekspertizę tam, kad nustatytų, ar iki 2021 m. lapkričio 24 d. ginčo patalpose atlikti statybos darbai yra laikomi statinio kapitalinio remonto darbais. Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę ir pateikė 2022 m. birželio 21 d. išvadas Nr.11-1287 (22), kuriose konstatuota, jog kapitalinio remonto darbai ginčo patalpose nebuvo atlikti.

52. Teismas, pasisakydamas dėl nurodytos administracinio nusižengimo bylos, pažymėjo, jog minėtoje administracinio nusižengimo byloje V. K. (šioje byloje trečiojo suinteresuotojo asmens) skundas dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 buvo tenkintas. Teismas, atsižvelgdamas į eksperto išvadą, sprendė, jog Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad V. K. vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-908/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarimą ir priėmė naują nutartį – panaikino Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 ir grąžino administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

53. Kitoje trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nurodytoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutarimu panaikino Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-51-2022, kuriuo Inspekcija buvo pripažinusi, jog V. K., tvarkydamas ginčo patalpų sienas pastato rūsio patalpose, vykdė kapitalinio remonto darbus neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir neatlikus projekto ekspertizės. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs.

54. Teismas vertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-908/2022 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022 neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Šiose bylose yra susiklostę skirtingi teisiniai santykiai, reguliuojami skirtingų teisės normų. Teismo nutarimas / nutartis administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks vertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad tam tikrų įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, jog administracinėje byloje teismas neturi atlikti savarankiško įrodymų vertinimo. Minėtose administracinių nusižengimų bylose nustatytos aplinkybės nepaneigia šioje byloje atlikto faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo.

55. Vertindamas skundžiamų 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštų atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams teismas pažymėjo, kad Inspekcija 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Teismas nenustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus, būtų pažeidęs Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose bei VAĮ nustatytus reikalavimus, raštuose pateikta informacija yra tiksli, aiški ir nedviprasmiška, nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas, jie pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis.

56. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Skundžiamus 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus pripažinęs teisėtais, teismas sprendė, kad išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestini.

III

57. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus.

58. Pareiškėjas nurodo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo šioje byloje kyla dėl to, ar Inspekcijos nustatytus neteisėtus kapitalinio remonto statybos darbus reikėtų laikyti savavališka statyba (pareiškėjo pozicija) ar neteisėtais kapitalinio remonto statybos darbais (vykdomais neturint privalomo projekto ir jo ekspertizės), kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (Inspekcijos pozicija). Atsakymas į šį klausimą tiesiogiai priklauso nuo to, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomiems statybos darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ar toks dokumentas neprivalomas. Nors tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje teigė, kad jų vykdomi statybos darbai neva nėra kapitalinis remontas, pagal skundžiamuose raštuose ir pareiškėjo skunde nustatytas šios bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teismas neturėjo aiškintis, ar atlikti statybos darbai yra kapitalinis remontas, nes šį faktą pripažįsta atsakovas ir tai yra konstatuota net dviejuose Inspekcijos privalomuosiuose nurodymuose (2021 m. gruodžio 15 d. Nr. PN-2213 ir 2022 m. balandžio 6 d. Nr. PNSD-00-220406-00059).

59. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime (teismo posėdyje), nes atmetė pareiškėjo atstovo 2022 m. spalio 3 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris buvo motyvuojamas pareiškėjo atstovo užimtumu kitoje byloje. Nagrinėdamas bylą be pareiškėjo ir jo atstovo teismas pakeitė šioje byloje anksčiau priimtą 2022 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria teismas buvo atnaujinęs pareiškėjui terminą skundui dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto ir 2022 m. vasario 14 d. rašto paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu, pakartotinai spręsdamas byloje jau išspręstą klausimą, teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pasisakyti dėl šio klausimo ir tokiu būdu suvaržė pareiškėjo procesines teises. Šiuo atveju pareiškėjas net neturėjo galimybės pasisakyti dėl skundžiamame teismo sprendime išdėstytų motyvų ir pateikti teismui juos paneigiančių įrodymų.

60. Pareiškėjas teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto, apsiribojo lingvistiniu aiškinimu ir neatsakė į pareiškėjo argumentus apie sisteminį šios teisės normos aiškinimą ir atitinkamai galimą normos prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl didžiosios dalies pareiškėjo skundo argumentų.

61. Pareiškėjo nuomone, netgi jeigu teismas sutiko su atsakovo pateiktu Statybos įstatymo teisės normos nuostatos aiškinimu, t. y. trijų sąlygų visumos, skundžiamas teismo sprendimas ir atsakovo raštai yra nepagrįsti dėl netinkamo dviejų faktų vertinimo. Pirmasis faktas yra statytojo jau atlikti statybos darbai ir jų vertinimas, kurį atsakovas skundžiamuose sprendimuose daro ignoruodamas šių darbų rezultatus ir pasekmes, t. y. atsakovas nustato, kad yra atidengtas pamatas ir pasikasta po juo bei padaro išvadą, kad tai yra kapitalinis remontas, nes pamato atidengimas reiškia pasikeitusius geotechninius poveikius, o šių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui. Taigi šiuo atveju atsakovas, priešingai nei 2021 m. sudarytuose aktuose, kuriuos vėliau pats pripažino nepagrįstais, vertina jau atliktų statybos darbų reikšmę (įtaką) statinio laikančiajai konstrukcijai ir būtent per tai priskiria šiuos darbus kapitaliniam remontui. Tačiau atsakovas, o tuo pačiu ir teismas, ignoruoja, kad jau atlikti statybos darbai reikalauja ne bet kokio laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo, bet pamatų įgilinimo, kas yra laikoma statinio rekonstrukcija. Faktą, kad pastato pamato įgilinimas jau yra pastato rekonstrukcija, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, pripažįsta tiek VTPSI, tiek teismas. Tą faktą, kad dėl jau atliktų statybos darbų yra būtina įgilinti namo pamatus, atsakovas pripažino jau po šios bylos iškėlimo. Pareiškėjas apie dar vieną atsakovo surašytą privalomąjį nurodymą – 2022 m. liepos 12 d. Nr. PNUR-00-220712-00014 sužinojo jau po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

62. Pareiškėjas teigia, kad iš privalomojo nurodymo turinio ir pridedamų Inspekcijos rašytinių paaiškinimų civilinėje byloje matyti, jog šis nurodymas yra surašytas dėl tų pačių statybos darbų kaip ir 2021 m. gruodžio 15 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-2213 bei 2022 m. balandžio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-220406-00059, sutampa ir statybos darbų patikrinimo aktai, kurių pagrindu yra surašomi privalomieji nurodymai. Esminis skirtumas, kad 2021 m. gruodžio 15 d. privalomajame nurodyme V. K. buvo nurodyta parengti tik jam priklausančios patalpos kapitalinio remonto statybos projektą, o 2022 m. liepos 12 d. privalomajame nurodyme jau yra reikalaujama parengti ir pateikti viso daugiabučio pastato kapitalinio remonto statybos darbų projektą. Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kokiu pagrindu pastarasis reikalauja parengti viso pastato kapitalinio remonto projektą. Iš Inspekcijos kitoje byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovas pripažįsta faktą, jog dėl statytojo atliktų statybos darbų tapo būtina įgilinti daugiabučio namo pamatą ir dėl to būtina parengti viso namo statybos projektą, taip pat, kad statytojas, atlikdamas rūsio patalpų įgilinimą, žinojo, jog tokie statybos darbai reiškia ir būtinumą atlikti pamato įgilinimo darbus, nes tai buvo nurodyta konstrukciniuose tyrimuose ir projektiniuose pasiūlymuose.

63. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, vertindami rūsio patalpose atliekamus statybos darbus, nepagrįstai ignoravo faktą, jog pats statytojas ne kartą nurodė, kad statybos darbai yra vykdomi pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpų un. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“, kurie numato rūsio patalpos paskirties keitimą ir daugiabučio namo fasado pertvarkymą, t. y. darbų atlikimą, kuriems yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad pagal teisinį reguliavimą projektinių pasiūlymų parengimas yra viena iš pirmųjų statybos proceso stadijų, kurioje yra nurodomos pagrindinės architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos, kuriomis remiantis vėliau bus rengiamas statinio projektas ir kurio pagrindu bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, yra teisinga, tačiau tai niekaip nepaneigia fakto, kad šiuo atveju statytojas pažeidžia minėtas normas ir neatlikęs nei projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų, nei parengęs pagal juos statybos projekto vykdo statybos darbus, kurie atitinka visus projektinių pasiūlymų sprendinius. Tai pripažįsta tiek Inspekcija, tiek statybos ekspertai, tiek pats statytojas, kuris teikdamas atsakovui paaiškinimus dėl vykdomų statybos darbų nurodė ir pateikė būtent šiuos projektinius pasiūlymus. Teismas taip pat neįvertino argumentų, kad atliekamais statybos darbais yra keičiama patalpos paskirtis, o tam yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas.

64. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat išsamiai paaiškina, kad V. K. ne pirmą kartą taiko tokį verslo modelį, kuris buvo taikomas ir nagrinėjamoje byloje. Pagal eksperto Dariaus Kalibato vertinimą rūsio patalpų įgilinimas, nesigilinant į šių darbų pasekmes / rezultatus, savaime laikytinas statinio rekonstrukcija, nes tokiais statybos darbais buvo išplėstas esamas pastato rūsys, padidėjo pastato bendras ir pagrindinis plotas.

65. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

66. Atsakovas atsiliepimą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog teismas pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime (teismo posėdyje), nes atmetė pareiškėjo atstovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris buvo motyvuojamas pareiškėjo atstovo užimtumu kitoje byloje. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas ir jo atstovas buvo informuoti apie teismo posėdį, todėl šiuo atveju bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nebuvo kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.). Be to, ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Todėl jei suinteresuotam asmeniui šaukimas įteiktas tinkamai, laikytina, jog neatvykimo į teismo posėdį pasekmės jam žinomos. Nagrinėjamu atveju, jeigu pareiškėjo atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, tai pareiškėjas turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į kitą advokatą, dalyvauti byloje pats ir pan. Teismas, išnagrinėdamas tokią bylą teismo posėdyje pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, kai jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai ir žinoma, ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, taip pat pareiškėjo teisės į teisingą teismą, nepažeidė.

67. Atsakovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl administracinės bylos dalies nutraukimo. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštų teisėtumo yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o apeliacinio skundo motyvai šiuo klausimu atmestini. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi suformuota teismų praktika. Priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, Inspekcija, pagal teisės aktais suteiktas teises ir nustatytas pareigas, kompetencijos ribose, išsamiai ir objektyviai atliko visų aplinkybių tyrimą bei visus veiksmus ir priėmė pagrįstus sprendimus.

68. Inspekcija nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, nes skundžiamuose raštuose nurodoma nuosekli ir aiški, teisės aktais pagrįsta pozicija. Inspekcija akcentuoja, kad ginčo pastato rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, šiais darbais neperstatomos statinio (patalpos) laikančiosios konstrukcijos, ir nepadidinami statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis), todėl šie darbai nepriskirtini statinio rekonstravimui. Statinio pamatų pertvarkymas padidinant rūsio patalpų aukštį (rūsio įgilinimas) po esamais pamatais įrengiant monolitinio gelžbetonio pamatus, priskirtinas rekonstravimui. Nagrinėjamu atveju patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad pertvarkomos Pastato laikančiosios konstrukcijos – pamatai. Jei Pastate būtų pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos – gilinami pamatai, pvz. po esamais pamatais įrengiant papildomus pamatus, ir tokiais statybos darbais būtų keičiami statinio išorės matmenys, tokiu atveju statybos darbai būtų priskirtini rekonstrukcijai. Inspekcija nenustatė, kad Pastate vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y, kad pamatai gilinami, tuo būdu keičiant Pastato išorės matmenis, todėl patikrinimų metu fiksuoti atlikti statybos darbai rūsio patalpose priskirtini kapitalinio remonto darbams. Ginčijamuose sprendimuose buvo pagrįstai nurodyta, kad užfiksuoti statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, dėl to apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog nagrinėjamo ginčo atveju atliktiems kapitalinio remonto darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, yra nepagrįsti.

69. Inspekcija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiama pozicija, kad nagrinėjamuoju atveju atliekamiems kapitalinio remonto darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes ši nuomonė neatitinka teisinio reguliavimo. Patikrinimo metu užfiksuotiems kapitalinio remonto statybos darbams atliktiems ginčo pastate, nekeičiant pastato išvaizdos pastato rūsio patalpose, nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai, todėl negalima teigti, jog šiais veiksmais pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos. Inspekcija pažymi, jog atlikus patikrinimus vietoje ir išnagrinėjus visus pateiktus dokumentus, tinkamai atlikti statybos valstybinės priežiūros veiksmai, kuriais konstatuota, kad rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 p.). Inspekcija, atlikusi patikrinimus, pagrįstai nustatė, kad rūsio patalpose vykdomi kapitalinio remonto darbai be nustatyta tvarka parengto kapitalinio remonto projekto, kai projektas privalomas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.

70. Atsakovas pažymi, kad ginčijami Inspekcijos sprendimai yra pagrįsti nustatytais faktais atlikus statybvietės patikrinimą. Pačiuose skundžiamuose Inspekcijos raštuose pareiškėjui aiškiai buvo nurodyta, kad Inspekcija atliko patikrinimus, buvo nurodytos aplinkybės (faktai), kurie išsamiai pareiškėjui paaiškinti. Skundžiamuose Inspekcijos raštuose (atsakymuose) nurodytos aplinkybės pagrįstos teisės aktų normomis. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Inspekcijos skundžiami atsakymai yra teisėti ir pagrįsti, juose išsamiai nurodyti Inspekcijos atlikti veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurioms nuginčyti pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, motyvų. Vien tai, kad DNS „Vykinto bendrija“, suprasdama Inspekcijos skundžiamų raštų turinį, su jais nesutinka, nes nebuvo patenkinti pareiškėjo skundų reikalavimai, nesudaro pagrindo konstatuoti Inspekcijos atsakymų neteisėtumo ir nepagrįstumo, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekcija surašyti statytojams savavališkos statybos aktus.

71. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas, teismo prašydamas panaikinti sprendimus, iš esmės nenurodo jokių pagrįstų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Taigi pareiškėjo skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Inspekcijos atsakymų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo dėl to, kad priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą dėl ginčijamų raštų pagrįstumo. Inspekcijos priimti sprendimai yra teisėti iš esmės, neprieštarauja teisės aktams. Inspekcijos skundžiami raštai yra aiškūs ir pakankami, atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalyje bylą nutraukė, o kitoje dalyje atmetė pareiškėjo skundą dėl skundžiamo akto panaikinimo. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

72. Tretieji suinteresuoti asmenys J. K. ir V. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

73. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau nepateikia nei jokių pagrindų, nei jokių motyvų dalyje dėl nutrauktos bylos, todėl šioje sprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo Statybos įstatymo bei statybos STR 1.05.01:2017 reglamento normas ir konstatavo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikia vertinti kaip trijų sąlygų visumą, būtent taip, kaip yra išaiškinta pačiame Statybos įstatyme. Tuo pačiu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte išskirti atvejai, kada leidimas nereikalingas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl teismas minėtas normas turėtų aiškinti kitaip.

74. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus dėl Inspekcijos ginčijamuose raštuose pateiktų vertinimų, kuriais Inspekcija buvo nustačiusi, jog namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Inspekcijos nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, jog pastato išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.) nepasikeitė, todėl pagal STR 1.01.08:2002 9 punktą, tokie darbai negali būti laikomi statinio rekonstrukcija. Pareiškėjas net neginčija patikrinimo aktuose nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nėra aišku, kokiais pagrindais jis siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad Inspekcija galbūt neteisingai nustatė kokias nors aplinkybes.

75. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjas taip pat visiškai be pagrindo projektinius pasiūlymus prilygina projektui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų reikšmė statybos procese pasireiškia tuo, jog remiantis projektiniais pasiūlymais turi būti rengiamas statinio projektas (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.) ir savivaldybių administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą be kitų aplinkybių turės vertinti, ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 10 p.). Iš projektinių pasiūlymų sąvokos matyti, jog projektiniais pasiūlymais iš esmės siekiama išreikšti projektuojamo statinio pagrindinių sprendinių idėjas, kurios pateikiamos visuomenei, todėl jie neturi būti detalūs ir juose neturi būti aptarti detaliai visi techniniai sprendiniai, kurie bus numatomi techniniame ar darbo statybos projekte. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog UAB „Senamiesčio projektai“ parengti projektiniai pasiūlymai nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti ir jais remiantis statinio projektas nebuvo parengtas, todėl nėra suprantami pareiškėjo argumentai dėl projekto, kuris apskritai neegzistuoja.

76. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos dalies nutraukimo, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog buvo svarbios priežastys, dėl kurių jis praleido apskundimo terminą.

78. Dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštais, Aplinkos ministerija nurodo, kad teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines ir teisines aplinkybes bei padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl ginčo rūsio patalpose vykdomų statybos darbų priskyrimo kapitalinio remonto darbams, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat dėl šių darbų nelaikymo savavališka statyba. Statybos įstatymas reglamentuoja, kas yra statinio kapitalinis remontas, o statinio statybos rūšys ir pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, detalizuojami STR 1.01.08:2002 reglamento nuostatose. Taigi tiek pastato rekonstrukcija, tiek pastato kapitalinis remontas yra siejami su laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ar pertvarkymu. Esminis skirtumas tarp šių statybos darbų yra siejamas su pastato bet kurių išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. pakeitimu, juos padidinant ar sumažinant. Jeigu pastato išorės matmenys keičiami, tai statybos darbai laikytini pastato rekonstrukcija, o jei šie matmenys nekeičiami, tai statybos darbai laikytini kapitaliniu remontu.

79. Aplinkos ministerija sutinka su teismo sprendimo išvada, kad grunto nukasimas gilinant rūsį, kai nekeičiami išorės matmenys, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir kapitalinio remonto darbais. Teismui nustačius, jog ginčo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda ir nėra kitų aplinkybių, nustatytų Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir STR 1.05.01:2017, kurios apibrėžia statybą leidžiančio dokumento gavimo būtinumą statybos darbų atlikimui, laikytina pagrįsta teismo sprendimo išvada, jog statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis apibrėžia, kad savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsižvelgiant į šią sąvoką ir laikant, kad ginčo rūsyje atliekamam kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, Aplinkos ministerija vertina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo rūsyje vykdyti kapitalinio remonto darbai netraktuojami kaip savavališka statyba. Nustačius, jog ginčo rūsyje vykdomiems statybos darbams nebūtinas statybą leidžiantis dokumentas ir jie nelaikomi savavališka statyba, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 80. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto, 2022 m. vasario 14 d. rašto, 2022 m. balandžio 14 d. rašto ir 2022 m. balandžio 26 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Inspekciją atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo DNS „Vykinto bendrija“ skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-1011 ir Inspekcijos 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2D-2865 nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

81. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo šioje byloje kyla dėl to, ar Inspekcijos nustatytus neteisėtus kapitalinio remonto statybos darbus reikėtų laikyti savavališka statyba (pareiškėjo pozicija) ar neteisėtais kapitalinio remonto statybos darbais (vykdomais neturint privalomo projekto ir jo ekspertizės), kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (Inspekcijos pozicija). Atsakymas į šį klausimą tiesiogiai priklauso nuo to, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomiems statybos darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ar toks dokumentas neprivalomas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime (teismo posėdyje), nes atmetė pareiškėjo atstovo 2022 m. spalio 3 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris buvo motyvuojamas pareiškėjo atstovo užimtumu kitoje byloje. Nagrinėdamas bylą be pareiškėjo ir jo atstovo teismas pakeitė šioje byloje anksčiau priimtą 2022 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria teismas buvo atnaujinęs pareiškėjui terminą skundui dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto ir 2022 m. vasario 14 d. rašto paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu, pakartotinai spręsdamas byloje jau išspręstą klausimą, teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pasisakyti dėl šio klausimo ir tokiu būdu suvaržė pareiškėjo procesines teises. Šiuo atveju pareiškėjas net neturėjo galimybės pasisakyti dėl skundžiamame teismo sprendime išdėstytų motyvų ir pateikti teismui juos paneigiančių įrodymų.

82. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

83. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime (teismo posėdyje), nes atmetė pareiškėjo atstovo 2022 m. spalio 3 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris buvo motyvuojamas pareiškėjo atstovo užimtumu kitoje byloje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris turi organizuoti savo veiklą taip, jog galėtų tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, be kita ko, ir atstovauti save teismuose. Advokatų užimtumas kitose bylose paprastai nėra priežastimi atidėti teismo posėdį. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas ir jo atstovas buvo informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdį, todėl šiuo atveju bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nebuvo kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Be to, ABTĮ 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Todėl, jei suinteresuotam asmeniui šaukimas įteiktas tinkamai, laikytina, jog neatvykimo į teismo posėdį pasekmės jam žinomos. Nagrinėjamu atveju, jeigu pareiškėjo atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, tai pareiškėjas turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į kitą advokatą, dalyvauti byloje pats ir pan. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas tokią bylą teismo posėdyje pareiškėjui ir jos atstovui nedalyvaujant, kai jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai ir žinoma, pareiškėjo teisės į teisingą teismą nepažeidė.

84. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl administracinės bylos dalies nutraukimo. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštų teisėtumo yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o apeliacinio skundo motyvai šiuo klausimu atmestini.

85. Apeliacinio skundo argumentams, kad Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. raštas ir 2022 m. balandžio 26 d. raštas nėra teisėti ir pagrįsti, nes juose atsakovas teigia, kad šioje byloje nustatytiems neteisėtiems kapitalinio remonto statybos darbams (vykdomiems neturint privalomo projekto ir jo ekspertizės) yra nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria. Paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023 tenkino ieškovės daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ ieškinį, be kita ko, nusprendė: uždrausti atsakovams V.

K. ir J. K. vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neparengus statinio ekspertizės, statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais, taip pat uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias patalpas; uždrausti atsakovams V. K. ir J. K. trukdyti ieškovei ir / ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždrausti trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus;

įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais, 23-6; 23-7 ir 23-8, ir 2022-01-28 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtą, 2,96 kv. m ploto, patalpą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. sausio 31 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ARCCR-100-220131-01459;

įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atstatyti rūsio patalpoje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų. Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023 įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-556-656/2024 paliko nepakeistą minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023 dalyvavo visi proceso dalyviai, dalyvaujantys ir šioje byloje, todėl toje civilinėje byloje nustatytieji faktai neturėtų būti vertinami kitaip šioje administracinėje byloje. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023, be kita ko, konstatuota: „Teismas daro išvadą, kad atsakovai, vykdydami statybos darbus – pradėję „paprastąjį“ remontą, turėdami tikslą iš esmės pertvarkyti patalpas ir pakeisti jų paskirtį, po to – vykdyti komercinę veiklą, gavę dr. J.

M. išvadas apie avarinę patalpų kai kurių konstrukcijų būklę, norėdami pateikti situaciją kaip patalpų avarinės būklės šalinimą, ne tik neatliko darbų, siekdami pagerinti patalpų būklę, bet priešingai, labai didelio kiekio (kaip nurodė trečiasis asmuo V. B., apie 75 tonų) grunto patalpose iškasimu ir pamatų atidengimu, neturėdami leidimo kapitalinio remonto / rekonstrukcijos darbams iš esmės pasiekė rezultatą, kai atsakovų turimose patalpose pamatų (laikytinų namo bendrąja konstrukcija) būklė tapo avarine. Tokius atsakovų veiksmų niekaip negalima laikyti teisėtais, todėl atsakovų vykdomi statybos darbai, kol atsakovai neturi leidimo kapitaliniam (ar dalyje rekonstrukcijos) remontui (kuris gali būti išduotas tik suderinus projektą su daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais), turi būti sustabdyti.

Tuo pačiu teismas atitinkamai vertina dr. J. M. išvadas, t. y. kaip specialisto, teikiančio atsakovams nuolatines paslaugas, nes tokias teikė ir teikia kituose V. K. labai panašiuose projektuose.“ Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais minėtoje civilinėje byloje daroma išvada, kad šioje byloje nagrinėjamiems statybos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. rašto ir 2022 m. balandžio 26 d. rašto nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstais ir teisėtais – jie naikinami.

86. Antra vertus, įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023, be kita ko, nusprendus įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atstatyti rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų, pareiškėjo reikalavimas šioje administracinėje byloje įpareigoti atsakovą surašyti statytojams savavališkos statybos aktus dėl 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. kovo 31 d. atliktų statybos darbų patikrinimų metu užfiksuotų savavališkų statybos darbų negali būti tenkinamas, nes būtų sudarytos sąlygos Inspekcijai įsiterpti į jau atliktą bendrosios jurisdikcijos teismo įsiteisėjusiame teismo sprendime faktinių aplinkybių vertinimą.

87. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 23 d. prašyme prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (iš viso 1 089 Eur), patirtas apeliacinės instancijos teisme (pagrindžia 2023 m. sausio 6 d. ir 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitomis–faktūromis, sąskaitų išrašais). Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo iš dalies tenkintas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (galiojanti 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;

šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjui teisinės paslaugos šioje byloje buvo suteiktos 2022 m. lapkričio mėn. (surašytas apeliacinis skundas), t. y. 2022 m.

IV ketvirtį, ir 2024 m. kovo mėn. (surašyti rašytiniai paaiškinimai), t. y. 2024 m. I ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 780,50 Eur, 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 018,20 Eur. Rekomendacijų 8.9 punktas nustato, kad už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o už rašytinius paaiškinimus – 0,4 koeficientas (8.16 p.).

Taigi, iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

88. Pabrėžtina, kad iš 5 pareiškėjo reikalavimų buvo tenkinti 2, t. y. 40 proc. visų reikalavimų. Vadinasi, pareiškėjui gali būti atlyginta tik 1089 × 0,4 ═ 435,6 Eur pagrįstų išlaidų, kurios neviršija šios nutarties 87 punkte aptartų maksimalių dydžių.

89. Tretieji suinteresuotieji asmenys J. K. ir V. K. taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Ginčo atveju nagrinėjamoje byloje nebuvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jie su skundu nesutiko, palaikė pareiškėjo ginčijamus sprendimus bei prašė skundą atmesti, todėl neįgijo teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ skundo reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-1011 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2D-2865 nutraukti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 2D-6923 ir 2022 m. balandžio 26 d. raštą 2D-7577.

Kitoje dalyje pareiškėjos daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K., J. K., uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti.“

Kitoje dalyje pareiškėjo daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjui daugiabučių namų savininkų „Vykinto bendrija“ iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 435,6 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė