AS-552-554-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-554/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00200-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir A. P. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. R. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Šilutės rajono savivaldybės administraciją per 30 kalendorinių dienų pateikti rašytinį atsakymą į prašymą, t. y. įvykdyti administracinės procedūros dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo detaliojo plano rengimo sutinkamai su Šilutės rajono savivaldybės administracijos teikiama administracine paslauga „Detaliojo teritorijų planavimo organizavimas“ (administracinės paslaugos kodas ARC-01).

Kadangi pareiškėjų skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi (b. l. 25) iki 2012 m. birželio 15 d. buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad skundą pasirašė ne pareiškėjai, o V. K., nurodydamas, jog yra pareiškėjų įgaliotas asmuo. Atstovavimui pagrįsti pridėjo 2012 m. gegužės 16 d. sudarytą, notaro nepatvirtintą Įgaliojimą. Įgaliojime nurodyta jo sudarymo vieta Danijos Karalystė. Teismas pažymėjo, jog įgaliojimai sudaromi įstatymų nustatyta tvarka, remiantis civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalimi, fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Padarė išvadą, kad prie skundo pridėtas atstovavimo įgaliojimas neatitinka nurodytų reikalavimų, jis nepatvirtintas notaro. Jeigu įgaliojimas buvo sudarytas užsienio valstybėje, turėjo būti sudaryta apostilė – konsulinė pažyma, kuria oficialiai patvirtinamas parašo ir kitų duomenų tikrumas. Pareiškėjams teismas pasiūlė pateikti duomenis apie įgaliojimo patvirtinimą teisės aktų nustatyta tvarka bei įrodymus, patvirtinančius, ar skundą jų vardu padavė įgaliotas vesti bylą asmuo.

2012 m. birželio 15 d. V. K. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2012 m. birželio 15 d. notaro patvirtintą Įgaliojimą, kuriuo pareiškėjai įgalioja M. D. ir V. K. atstovauti jų interesus visose teismo įstaigose (b. l. 33–35).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad šalinant nutartimi nustatytus skundo trūkumus 2012 m. birželio 15 d. pateiktas pareiškėjų V. R. ir A. P. vardu sudarytas Įgaliojimas, kuriuo pavedama M. D. ir V. K. atstovauti jų interesams teismuose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis, notaro patvirtintas 2012 m. birželio 15 d. Atkreipė dėmesį, kad Įgaliojimas sudarytas ne skundo padavimo teismui metu, o po skundo padavimo. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai netinkamai įgyvendino savo teisę pareikšti teismui skundą, nes skundo padavimo metu nebuvo įgalioję V. K. atlikti šiuos procesinius veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis, 24 straipsnio 3 dalis). Todėl skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjams teisę pašalinus kliūtis, dėl kurių atsisakyta priimti skundą, vėl kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. išnagrinėti bylą negrąžinant jos pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad jie elektroninėmis priemonėmis perdavė Įgaliojimą įgaliotiniams, kurie pateikdami skundą pastarąjį Įgaliojimą pridėjo prie 2012 m. gegužės 21 d. skundo, taigi paduodant skundą tikroji pareiškėjų valia buvo išreikšta ir atitiko jų interesus. Gavę 2012 m. gegužės 28 d. teismo nutartį, pareiškėjai kreipėsi į gyvenamoje vietoje Allorød mieste (Danijos Karalystėje) dirbantį advokatą H. T. N. (Nielsen advokater, Skovensvej 3A, 3450 Allorød, Tlf. 4810 2930), kuris 2012 m. gegužės 23 d. tvirtinamąja žyma, patvirtino Įgaliojimą. Pareiškėjai Įgaliojimą 2012 m. gegužės 23 d. išsiuntė paštu (siuntos Nr. RR105142312DK) įgaliotiniui M. D. Galimybės išvykti iš Allorød miesto (Danijos Karalystėje), kur gyvena pareiškėjai, į Kopenhagą, kur yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos ambasada Danijos karalystėje ir Islandijos Respublikai (Bernstorffsvej 214, DK-2920 Charlottenlund, Kopenhaga) tam, kad gauti apostilę, pareiškėjai neturėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. prastos sveikatos būklės. Dėl prastos sveikatos būklės pareiškėjai nedelsiant išvyko į Lietuvą, kur jau 2012 m. birželio 15 d. notarine tvarka sudarė Įgaliojimą Klaipėdos m. 11-ame notaro biure, kurį 2012 m. birželio 15 d. įgaliotas asmuo V. K. pateikė teismui, pašalindamas teismo nustatytus trūkumus.

Pareiškėjų nuomone, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir užkertanti galimybę pareiškėjams apginti savo teisėtus interesus paduodant skundą pakartotinai, nes pakartotinai duodant skundą jau būtų praleistas terminas (nes skundo padavimo termino paskutinė diena 2012 m. gegužės 31 d.). Tokie teismo veiksmai iš esmės vilkinant bylos nagrinėjimą, yra esminis jų pagrindinių teisių, kurias numato tarptautiniai teisės aktai, pažeidimas .

Pažymi, kad teismas nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, neatmetė skundo, o paprašė pareiškėjus pašalinti jo trūkumus, t. y. pateikti tinkamos formos įgaliojimą. Tuo tarpu pareiškėjai niekaip nebūtų galėję 2012 m. gegužės 21 d., t.y. tą pačią dieną, ar juo labiau, atgaline data, gauti notarinį įgaliojimą ar apostilę jau išduotam ir į bylą 2012 m. gegužės 21 d. pateiktam Įgaliojimui, nes pati teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo buvo priimta tik 2012 m. gegužės 28 d., t. y. po skundo padavimo praėjus 7 dienoms. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis motyvu, kad skundas buvo paduotas anksčiau nei buvo išduotas Įgaliojimas, tuo pačiu pasiūlydamas pašalinti trūkumus dėl Įgaliojimo formos, įpareigojo pareiškėjus įvykdyti reikalavimą, kurio neįmanoma įvykdyti (Impossibilium nulla est obligatio), kas yra šiurkštus procesinės teisės pažeidimas. Mano, kad šiuo atveju taikytini Civilinio kodekso 6.232 ir 6.235 straipsniai, kurie numato, jog jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau pastarojo veiksmus patvirtina, vėlesnis sandorio patvirtinimas nei jo sudarymo data, sukuria teisines pasekmes po jo vėlesnio nei sudarymo data patvirtinimo. Todėl darytina išvada apie Įgaliojimo tęstinumą nuo skundo padavimo teismui 2012 m. gegužės 21 d. iki teismo nutarties įvykdymo 2012 m. birželio 15 d., kaip teisiškai pagrįsto tęstinio veikimo pagal Įgaliojimą pareiškėjų interesais (Ratihabitio mandate comparatur). Šiuo atveju pareiškėjų veiksmus, palaikant skundo padavimą, patvirtina tiek Įgaliojimo išsiuntimas paštu iš Danijos Karalystės su advokato tvirtinamąja žyma, tiek notarine tvarka išduotas Įgaliojimas, kuris buvo pateiktas teismui nepraleidus termino pašalinti trūkumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą nustačius, kad skundą pareiškėjų vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 3 dalis numato, kad atstovų pagal pavedimą įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų V. R. ir A. P. vardu paduodamas skundą, atstovas V. K. pateikė Įgaliojimą, kuris buvo sudarytas Danijos Karalystėje ir tik nebuvo patvirtintas konsuline pažyma (Apostille). Pareiškėjams šalinant nustatytą skundo trūkumą, teismui buvo pateiktas Lietuvoje notarine tvarka patvirtintas 2012 m. birželio 15 d. Įgaliojimas, kuris, kaip nustatyta, buvo sudarytas ne skundo padavimo teismui metu, o po skundo padavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundą V. R. ir A. P. vardu padavė Įgaliojimų neturintis atstovas, dėl ko skundas negali būti priimtas nagrinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną ir į tai, kad vienintelis pareiškėjų skundo trūkumas buvo Įgaliojimo, patvirtinto konsuline pažyma, t.y. apostile nepateikimas, pažymi, jog vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjų pateiktą skundą laikyti nepaduotu, o juo labiau, atsisakyti jį priimti. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai skundo padavimo metu Įgaliojimu buvo aiškiai išreiškę savo valią ir įgalioję V. K. kreiptis jų vardu į teismą bei atstovauti juos byloje. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė svarbias priežastis, dėl kurių jie, gyvendami Allorød mieste Danijoje, negalėjo nustatytu terminu nuvykti į Kopenhagą, kur yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos ambasada Danijos karalystėje ir Islandijos Respublikai, ir oficialiai patvirtinti Įgaliojimą apostile (b. l. 45). Be to, pareiškėjai, sužinoję apie Įgaliojimo formos netinkamumą, ėmėsi aktyvių ir operatyvių veiksmų šiam trūkumui pašalinti (kreipėsi į Allorød mieste dirbantį advokatą H. T. N. Įgaliojimui patvirtinti ir papildomai sudarė notariškai patvirtintą Įgaliojimą Lietuvoje). Todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti skundą dėl formalių trūkumų neatitiktų anksčiau nurodytų principų. Priešingas situacijos vertinimas leistų formaliais pagrindais atsisakyti ginti pareiškėjų teises.

Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat nurodė, kad remdamiesi Civilinio kodekso 6.232 ir 6.235 straipsniais, jie, kaip atstovaujamieji, patvirtina jų atstovo V. K. veiksmus paduodant skundą teismui, kurie buvo atlikti be tinkamai įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto Įgaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina galimybės atstovaujamajam (pareiškėjams) pritarti atstovo veiksmams, atliktiems viršijant jam suteiktas teises, kurios nebuvo įtvirtintos pasirašytame įgaliojime. Tačiau, taikant įstatymo analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju taikytini Civilinio kodekso 6.232 ir 6.235 straipsniai ir pripažintina, kad pareiškėjų atstovui V. K. pareiškėjų vardu 2012 m. gegužės 21 d. paduodant skundą buvo išreikšta tikroji pareiškėjų valia ir tai atitiko jų interesus.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822 –483/2009; 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. R. ir A. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų V. R. ir A. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė