2019-03-27 Nr. AB-7537-3-62-3-02892-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-203-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02892-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“ skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sanex invest“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-13-18-05-10-00045, išduotą Lietuvos kariuomenei, bei sustabdyti statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-13-18-05-10-00045 galiojimą iki prašymo išnagrinėjimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. sausio 4 d.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. gegužės 10 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-13-18-05-10-00045 sprogmenų sandėlio statybai (toliau – ir Leidimas) galiojimą.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis tvirtino daug kartų kreipęsis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Ministerija) dėl savo teisių pažeidimo. Institucijų veiksmai pareiškėjui leido pagrįstai tikėtis, kad Leidimas bus panaikintas arba jo teisių pažeidimas bus pašalintas kitu būtu (taikiai). Ministerija nepagrįstai ilgą laiką sprendė klausimą dėl pareiškėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiškėjas buvo informuotas, kad apie sprendimų dėl statinio saugos zonos, patenkančios į jo valdomą žemės sklypą, jam bus pranešta, kai Ministerija gaus atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jį išnagrinės. Pareiškėjo teigimu, jis jokio Ministerijos sprendimo negavo iki šiol. Pareiškėjas dėl klausimo išsprendimo kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, taip pat į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija, po du mėnesius trukusio tyrimo, 2018 m. lapkričio 26 d. nustatė pažeidimus išduodant Leidimą, tačiau dėl saugos zonų patekimo į pareiškėjo sklypą ir klaidingų dokumentų panaudojimo visiškai nepasisakė. Pareiškėjo nuomone, jis buvo labai aktyvus ir intensyviai ieškojo taikaus problemos sprendimo būdo, tačiau išnaudojo visas galimybes.

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija pateiktoje nuomonėje dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti prašė šio praleisto termino neatnaujinti.

Atsakovas paaiškino, jog visuomenės informavimas apie specialiosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant projektinius pasiūlymu vyko 2017 m. sausio 24 d. – vasario 9 d. Visuomenė nebuvo suinteresuota, pastabų ar nusiskundimų dėl projektinių pasiūlymų nebuvo gauta. Bendrovė nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo 2017 m. lapkričio 13 d. pagal 2017 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2158, t. y. po viešo svarstymo su visuomene. Ji turėjo galimybę susipažinti su viešai skelbiama informacija. Atsakovas atkreipė dėmesį į pareiškėjo teiginius, kad jis prieš Leidimo išdavimą du kartus kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog būsimo sprogmenų sandėlio saugos zona patenka į pareiškėjo sklypą, bei prašydamas neišduoti statybos leidimo naujam statiniui. Pareiškėjas domėjosi esama situacija. Be to, jau senai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) teritorija priklauso Ministerijai. Atsakovo teigimu, jis neturėjo pagrindo 2018 m. gegužės 10 d. išduoto Leidimo kopiją pateikti Bendrovei. Pažymėta, jog pats pareiškėjas tvirtino, kad apie išduotą Leidimą sužinojo 2018 m. birželio mėn. pradžioje, nors jo ir nematė. Atsakovo vertinimu, terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, t. y. kreipimaisi į institucijas, nėra svarbi priežastis, dėl kurios terminas turėtų būti atnaujintas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Sanex invest“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti jo skundą ir nurodė grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde teigė apie 2018 m. gegužės 10 d. išduotą Leidimą sužinojęs 2018 m. birželio mėn. pradžioje, bet skundą teismui pateikė tik 2018 m. gruodžio 6 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Pažymėta, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Leidimą, turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą dėl jo panaikinimo, tačiau jis dėl pažeistų teisių daug kartų kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, į Leidimą išdavusią instituciją, dėl taikaus sprendimo būdo kreipėsi į Vyriausybę, 2018 m. rugpjūčio 27 d. – į Inspekciją, ir tik vėliau į teismą. Asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Be to, teismas akcentavo, jog kreipimasis į institucijas savaime neužkerta kelio skųsti nurodytą administracinį aktą ginant savo interesus teisme. Pareiškėjo kreipimasis į paminėtas institucijas šiuo atveju vertintinas kaip siekis pagrįsti savo skundo teiginius, argumentus. Asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į instituciją, kuri, jo nuomone, atsakinga dėl jo teisių pažeidimo. Raštas, kuriuo asmuo kreipiasi į instituciją, gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad asmuo siekia operatyvaus ir taikaus, geranoriško ginčo išsprendimo, tačiau negali būti traktuojamas kaip įrodymas, kad terminas kreiptis į teismą nepraleistas ar praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas, žinodamas apie išduotą Leidimą ir manydamas, jog toks aktas pažeidžia jo teises (šiuo atveju – būsimo sprogmenų sandėlio saugos zona, pareiškėjo nuomone, patenka į jo sklypą), turėjo kreiptis į teismą, o manydamas, kad nurodytai teisei apginti yra būtini papildomi įrodymai, ir negalėdamas jų gauti nepraleisdamas termino skundui paduoti, galėjo prašyti teismo tokius įrodymus išreikalauti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesikreipimas tiesiogiai į teismą pripažintas nuo pareiškėjo valios priklausiusia, subjektyvia aplinkybe, kuri negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, delsė paduoti skundą teismui, ir tokiais veiksmais sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad atsisakytina priimti pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taip pat netenkintas, bet pripažinta, jog jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas UAB „Sanex invest“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas tvirtina, kad sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo pakankamai svarbiomis turi būti atsižvelgiama į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas formaliai įvertino termino skundui paduoti praleidimą, nevertino skundžiamos nutarties pasekmių dėl pareigūnų neteisėtos veiklos pavojingumo, sukeliančios grėsmę žmonių gyvybei, be to, Lietuvos kariuomenė pastatyto sandėlio negalės eksploatuoti, nes gretimo žemės sklypo savininkas nėra davęs sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytą aplinkybę, kad atsakovas Bendrovę patikino, jog Leidimo išdavimas jos sklypo naudojimui pagal paskirtį ir būdą (t. y. statyti gyvenamųjų namų kvartalą) įtakos neturi. Tačiau faktiškai sprogmenų sandėlio saugos zona patenka į pareiškėjo žemės sklypą, todėl jame pastatytuose namuose gyvenančių žmonių gyvybei nuolat grės pavojus (Ministerija pripažino šį faktą). Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas, teigdamas, kad pareiškėjas nuo sužinojimo apie Leidimo išdavimą turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą dėl jo panaikinimo, neįvertino aplinkybės, jog atsakovas du kartus raštu paneigė aplinkybę, kad sprogmenų pastato saugos zona patenka į jo sklypo teritoriją, todėl nebuvo pagrindo apskųsti Leidimą.

Pareiškėjui prireikė daug laiko surinkti įrodymus ir išsiaiškinti aplinkybes, nes Administracija ir Ministerija jį ilgai klaidino, slėpė tikruosius faktus, vilkino atlikti veiksmus, susijusius su teisės akto priėmimu. Pareiškėjas apie Leidimo išdavimą sužinojo atsitiktinai, iš trečiųjų asmenų, ir kitą dieną kreipėsi į Ministeriją, prašydamas atsiųsti būsimo pastato saugos zonų schemą, tačiau jam buvo atsiųstos klaidingos schemos. Vėliau pareiškėjas Ministerijos pareikalavo patikslinti pastato saugos zonų schemą.

Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos priežastys yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo delsimą kreiptis į teismą. Pareiškėjas teigia, kad nors atsakovas nurodo, jog projektinių pasiūlymų svarstymo metu 2017 m. sausio 24 d. – vasario 9 d. visuomenė pastabų ar nusiskundimų nepateikė, tačiau atsakovas nutylėjo, o teismas neįvertino, kad jau projektinių pasiūlymų svarstymo metu buvo nuslėptas rytinis sprogmenų sandėlio saugos zonų atstumas ir niekur nenurodyta, kad tas atstumas kerta gretimo žemės sklypo ribas. Be to, atsakovas teigė išduodant Leidimą rėmęsis bendrosios dalies brėžiniu, kuris sudarytas 34 060 kg sprogstamosios medžiagos kiekiui ir yra akivaizdžiai klaidingas, jo klaidingumą patvirtinto ir pats atsakovas, teismui pateikdamas naują saugos zonų schemą, kuri sudaryta po Leidimo išdavimo ir daug mažesniam – 27 370 kg – sprogmenų kiekiui.

Palyginus brėžinius matyti, kad 669 m linija viename brėžinyje nuo būsimo sprendimų sandėlio nubrėžta toliau negu 730 m linija kitame brėžinyje. Tai – akivaizdus dokumentų klastojimo požymis, tačiau teismas nevertino nei šių dokumentų teisingumo, nei aplinkybės, kad sprogmenų sandėlis yra ypač svarbus pastatas valstybei, todėl neteisėti pareigūnų veiksmai ir apgaulė turi labai didelę reikšmę valstybės saugumui, yra susiję su viešuoju interesu. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nevertino atsakovo sąžiningumo ir teisingumo.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl 2018 m. gegužės 10 d. išduoto Leidimo, apie kurį teigė sužinojęs 2018 m. birželio mėn. pradžioje, padavė 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjas neginčijo šios aplinkybės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jis, jo nuomone, buvo aktyvus ir siekė taikiai išspręsti klausimą ir kad valstybės institucijos, teikdamos klaidingus dokumentus, jam kliudė surinkti reikiamus įrodymus skundui pagrįsti. Atskirajame skunde pareiškėjas pabrėžia ypatingą kilusio ginčo svarbą.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teigia, kad jis prieš Leidimo išdavimą du kartus atsakovui nurodė, jog greta esančiame sklype būsimo sprogmenų sandėlio saugos zona patenka į pareiškėjo sklypą, bei prašė neišduoti Leidimo. Tai patvirtina teismui pateikti pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. raštai Alytaus rajono vyriausiajam architektui (b. l. 22, 24). Taigi, pareiškėjas dar iki Leidimo išdavimo buvo tvirtai įsitikinęs, jog toks administracinis aktas pažeis jo teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, nes didelė šio sklypo dalis patektų į sprogmenų sandėlio apsaugos zoną. Ši aplinkybė atitinkamai kelia abejonių dėl pareiškėjo teiginių apie informacijos slėpimą, dokumentų klastojimą, kliūtis renkant įrodymus pagrįstumo. Pareiškėjas nepaaiškina, kokie duomenys (dokumentai) dar 2018 m. pavasarį leido jam prieiti išvadą, jog planuojamo sprogmenų sandėlio saugos zona pateks į jo žemės sklypą, bet akivaizdu, jog tokie duomenys (dokumentai) buvo pakankami, kad pareiškėjas imtųsi veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms ginti valstybės institucijose – kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo neišdavimo. Tačiau pareiškėjas, jo teigimu, 2018 m. birželio mėn. sužinojęs apie 2018 m. gegužės 10 d. išduotą Leidimą, iškart į teismą nesikreipė.

Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas jį patikino, jog statybos leidimo išdavimas Bendrovės sklypo naudojimui pagal paskirtį ir būdą įtakos neturi, tačiau byloje nėra jokių tokį atsakovo atsakymą patvirtinančių dokumentų (pvz., atsakymų į pareiškėjo raštus). Pareiškėjas paaiškina, kad jis po atsakovo patikinimo (nenurodytu metu) kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pateikti būsimo sprogmenų sandėlio saugos zonų schemas. Šios schemos pareiškėjui buvo pateiktos ir vėliau, jo prašymu, patikslintos (skundo priedų sąraše nurodyta, kad netiksli schema buvo atsiųsta 2018 m. birželio 27 d., o patikslinta schema – 2018 m. liepos 3 d.).

Pareiškėjo nuomone, patikslintose schemose matyti, kad Bendrovei priklausantis žemės sklypas patenka į statinio 730 m saugos zoną, nors statinio techniniame projekte tai nenurodyta. Be šių schemų, pareiškėjas kartu su skundu ir vėliau (pakartotinai) su patikslintu skundu teismui pateikė 2017 m. lapkričio 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 6–7); Ministerijos 2018 m. spalio 4 d. atsakymą į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 2 d. pranešimą, kuriame išnagrinėti pareiškėjo teiginiai apie gaunant Leidimą panaudotus klaidingus dokumentus (b. l. 14–15);

Ministerijos 2018 m. spalio 17 d. atsakymą į pareiškėjo rugsėjo 11 d. paklausimą ir 2018 m. spalio 17 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad visa oficialiai patvirtinta projektinė dokumentacija, kurioje yra duomenų apie paklausime minimą 730 m saugos zoną, Bendrovei buvo pateikta kartu su Ministerijos 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu (b. l. 16–17); atsakovo 2018 m. spalio 29 d. atsakymą Inspekcijai dėl privalomojo nurodymo, kuriame paaiškinta apie nusprendžiant pritarti specialiosios paskirties pastato projektui patikrintus dokumentus (b. l. 19).

Pareiškėjas savo teiginius apie neteisingai nustatytą planuojamo sprogmenų sandėlio saugos zoną iš esmės grindžia pateiktomis schemomis, kurias, kaip pats nurodė, jis gavo 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 3 d. Pareiškėjas teismui nepateikė Ministerijos jam kartu su 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu pateiktų dokumentų. Nors pareiškėjas teismui pateikia Ministerijos atsakymus į jo raštus, šiuose atsakymuose iš esmės tik išdėstoma šio trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjo argumentų, pakartotų skunde ir atskirajame skunde.

Pareiškėjas nepaaiškina, kuo nagrinėjamai bylai yra reikšmingas Administracijos 2018 m spalio 29 d. raštas Inspekcijai, ir nepateikia jokių kitų dokumentų, susijusių su Inspekcijos atliktu patikrinimu. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teismo prašė įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį pateikti kai kurių pareiškėjo teismui jau pateiktų dokumentų kopijas (versijas), patvirtintas atsakingų asmenų parašais, nes, jo teigimu, jis nuo 2018 m. liepos 4 d. iki šiol negali gauti nurodytų dokumentų, nors kreipėsi keturis kartus (nenurodyta, kada konkrečiai buvo kreiptasi į Ministeriją, kreipimusi kopijos nepateiktos).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas dokumentus, jo nuomone, pakankamus skundui pagrįsti, gavo 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 3 d., o manydamas, jog jam yra būtinos šių dokumentų patvirtintos kopijos, jų laukdamas uždelsė 5 mėnesius, duomenų apie kreipimąsi į kitas jo nurodytas institucijas beveik nepateikė, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido iš esmės rinkdamas įrodymus, nors manydamas, kad nurodytai teisei apginti yra būtini papildomi įrodymai, ir negalėdamas jų gauti nepraleidęs termino skundui paduoti, galėjo prašyti teismo tokius įrodymus išreikalauti.

Pareiškėjas, schemas gavęs 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 3 d., į teismą galėjo kreiptis iš esmės nepraleisdamas vieno mėnesio termino skundui paduoti (skaičiuojant nuo 2018 m. birželio mėn. pradžios), tačiau laisva valia pasirinko kreiptis tik į kitas valstybės institucijas, o ne kartu ir į teismą, ir nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, kai valstybės institucijos, jo nuomone, vilkino sprendimų priėmimą arba pateikė klaidingus duomenis. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, kurios nelaikytinos pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, turėjo įvertinti savo nutarties pasekmes, t. y. jog, pirma, sprogmenų sandėlio sprogimo atveju kils grėsmė žmonių gyvybei, antra, jei elgsis sąžiningai, sandėlio užsakovas negalės pastatyto sprogmenų sandėlio eksploatuoti, nes nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, šis pastatas turi didelę reikšmę valstybei, jos saugumui ir yra susijęs su viešuoju interesu. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo teisę atstovauti valstybę ar ginti (neįvardytą) viešąjį interesą. Pareiškėjas tvirtina, kad jo žemės sklypas bus perleistas investuotojui, kuris jame statys gyvenamuosius namus, todėl dėl sandėlyje esančių sprogmenų namuose gyvenantiems asmenims nuolat grės pavojus, bet tuo pačiu metu teigia, jog dėl teisinių kliūčių Ministerija negalės sprogmenų sandėlio eksploatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pozicija šiuo aspektu yra grindžiama deklaratyviais, teorinio pobūdžio teiginiais, kurie prieštarauja vienas kitam ir nesudaro pakankamo pagrindo kilusį ginčą laikyti tokiu reikšmingu, kad terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujinamas nepaisant pakankamai svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nebuvimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė