Legislator Case Law & Legislation
ae35b9f2-2156-4d6d-a9bb-9af10ccd7782 AI generated

ae35b9f2-2156-4d6d-a9bb-9af10ccd7782 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ae35b9f2-2156-4d6d-a9bb-9af10ccd7782
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-2850-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01064-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

ae35b9f2-2156-4d6d-a9bb-9af10ccd7782 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vien pareiÅ¡kėjos argumentas, jog iÅ¡vada, kad TarÅ¡os leidimų taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti tarÅ¡os leidimÄ , yra tam tikras mechanizmas, technika, bet ne teritorija, ir neva kurio pagrindu skirta ekonominė sankcija yra nepagrįsta ir neteisėta, nedaro sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, atvirkščiai įrodo, kad nustatytos juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo aplinkybės nesuteikė teisinio pagrindo nepriimti sprendimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-2850-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01064-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. vasario 14 d. nutarimÄ â€žDėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.15)-1 (e. b. l. 1-4, I tomas). PareiÅ¡kėja nurodė, kad nesutinka su nutarimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, nutarime nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Departamento Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai, atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės bazės, esančios „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimÄ nustatė, kad įmonė atliekas laiko ne tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje 0,3679 ha ploto „(duomenys neskelbtini)“ telkinio gamybinės teritorijos vietoje, o gretimame, iÅ¡ valstybės, žemės gelmių iÅ¡teklių gavybai, iÅ¡sinuomotame 14,20 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei kurio pagrindinė paskirtis: kita, naudojimo bÅ«das: naudingų iÅ¡kasenų teritorijos, tai yra atliekos laikomos už įrenginio ribų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturint tarÅ¡os leidimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-32/2005, kuriame nurodyta, kad įmonės gamybinėje bazėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ gaminama įvairių frakcijų smėlis, žvirgždas, skalda, vykdomas statybinių bei griovimo atliekų smulkinimas stacionariame statybinių atliekų smulkinimo įrenginyje. Atliekų tvarkymo veikla vykdoma 0,3679 ha plote, čia jokia kita gamybinė veikla nevykdoma. Įmonė žemės sklype tik laikinai laiko nepavojingas atliekas.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, iÅ¡ liudytojo M. G., įmonės atstovo advokato G. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jokia Å«kinė veikla nėra vykdoma. Å iame žemės sklype tik laikinai sandėliuojamas žvyras ir smėlis, betonas, kuris yra sutrupinamas tolesnei gamybai naudojant įrenginį - trupinimo linijÄ , esančiÄ Å¾emės sklype, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir iÅ¡vežamas, parduodamas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ trupinimo linija, yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ji naudojama ir veikia teisėtai nuo 1981 metų. TÄ pripažino ir institucija priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ . PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad LAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-976/20I7 iÅ¡aiÅ¡kino, jog TarÅ¡os leidimų taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti tarÅ¡os leidimÄ , yra tam tikras mechanizmas, technika, bet ne teritorija, todėl iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja veiklÄ vykdė be privalomo tarÅ¡os leidimo ir Å¡ios iÅ¡vados pagrindu skirta ekonominė sankcija yra nepagrista ir neteisėta.

P. T. leidimų taisyklių 4.4 papunktį įrenginys - tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede iÅ¡vardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos terÅ¡imÄ ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o tuo atveju, jei teismui iÅ¡nagrinėjus skundÄ ir nusprendus jo netenkinti bei skundžiamo nutarimo nepanaikinti, skirtÄ ekonominę sankcijÄ sumažinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur dydžio ekonominė sankcija paskirta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnio 5 dalį. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, įmonė savo noru ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų, siekdama užkirsti keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu ir tai atsakovas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su skundžiamame nutarime nurodytų padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobÅ«džiu, jų priežastimis ir pasekmėmis bei į ginčui spręsti taikomÄ teisinį reglamentavimÄ ir į teisminę praktikÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, mano, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 2000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, o Aplinkos apsaugos įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslai atgrasyti Å«kio subjektÄ nuo naujų teisės pažeidimų ir užkirsti keliÄ jų padarymui gali bÅ«ti pasiekti paskiriant bendrovei mažesnę nei Å¡io įstatymo sankcijose nustatytÄ minimaliÄ baudÄ .

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (e. b. l. 62-65, I tomas). Nurodė, kad pareiÅ¡kėja savo veiksmais laikydama atliekas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 19 straipsnio 1, 2 dalis, 192 straipsnio 2 dalį, TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktÄ . 2019 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjai buvo suraÅ¡ytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (13.15)-l už pažeidimus, numatytus Ä®statymo 55 straipsnio 3 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje dėl Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo neturint tarÅ¡os leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, bei dėl nepavojingųjų atliekų laikymo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, o 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai skirta ekonominė sankcija - 2000 eurų dydžio bauda.

Departamento nuomone, juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktinės aplinkybės įvertintos tinkamai ir tinkamai pritaikytas įstatymas, skiriant ekonominę sankcijÄ , laikytasi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos skyrimo tvarkos, tad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, ekonominė sankcija pastarajai buvo skirta už pažeidimus, numatytus Ä®statymo 55 straipsnio 3 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje, tai yra dėl Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo, neturint tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (tarÅ¡os leidimo), kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, bei dėl nepavojingųjų atliekų laikymo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis.

PareiÅ¡kėja, eksploatavo (naudojo) Å«kinės veiklos objektÄ - žemės sklypÄ , kuriame vykdė Å«kinę veiklÄ (neteisėtai laikė 3834,2 tonas nepavojingų atliekų), neturėdama tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, tarÅ¡os leidimo ar kito leidimo. Å iÄ aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiÅ¡kėjos įgaliotas atstovas M. G., paaiÅ¡kindamas, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jokia Å«kinė veikla nevykdoma, tik laikinai laikomos nepavojingos atliekos, tarÅ¡os leidimo pareiÅ¡kėja neturi.

Be to, žemės sklypo, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita; naudojimo bÅ«das: naudingų iÅ¡kasenų teritorijos. Todėl Å¡iame žemės sklype negali bÅ«ti vykdoma jokia kita veikla, iÅ¡skyrus veikla, susijusi su naudingomis iÅ¡kasenomis. Be to, pareiÅ¡kėja prieÅ¡ pradėdama eksploatuoti (naudoti) Å«kinės veiklos objektÄ ir vykdyti jame Å«kinę veiklÄ , privalėjo įstatymų numatyta tvarka gauti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , tarÅ¡os leidimÄ ar kitÄ leidimÄ .

Vien pareiÅ¡kėjos argumentas, jog iÅ¡vada, kad TarÅ¡os leidimų taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti tarÅ¡os leidimÄ , yra tam tikras mechanizmas, technika, bet ne teritorija, ir neva kurio pagrindu skirta ekonominė sankcija yra nepagrįsta ir neteisėta, nedaro sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, atvirkščiai įrodo, kad nustatytos juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo aplinkybės nesuteikė teisinio pagrindo nepriimti sprendimo.

Todėl teigia, kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai skirta ekonominė sankcija. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad vien tik simbolinės, patraukto juridinio asmens pageidavimus tenkinančios baudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ekonominei sankcijai keliamų tikslų. Skiriama bauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ baudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tuo labiau, jog, pateikdama skundÄ pareiÅ¡kėja tvirtina, kad paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, galimai per didelė, tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrindė - nepateikė įrodymų apie sunkiÄ finansinę padėtį, įsiskolinimus ir panaÅ¡iai. Kita vertus, atsižvelgiant į Ä®statymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodytos sankcijos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai buvo paskirta nedidelė bauda. Todėl Departamento nuomone, 2000 eurų ekonominė sankcija pareiÅ¡kėjai už padarytus pažeidimus paskirta pagrįstai.

Skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti paskirtÄ baudÄ , todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti Ä®statymo 52 straipsnio nuostatas. Papildomai pareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 30 d. raÅ¡te teismui nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN15-1 (pridedama), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. kovo 10 d.

įpareigota paÅ¡alinti laikomas nepavojingas atliekas iÅ¡ žemės gelmių iÅ¡teklių gavybai iÅ¡sinuomoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo metu nustatyta, kad sandėliuotos statybinės atliekos paÅ¡alintos ir įmonė įvykdė duotÄ privalomÄ jį nurodymÄ . IÅ¡ patikrinimo akto Nr. PA-26-85 bei prie jo pridėtos nuotraukos matyti, jog betono laužas nėra ir nebuvo pavojingos atliekos, o jis buvo tik laikinai sudėtas iki susmulkinimo proceso.

Å iuo metu laužas susmulkintas ir aikÅ¡telėje nesandėliuojamos jokios atliekos ar laužas. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai, atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės bazės, esančios „(duomenys neskelbtini)“, neplaninį, patikrinimÄ , nustatė, jog įmonė atliekas laiko (sandėliuoja) ne tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje 0,3679 ha ploto „(duomenys neskelbtini)“ telkinio gamybinės teritorijos vietoje, tai yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, o gretimame, iÅ¡ valstybės, žemės gelmių iÅ¡teklių gavybai, iÅ¡sinuomotame 14,20 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bei kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo bÅ«das: naudingų iÅ¡kasenų teritorijos, tai yra atliekos laikomos už įrenginio ribų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturint tarÅ¡os leidimo, kai, vadovaujantis TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktu, reikia turėti tarÅ¡os leidimÄ .

Be to, nustatė, kad pagal gaminių, pakuočių ir atliekų informacinėje sistemoje esančiÄ III ketvirčio suvestinę (bÅ«senos data 2018 m. lapkričio 6 d.) laikomų atliekų likučiai buvo 3834,2 tonos. Buvo konstatuota, kad tokiais savo veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Ä®statymo 19 straipsnio 1, 2 dalis, 192 straipsnio 2 dalį, TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktÄ . 2019 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suraÅ¡ytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (13.15)-1 už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje dėl Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo neturint tarÅ¡os leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, bei dėl nepavojingųjų atliekų laikymo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis (e. b. l. 66-73, 12-12, 74-77, 123-125, I tomas).

Ä® Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos įgaliotas atstovas M. G. paaiÅ¡kino, kad įmonė žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir kurį įmonė valdo nuomos sutarties pagrindu, tik laikinai laiko nepavojingas atliekas, Å¡iame žemės sklype jokia Å«kinė veikla nevykdoma, nurodė, kad tarÅ¡os leidimo įmonė neturi. Ūkinę veiklÄ , susijusiÄ su nepavojingų atliekų trupinimu, tvarkymu, įmonė iÅ¡skirtinai vykdo tik žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir Å¡iame žemės sklype Å«kinei veiklai vykdyti, objektui naudoti įmonė turi tarÅ¡os leidimÄ .

Iki Å¡ios dienos įmonė ėmėsi veiksmų ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra likęs perpus mažesnis kiekis nepavojingų statybinių atliekų nei jame buvo patikrinimo metu. Atliekos yra dalimis perkeliamos iÅ¡ žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tvarkymui (e. b. l. 123-125, I tomas). PareiÅ¡kėjos advokatas G. D. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka, jog įmonė pažeidė Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes prieÅ¡ pradėdamas veiklÄ Å«kinės veiklos objektas privalo gauti Å«kinės veiklos leidimÄ , o įmonė tokį leidimÄ turi.

Be to, nesutinka, jog įmonė pažeidė Ä®statymo 192 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, jo manymu, kaltinimas pagal šį straipsnį yra nesusipratimas, kadangi straipsnyje yra nurodoma apie draudimÄ eksploatuoti įrenginį, jo dalis ar kelis įrenginius, jei neturi tarÅ¡os leidimo. Ä®monės įrenginys (trupinimo linija), esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:38, naudojamas ir veikia teisėtai nuo 1981 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duotas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-32/2005, kuriame nurodyta, kad įmonės gamybinėje bazėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, gaminama įvairių frakcijų smėlis, žvirgždas, skalda, vykdomas statybinių bei griovimo atliekų smulkinimas stacionariame statybinių atliekų smulkinimo įrenginyje (e. b. l. 14-55, 78-119, I tomas).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , Departamentas 2019 m. vasario 14 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.15)-1, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskyrė 2000 Eur baudÄ už Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimÄ (Ä®statymo 50 str. 1 d. 1 p., 51 str., 78 str. 5 d.), (e. b. l. 1-4, 126-130, I tomas). PareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtu nutarimu bei paskirtos sankcijos dydžiu.

Teigia, kad įmonė žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jokia Å«kinė veikla nėra vykdoma, jame tik laikinai laikė nepavojingas atliekas, t.y. sandėliavo žvyrÄ ir smėlį, betonÄ , kuris sutrupinamas tolesnei gamybai naudojant įrenginį - trupinimo linijÄ , esančiÄ Å¾emės sklype, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir iÅ¡vežamas, parduodamas. TarÅ¡os leidimo sklypui, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturi. Taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu sandėliuotos statybinės atliekos paÅ¡alintos.

Be to, pareiÅ¡kėja praÅ¡o netenkinus praÅ¡ymo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ , sumažinti paskirtÄ baudÄ , kadangi ji yra neproporcinga ir neprotinga. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad atliekų laikymas - naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir Å¡alinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, iÅ¡skyrus laikinÄ jį laikymÄ atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. To paties įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodyta, jog laikinasis atliekų laikymas - pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius, o nepavojingųjų atliekų - ne ilgiau kaip vienus metus Å¡ių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruoÅ¡iant atliekas iÅ¡vežti į atliekų naudojimo ar Å¡alinimo įrenginį.

Ä®renginys _ stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priede iÅ¡vardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos terÅ¡imÄ ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad apdorojamos atliekos (naudojamos ar Å¡alinamos, įskaitant paruoÅ¡imÄ naudoti ir Å¡alinti) ir (ar) laikomos atliekos, iÅ¡skyrus atvejus, kai vadovaujantis TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ .

LR aplinkos apsaugos 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieÅ¡ pradėdami eksploatuoti Å«kinės veiklos objektus ir vykdydami Å«kinę veiklÄ , privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimÄ . To paties įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija turi teisę eksploatuoti įrenginį, nurodytÄ TarÅ¡os leidimų taisyklėse, tik turėdamas galiojantį TarÅ¡os leidimÄ ir jame nustatytomis sÄ lygomis.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėja žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir kurį įmonė valdo nuomos sutarties pagrindu, laikinai laikė nepavojingas atliekas iki kol jas perkėlė tvarkymui į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo bÅ«das: naudingų iÅ¡kasenų teritorijos (e. b. l. 76-77, I tomas).

Å ias aplinkybes patvirtino įgaliotas atstovas M. G.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalimi, laikinasis nepavojingų atliekų laikymas yra Å¡ių nepavojingų atliekų laikymas jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruoÅ¡iant atliekas iÅ¡vežti į atliekų naudojimo ar Å¡alinimo įrenginį. Nagrinėjamu atveju nepavojingos atliekos nesusidarė jų laikymo vietoje iki jų surinkimo, jas įmonė priėmė (surinko) iÅ¡ kitos Å«kinės veiklos ir laikė (sandėliavo) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tarÅ¡os leidimo žemės sklypui (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), kai vadovaujantis TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktu, reikia turėti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ .

Ä®monė, prieÅ¡ pradėdama eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ , - žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir vykdyti jame Å«kinę veiklÄ , privalėjo įstatymų nustatyta tvarka gauti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , tarÅ¡os leidimÄ ar kitÄ leidimÄ arba įrenginį įregistruoti (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju įmonė, eksploatavo ir vykdė Å«kinę veiklÄ (laikė nepavojingas atliekas) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kaip nustatyta, neturėdama bent vieno iÅ¡ minimų leidimų.

Ä®monė turi tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Å«kinei veikiai vykdyti tik žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monės įrenginys (trupinimo linija), esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė pareiÅ¡kėjo atstovas, naudojamas ir veikia teisėtai nuo 1981 metų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nustatyta, kad atliekos buvo laikomos už įrenginio ribų.

Be to, nustatyta, kad pagal gaminių, pakuočių ir atliekų informacinėje sistemoje esančiÄ III ketvirčio suvestinę laikomų atliekų likučiai buvo 3834,2 tonos. Taigi, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturint tam teisės buvo laikoma daugiau kaip 25 tonos nepavojingų atliekų. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: pareiÅ¡kėjos atstovų paaiÅ¡kinimai, juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (13.15)-1, 2018-11-07 Patikrinimo aktas Nr. (13.2)-LT1-152 (e. b. l. 66-73, 123-125 I tomas).

Nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjos atstovo M. G. argumentas, kad nepavojingų atliekų laikymas nėra Å«kinė veikla. Pagal įstatymÄ Å«kinė veikla - Å«kinė ir kitokia veikla, Å¡iuo atveju, atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , iÅ¡vežimas, eksportas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ (Ä®statymo 1 straipsnio 12, 31 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalį, įrenginys yra stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede iÅ¡vardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos terÅ¡imÄ ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

Todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo atstovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjai nurodytas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalį yra tiesiog nesusipratimas, kadangi straipsnyje yra nurodoma apie draudimÄ eksploatuoti įrenginį, jo dalis ar kelis įrenginius, jei neturi tarÅ¡os leidimo. Kaip minėta, įmonė turi tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Å«kinei veikiai vykdyti tik žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, o žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturi aukščiau minimų bent vieno iÅ¡ leidimų.

Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutarimÄ . Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis nustato, jog Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint tarÅ¡os leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi bÅ«ti įregistruotas, užtraukia baudÄ nuo 600 iki 1400 eurų, o to paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nepavojingų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , iÅ¡vežimas ar eksportas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir (ar) vežama tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ 25 tonų ir didesnis nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudÄ nuo 2000 iki 5000 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, kai juridinio asmens padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis Å¡io įstatymo straipsnius, skiriama bauda pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnį iÅ¡ pažeidimÄ . Å iuo konkrečiu atveju sunkesnis pažeidimas yra numatytas 78 straipsnio 5 dalyje. Todėl remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėjai buvo skirta Å¡iuo atveju minimali įstatyme numatyta 2000 Eur bauda. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonė savo noru ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų, siekdama užkirsti keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu, atsakovas tai pripažino pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo sumažinti jai paskirtos baudos dydį, nurodydama, kad 2000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, o Aplinkos apsaugos įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslai atgrasyti Å«kio subjektÄ nuo naujų teisės pažeidimų ir užkirsti keliÄ jų padarymui gali bÅ«ti pasiekti paskiriant bendrovei mažesnę nei Å¡io įstatymo sankcijose nustatytÄ minimaliÄ baudÄ . Pažymėtina, kad skiriant ekonominę sankcijÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai buvo paskirta minimali įstatymo nustatyta bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog nustačius, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ .

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrinantis teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas proporcingumo principÄ , yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija), teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

AnalogiÅ¡kus teisingumo ir proporcingumo principų santykio aiÅ¡kinimus yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuo teisingumo principo neatskiriamo proporcingumo principo esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ . Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas proporcingumo principo taikymÄ , yra nurodęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų teisinės atsakomybės, todėl bÅ«tina rasti balansÄ tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė paskirti ekonominę sankcijÄ nuo dviejų tÅ«kstančių eurų iki penkių tÅ«kstančių eurų. To paties įstatymo 52 straipsnyje yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis).

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimÄ juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų, siekdamas užkirsti keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, konkretus baudos dydis nustatomas pagal Å¡io įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytÄ minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas Å¡io straipsnio 1 dalyje.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo nurodytÄ lengvinančiÄ aplinkybę (kad įmonė savo noru ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų, siekdama užkirsti keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu), pareiÅ¡kėjai buvo paskirta minimali įstatymo nustatyta bauda – 2000 Eur.

Teismo vertinimu aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja pripažino teisės pažeidimÄ bei, kad sandėliuotos statybinės atliekos paÅ¡alintos ir įmonė įvykdė duotÄ atsakovo privalomÄ jį nurodymÄ (iki 2019 m. kovo 10 d. turėjo paÅ¡alinti pažeidimÄ ), nesudaro teisinio pagrindo taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai paskyrė įstatymo nustatytÄ minimaliÄ 2000 Eur ekonominę sankcijÄ , teisingai įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes, įvertinęs pažeidimo mÄ stÄ bei visas lengvinančias aplinkybes.

Paskirta ekonominė sankcija neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, atitinka proporcingumo kriterijų. Teismas pažymi, kad padaryto pažeidimo mastas yra pakankamai didelis ir nors pažeidimo laikotarpis po pažeidimo nustatymo neilgas, pareiÅ¡kėjas ėmėsi priemonių pažeidimo paÅ¡alinimui, pripažino teisės pažeidimÄ , tai nesudaro pagrindo paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė Liudmila Zaborovska