2023-08-10 Nr. BB-5338-1-01-1-07089-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3581/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07089-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. D. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad D. D. dalyvavo O. B. suburtoje organizuotoje grupėje, tačiau neįvardijo, kuo pasireiškė O. B. veiksmai buriant organizuotą grupę, kokiais būdais kiti asmenys tapo jos nariais, koks vaidmuo jiems buvo nustatytas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad O. B. sudarė veikų planą, su organizuotos grupės nariais aptarė dokumentų klastojimo ir sukčiavimo įgyvendinimo aplinkybes, būdą, vietą ir laiką, nepagrįsta bylos medžiaga. Teismai neaptarė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, koks O. B. sudarytame plane vaidmuo buvo numatytas konkretiems bendrininkams, kokios buvo bendrininkų veiksmų ribos; nusikalstamų veiksmų plano egzistavimas – tik teismų spėjimas. Teismai savo procesiniuose sprendimuose nenurodė jokių įrodymų, kuriais įrodytas nusikalstamos veikos plano turėjimas, neaptartas bendrininkų organizuotumo lygis. Taip padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Teismai nevertino kiekvieno iš bendrininkų, iš jų ir D. D., subjektyvaus suvokimo, kad priklauso organizuotai grupei, suburtai nusikaltimams daryti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad D. D. bendravo tik su O. B., o su K. P., L. I. ir I. S. nebuvo pažįstami, taigi D. D. tik gaudavo iš O. B. duomenis apie pageidaujančius gauti paskolas asmenis ir atlikdavo veiksmus šių asmenų vardu tam, kad būtų gauti kreditai, D. D. nesuvokė dalyvaujantis organizuotos grupės veikloje. Nesant organizuotos grupės požymio, turi būti peržiūrimas ir bausmės skyrimas nuteistajam D. D. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo visų organizuotos grupės požymių (padarė BK 25 straipsnio 3 dalies pažeidimą), o D. D. dalyvavimą organizuotoje grupėje grindė tik spėjimais, D. D. ir jo gynėjo apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017). Kasatoriaus teiginiai dėl nuteistajam D. D. neteisingai paskirtos bausmės nepagrįsti teisiniais argumentais, patvirtinančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taikymą ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymą, kasaciniame skunde netinkamas bausmės paskyrimas yra siejamas tik su veikų padarymu organizuota grupe inkriminavimo netinkamumu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato I. B. kasacinį skundą. Šiame kasaciniame skunde buvo nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. D. dalyvavo O. B. suburtoje organizuotoje grupėje, kad buvo sudaromi nusikalstamų veiksmų planai ir vyko jų aptarimai, apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos, nepagrindžiant jų bylos medžiaga, prieštaraujant kitoms šio teismo išvadoms. D. D., gaudamas duomenis vien iš O. B. apie pageidaujančius gauti paskolą asmenis ir atlikdamas veiksmus šių asmenų vardu, nežinojo, kad jis priklauso kokiai nors grupei, juolab organizuotai. Teismai neatskleidė visų nusikalstamų veikų dalyvių organizuotumo lygio, nusikalstamos veikos padarytos, veikiant bendrininkų grupe. Šiame kasaciniame skunde pateikti argumentai, dėl kurių jau pasisakė teisėjų atrankos kolegija, yra didžiąja dalimi analogiški kasacinio skundo, kurio priėmimo klausimas yra sprendžiamas šia nutartimi, argumentams.

Kasaciniame skunde tiek netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (BK 25 straipsnio 3 dalis), tiek baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis) grindžiami teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu. D. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos). Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus baudžiamojoje byloje, atskleidė visų bendrininkų veiksmų pobūdį, kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje turinį, tarpusavio veiksmų koordinavimo laipsnį, bendravimo intensyvumą, pasiskirstymo užduotimis pobūdį, argumentavo ir objektyviųjų, ir subjektyviųjų požymių, lemiančių bendrininkų grupę pripažįstant organizuota, buvimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas aptarė veikimo organizuota grupe požymius, kiekvieno iš jos dalyvių, iš jų ir D. D., veikų apimtį darant bendras nusikalstamas veikas atitinkamai nuosprendžio 66–68, 74–77, 88–90, 100–104, 122–125 lapuose. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. D. vaidmenį organizuotoje grupėje, atskleidė jo indėlį į bendros nusikalstamos veikos padarymą (97 nutarties punktas), didesnį organizuotumo lygį, lyginant su paprasta bendrininkų grupe (103 nutarties punktas), apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. D. veikos apimtį organizuotoje grupėje, vertino tiek jo parodymus, tiek apžiūros protokolą dėl D. D. banko sąskaitos išrašo, duomenis apie prisijungimus prie elektroninio banko, kt. įrodymus (66 nutarties punktas), nurodė, kodėl paneigiama D. D. versija dėl kito asmens, neva klastojusio dokumentus ir atlikusio visus veiksmus, susijusius su vartojimo kreditų neteisėtu išdavimu (nutarties 61–63 punktai). Kasaciniame skunde nenurodomi teisiniai argumentai, kuriais būtų teisės taikymo aspektu kvestionuojamos teismų išvados dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo, neteisingos bausmės skyrimo, dėl kurių reikėtų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (BK 25 straipsnio 3 dalis) kasaciniame skunde grindžiamas nustatytų bylos aplinkybių neigimu, taip pat nenurodoma, nesukonkretinama, kaip buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. D. kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas