ae32f2a4-9cce-4e72-a34b-beb2b754ff26 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-2795-1017/2018 Teisminis proceso Nr. 1-01-1-22025-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 2.10.1; 2.10.11 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant V. M., Ž. K., L. S., dalyvaujant prokurorėms I. G. ir O. L., asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, gynėjui advokatui K. R., jo atstovei pagal įstatymÄ â€“ mamai R. L., teismo psichiatrei ekspertei R.

D., specialistui G. D., teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymÄ M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi – konstruktoriumi, neteistam, n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla su nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kuriame buvo nurodyta, kad M. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2016 m. gegužės 9 d., nuo 9.04 val. iki 9.07 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklÄ Yamaha (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Vilniuje, Pylimo g. link Pamėnkalnio g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir važiavo Å¡aligatviu per marÅ¡rutinio transporto sustojimÄ â€žVingriai“, taip pat(duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu pėstiesiems einant Å¡aligatviu, važiavo Å¡aligatviu per marÅ¡rutinio transporto sustojimÄ â€žReformatų stotelė“ iki sankryžos su Klaipėdos g., bei važiuodamas J.

T.-V. g. link A. G. g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu Å¡aligatviu einant pėstiesiems, juo važiavo iki įvažiavimo į(duomenys neskelbtini) kiemo, kol atsitrenkė ir apgadino tarnybinį policijos automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu bÅ«du M. L. vieÅ¡oje vietoje M. L. savo įžūliu elgesiu kėlė grėsmę bei iÅ¡gÄ stį pėstiesiems, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teisiamojo posėdžio metu M. L. nebuvo leista teikti paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-44/2018 pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl psichikos bÅ«klės su M. L. negalima atlikti ikiteisminio tyrimų veiksmų, jis negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, taip pat teisiamojo posėdžio metu dalyvavusios teismo psichiatrės ekspertės R. D. paaiÅ¡kinimus, kad M.

L. apklausa teisme ir jo dalyvavimas teisiamajame posėdyje yra nerekomenduojamas. Tokiu bÅ«du teismas siekė nepakenkti M. L. psichikos sveikatos bÅ«klei ir apsaugoti jį nuo galimų neigiamų dalyvavimo teisme bei apklausoje pasekmių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas iki teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo M. L. nurodė, kad 2016 m. gegužės 8 d., vakare, tėvų namuose kilus konfliktui, buvo iÅ¡kviesta policija. Atvykę policininkai prieÅ¡ jį panaudojo dujas, elektroÅ¡okÄ . Sulaikymo metu jis nebenorėjo, kad prieÅ¡ jį bÅ«tų naudojamas fizinis smurtas, nusprendė sprukti nuo Å¡ių.

IÅ¡bėgo iÅ¡ namų, nubėgo prie automobilio Lexus, sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti iÅ¡ kiemo (duomenys neskelbtini). Važiuojant iÅ¡ kiemo link pagrindinės DÅ«kÅ¡tų g., iÅ¡girdo Å¡Å«vių garsus ir pajuto, kaip viena kulka pataikė į automobilio galinių deÅ¡inių durelių stiklÄ . TÄ vakarÄ automobiliu pabėgo nuo policininkų iÅ¡ namų, nuvažiavo iki Jeruzalės mikrorajono. Paliko automobilį aikÅ¡telėje daugiabučio namo kieme ir pėsčiomis nuėjo iki savo garažo ŽirmÅ«nuose, kur praleido naktį.

Kitos dienos ryte pasiėmęs motociklÄ važiavo į Lazdynų ligoninę, kad medikai iÅ¡trauktų iÅ¡ kÅ«no adatas po elektroÅ¡Å«vių. Važiavo motociklu Yamaha XTR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Olandų g., be apsauginio Å¡almo ir pastebėjo per veidrodėlį iÅ¡ paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais Å¡viesos ir garso signalais. Labai iÅ¡sigando, nes nenorėjo patirti daugiau smurto savo atžvilgiu ir nutarė nestoti policijos automobiliui, galvodamas sustoti ten, kur bus daugiau žmonių.

Kur tuo metu ir kokiomis gatvėmis jis važiavo, t. y. bėgo nuo policijos, dabar tiksliai negali pasakyti. Gali pasakyti, kad persekiojimas nuo Olandų g. iki jo sustabdymo vietos Tumo – Vaižganto g. užtruko apie 10 min. Prisimena, bėgdamas nuo policijos automobilio važiavo šaligatviu, bet atsargiai, gal 5 km/val. greičiu. Matė, kad šaligatviu eina pėstieji, todėl pro šiuos važiavo atsargiai, nekeldamas šiems grėsmės. Matydamas, kad nepabėgs nuo policininkų ir nenorėdamas rizikuoti savo sveikata, kadangi važiavo be šalmo, nutarė sustoti.

Jam sustojus motociklu ant įvažiavimo į kiemÄ Tumo – Vaižganto g., į jo vairuotÄ motociklÄ stuktelėjo policijos automobilis ir tuo metu motociklas nuvirto ant Å¡ono, o jis pasidavė pribėgusiam policininkui. Po to prieÅ¡ jį policininkai vėl naudojo fizinį smurtÄ , naudojo elektroÅ¡okÄ (1 t., b. l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas M. L. nurodė, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai, gailisi. 2016 m. pavasarį, po konflikto namuose, dabar negali pasakyti tiksliai dienos, bet sekančiÄ dienÄ vairavo motociklÄ Yamaha, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustojo stabdomas policijos pareigÅ«nų, bet sulaikius jį, jam teismas paskyrė administracinę nuobaudÄ už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kad jam policija dėl Å¡io pažeidimo dar iÅ¡kėlė baudžiamÄ jÄ bylÄ , jis to nežinojo. Kiek buvo kviečiamas į administracinės bylos nagrinėjimÄ teisme, jis visuomet atvykdavo. Po Å¡io padaryto pažeidimo jis gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). BÅ«damas namuose, su tėvais nebendravo dėl depresijos ir negalėjo bendrauti normaliai dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės. Nieko nenorėjo, buvo atsiribojęs nuo pasaulio, kol 2017 m. liepos mėn., kilus namie konfliktui, jį nuvežė į naujos Vilnios psichiatrijos ligoninę, kur gydėsi apie 3 savaites.

IÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės kreipėsi pas psichiatrÄ G. D.. Pas šį psichiatrÄ gydėsi nuo 2015 m. rudens, ketina ir toliau pas jį gydytis, norėtų gauti darbÄ pagal specialybę. Yra baigęs bakalauro studijas, dirbo inžinieriumi (1 t., b. l. 139). Teisiamojo posėdžio metu M. L. gynėjas paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės tokias pačias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kokias M. L. nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 74-76). Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertė R.

D. nurodė, kad, atliekant ekspertizę, buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų parodymai, M. L. žodžiai, jo pasakojimai apie savijautÄ , medicininių dokumentų kortelių įraÅ¡ai, pagal kuriuos nustatyta, kad M. L. lankėsi pas psichiatrus iki byloje nagrinėjamo įvykio. 2016 m. gegužės 9 d. jam buvo nustatyta diagnozė – bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų. Ä®vykio dienÄ jis buvo konsultuotas greičiausiai to paties psichiatro G. D.. Nustatytas sutrikimas ir pateisina jo neadekvatų elgesį, blaÅ¡kymÄ si.

Å ie psichoziniai iÅ¡gyvenimai tai sÄ lygojo. M. L. sutrikimas yra tokio pobÅ«džio, kad manijos, itin pakilios nuotaikos epizodai be kritikos, kai daug ko veikiama negalvojant apie pasekmes, kaitaliojasi su depresijos epizodais. Nuotaikų svyravimai po nagrinėjamo įvykio jam buvo apraÅ¡yti. Tuo metu M. L. buvo nustatyta manija su psichoze, o vėliau pasikeitė į depresinį sutrikimÄ . Gydymas buvo nenuoseklus – 2016 m. birželio 16 depresinė simptomatika, o po to 2017 m. liepos mėnesį gydytas Psichiatrijos ligoninėje vėl su psichoziniu simptomu.

Kliedesiai prieÅ¡ tėvÄ , gÄ sdinimas nužudyti. Jam nustatytas dar labiau neadekvatus elgesys, dar labiau iÅ¡reikÅ¡ta psichozinė simptomatika. Ir po Å¡ito stacionarinio gydymo radome medicinos dokumentuose įraÅ¡us, kad jis buvo konsultuotas psichiatro 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir tų pačių metų rugpjūčio 24 d. Ekspertizė daryta 2018 m. kovo – balandžio mėn. M. L. nuoseklaus gydymo nėra, sutrikimas yra svyruojantis ir nuotaikų svyravimui yra bÅ«tinas pastovus medikamentinis gydymas.

Yra tam tikri vaistai, kurie normalizuoja nuotaikÄ ir nėra tokių iÅ¡reikÅ¡tų svyravimų, kurie sukeltų tokius neadekvačius elgesius, negalėjimÄ socializuotis ir gyventi. Todėl ir buvo rekomenduotos priverčiamosios medicinos priemonės. Ekspertizės metu mes matė, kad manijos jau nebebuvo, psichozės irgi, tačiau buvo stebimas tas pats iÅ¡liekantis sutrikimas su depresine simptomatika. Tai nėra ta paprasta depresija, kurios metu žmogus galėtų atsakyti už savo veiksmus, suprasti savo veiksmų esmę, reikÅ¡mę jų ir juos valdyti.

Tai sutrikimas su iÅ¡liekančias pastoviais mÄ stymo sutrikimais. Sutrikimai bÅ«dingi lėtiniam psichikos sutrikimui. M. L. yra bÅ«tinas gydymas. Gydantys psichiatrai stebėtų jį nuolat (2 t., b. l. 37-38). Teisiamojo posėdžio metu specialistas G. D. paaiÅ¡kino, kad jam yra žinomas M. L., jį pradėjo konsultuoti 2015 m. Specialistas dirba psichiatru Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre ir privačiai. M. L. 2015 m. buvo depresijos bÅ«senoje, klasikiniai simptomai, pradėtas gydymas antidepresantais. 2016 m. pavasarį jis buvo pakilios bÅ«senos, sujaudintas, tuomet pradėjo daužyti baldus, sudaužė televizorių, atėjus policijai, Å¡oko iÅ¡ antro aukÅ¡to ir iÅ¡važiavo, kai jį surado, jis pats pasisakė, kad jis ten buvo.

Jam buvo nustatytas bipolinis sutrikimas. Jei nors kartÄ buvo nustatyta pakilumo fazė, konstatuojamas bipolinis sutrikimas. Depresija yra bipolinio sutrikimo fazė, manijos bÅ«na retesnės, o depresijos kartojasi ir kartojasi, gydymas kitoks. M. L. bÅ«sena 2016 m. gegužės mėnesį buvo audringa, jis daug nuveikė darbelių, važinėjo po miestÄ su motociklu. 2016 m. gegužės mėnesį jo bÅ«sena buvo klasikinė, tai manijos bÅ«sena, psichozės nekonstatavo, pakeičiau diagnozę į bipolinį sutrikimÄ .

Skirtų vaistų jis nevartojo, bÅ«sena pasikeitė vėl į depresijÄ , jam vėl buvo nebereikalingi vaistai. 2016 m. gegužės 9 d. įvykių metu jis negalėjo valdyti savo veiksmų, buvo manijos bÅ«sena, elgesys buvo liguistas, jis negalėjo suprasti, kÄ daro. Po 2016 m. gegužės mėnesio bÅ«sena buvo nestabili – 2016 m. liepos 5 d. buvo iÅ¡raÅ¡yti antidepresantai ir stabilizatorius, tada M. L. atvyko tik 2016 m. rugsėjo 16 d., nors jam buvo paskirta ateiti liepos 11 d. Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d.

M. L. pas jį nesilankė, vėliau apsilankė 2018 m. rugpjūčio 8 d., metus laiko buvo dingęs, sakė, kad gerai jautėsi. Po 2017 m. liepos 23 d. ligonines nevartojo jokių vaistų. Å iais metais jis daugiau nesilankė, jam specialistas nustatė remisijos bÅ«senÄ , bÅ«sena stabili. M. L. tėvai labai rÅ«pinasi jo bÅ«kle, jis pats viskÄ suvokia, pripažįsta ligÄ , nėra nusiteikęs prieÅ¡ gydymÄ , su juo galima susitarti, kad, esant poreikiui, kreipsis į medikus. Paprastai asmeniui manija bÅ«na 3 kartus per gyvenimÄ , po trečio karto asmuo suvokia, kad be vaistų jis nebegali gyventi, kad vaistus reikės gerti visÄ gyvenimÄ .

M. L. manija buvo du kartus, nagrinėjamo įvykio metu ir po to 2016 m. liepos mėnesį, trečias kartas gali bÅ«ti bet kada. Tai gali bÅ«ti greitu metu, gali bÅ«ti ir po 20 metų, tai individualu ir niekas to prognozuoti negali. Jei bÅ«tų M. L. trečia manija, tikėtina sutartų su juo, kad gydysis visÄ gyvenimÄ , bet prievartos negali bÅ«ti, net priverstinis gydymas trunka apie pusmetį ar metus ir tada nutraukiama. Å iuo metu remisijos stadija, todėl gydymas netaikomas. M. L. jau metus laiko nevartoja vaistų, bet jo bÅ«klė stabili.

Jis nėra pavojingas visuomenei (2 t., b. l. 70-72). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. nurodė, kad su M. L. yra susiję keli įvykiai. Jis dirbo su kolega D. Č., per radijo stotį iÅ¡girdo kito kolegos praneÅ¡imÄ , kad jam Olandų gatvėje nestojo motociklas. Jie tuo metu buvo link Drujos gatvės. Pastebėjo didesniu nei leistinas greičiu pravažiuojantį motociklÄ . Motociklas pravažiavo važiuojamÄ ja kelio dalimi. Motociklininkas buvo be Å¡almo. Pradėjo vytis motociklÄ , jį stabdyti, bet motociklas nestojo.

Važiavo link Pylimo gatvės. Motociklas važiavo per draudžiantį eismÄ Å¡viesoforo signalÄ , Gedimino pr. grubiai pažeidinėjo taisykles, prie Užsienio reikalų ministerijos buvo žmonių, vaikščiojo žmonės Å¡aligatviais, o motociklas važiavo Å¡aligatviu. Motociklininkas kėlė grėsmę aplinkiniams ir labai didelę, tikrai neramiai važiavo. Å viesiu paros metu buvo važiavimas. Eismo intensyvumas buvo didelis. T. V. g., prie Užsienio reikalų ministerijos asmuo buvo sulaikytas.

PareigÅ«nai kelis kartus buvo privažiavę prie motociklo Å¡ono, per garsiakalbį buvo ne kartÄ raginta sustoti, buvo filmuota medžiaga iÅ¡ tarnybinio automobilio. Motociklo vairuotojas buvo neadekvatus, neaiÅ¡ku, kÄ kalbėjo, rėkavo nesuprantamus dalykus. Sulaikant reikėjo panaudoti antrankius, elektros Å¡okÄ . Motociklininkas atsitrenkė į kitÄ tarnybinį automobilį, jis to nematė. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 38). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.00 val., dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patruliu D.

Č.. Radijo ryÅ¡iu iÅ¡girdo, kad policijos ekipažui (duomenys neskelbtini), nestojo motociklas, kuris važiuoja link Drujos gatvės. Jie tuo metu buvo Polocko gatvėje ir pamatė, kad Olandų gatve link Drujos gatvės pravažiavo motociklas, persekiojamas policijos automobilio (duomenys neskelbtini). Jie taip pat pradėjo vytis šį motociklÄ . Motociklas iÅ¡ Olandų g. pasuko į Drujos gatvę ir važiavo link AuÅ¡ros Vartų gatvės. V. D. gatve, jie aplenkė ekipaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) ir toliau persekiojo motociklÄ .

Motociklas Drujos – AuÅ¡ros Vartų g. sankryžoje pasuko į deÅ¡inę ir toliau važiavo AuÅ¡ros Vartų gatve. Artėdamas link AuÅ¡ros Vartų – Bazilijonų g. sankryžos, motociklas įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, pravažiavo Å¡iÄ sankryÅ¾Ä važiuodamas prieÅ¡ingos krypties eismui skirta kelio puse. Motociklas nesustodamas toliau tęsė judėjimÄ Bazilijonų gatve link Pylimo gatvės. Bazilijonų – Pylimo g. sankryÅ¾Ä motociklas pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir toliau važiavo Pylimo gatve, įvažiuodamas į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ . (duomenys neskelbtini) pastatÄ , motociklas užvažiavo ant Å¡aligatvio ir važiavo Å¡aligatviu pro marÅ¡rutinio transporto stotelę.

Nei stotelėje, nei ant Å¡aligatvio pėsčiųjų tuo metu nebuvo. Nuvažiavęs nuo Å¡aligatvio, motociklas toliau važiavo Pylimo gatve. Pylimo – J. B. g. sankryÅ¾Ä motociklas pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. P. P. – J. B. g. sankryÅ¾Ä , motociklas užvažiavo ant Å¡aligatvio ir toliau važiavo Å¡aligatviu. Kai motociklas važiavo Pylimo gatvės Å¡aligatviu, Å¡aligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas kėlė grėsmę. Nuvažiavęs nuo Å¡aligatvio toliau motociklas važiavo Pylimo gatve ir įvažiavo į Pamėnkalnio gatvę.

IÅ¡ Pamėnkalnio gatvės, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, motociklas įvažiavo į Stulginskio gatvę, iÅ¡ Stulginskio gatvės, taip pat degant raudonam Å¡viesoforo signalui, pasuko į kairę ir įvažiavo į Gedimino prospektÄ . V. G. prospektu link J. T.-Vaižganto gatvės, Gedimino pr. – Vasario 16-osios g. sankryÅ¾Ä motociklas pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Gedimino pr. – J. T.-Vaižganto g. sankryžoje, taip pat degant raudonam Å¡viesoforo signalui, motociklas pasuko į deÅ¡inę, į J.

T.-Vaižganto gatvę, ir įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio. Å aligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas, važiuodamas Å¡aligatviu, kėlė grėsmę. Ar pėstieji traukėsi nuo motociklo, nepastebėjo, kadangi J. T.-Vaižganto gatvėje buvo daug automobilių, kurie užstojo vaizdÄ . Važiuodamas Å¡aligatviu palei (duomenys neskelbtini) pastatÄ , motociklas virto ir motociklo vairuotojas nukrito (b. l. 18-19).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Č. nurodė, kad jis su kolega stovėjo su tarnybiniu automobiliu, kai buvo praneÅ¡imas, kad nestojo motociklas ir kaip tik tas motociklas pravažiavo pro juos. Jie pradėjo vytis. Ä®vykis įvyko ryte, piko metu, eismas buvo intensyvus. Motociklas važiavo Olandų - Drujos - Pylimo – Bazilijonų - T. V. g. Tai greičiau, tai lėčiau važiavo. Buvo liepta sustabdyti motociklÄ , bet vairuotojas tik per petį pasižiÅ«rėdavo ir vėl atsiradus galimybei didino greitį ir bėgo toliau.

Motociklas važiavo per Å¡aligatvius, kuriuose buvo pėsčiųjų (Pylimo g., prie Halės turgaus), pro autobusų stotelę Pylimo gatvėje važiavo, per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ važiavo. Kur galėjo, motociklininkas važiavo greičiau, kur negalėjo – pristabdydavo. Buvo tikrai pavojingas važiavimas. Jis važiavo tiesiai, o pėstieji traukėsi į Å¡onus. Motociklo vairuotojo elgesys kėlė grėsmę asmuo aplinkiniams, iki nelaimės nedaug trÅ«ko. Galiausiai motociklininkas pargriuvo ir vairuotojÄ pareigÅ«nai sulaikė.

Buvo panaudotas elektroÅ¡okas, asmuo stangrino rankas, nesidavė sulaikomas (2 t., b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta K. Å . nurodė, kad įvykis įvyko seniai. Ji važiavo troleibusu namo ir pamatė, kad autobusams skirta juosta prieÅ¡ais troleibusÄ atvažiuojantį motociklÄ . Troleibusas sustojo, tada motociklo vairuotojas pavažiavo Å¡aligatviu. Liudytoja važiavo nuo Centro poliklinikos link Savanorių prospekto, o motociklas važiavo autobusams skirta eismo juosta į liudytojÄ , iÅ¡ paskos važiavo policija.

Iš pradžių motociklas važiavo keliu, po to, kai jam trukdė troleibusas, jis užvažiavo ant šaligatvio. Tai buvo už Centro poliklinikos. . Dėl to troleibusui reikėjo pristabdyti. Kai motociklas užvažiavo ant šaligatvio, matėsi, kad šaligatviu ėjo žmonės, visi atsisuko žiūrėti, kas ten vyksta, bet kad ant kažko užvažiuotų, tikrai to nematė. Motociklininkas apvažiuodavo žmones, laviravo tarp žmonių. Žmonės automatiškai saugodamiesi irgi pasitraukdavo, bet ir jis žmones apvažiavo.

Matė trumpÄ atkarpÄ . Visi troleibuse buvo nustebę, nes važiuoja prieÅ¡ais motociklininkas ir dar policija, buvo įdomu, kas čia darosi, tai atkreipė žmonių dėmesį. Nežino, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, mano, jog normaliu. Stotelėje stovėjusių žmonių reakcijos nepastebėjo. Toks motociklininko elgesys kėlė grėsmę visiems ir jam pačiam. Jis važiavo prieÅ¡inga eismo juosta, jis galėjo atsitrenkti į kitus automobilius ir kai užšoko ant Å¡aligatvio, tai buvo ir bordiÅ«ras, ir medžiai, galėjo pats susižaloti.

Liudytoja, pamačiusi motociklininkÄ , iÅ¡sigando, buvo nustebusi. Troleibusas tuo metu buvo beveik pilnas (2 t., b. l. 55). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja kaltinamojo mama R. L. nurodė, kad iki 2016 gegužės mėnesio buvo liÅ«dna sÅ«naus iÅ¡vaizda. Po to jis gydėsi pas gydytojÄ D. 2-3 mėnesius, gėrė antidepresantus, sÅ«naus nuotaika pakilo, viskas buvo gerai; dabar sÅ«nus nori įsidarbinti pagal specialybę, jo iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, yra įgijęs konstruktoriaus specialybę, gyvena atskirai vienas.

SÅ«nus apsisprendė, kad jokių vaistų nenaudos ir jis jokių vaistų nenaudoja. G. D. irgi jam pasakė, kad jeigu gali be vaistų, tegu jų nevartoja. Kai ji pamato, kad sÅ«nui nelabai gerai, pasiÅ«lo jam nueiti pas gydytojÄ D., sÅ«nus lankosi pas jį. Ji pati dirba Vaiko raidos centre slaugytoja, dirba su psichikos sutrikimų turinčiais vaikais. Nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse pareigÅ«nai sulaikinėjo mano sÅ«nų, į jį Å¡audoma buvo, jis buvo labai persigandęs. 2016 b. gegužės 9 d. sÅ«nus nuėjo į garaÅ¾Ä , ten buvo jo motociklas.

Ä® jo kojÄ nuo pareigÅ«nų Å¡audymo elektroÅ¡oku buvo įstrigę adatėlės, sÅ«nus sėdo už motociklo vairo ir važiavo į greitosios pagalbos ligoninę iÅ¡imti adatas. Namuose buvo palikęs Å¡almÄ . Jeigu pareigÅ«nai nebÅ«tų neadekvačiai elgęsi nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse, kai buvo Å¡audoma į jos sÅ«nų, nagrinėjamo įvykio nebÅ«tų įvykę. SÅ«nus tiesiog labai iÅ¡sigando pareigÅ«nų (2 t., b. l. 39-40). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A.

S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.00 val., patruliuodamas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo Olandų g., Vilniuje, didžiuliu greičiu link Drujos gatvės važiuojantį motociklÄ Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. vairuotojas buvo be motociklininko Å¡almo. Jis įjungė tarnybinio automobilio specialius Å¡viesos ir garso signalus ir stabdė šį motociklÄ . Motociklo vairuotojas atsisuko į jį ir gestais parodė, kad sustos, tačiau padidino greitį ir nuvažiavo Olandų gatve link Drujos gatvės. Jis, bandydamas sustabdyti motociklÄ , šį toliau persekiojo.

Motociklas iÅ¡ Olandų gatvės pasuko į Drujos gatvę ir važiavo link AuÅ¡ros Vartų gatvės. Motociklas Drujos – AuÅ¡ros Vartų g. sankryžoje pasuko į deÅ¡inę ir toliau važiavo AuÅ¡ros Vartų gatve. Artėdamas link AuÅ¡ros Vartų – Bazilijonų g. sankryžos, motociklas įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, pravažiavo Å¡iÄ sankryÅ¾Ä važiuodamas prieÅ¡ingos krypties eismui skirta kelio puse. Motociklas nesustodamas toliau tęsė judėjimÄ Bazilijonų gatve link Pylimo gatvės. Bazilijonų – Pylimo g. sankryÅ¾Ä motociklas pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir toliau važiavo Pylimo gatve, įvažiuodamas į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ . (duomenys neskelbtini) pastatÄ , motociklas užvažiavo ant Å¡aligatvio ir važiavo Å¡aligatviu pro marÅ¡rutinio transporto stotelę.

Ar tuo metu ant Å¡aligatvio buvo pėsčiųjų, nepastebėjo. Nuvažiavęs nuo Å¡aligatvio, motociklas toliau važiavo Pylimo gatve. Pylimo – J. B. g. sankryÅ¾Ä motociklas pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. P. P. – J. B. g. sankryÅ¾Ä , motociklas užvažiavo ant Å¡aligatvio ir toliau važiavo Å¡aligatviu. Kai motociklas važiavo Pylimo gatvės Å¡aligatviu, matė, kad Å¡aligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas kėlė grėsmę. Nuvažiavęs nuo Å¡aligatvio toliau motociklas važiavo Pylimo gatve ir įvažiavo į Pamėnkalnio gatvę.

IÅ¡ Pamėnkalnio gatvės, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, motociklas įvažiavo į Stulginskio gatvę, iÅ¡ Stulginskio gatvės, taip pat degant raudonam Å¡viesoforo signalui, pasuko į kairę ir įvažiavo į Gedimino prospektÄ . V. G. prospektu link J. T.-Vaižganto gatvės, Gedimino pr. – Vasario 16-osios g. sankryÅ¾Ä motociklas pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Gedimino pr. – J. T.-Vaižganto g. sankryžoje, taip pat degant raudonam Å¡viesoforo signalui, motociklas pasuko į deÅ¡inę, į J.

T.-Vaižganto gatvę, ir įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio. Å aligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas, važiuodamas Å¡aligatviu, kėlė grėsmę, pėstieji traukėsi nuo motociklo. Važiuodamas Å¡aligatviu palei (duomenys neskelbtini) pastatÄ , motociklas virto, trenkėsi į tarnybinį automobilį ir motociklo vairuotojas nukrito (1 t., b. l. 26-27). Ä®vykio aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose (Nr. 20160509_065740_EF, Nr. 20160509_065837_EF, Nr. 20160509_065934_EF, Nr. 20160509_070032_EF, Nr. 20160509_070129_EF, Nr. URM 1 MOTO, Nr. URM 2, Nr. URM 3), kurių apžiÅ«ra buvo užfiksuota ApžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 32-34).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-44/2018 konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. L. konstatuojamas bipolinis sutrikimas, manija be psichozės F31.1, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. L. konstatuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos tipas, vidutinio sunkumo depresija F31.1, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Dėl psichikos bÅ«senos su M. L. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. M. L. yra socialiai pavojingas, todėl jam rekomenduojamos priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonės – priverstinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 t., b. l. 187-191). Baudžiamosios bylos nagrinėjimui buvo prijungtos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6-8649-818/2016 ir Nr. A2.6-9051-1011/2016 (2 t., b. l. 55). Duomenų vertinimas, non bis in idem principo taikymas Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, be to, įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys liudytojų, ekspertės bei specialisto paaiÅ¡kinimai teisiamųjų posėdžių metu, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės, vaizdo įrašų ir jų apžiÅ«ros protokolo, kitų raÅ¡ytinių dokumentų duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti bylÄ nagrinėjant teisme, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Taip pat ir M. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nepripažintini savarankiÅ¡kais įrodymais, tačiau tai yra duomenys, į kuriuos teismas taip pat atsižvelgia, formuojant byloje esančių įrodymų vertinimÄ .

Iš byloje esančių įrodymų visumos, t. y. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-44/2018, teismo psichiatrijos ekspertės R. D., specialisto G. D. ir liudytojos R. L. paaiškinimų teisiamųjų posėdžių metu, turint omenyje ir M. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie jo sveikatos būklę, darytina išvada, jog nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2016 m. gegužės 9 d., M. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustÄ Ä¯statymu veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Taigi M. L. nagrinėjamo įvykio metu buvo nepakaltinamas. Prokurorė Å¡ioje byloje praÅ¡o taikyti M. L. priverčiamÄ sias medicinos priemones – jo ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Kad teismas spręstų klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, byloje reikalinga konstatuoti, jog M.

L., bÅ«damas nepakaltinamas, įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Pagal įvykio metu (2016 m. gegužės 9 d.) galiojusiÄ BK 284 straipsnio redakcijÄ , BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taigi vieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos A.

T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų (tarp jų liudytojų E. P., D. Č. ir K. Å . paaiÅ¡kinimų teisiamųjų posėdžių metu, kurie iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje bei atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaizdo įrašų bei jų apžiÅ«ros protokolo) visumos, turint omenyje ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. bei iÅ¡ dalies ir M. L. teiktus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad byloje įrodyta, jog M. L. 2016 m. gegužės 9 d., nuo 9.04 val. iki 9.07 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklÄ Yamaha (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Vilniuje, Pylimo g. link Pamėnkalnio g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir važiavo Å¡aligatviu per marÅ¡rutinio transporto sustojimÄ â€žVingriai“, taip pat (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu pėstiesiems einant Å¡aligatviu, važiavo Å¡aligatviu per marÅ¡rutinio transporto sustojimÄ â€žReformatų stotelė“ iki sankryžos su Klaipėdos g., bei važiuodamas J.

T. – Vaižganto g. link A. G. g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu Å¡aligatviu einant pėstiesiems, juo važiavo iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemo, kur buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. IÅ¡ esmės dėl Å¡ių faktinių įvykio aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl teismas Å¡ių aplinkybių detaliau nenagrinėja. Byloje kilo ginčas dėl to, ar M. L. nėra baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ .

Teismų praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ (teisės principas non bis in idem). Å is principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas arba persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41788/11).

Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Viena vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, formuoja vieningÄ praktikÄ , kad nubaudimo administracine tvarka už veikÄ , kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuota nusikalstama veika pagal atitinkamÄ BK straipsnį, faktas nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-689/2017, 2K-222-788/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-9051-1011/2016 M.

L. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 8 dalyje, 1242 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.04 val., Vilniuje, Olandų g., vairuodamas mopedÄ YAMAHA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be Å¡almo, nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti vairuojamÄ mopedÄ , padidinęs greitį važiavo degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui, sudarinėjo avarines situacijas priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo krypti, staigiai stabdyti, važiuodamas Å¡aligatviu kėlė grėsme pėstiesiems, priversdamas juos trauktis, toliau važiuodamas Å¡aligatviu nesuvaldė vairuojamo mopedo ir atsitrenkė į stovėjusį tarnybinį automobilį VW Jetta, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones; nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo draudimo poliso, techninės apžiūros talono. Iš aukščiau nurodyto matyti, kad M. L. minėto administracinio teisės pažeidimo byloje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir administracine tvarka nubaustas už savo veiksmus dėl įvykio, nagrinėjamo baudžiamojoje byloje: tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, įvykis įvyko 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.00 val., Vilniuje, M.

L. vairuojant mopedÄ YAMAHA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstumu nuo Olandų g. iki (duomenys neskelbtini), kuomet kaltinamasis buvo sustabdytas pareigÅ«nų su tarnybiniu automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors baudžiamojoje byloje nurodyta įvykio vieta nuo Pylimo g. iki (duomenys neskelbtini), o administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta pažeidimo vieta – Olandų g., pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, jog M. L. jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus vykdė vairuodamas motociklÄ nuo Olandų g. iki jis atsitrenkė į stovėjusį tarnybinį automobilį VW Jetta, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o iš abiejų bylų duomenų matyti, kad šis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad tiek M. L. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, tiek administracinių teisės pažeidimų padarymo vieta iš tikrųjų sutampa. Formuluočių skirtumai dėl veikų padarymo vietos šiose bylose reikšmės neturi. Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarime, sprendžiant dėl to, ar įrodyta M.

L. kaltė, padarius ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , teismas rėmėsi ir vertino iÅ¡ esmės tuos pačius įrodymus: liudytojų A. S. ir D. Č. paaiÅ¡kinimus bei vaizdo įraÅ¡us, kurie yra pateikti tie patys į abi bylas. Be to, M. L. buvo nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, t. y. chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , kuris Å¡ioje normoje apibrėžiamas kaip vairavimas, kai Kelių eismo taisyklės yra pažeidžiamos dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, jog chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiÅ¡kų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiÅ«riu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties.

Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarime teismas konstatavo, jog byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai, patvirtina, kad M. L. stabdomas policijos pareigÅ«nų nestojo, ne kartÄ sankryžas kirto degant raudonam Å¡viesoforo signalui, dažnai važiavo ne tik keliu, bet ir pėstiesiems skirtu Å¡aligatviu, pėstieji, vengdami susidÅ«rimo turėjo staigiai trauktis.

Minėtais veiksmais, teismo vertinimu, M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, demonstravo aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, iÅ¡reiÅ¡kė niekinantį požiÅ«rį į juos, taip pat sukėlė realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo saugumui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iÅ¡ esmės M. L. yra inkriminuota analogiÅ¡ka veika kaip ir iÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Jis kaltinamas įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vairuodamas tÄ pačiÄ transporto priemonę už iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, t. y. kad jis užvažiavo ant Å¡aligatvio, skirto pėstiesiems, ir važiavo Å¡aligatviu, kai juo ėjo pėstieji, taip pat kad važiavo per marÅ¡rutinio transporto sustojimus, tokiu savo įžūliu elgesiu keldamas grėsmę ir iÅ¡gÄ stį pėstiesiems.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje M. L. jau yra nubaustas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo dėl to, kad jis, važiuodamas Å¡aligatviu, kėlė grėsmę pėstiesiems. Svarbu ir tai, kad tiek chuliganiÅ¡kai vairuojant, tiek elgiantis įžūliai vieÅ¡oje vietoje, yra demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir keliama grėsmė jų saugumui. Taigi kėsinimosi objektas taip pat iÅ¡ esmės yra tas pats. Juolab kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra įdomi situacija, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali bÅ«ti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui siekiant sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o Å¡iuo atveju nėra galimybės vertinti M.

L. tyčios, nes jis įvykio metu negalėjo valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas, o dėl objektyviosios pusės – atliktų veiksmų, jis yra nubaustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad non bis in idem principas pažeidžiamas ir tokiu atveju, kai asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas ne tik už identiÅ¡kas, bet ir už iÅ¡ esmės tokius pat teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, o formuluočių neatitikimai, jeigu nesiskiria veiksmų esmė ir pobÅ«dis įtakos vertinimui neturi. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta aukščiau, sprendžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra įrodinėjama, jog M.

L. įvykdė BK 284 straipsnio 1 dalyje uždraustÄ veikÄ , tačiau už tuos pačius savo veiksmus jis jau yra nubaustas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo administracine tvarka. Nors teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai Å¡velni atsakomybės rÅ«Å¡is, pavyzdžiui, asmeniui per klaidÄ paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės, tačiau toks vertinimas turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir bÅ«tinumo taisyti padarytÄ teisingumo klaidÄ (Lietuvos A.

T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs M. L. veiksmų pobÅ«dį, pavojingumÄ , nagrinėjamo įvykio aplinkybes, sprendžia, kad buvo parinkta tinkama atsakomybės rÅ«Å¡is, pagrindo traukti M. L. skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn nėra. TyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams visos įvykio aplinkybės nuo pat pradžių buvo žinomos, jie pirmenybę suteikė administracinei atsakomybei, nei atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nei bylÄ nagrinėjant teisme nepaaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindo teigti, jog buvo pritaikyta nepagrįstai Å¡velni atsakomybės rÅ«Å¡is.

Be to, nors ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, administracinės nuobaudos panaikinimas po baudžiamosios atsakomybės pritaikymo yra nesuderinamas su principu non bis in idem (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ Nr. 41788/11). Ä®vertinus visa tai, kad iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad negalima pripažinti, jog M. L. įvykdė baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio 1 dalyje, uždraustÄ veikÄ , kadangi jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veikÄ , dėl kurios jau yra nubaustas administracine tvarka (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 401 str. 2 d. 1 p.).

Konstatavus, jog nepadaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nesprendžiamas. M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 42-43), paliktina nepakeista iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina. Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu, n u t a r i a :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. M. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o Å¡iai įsiteisėjus – panaikinti. Palikti saugoti byloje esantį kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais. Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas ir prokuroras. Teisėja Giedrė Norvilienė