ae3261db-a901-4d8a-a605-7ff52d14d7bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Gitanai Å imkutei, nukentėjusiajai N. R.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbančios UAB „Granitinė skalda“, iÅ¡tekėjusios, iÅ¡laikytinių neturinčios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,             n u s t a t ė:

V. S. 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.33 val., J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. paaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybes pripažįsta, neneigė, jog įvykis bÅ«ti galėjo, gailėjosi, sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

PaaiÅ¡kino, kad tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos nebuvo, ji nesuvokė, kad kliudė kitÄ transporto priemonę. Ä®vykis buvo 2016 m. balandžio 5 d., 18.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, J. TiÅ¡kevičiaus gatvėje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Ji, įsėdusi į automobilį Opel Vectra, pradėjo priekiu judėti, suko į deÅ¡inę pusę. DeÅ¡inėje jos automobilio pusėje stovėjo kitas automobilis. Važiuodama iÅ¡girdo neaiÅ¡kų, tylų garsÄ , lyg Å¡vilpimÄ .

Pagal garsÄ suprato, kad kažkas galėjo atsitikti, tačiau kadangi prieÅ¡ iÅ¡važiuodama įsijungė radijÄ , todėl pagalvojo, kad garsas sklido iÅ¡ radijo, pagalvojo, kad galbÅ«t su ratu kažkas atsitiko. Pavažiavo į priekį, iÅ¡kart nesustojo, nes reikėjo praleisti važiuojančius automobilius, automobilį pastatė toliau, kitoje aikÅ¡telės vietoje. Sustojusi iÅ¡lipo, 3 m atstumu apžiÅ«rėjo savo automobilį, pagalvojo, kad gal su ratu kažkas atsitiko, gal ant ko nors užvažiavo, bet nieko nepastebėjo, todėl pagalvojo, kad nieko nekliudė.

Tuomet pėsčiomis grįžo į ankstesnę stovėjimo vietÄ , bet ji jau buvo užimta, ir ji (V. S.) nelabai suprato, kurioje tiksliai vietoje prieÅ¡ tai stovėjo automobilis. ApžiÅ«rėjusi automobilius, jokių apgadinimų nepastebėjo. PaaiÅ¡kino, jog neÅ¡ioja akinius, o jos automobilis buvo dulkėtas. Tik vėliau žentas, nuplovęs automobilį, pasakė, kad kažkas jį nubrozdino. PareigÅ«nai su ja susisiekė po trijų savaičių. Pati į juos nesikreipė, nes nesuprato, kad tai ji pati apgadino kitÄ transporto priemonę.Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. R. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ atvažiavo į Trakų vokės „Maxima“.

Po 18 val. išėjusi iÅ¡ parduotuvės pastebėjo subraižytÄ savo automobilį – buvo apgadintas priekinis, vairuotojo pusės bamperis ir žibintas. Apgadinimus nufotografavo. Pažymėjo, jog iki įvykio jos automobilis buvo be apgadinimų. Tuo metu prie jos automobilio jau stovėjo pilkos spalvos krovininis lengvasis automobilis, bet jis stovėjo toliau. Paskambino vyrui, po to – policijai. Atvykęs pareigÅ«nas peržiÅ«rėjo parduotuvės vaizdo medžiagÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kas apgadino jos automobilį.

Pas draudėjus nuvyko antrÄ dienÄ po įvykio, draudimas paskaičiavo, kad padaryta 200 Eur žala. Patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu jos automobilį administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. sutvarkę (suremontavo), jokių pretenzijų jai neturi.Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis D. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ gavo praneÅ¡imÄ , jog apgadintas automobilis, o jį apgadinęs kitas automobilis pasiÅ¡alino.

Atvykę į įvykio vietÄ , bendravo su nukentėjusiÄ ja. Ant pastato buvo vaizdo kameros, aikÅ¡telė buvo filmuojama. Pagal vaizdo medžiagÄ matėsi, kaip automobilis Opel Vectra stovėjo, paskui iÅ¡važiuodamas deÅ¡iniu galiniu sparnu kliudė nukentėjusiosios automobilį, žymiai apgadindamas bamperį – tai matėsi gerai, po tokių apgadinimų bamperį reikėtų dažyti. Nuo kontakto nukentėjusiosios stovintis automobilis sujudėjo, todėl tas, kas kliudė, tÄ pajusti tikrai galėjo.

Automobilis Opel Vectra nuvažiavo į gretimÄ aikÅ¡telę, sustojo, o iÅ¡ jo iÅ¡lipusi vairuotoja apžiÅ«rėjo savo automobilį, t. y. apžiÅ«rėjo tÄ automobilio vietÄ , kuria kliudė kitÄ automobilį, ir po to sėdusi iÅ¡važiavo. Automobilį vairavo nejauno amžiaus moteris. Kad asmuo bÅ«tų grįžęs į įvykio vietÄ apžiÅ«rėti nukentėjusiosios automobilį, nematė. Vaizdo įraÅ¡e matė patį įvykio faktÄ â€“ kaip automobilis sustoja, moteris jį apžiÅ«ri ir iÅ¡važiuoja iÅ¡ aikÅ¡telės į gatvę.

PareigÅ«nai įvykio vietoje darė nuotraukas. Tyrimo metu V. S. 2016 m. balandžio 20 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.30 val. vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važinėjo iÅ¡ prekybos centro „Maxima“, esančio J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, aikÅ¡telės stovėjimo vietos. Važiuodama į priekį lyg kažkÄ ir pajuto (Å¡nipÅ¡telėjimÄ ). Tuomet nuvažiavo į kitÄ , Å¡alia esančiÄ aikÅ¡telę ir iÅ¡lipo apžiÅ«rėti savo automobilio, tačiau nieko nepastebėjo.

Tada nuėjo atgal, į tÄ vietÄ , kur prieÅ¡ tai stovėjo jos automobilis, ir pažiÅ«rėjo iÅ¡ tolo, arti priėjusi nebuvo. Nieko nepastebėjusi, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.Tyrimo metu nukentėjusioji N. R. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.20 val., automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prekybos centrÄ â€žMaxima“, esantį J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje. Å alia pastebėjo stovintį Opel markės automobilį, kuriame buvo garbaus amžiaus moteris.

Moteris buvo stamboka, kalbėjosi telefonu, buvo viena. Apie 18.40 val., jai išėjus iÅ¡ parduotuvės, minėto automobilio nebebuvo, bet jos automobilis buvo apgadintas iÅ¡važiuojant Å¡alia stovėjusiam Opel markės automobiliui. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis D. P. 2016 m. balandžio 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 19.44 val., patruliuodami iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad J.

TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“ stovi apgadintas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu pareigÅ«nus pasitiko automobilio vairuotoja N. R., kuri paaiÅ¡kino, kad apie 18.20 val. atvažiavo į prekybos centrÄ ir, sustojusi aikÅ¡telėje, nuėjo į parduotuvę. Apie 18.40 val. atėjusi prie savo automobilio, rado jį apgadintÄ . PrieÅ¡ eidama į parduotuvę pastebėjo Å¡alia jos automobilio stovintį automobilį Opel, kai grįžo, to automobilio jau nebebuvo, o jos automobilio buvo apgadinta ta pusė, kur stovėjo tas automobilis.

Ä®vykio vieta filmuojama. Nuėjus į apsaugos postÄ ir peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matėsi, kaip iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡važiuoja automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir deÅ¡ina galine puse kliudo stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡važiuoja. Per kitÄ vaizdo kamerÄ matosi, kaip Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja į kitÄ aikÅ¡telės pusę ir sustoja, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi stambaus sudėjimo vairuotoja apžiÅ«ri savo automobilio apgadinimus ir, sėdusi į automobilį, iÅ¡važiuoja.

Įvykio metu 30-55 cm aukštyje apgadinta Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairė pusė. Iš 2016 m. balandžio 5 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat jų apgadinimai. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti automobilių Opel Vectra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobÅ«dis, aukščiai atitinka.Vaizdo medžiagoje užfiksuotos įvykio aplinkybės.Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei V. S. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai iÅ¡tirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S., nukentėjusiojo N. R. ir liudytojo D. P. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jų tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais, transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokolas, vaizdo medžiaga, tarnybinis praneÅ¡imas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kita bylos medžiaga.

Å iuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad V. S. 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.33 val., J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiu bÅ«du pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad V. S. suvokė (turėjo suvokti) ne tik tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.Byloje nustatyta, jog pati V. S. pripažįsta, kad iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės metu ji iÅ¡girdo neaiÅ¡kų, tylų garsÄ , lyg Å¡vilpimÄ , „šnipÅ¡telėjimÄ â€œ. IÅ¡ karto nesustojusi įvykio vietoje dėl to, kad tokiu atveju bÅ«tų užtvėrusi (sutrukdžiusi) kitiems automobiliams pravažiavimÄ , ji nuvažiavo iki kitos, prie tos pačios parduotuvės esančios aikÅ¡telės ir sustojusi apžiÅ«rėjo savo automobilį, nieko nepastebėjusi, nuvažiavo toliau.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių automobilių foto nuotraukų, tarp jų – V. S. automobilio Opel Vectra nuotraukų, akivaizdžiai matyti, jog įvykio metu buvo apgadintos galinės durelės ir sparnas iš dešinės pusės bei plastmasinė apdaila. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog apgadinimų nepastebėjo, žiūrėjo į ratus, automobilis buvo apdulkėjęs, pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojos kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadinti automobiliai, V.

S. privalėjo likti įvykio vietoje ir iš karto atidžiai apžiūrėti tiek savo, tiek šalia buvusius automobilius. Juolab kad pravažiuojamojoje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje buvo pakankamai vietos sustoti, iš esmės neužkertant kelio automobiliams pravažiuoti. Pastebėtina, jog V. S. elgesys po eismo įvykio, užfiksuotas tiek jos paaiškinimuose, tiek ir vaizdo medžiagoje, patvirtina, jog ji suprato, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės galėjo būti apgadinti automobiliai.

Vien tai, kad V. S. nurodo nepastebėjusi apgadinimo, nes jos automobilis buvo apdulkėjęs, kad galvojo, jog kažkas nutiko ratui, kad neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015).

Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. S., pasitraukusi iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ , taip pat pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (po įvykio, pavažiavusi toliau – į greta esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, apžiÅ«rėjo savo automobilį, byloje nepaneigta, kad po to buvo grįžusi iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurioje įvyko įvykis, tačiau nebegalėjo prisiminti, kur tiksliai ir prie kokių automobilių buvo pastatytas jos automobilis iki įvykio ir jų atidžiai apžiÅ«rėti), į tai, kad V.

S. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jos sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, nukentėjusioji pretenzijų neturi, V. S. paÅ¡alino savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ â€“ suremontavo nukentėjusiosios automobilį, pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į tai, kad nustatytos V.

S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji dėl pažeidimų nuoÅ¡irdžiai gailisi, pergyvena dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), savo noru paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat atsižvelgiama ir į pažeidėjos asmenybę – nors vairuotojo pažymėjimÄ turi jau nuo 1995 metų, nuolat vairuoja į darbÄ , tačiau iki Å¡iol nėra niekada bausta administracine tvarka, brandaus amžiaus, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbanti, turi Å¡eimÄ .

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju V. S. už padarytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ skirtina minimali nuobauda, o už padarytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo bÅ«du (ATPK 33 str. 2 d.).Teismas, atsižvelgęs į V. S. praÅ¡ymÄ dėl baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei V. S. teismo posėdžio nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, sprendžia, kad yra pagrindo V.

S. paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 2 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 250 Eur (ATPK 313 str. 3 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Pripažinti V. S. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ .Pripažinti V.

S. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. S. paskirti galutinę 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ .IÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimÄ 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų, iki visiÅ¡ko baudos sumokėjimo.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16057143634 ir įmokos kodÄ 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Giedrė Norvilienė