ae31e153-4ab2-4467-bb2a-41b35fea6b9c · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-783-829/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00635-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 116.1.(S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 29 d.Šakiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui G. R., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, suinteresuotiems asmenims A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM atstovui Tautvydui Šukiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G.

R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, ir  n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G. R., palaikydamas pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo mama A. R. ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. liepos 20 d. nuosavybės teisėmis valdė 23,2351 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Ä® 13,73 ha žemės nuosavybės teisės jam yra atkurtos.

Anksčiau nepateikė dokumentų dėl likusių 9,5 ha, nes tik po mamos mirties rado dokumentÄ â€“ (duomenys neskelbtini) liudijimÄ , o apie kitus dokumentus nieko nežinojo. Rejestrus, kuriais remiantis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , rado tik praeitais metais. Ä® 13,73 ha nuosavybės teisės buvo atkurtos remiantis 1940-06-04 liudijimu. Nuo 1949 Lietuvoje negyveno, nes buvo politinis kalinys. Paskui grįžo, mokėsi, dirbo Kaune, kitur dokumentų ir neieÅ¡kojo. Mama iÅ¡ kaimo iÅ¡sikėlė 1947 metais.

Tik 2009 metais tvarkant mamos archyvÄ surado rejestrus, pagal kuriuos jo seneliai pirko žemę. Tai buvo 1928, 1929 ir 1933 metais. Po pusės metų seneliai buvo nužudyti, trobos buvo visiÅ¡kai sudegintos ir nieko nebeliko. Nuo 1926 metų jo mama dirbo KaiÅ¡iadorių rajone mokytoja ir tėviÅ¡kėje negyveno. Po Å¡ios tragedijos mama pasiprašė Å vietimo ministerijos ir jÄ perkėlė į Å akių apskritį, Kudirkos Naumiesčio apylinkes, už 20 km nuo sudegintos jo tėvukų sodybos. 1934 metais mama buvo perkelta į BÅ«blelių kaimÄ , kur ir jis su sese gyveno, pradėjo mokytis.

Tėvas liko gyventi Kaune, kadangi dirbo samdomu Å«kvedžiu. Tuo metu buvo atstatinėjami trobesiai ir 1939 metais mama grįžo jau į atkurtÄ sodybÄ , nes gavo vietÄ (duomenys neskelbtini) kaime, kurie buvo už kokių 3 km nuo atstatytos senelių sodybos. Nuo 1934 metų iki 1939 metų jie ten negyveno, tik per vasaros atostogas atvažiuodavo pabÅ«ti atstatomoje sodyboje. Radęs dokumentus suprato, kad yra įvykusi kažkokia klaida. Pamena, kad 1940 metais mama dejuodavo, kad yra blogai, kad atims samdinius, kad juos iÅ¡buožins.

Mano, kad mama galėjo sÄ moningai sumažinti žemės sklypus iki 13 ha. Yra atmesti 9,5 ha sklypas ir 2 ha pievos, kurie buvo pirkti be trobesių. Vėliau mama truputį nudžiugo, nes sakė, kad yra mokyta, gali samdyti samdinius. Sodyba buvo tame plote, kuris plane pavaizduotas žalia spalva. Pats yra gimęs 1931 metais, o tragedija įvyko 1934 metais. Kai jo seneliai buvo nužudyti, jų Å¡eima tuo momentu gyveno KaiÅ¡iadoryse. Tada buvo nužudyti ne tik seneliai, bet ir dar trys samdomi žmonės. Jo nužudyti seneliai, gyvendami netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, iÅ¡ pradžių turėjo 8 ha žemės. Matomai norėjo iÅ¡siplėsti, todėl 1928 metais nusipirko 9 ha žemės ir 2 ha pievos, 1929 metais nusipirko 1 ha pievos, 1933 metais nusipirko sodybÄ su trobesiais, o paskui įvyko tragedija.

Jeigu seneliai bÅ«tų tÄ Å¾emę pardavę, jie bÅ«tų sugrįžę prie to paties dydžio Å«kio, kurį turėjo ir tik 2 ha bÅ«tų pasididinę prieÅ¡ tai buvusiÄ sodybÄ . Seneliai pinigų, matomai, turėjo, nes senelė buvo iÅ¡ turtingesnės Å«kės atsikėlusi. Tai galėjo bÅ«ti jos pasoga. Po senelių nužudymo mama nuvažiavo į Kudirkos Naumiestį pas notarÄ (duomenys neskelbtini) Å¡is jai iÅ¡davė paveldėjimo dokumentus dėl 3 sklypų. Mama buvo mokytoja, todėl ji dokumentus rinko skrupulingai.

Nerado dokumentų, kad mama senelių žemės sklypus bÅ«tų pardavusi. Mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, gyvendama (duomenys neskelbtini). Kai kÅ«rėsi kolÅ«kiai, mama buvo buožių sÄ raÅ¡uose. 1947-1948 metais ji iÅ¡sikėlė į (duomenys neskelbtini) mokytojauti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengė tremties. Pateiktame plane matosi sklypas, į kurį nuosavybės teisės yra atstatytos. Tas sklypas tęsiasi iki (duomenys neskelbtini). O pirkti sklypai plane pavaizduoti žalia spalva. Pakviestos liudytojos parodys, kad mÅ«sų žemės sklypai ribojosi su jų tėvų žemės sklypais, nes viena liudytoja yra (duomenys neskelbtini) dukra, o kita (duomenys neskelbtini) dukra.

Dar sklypai ribojasi su G. H. žeme, bet G. H. buvo vokietis ir jis yra repatrijavęsis. Taip pat repatrijavo ir F. A. (b.l. 72-74).Suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad patvirtina brolio pateiktus paaiÅ¡kinimus. Kai žuvo seneliai, pati buvo tik vienerių metukų amžiaus. Mama mokytojavo, tai visuomet buvo prie jos (b.l. 74). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas T.Å ukys paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui ir jo seseriai nuosavybės teisės atkurtos į 13,702 ha pagal 1940-06-04 Å akių apskrities Žvirgždaičių valsčiaus savivaldybės liudijimÄ Nr. 692.

Tai yra vėliausias turimas dokumentas, kuris yra pateiktas žemėtvarkos skyriui. Juos imperatyviai įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas vadovautis vėliausiu pateiktu įrodymu ir iÅ¡ esmės kažkokio prieÅ¡taravimo dėl pateiktų naujų rejestrų nereiÅ¡kia. Sutinka, kad teismui pripažinus šį juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės. Papildomas aspektas yra tas, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas 4 mėnesių terminas pateikti dokumentus, kuris Å¡iuo metu yra pasibaigęs. PraÅ¡ytų teismÄ iÅ¡sakyti nuomonę sprendime ar jie turi teisę kaip analogija vadovautis pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ Ä¯statymo 10 str. 5 d., kur sakoma, jog tuo metu, kada buvo nustatytas terminas iki 2003 m. sausio 31 d. pateikti dokumentus ir buvo nustatyta, kad jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ iki tos datos, bet sprendimas dėl atkÅ«rimo ir juridinio fakto priimamas vėliau, tada laikoma, kad terminas yra nepraleistas.

Tokiu atveju turėtų teisę taikyti analogijÄ . Skyriuje kilo klausimas ar asmeniui vėl reikėtų terminų praleidimo klausimÄ spręsti. Yra projekto autoriai, kurie atsakingi už kadastro vietovę ir jie turi žemėlapius. Jie tokių žemėlapių neturi. Buvęs žemėtvarkos institutas nuo senų laikų vykdo žemės matavimus ir jie turi senus žemėlapius. KartografavimÄ ant senų žemėlapių darydavo dėl to, kad ten bÅ«davo matomos natÅ«ralios ribos – sklypų apsodinimai, Å¡alia esantys sklypai.

Vėliau vyko melioracija ir tam tikri požymiai buvo sunaikinti. Naujoji kartografavimo medžiaga, kuriÄ dabar pareiÅ¡kėjo atstovė pateikė yra daryta to paties žemėlapio pagrindu, tik ribos sukonkretintos. Ä® sklypų, kuriuos pareiÅ¡kėjas yra pažymėjęs, teritorijÄ bÅ«simame Žvirgždaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte yra pateikta praÅ¡ymų suprojektuoti žemės sklypus ir juos įsigyti. Bet Å¡is projektas dar nėra prasidėjęs. Å iuo metu žemė, apie kuriÄ kalba, yra valstybės, laisvame žemės fonde.

PraÅ¡ymus padavę asmenys pretenduoja nusipirkti žemę (b.l. 74-75).Liudytoja S. P. parodė, kad iki 1940 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Jaunystėje buvo G. R. tėvukų (duomenys neskelbtini) kaimynė. Kai pareiÅ¡kėjo tėvukus išžudė, pareiÅ¡kėjo mama grįžo į (duomenys neskelbtini), į Å«kę, nes buvo vienturtė dukra. Ji mokytojavo ir visÄ Å«kį tvarkė. Jaunystėje girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) turėjo nemaÅ¾Ä Å«kį, pas juos dirbo darbininkai. Ir pati pas G.

R. mamÄ yra dirbusi. JÄ pasikviesdavo kai kulti rudenį reikėdavo. Tada buvo apie 19-20 metų, jau panelė. Prisimena, kad iÅ¡ žmonių kalbų yra girdėjusi, jog G. R. mama turėjo 20 ha dirbamos žemės, o pievos buvo 3 ha. (duomenys neskelbtini) nepardavinėjo žemės. Ji buvo tÄ Å¾emę iÅ¡ savo tėvų paveldėjusi. Jos Å¡eimos ir pareiÅ¡kėjo mamos žemės sklypai ribojosi iÅ¡ rytų pusės. IÅ¡ vieno Å¡ono buvo (duomenys neskelbtini) žemės, paskui buvo vokiečio vietos – AukščiÅ«nynė.

Žino F. A.. Jis buvo kaimynas. Kai buvo mažiukė, krivūlę atnešdavo (duomenys neskelbtini) pas juos, o jie nešdavo pas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nešdavo pas (duomenys neskelbtini) tolyn. Prie (duomenys neskelbtini) priėjo jų žemė. Iš kitos pusės jiems buvo (duomenys neskelbtini) žemė. Jo žemė buvo daugiau iš vakarų pusės. Jos tėtė buvo (duomenys neskelbtini), o tėvukas - (duomenys neskelbtini). Iš pradžių žemę valdė tėvukas, o paskui tėvas perėmė (b.l. 76).

Liudytoja M. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. PareiÅ¡kėjÄ pažįsta, kaimynai yra. Mama jai yra pasakojusi, kad (duomenys neskelbtini) turėjo žemės, kad jie turėdavo pinigų ir jų vis „dasipirkdavo“. Kiek tiksliai žemės (duomenys neskelbtini) turėjo, neminėjo. Jie taip pat turėjo Å«kį (duomenys neskelbtini) ir per „rubežių“ kaimynai su (duomenys neskelbtini) buvo. Tarpe jų sklypų keliukas ėjo. Po (duomenys neskelbtini) mirties kiek mama pasakojo, jų giminės – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sesuo prižiÅ«rėjo.

Ji turėjo bernų ir mergų, nes žemę reikėjo dirbti. Nežino ar tuo metu G. R. mama rÅ«pinosi žeme. Å ito jai mama nepasakojo. Tik žino, kad žemė buvo dirbama. (duomenys neskelbtini) ir jų dukrai nereikėjo parduoti žemės, nes jie turėjo pinigų. Jos Å¡eima turėjo 16 ha žemės, kuri „kaimynavosi“ žemės sklypais su (duomenys neskelbtini), o paskui su (duomenys neskelbtini). Pagal keliukÄ tai deÅ¡inėje pusėje buvo (duomenys neskelbtini) žemės, o jų kairėje pusėje.

G. H. gyveno už (duomenys neskelbtini). Jos mergautinė pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Jos tėvukas buvo Vincas, o tėvas buvo Antanas. Jų žemės buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki keliuko. Jų su (duomenys neskelbtini) žemės ribojosi iÅ¡ vakarų pusės, o toliau ėjo G. H. žemė. Jų žemės su F. A. nesiribojo. S. P. tėvų žemės gal su juo ribojosi. Jų žemės siekėsi tik su (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77).PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.             PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

R. ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 23,2351 ha žemės, buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios į 13,73 ha plotÄ Å akių rajono valdybos 1994-02-24 potvarkiu Nr. 531-v, 1994-08-26 potvarkiu Nr. 1756-v, nuosavybės teisės jau yra atkurtos pareiÅ¡kėjui G. R., ir suinteresuotam asmeniui A. S.. Faktas reikalingas nustatyti nuosavybės teisių į likusį neatkurtÄ 9,5051 ha žemės plotÄ atkÅ«rimo tikslu.             Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.             Šakių rajono valdybos 1994-02-24 potvarkiu Nr. 531-v, 1994-08-26 potvarkiu Nr. 1756-v, remiantis Å akių apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus savivaldybės iÅ¡duotu 1940-06-04 liudijimu, pareiÅ¡kėjui G.

R. ir suinteresuotam asmeniui A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. R. ((duomenys neskelbtini)) turėtÄ 13,72 ha ploto žemės sklypÄ (b.l. 31, 32).              2010 metų vasarÄ tvarkydamas mamos A. R. ((duomenys neskelbtini)) daiktus pareiÅ¡kėjas G. R. rado notaro rejestrų Nr. 826, Nr. 585 ir Nr. 1066 nuoraÅ¡us, kurie liudija, kad jo mamai A. R. ((duomenys neskelbtini)) priklausė iÅ¡ jos tėvų paveldėti ne 13,72 ha žemės, bet 23,34 ha žemės.Pagal rejestro Nr. 826 nuoraÅ¡Ä 1928-09-01 O.

V. iÅ¡ M. B. pirko 9,5181 ha žemės sklypÄ ir 1,1197 ha pievos. Pagal rejestro Nr. 585, nuoraÅ¡Ä 1929-06-05 O. V. pirko iÅ¡ Antano ir J. A. 1,1200 ha ploto pievÄ . Pagal rejestro Nr. 1066 nuoraÅ¡Ä 1933-09-18 d. O. V. pirko iÅ¡ M. B. 11,4773 ha ploto žemės sklypÄ kartu su trobesiais. IÅ¡ viso pagal Å¡iuos aktus O. V. ((duomenys neskelbtini)) įsigijo 23,2351 ha žemės. PareiÅ¡kėjo mamos A. R. ((duomenys neskelbtini)) tėvai O. V. ir tėvas J. V., buvo plėšikų žiauriai nužudyti 1934-03-07, praėjus vos pusmečiui po paskutinio žemės pirkimo.

A. R. ((duomenys neskelbtini)) buvo vienintelė jų dukra ir paveldėto turto įpėdinė (b.l. 17-27). Kauno apygardos administracinis teismas 2011-03-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-33-554/2011 atnaujinto pareiÅ¡kėjui G. R. terminÄ 4 mėnesiams pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į motinos A. R. ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ . Vykdydamas teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėjas G. R. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos pateikdamas nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å akių žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tu Nr. 18SS-201 informavo, kad tarnyba negali atkurti nuosavybės teisių ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (b.l. 8-9, 10, 11-15).             Tam, kad priimtų sprendimÄ dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.).

IÅ¡vadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartÄ pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , iÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ teismas gali daryti tada, kai bylos įrodymų pagrindu susiformuoja atitinkamas teismo įsitikinimas.

Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali vienų įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę pripažinti, o kitus įrodymus atmesti dėl jų neatitikimo leistinumo, patikimumo ir kt. reikalavimams.              IÅ¡ teismui pateiktų Rejestrų Nr. 826, 585, 1066 matyti, kad pareiÅ¡kėjo senelė O. V. laikotarpiu nuo 1928-09-01 iki 1933-09-18 iÅ¡ tam tikrų asmenų įsigijo rejestruose nurodytų plotų žemės sklypus – iÅ¡ viso 23,2354 ha, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 17-20, 21-23, 24-27).

Tiek teismui pateikto laikraščio „Lietuvos žinios“ kopija, iÅ¡trauka iÅ¡ mirimo metrikų akto Nr. 4, tiek liudytojų parodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, kad 1934-03-07 pareiÅ¡kėjo seneliai buvo apiplėšti, namai sudeginti, mirtinai nukauta O. V., sunkiai sužalotas J. V., kuris taip pat mirė (b.l. 30, 34, 76-77). Tai, kad pareiÅ¡kėjo seneliai turėjo pinigų, taip pat galimybę žemės sklypus pirkti, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad apiplėšimo metu iÅ¡ jų buvo pagrobta 470 litų, taip pat reikalauta duoti dar 2.000 Lt.

Kad pareiÅ¡kėjo motina A. R. buvo vienintelė pareiÅ¡kėjų senelių dukra priėmusi palikimÄ po Å¡ių mirties, patvirtina ne tik liudytojai, bet ir ta aplinkybė, kad visų rejestrų pabaigoje yra patvirtinama, kad nuoraÅ¡as originalÄ atitinka ir yra iÅ¡duotas 1934-03-07 mirusios O. V. dukteriai A. R.. Å ių nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad 1934-04-04 rejestro nuoraÅ¡ai galėjo bÅ«ti iÅ¡duoti paveldėjimo tikslu ir visÄ 23,2354 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime paveldėjo A.

R., kuri persikėlė arčiau tėvų sodybos gyventi, jÄ atstatinėjo, dirbo. Kad pareiÅ¡kėjo motina A. R. persikėlė gyventi ir dirbti arčiau tėvų sudegintos sodybos, patvirtina pažyma apie jos darbovietes (b.l. 38). Byloje nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo seneliai galėjo dalį turėtos žemės parduoti, taip pat nėra įrodymų, kad dalį žemės po 1934-04-04 bÅ«tų pardavusi pareiÅ¡kėjo motina A. R.. To neminėjo nei vienas liudytojas, teigiant, kad A. R. po savo tėvų mirties sodybÄ atstatinėjo, žemę dirbo, samdė žmones jai dirbti.

Kad dirbo pas A. R., kuri turėjo apie 20 ha dirbamos žemės bei 3 ha pievos paliudijo ir S. P. (b.l. 76). Kad pareiškėjo motina A. R. turėjo daugiau žemės, nei 13,72 ha, į kuriuos pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui A. S. yra atkurtos nuosavybės teise, patvirtina ir liudytojų parodymai apie tai, kaip jų šeimų turimi žemės sklypai ribojosi su (duomenys neskelbtini) žemėmis. Liudytoja M. Z. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad jų šeimos žemės sklypas buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki keliuko.

Jų su (duomenys neskelbtini) žemės ribojosi iÅ¡ vakarų pusės, o toliau ėjo G. H. žemė. Jų žemės su F. A. žeme nesiribojo (b.l. 77). Å iuos liudytojos parodymus sulyginus su iÅ¡trauka iÅ¡ Å akių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės kartografavimo plano, matyti, kad jei pareiÅ¡kėjo motina A. R. bÅ«tų valdžiusi tik 13,72 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) žemės sklypas bÅ«tų ribojęsis su F. A. ar kito asmens žemėmis (b.l. 76). Liudytoja S. P. parodė, kad jos Å¡eimos ir pareiÅ¡kėjo mamos A.

R. žemės sklypai ribojosi iÅ¡ rytų pusės. IÅ¡ vieno Å¡ono buvo (duomenys neskelbtini) žemės, paskui buvo F. A. žemė, taip pat G. H. žemė. Pamena, kad kai buvo maža, krivÅ«lę pas juos atneÅ¡davo F. A., o jie Å¡iÄ neÅ¡davo pas G. H., o pastarasis neÅ¡davo pas (duomenys neskelbtini) tolyn (b.l. 76). Å iuos liudytojos parodymus sulyginus su iÅ¡trauka iÅ¡ Å akių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės kartografavimo plano, matyti, kad jei pareiÅ¡kėjo motina A. R. bÅ«tų valdžiusi tik 13,72 ha žemės sklypÄ , jų žemės sklypas nebÅ«tų ribojęsis su A.

R. žemėmis. IÅ¡ pateiktų liudijimų ir plano galima spręsti, kad krivÅ«lė bÅ«davo neÅ¡ama G. H. dėl to, kad pastarojo sodyba buvo arčiau (duomenys neskelbtini) sodybos, nors (duomenys neskelbtini) žemė ir ribojosi su pastarųjų žemėmis, tačiau sodyba buvo nutolusi labiausiai į pietus (b.l. 66). IÅ¡ 1940-06-04 liudijimo matyti, kad jame yra liudijami faktai buvę po (duomenys neskelbtini) mirties, o ne faktai, buvę 1940 m. birželio 4 d., tačiau šį faktÄ paneigia trys pareiÅ¡kėjo pateikti rejestrai, iÅ¡duoti A.

R. po pastarosios tėvų mirties 1934-04-04, taip pat paties pareiÅ¡kėjo bei liudytojų parodymai. Kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) valsčiaus savivaldybės virÅ¡aitis liudijÄ po O. V. mirties likus tik 13,72,02 ha paveldimo žemės sklypo, nėra aiÅ¡ku (b.l. 16). Kad po (duomenys neskelbtini) mirties A. R. perleido žemes iki 1940 metų byloje įrodymų nepateikta.             Teismo posėdžio metu įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ , todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas) jog pareiÅ¡kėjo G.

R. motina A. R. ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė taip pat ir 23,2351 ha žemės, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios į 13,73 ha plotÄ Å akių rajono valdybos 1994-02-24 potvarkiu Nr. 531-v, 1994-08-26 potvarkiu Nr. 1756-v, nuosavybės teisės jau yra atkurtos pareiÅ¡kėjui G. R., ir suinteresuotam asmeniui A. S..Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu atkurti nuosavybės teises į 9,5051 ha žemės sklypÄ .             Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos administraciniame teismas 2011-03-21 sprendimu (byloje Nr. Ik-33-554/2011) tenkinęs pareiÅ¡kėjo G.

R. praÅ¡ymÄ , atnaujino terminÄ 4 mėsiams pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į motinos A. R. ((duomenys neskelbtini)) iki žemės nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), bei terminÄ pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus (b.l. 11-15). Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 5 d. (2003-10-14 Nr. IX-1759 redakcija) yra nustatyta, kad jei piliečiai iki to paties straipsnio 4 d. nurodytos datos kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku.

Kadangi Å¡ia įstatymo norma nėra detalizuota iki kokios datos kreipusis į teismÄ laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku, laikytina, kad Å¡ia data taip pat yra ir teismo atnaujinta data – pareiÅ¡kėjui Å¡iuo atveju iki 2011-08-05. PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto kreipėsi 2011-07-07, tai yra Å¡iam terminui dar nepasibaigus, todėl laikytina, kad jo nepraleido.Tenkinant pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjo į valstybės biudžetÄ priteistinos teismo turėtos 26 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų ir Å¡aukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).                          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 444 str. 2 d. 5 p., 448 str. 1 d. teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. R. ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 23,2351 ha žemės buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios į 13,73 ha žemės plotÄ Å akių rajono valdybos 1994 metų vasario 24 d. potvarkiu Nr. 531-v, 1994 m. rugpjūčio 26 d. Å akių rajono valdybos potvarkiu Nr. 1756-v, nuosavybės teisės jau yra atkurtos G. R. ir A. S..Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į 9,5051 ha atkÅ«rimo tikslu.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo G.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus  (26 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                                             Loreta MasevičiÅ«tė