ae2c984f-d93b-49de-9198-a09dc97eeb86 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-938-446/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00600-2015-4Procesinio sprendimo kategorija :2.5.1.1.; 2.5.1.2.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.;    3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d. Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei,  dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui, atsakovui A.

S., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, trečiajam asmeniui A. S.,                vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims A. S. ir P. J. dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo ir              n u s t a t ė :              IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 840 Eur laidojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos mama B. J. mirė 2012 m. birželio 18 d. Apie mamos paraÅ¡ytÄ testamentÄ ji nieko nežinojusi, iki mamos laidotuvių pabaigos mirusios turto paveldėtojas atsakovas apie testamentÄ ir jam pliktÄ močiutės turtÄ nepranešė. Ji, pasitarusi su dviem savo broliais, apsiėmė organizuoti mamos laidotuves. Nei vienas iÅ¡ jų lėšų laidotuvėms surengti neturėjo, su seserimi A. S. ji nebendrauja jau daug metų. Ji tikėjosi, kad, paveldėjus mamos turtÄ , laidojimo iÅ¡laidos jai bus atlygintos, kiti įpėdiniai su ja kokiu nors bÅ«du atsiskaitys.

IÅ¡ savo asmeninių ir Å¡eimos lėšų ji sumokėjo laidotuvių giedoriams 400 Lt, bažnyčiai paaukojo 300 Lt, už gėlių puokÅ¡tes ir rožes karsto ir Å¡arvojimo salės papuoÅ¡imui Å iaulių turguje iÅ¡leido 155 Lt. Atvykusius į Å¡ermenis ir laidotuves gimines, kaimynus, draugus vaiÅ¡ino sumuÅ¡tiniais, kava, arbata ir net alkoholiniais gėrimais, už pastaruosius priteisti nepraÅ¡o. Maisto ir nealkoholinių gėrimų pirkimui parduotuvėje „Norfa“ iÅ¡leido 117,09 Lt, prideda tai patvirtinantį kasos kvitÄ .

Kelmės miesto centriniame turgelyje iÅ¡leido 299 Lt, pirko vaisių už 60 Lt, mėsos gaminių už 128 Lt, kavos už 17 Lt, mineralinį vandenį už 14 Lt, duonos gaminių už 20 Lt, be to, turgavietėje pirko dengtų žvakių ant kapo už 60 Lt. Už paruoÅ¡tus 70 asmenų gedulingus pietus, kurie vyko (duomenys neskelbtini), kur ir buvo laidojama B. J., R. L. individualiai įmonei ji sumokėjusi 1750 Lt. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pinigų įneÅ¡imo kvito apmokėjus R. L. už gedulingus pietus ji negavo, R.

L. raÅ¡tu parašė praneÅ¡imÄ apie paslaugų suteikimo kainÄ . Už Å¡arvojimo salės nuomÄ UAB Kelmės vietiniam Å«kiui ji sumokėjo 240 Lt, už suteiktas laidojimo paslaugas individualiai Å . V. įmonei 1702,60 Lt, tanatopraktikui Å . S., tvarkiusiam mirusiosios kÅ«nÄ , 282 Lt. Organizuojant laidotuves naudojo savo Å¡eimos automobilį, kurį vairavo jos sutuoktinis R. A.. Automobilis buvo reikalingas ir bÅ«tinas tvarkant mirties dokumentus, Å¡arvojimÄ , laidotuvių apeigas, gėlių parvežimui.

Transporto iÅ¡laidas, susijusias su laidotuvėmis, sudaro sunaudoto benzino kaina 233 Lt. VSDFV sprendimais jai buvo iÅ¡mokėtos vienkartinės 1149,50 Lt ir 140 Lt iÅ¡mokos, iÅ¡ Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paÅ¡alpos skyriaus gavo 1040 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ . IÅ¡ jos visų turėtų 5478,69 Lt laidojimo iÅ¡laidų, iÅ¡minusavus valstybės paramÄ ir atsakovo sumokėtus 72 Eur, iÅ¡laidų suma susidaro 840 Eur. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko dalinai. Jis paaiÅ¡kino, kad mirus jo močiutei B.

J. jis jau žinojo apie velionės paraÅ¡ytÄ testamentÄ , pagal kurį jis yra močiutės turto paveldėtoju, apie šį testamentÄ B. J. įstatyminiams įpėdiniams - vaikams, tame tarpe ir ieÅ¡kovei, jis nepasakė. Sužinojęs apie močiutės mirtį, jis siÅ«lęs R. A. pinigų, tačiau ji net kalbėti su juo atsisakiusi. Kadangi ieÅ¡kovė viena organizavo laidotuves, iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jis sutinka atlyginti tik tokias, kurios yra pagrįstos oficialiais dokumentais.

Be to, pripažįsta, kad ieškovė gėlių pirkimui, puokštėms, kurios buvo padėtos prie karsto, išleido 155 Lt, todėl sutinka šias išlaidas atlyginti. Jo niekas nevaišino sumuštiniais, kava, į poilsio kambarį, esantį prie šarvojimo salės, nebuvo užėjęs, todėl nežino kuo ir kas buvo kviečiami ir vaišinami. Jis dalyvavo gedulinguose pietuose, jo nuomone, per didelės vaišės buvo surengtos, neapskaičiuotas asmenų skaičius, tačiau kiek tiksliai žmonių pietavo, jis negali pasakyti.

Jo įsitikinimu, bažnyčiai ir jos tarnams buvo aukojama per daug, giesmių giedojimÄ gyvai galima buvo pakeisti CD įraÅ¡ais. Jis įsitikinęs, kad organizuojant laidotuves ieÅ¡kovės automobilis nesunaudojo 50 litrų kuro.  Tretysis asmuo A. S. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, jos nuomone, iÅ¡laidos per didelės ir nebuvo bÅ«tinos laidojant jos motinÄ B. J.. IeÅ¡kovė privalėjo tartis su ja, jos sÅ«numi A. S., o ne viena nuspręsti dėl laidotuvių organizavimo. Tretysis asmuo P. J. nuomonės nepareiÅ¡kė.

IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai. IÅ¡ mirties liudijimo (21 b. l.) matyti, kad B. J. mirė 2012 m. birželio 19 d. Testamentu (24 b. l.) B. J. visÄ jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų paliko vaikaičiui, atsakovui A. S. Atsakovas nors ir nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , bet pripažino, kad jis palikimÄ priėmė. IÅ¡ gimimo ir santuokos liudijimų (22, 23 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovė yra palikėjos B.

J. dukra.  Byloje kilo ginčas tarp paveldėtojo, atsakovo A. S., kuris neprisidėjo savo lėšomis prie palikėjos laidojimo iÅ¡laidų, ir palikėjos dukters, ieÅ¡kovės R. A., kuri organizavo ir laidojo palikėjÄ savo lėšomis, - ar paveldėtojas turi pareigÄ Å¡ias iÅ¡laidas atlyginti jas turėjusiam asmeniui, kuris nepaveldėjo palikėjos turto, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų iÅ¡laidų atlyginimo į paveldėtojÄ , kuris savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjos laidojimo iÅ¡laidų.

Atsakovo ir jo atstovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsniu nepagrįstas ir atmestinas, atsakovo atstovė šį straipsnį aiÅ¡kino netinkamai. Nurodyta teisės norma reglamentuoja palikėjo kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ , o Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra ne palikėjo kreditoriaus reikalavimas, ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti laidojimo iÅ¡laidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinio kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjos laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Tokio reikalavimo pareiškimo bei tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnis nereglamentuoja ir jam netaikytinas. Šioje byloje CK 5.63 straipsnio nuostatos netaikytinos, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas. Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija.

CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panaÅ¡ius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panaÅ¡ius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Dėl to Å¡alių ginčas Å¡ioje byloje spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogijÄ .

Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidoms. Kai vienas iÅ¡ įpėdinių įgyvendina tokiÄ teisę, tai nulemia kiekvienam iÅ¡ įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimÄ . Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, spręstina, kad jeigu ne įpėdinis, o kitas artimas palikėjui asmuo palaidojo palikėjÄ savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t. y. iÅ¡ įpėdinio, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas (skolininkas prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos turėtas palikėjos B. J. laidojimo išlaidas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.).

Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius Å¡ioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir bÅ«tent jos taikytinos tarp Å¡alių kilusiam ginčui iÅ¡spręsti.

Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (CPK 178 str., 180 str., 185 str.).Teismas sprendime laidojimo iÅ¡laidas vertina jų susidarymo metu galiojusiais piniginiais vienetais – litais, priteistinÄ sumÄ nurodo teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiais piniginiais vienetais – eurais. Atsakovas, sužinojęs, kad mirė jo močiutė B. J., žinodamas, kad jis po palikėjos B.

J. mirties testamentu paveldi visÄ jos turtÄ , kad jis yra testamentinis įpėdinis, turėjo visas galimybes nepritarti ieÅ¡kovės veiksmams dėl palikėjos laidotuvių organizavimo, informuoti įstatyminius įpėdinius apie testamentÄ ir pareikÅ¡ti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pats, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas pareiÅ¡kė tokius prieÅ¡taravimus, nėra. Taigi, tokiu bÅ«du atsakovas konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ , kad tiek velionės Å¡arvojimÄ , tiek laidotuves, tiek gedulingų pietų organizavimÄ atliktų kiti asmenys – nagrinėjamu atveju mirusios B.

J. dukra, ieškovė. Lietuvos Respublikos CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius. Nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, šiuo metu tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje.

Teismų praktikoje laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovės turėtos laidojimo iÅ¡laidos atitinka laidojimo iÅ¡laidų paskirtį ir iÅ¡ dalies yra įrodytos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtintos liudytojų parodymais. IÅ¡ pinigų priėmimo kvito (25 b. l.), PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (27 b. l.) ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvito (26 b. l.), sutarties dėl mirusiojo kÅ«no nuprausimo, suÅ¡ukavimo, nugrimavimo (30 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovė už Å¡arvojimo salės nuomÄ sumokėjo 240 Lt, už karstÄ , mirusiojo rÅ«bus, autokatafalko nuomÄ , duobės iÅ¡kasimÄ â€“ 1702,60 Lt, už mirusios motinos paruoÅ¡imÄ Å¡arvojimui – 282 Lt.

Å ių iÅ¡laidų, patvirtinančių raÅ¡ytiniais įrodymais, neginčija ir atsakovas. IeÅ¡kovė pateikė kasos kvitÄ (32 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad ji Å iauliuose esančioje individualioje įmonėje sumokėjo 65 Lt. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tai gėlių – rožių Å iaulių miesto turgavietėje pirkimo kvitas, Å¡ias gėles ji panaudojusi Å¡arvojimo salės papuoÅ¡imui. Be to, už gėlių puokÅ¡tes, kurios buvo padėtos Å¡arvojimo salėje aplink karstÄ , ji sumokėjusi 90 Lt.

Atsakovas pripažino, kad rožėmis ir puokštėmis buvo papuošta šarvojimo salė, velionės močiutės karstas, pripažino šias išlaidas būtinomis laidojimo išlaidomis. Tokiu būdu, atsakovas pripažino ieškovės turėtas laidojimo išlaidas 2379,60 Lt sumoje. Rašytiniais įrodymais patvirtintos ir abiejų šalių pripažintos laidojimo išlaidos teismui abejonių nekelia. Iš ieškovės pateikto UAB „Norfos mažmena“ kvito (28 b. l.) matyti, kad ji 2012 m. birželio 19 d. parduotuvėje „Norfa“ įsigijo įvairių maisto produktų už 117,09 Lt.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad maisto produktus ji pirko pavaiÅ¡inti į mamos Å¡ermenis atvykusius gimines, pažįstamus, kaimynus. Juos sumuÅ¡tiniais, kava, arbata vaiÅ¡ino poilsio kambaryje, esančiame prie Å¡arvojimo salės, kurioje buvo paÅ¡arvota velionė. RaÅ¡tiÅ¡ka pažyma (29 b. l.) R. L., dirbantis pagal verslo liudijimÄ , patvirtino, kad 2012 m. birželio 21 d. R. A. užsakymu buvo surengti 70 žmonių gedulingi pietÅ«s, už kuriuos ji sumokėjo 1750 Lt. Tai, kad verslininko laisva forma iÅ¡duota pažyma nėra PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė tokių iÅ¡laidų nepatyrė, ji nėra atsakinga už tinkamÄ verslininko buhalterinės apskaitos vedimÄ .

Liudytojos V. Š., B. S. parodė, kad jos dalyvavo bendradarbės R. A. motinos laidotuvėse, patvirtino, kad atvykę į laidotuves žmonės buvo vaišinami sumuštiniais ir įvairiais gėrimais, po laidotuvių (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje buvo surengti gedulingi pietūs. Liudytojas R. A., ieškovės sutuoktinis, patvirtino, kad jis pats asmeniškai atsiskaitė su R. L., sumokėdamas jam už gedulingus pietus 1750 Lt. Atsakovas, jo mama, tretysis asmuo A. S. pripažino, kad gedulingi pietūs buvo surengti, kuriuose jie taip pat dalyvavo, už gedulingus pietus atsiskaitė ieškovė, atsakovas patvirtino, kad kavinė, kurioje buvo surengti gedulingi pietūs po jo močiutės laidotuvių, priklauso būtent tam verslininkui – R.

L., kuris iÅ¡davė pažymÄ apie gedulingų pietų kainÄ . Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma už gedulingus pietus yra per didelė, tačiau įrodymų, kiek vidutiniÅ¡kai ir gal bÅ«t pigiau galėjo kainuoti minėta paslauga, įrodymų nepateikė. Gedulingi pietÅ«s, atvykusių į Å¡ermenis giminių, artimųjų, kaimynų, pažįstamų vaiÅ¡inimas sumuÅ¡tiniais ir gėrimais neprieÅ¡tarauja moralės normoms, atitinka vyraujančias tradicijas. IeÅ¡kovės nurodytos ir raÅ¡ytiniais įrodymais (parduotuvės kvitu ir pažyma) patvirtintos iÅ¡laidos yra realios, faktiÅ¡kai patirtos, todėl turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės nurodytų maisto produktų - vaisių už 60 Lt, mėsos gaminių už 128 Lt, kavos už 17 Lt, mineralinio vandens už 14 Lt, duonos gaminių už 20 Lt - ir žvakių už 60 Lt įsigijimas Kelmės miesto centrinėje turgavietėje nepatvirtintas jokiais įrodymais - nei kvitais, nei įsigytų prekių vieneto kainomis, nei kiekiais, todėl Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos 299 Lt iÅ¡laidos laikytinos neįrodytomis ir atmestinos. Pagal krikščioniÅ¡kÄ sias tradicijas laidotuvių metu rengiamos liturginės apeigos – miÅ¡ios bažnyčioje, Å¡ventų giesmių giedojimas prie karsto ir laidotuvių metu.

Tokias išlaidas neįmanoma patvirtinti rašytiniais įrodymais, tačiau pagal susiklosčiusias tradicijas, papročius laidojimo metu aukojami pinigai bažnyčiai, pinigais atsiskaitoma už paslaugas bažnyčios tarnams ir laidotuvių giesmių giedoriams. Liudytojas R. A. parodė, kad jis asmeniškai tarėsi su Liolių parapijos klebonu dėl mišių Liolių bažnyčioje, kuriai paaukojo 200 Lt, klebono paragintas 100 Lt paaukojo liturginių apeigų pagalbininkams – vargonininkui ir zakristijonui.

Už giesmių giedojimÄ dvi dienas prie karsto ir laidotuvių metu trims moterims jis sumokėjo 400 Lt (po 100 Lt kiekvienai) ir 100 Lt jų kelionės iÅ¡laidoms padengti. B. J. laidotuvių metu Kelmėje nepavyko susirasti asmenų, kurie galėtų giedoti giesmes mirusiajam, todėl teko samdyti Tytuvėnuose gyvenančias moteris ir joms kompensuoti kelionės iÅ¡laidas. Liudytojos V. Å . ir B. S. parodė, kad jų bendradarbė, gyvenanti Tytuvėnuose, padėjo surasti moteris, giedančias giesmes laidojimo metu, B.

S. girdėjusi pokalbį apie tai, kad už tokiÄ paslaugÄ kiekvienai moteriai, kurių buvo trys, reikės mokėti po 100 Lt. Liturginėms apeigoms ieÅ¡kovės skirtos iÅ¡laidos – 700 Lt - laidojant B. J. nėra neprotingos, tokios iÅ¡laidos yra įprastos laidojant pagal įprastas krikščioniÅ¡kÄ sias tradicijas, pilnai adekvačios nurodytų paslaugų paskirčiai. Laidojimas pagal krikščioniÅ¡kÄ sias tradicijas (miÅ¡ios, giesmių giedojimas) nėra pareiga, kuriÄ privalo atlikti kiekvienas paveldėtojas, tačiau tai visų pirma yra parodytos pagarbos mirusiajam ženklas, geros moralės, sÄ Å¾inės principų laikymasis.

Atsakovas – vienintelis palikėjos B. J. turto paveldėtojas, paveldėjęs visÄ jos turtÄ , tačiau nusiÅ¡alinęs nuo palikėjos laidotuvių organizavimo, jokiais įrodymais ir aplinkybėmis nepaneigęs liturginių apeigų ir su jomis susijusių iÅ¡laidų bÅ«tinumo, todėl jis privalo kompensuoti ieÅ¡kovės patirtas tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas laidojant B. J..  PraÅ¡ydama priteisti 233 Lt už kurÄ , kurį sunaudojo jos Å¡eimos automobiliu organizuojant B. J. laidotuves, ieÅ¡kovė pateikė kuro pirkimo kvitÄ (31 b. l.), automobilio „Renault Megane Scenic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ (69 b. l.) ir savo sudarytÄ nuvažiuotų atstumų sÄ raÅ¡Ä (63 b. l.). IÅ¡ kuro pirkimo kvito matyti, kad 2012 m. birželio 18 d. įsigyta 50 litrų benzino, kurio vieno litro kaina 4,75 Lt, pritaikius nuolaidÄ sumokėta 233 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo ir pateikto nuvažiuotų atstumų sÄ raÅ¡o matyti, kad organizuojant laidotuves ieÅ¡kovės Å¡eimai priklausančiu automobiliu buvo nuvažiuota 515 kilometrų. Liudytojas R. A. parodė, kad jis vairuoja Å¡eimos automobilį „Renault Megane Scenic“, automobilis 1997 m. laidos, senas, neekonomiÅ¡kas, naudojantis daug kuro.

Jis pats degalinėje užsipylė kuro už 233 Lt, tvarkydamas įvairius su žmonos motinos laidotuvėmis susijusius reikalus, sunaudojo 50 litrų kuro. Jis du kartus važiavo į Å iaulius – pirmÄ kartÄ kartu su žmona užsakyti puokščių laidotuvėms, antrÄ kartÄ - vienas Å¡ių puokščių paimti, važiavo į Užventį ieÅ¡koti laidotuvių giedorių, suradus tokius Tytuvėnuose, važiavo ten tartis dėl apmokėjimo už tokias paslaugas. Jis taip pat nuosavu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines dėl duobės iÅ¡kasimo, vyko pas kunigÄ dėl laidojimo apeigų, pas R.

L. - tartis dėl gedulingų pietų, važinėjo po Kelmės miestÄ Ä¯vairiais velionės paÅ¡arvojimo, laidojimo reikalais, tokių kaip dokumentų tvarkymo, paÅ¡alpų atsiėmimo, maisto, žvakių, gėlių pirkimo ir pan. Ä®vertinus tas aplinkybes, kad organizuojant laidotuves jų organizatoriams tenka didelė naÅ¡ta įvairių su laidotuvėmis susijusių ne tik bÅ«tinų dokumentų tvarkymu, darbų organizavimu, bet ir papročiais pagrįstų reikalų tvarkymu, o transporto priemonė palengvina tokių darbų, dokumentų rengimÄ , tvarkymÄ , todėl iÅ¡laidos, susijusios su transporto priemonės panaudojimu organizuojant laidotuves, laikytinos bÅ«tinomis laidotuvių iÅ¡laidomis. 50 litrų sunaudoto kuro – benzino - kiekis, už kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti, yra realus, nėra perteklinis važiuojant sena transporto priemone miestų ribose, kuro kaina pagrįsta degalų pirkimo kvitu, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisi 233 Lt suma už kurÄ laikytina pagrįsta ir priteistina iÅ¡ atsakovo.

             Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų (34, 35 b. l.) matyti, kad mirus B. J. išmokėtos vienkartinės 1149,50 Lt ir 140 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo nuostatomis mirus Lietuvos Respublikos piliečiui, nuolatos gyvenusiam Lietuvoje, išmokama laidojimo pašalpa, kuri, kaip nurodyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Nors ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tokios paÅ¡alpos gavimÄ , tačiau pripažino, kad laidojimo paÅ¡alpÄ , kuri B. J. mirties dienÄ buvo 1040 Lt dydžio, gavo ir panaudojo velionės laidotuvėms.              IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė B. J. laidotuvėms iÅ¡leido 5179,69 Lt savo asmeninių lėšų, kurios teismo pripažintos bÅ«tinomis ir pagrįstomis įrodymais. IÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡minusavus socialinio draudimo iÅ¡mokas ir laidojimo paÅ¡alpÄ susidaro realios 2850,19 Lt, t. y. 825,47 Eur, iÅ¡laidos, kurias, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, privalo atlyginti palikėjos turto paveldėtojas – atsakovas A.

S.. IÅ¡ mokėjimo nurodymo (11 b. l.) matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovei po civilinės bylos dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡kėlimo 2015 m. liepos 3 d. sumokėjo 72 Eur, tokiu bÅ«du priteistinos atsakovo neatlygintos laidojimo iÅ¡laidos – 753,47 Eur. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi iÅ¡laidoms priskiriamas ir žyminis mokestis. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

IeÅ¡kovė, pateikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir ieÅ¡kinį dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo, sumokėjo 25,20 Eur žyminį mokestį (2, 16 b. l.). IÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (67 b. l.), pinigų priėmimo kvito (68 b. l.) matyti, kad advokatui G. Lukminui už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 200 Eur. IÅ¡ pinigų priėmimi kvito (54 b. l.) matyti, kad atsakovas A.

S. už jo atstovimÄ teisme ir procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ advokatei V. Pluščiauskienei sumokėjo taip pat 200 Eur. Å ios bylos reikalavimų pobÅ«dis ir ginčo esmė nebÅ«dingi daugumai civilinių bylų, abu advokatai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jų procesiniai dokumentai paruoÅ¡ti kvalifikuotai, todėl teismas vertina, jog Å¡alių iÅ¡laidos, susijusios su jų atstovavimu byloje ir procesinių dokumentų rengimu, nėra per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo kriterijų.

IeÅ¡kinys patenkintas dalinai – 89,70 procentų (753,47x100:840=89,70%). IeÅ¡kovei priteistina žyminio mokesčio dalis yra 3 procentai nuo patenkintos ieÅ¡kinio sumos, kas sudaro 22,60 Eur (753,47x3%=22,60) ir 89,70 procentų advokato atstovavimo iÅ¡laidų, t. y. 179,40 Eur. Atsakovui priteistinų iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovavimo iÅ¡laidų dalis proporcinga atmestų reikalavimų daliai, sudaro 10,3 procento, t. y. 20,60 Eur. Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 181,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas, jos reikalavimas priteisti laidojimo iÅ¡laidas iÅ¡ esmės patenkintas, todėl valstybei susidariusios iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalimis, CPK 178, 180, 185, 259, 263-266, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :                          IeÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ A. S. R. A. 753,47 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris litus 47 euro centus) laidojimo iÅ¡laidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (753,47 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015 m. birželio 17 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 181,40 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Â aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 40 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ A. S. 7,44 Eur (septynis eurus 44 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacinius skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Vilma Raščiuvienė