ae2ad0c8-e9e6-46a6-adea-7ba05f0ceaad · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-783/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00284-2014-6                 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Meyer & John GmbH & Co KG atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3569-656/2014 pagal ieÅ¡kovo Meyer & John GmbH & Co KG ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“ dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „POŽEMINĖS LINIJOS“. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,             n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas Meyer & John GmbH & Co KG pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti neteisėtu 2010 m. lapkričio 5 d. rangos sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 2 289 875,49 Lt skolos bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 2 289 875,49 Lt vertės atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovo įsiskolinimas yra didelis, atsakovas jau ilgÄ laikÄ vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovas yra savivaldybės įmonė, neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsakovas prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Pasak atsakovo, ieÅ¡kinys preliminariai nėra pagrįstas.

Akcentavo aplinkybę, jog bendrovės įstatinį kapitalÄ sudaro 385 224 500 Lt, todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Nurodė, jog atsakovo vykdomas projektas finansuojamas Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų sÄ lygoti ir finansavimo sumažinimÄ arba praradimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo Meyer & John GmbH & Co KG praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį ir ieÅ¡kovo argumentus pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog ieÅ¡kinys preliminariai yra pagrįstas.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo argumento, esÄ bÅ«tinybę taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones lemia didelė ieÅ¡kinio suma, teismas akcentavo bÅ«tinybę atsižvelgti į atsakovo finansinį pajėgumÄ , t. y. ar atsakovui ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, Å«kine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat su atsakovo įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Ä®vertinęs vieÅ¡ajam registrui pateiktus atsakovo turtinę - finansinę padėtį apibÅ«dinančius duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aptariamu atveju ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pritarė atsakovo argumentams, kuriais buvo akcentuojama atsakovo vykdomo projekto svarba bei tikimybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netekti projektui įgyvendinti skirto finansavimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas Meyer & John GmbH & Co KG atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio suma atsakovui nėra didėlė. Be to, ieškinio suma iki bylos nagrinėjimo pabaigos gali padidėti.

2. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas nepateikė duomenų apie dabartinę finansinę padėtį.

3.  Teismas vertino tik 2012 metų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis. Minėti duomenys patvirtina atsakovo finansinės padėties blogėjimÄ .

4. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra5.  Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo akcentuoto atsakovo netinkamo elgesio iki civilinės bylos iškėlimo. 6.  Atsakovas negali būti tapatinamas su savivaldybe. Todėl aplinkybė, jog atsakovas yra savivaldybės įmonė, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu visais atvejais netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo Meyer & John GmbH & Co KG atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, jog ieÅ¡kovas reikalavimo sumÄ vertina tik kaip skaičių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio sumÄ vertino santykyje su atsakovo finansinę padėtį atspindinčiais rodikliais. Aplinkybė, jog teismas savo nuožiÅ«ra vertino atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, patvirtina, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai.

Tas faktas, jog atsakovas sugebėjo per metus įvykdyti 62 mln. Lt vertės įsipareigojimų, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti įvykdytas ir ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.          Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

 Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo sprendimo įvykdymui, o Å¡alis, kurios atžvilgiu jas praÅ¡oma taikyti, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės rizikÄ , kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiÅ¡kėjas (nagrinėjamu atveju - ieÅ¡kovas).

Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (apeliantas) neįrodė grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui, kuris gali bÅ«ti ieÅ¡kovui palankus, įvykdyti egzistavimo. Duomenų, kad atsakovas siektų jo turimÄ turtÄ paslėpti, perleisti ar kitaip iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nėra. IÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra bÅ«tina sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Objektyvių prielaidų manyti, jog ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimÄ pagal galimo patenkinti ieÅ¡kovo piniginio reikalavimo dydį, nėra, todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma – 2 289 875,49 Lt laikytina pakankamai didele ir juridiniam asmeniui.

Visgi pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovo finansinės padėties įvertinimas, apeliacinio teismo įsitikinimu, paneigia ieÅ¡kovo (apelianto) argumentus, esÄ aptariamu atveju egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo, kuris galėtų bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenys įgalina jo turtinę padėtį, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ , laikyti pakankamai gera. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, sprendžia, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovo įstatinis kapitalas yra 385 224 500 Lt dydžio, ilgalaikio turto vertė siekė 766 034 000 Lt, finansinio turto vertė – 9 947 000 Lt, trumpalaikio turto vertė – 54 796 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 62 068 000 Lt, taip pat ta aplinkybė, jog atsakovo veikla yra pelninga, paneigia bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Apelianto argumentai, jog atsakovui nepateikus 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti vėlesnio laikotarpio atsakovo finansinės ir turtinės padėties, nepaneigia pirmosios instancijos teismo analizuotų duomenų (už 2012 metus) teisingumo ir tikslumo. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABÄ®) 58 straipsnio 1 dalis).

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABÄ® 24 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinys turi bÅ«ti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABÄ® 58 straipsnio 3 dalis). Nurodyto reguliavimo kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimo metu atsakovas apelianto akcentuojamų finansinių dokumentų neprivalėjo turėti arba pateikti juos vieÅ¡ajam registrui ar bylÄ nagrinėjančiam teismui. Kita vertus, naujausių (2013 metų) finansinių duomenų nebuvimas, savaime nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo įvertintų finansinės atskaitomybės duomenų teisingumu.

Apelianto argumentai, jog 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentai gali neatspindėti dabartinės atsakovo finansinės padėties, jog atsakovo turtinė padėtis nuosekliai blogėja, jog, nepaisant aplinkybės, kad atsakovas yra savivaldybės įmonė, jis gali bankrutuoti, apeliacinio teismo vertinimu, laikytini objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neprivalo turėti įrodymų, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Tačiau apelianto nurodytos prielaidos ir subjektyvus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų interpretavimas, apeliacinio teismo neįtikino tokios grėsmės realumu. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nors atsakovui pareikÅ¡tas didelio masto turtinis reikalavimas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, ieÅ¡kinio suma nesudaro prielaidų abejoti bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymo perspektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog atsakovo veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo (pvz., vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant Å¡alių sudarytÄ sutartį, nesumokant ieÅ¡kovo reikalaujamų lėšų ir kt.) sudaro prielaidas abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis.

Apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo sukuria teisines prielaidas kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, bet nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Prievolių nevykdymas gali bÅ«ti sÄ lygotas įvairiausių veiksnių. Spręsti apie Å¡alies tyčinius veiksmus siekiant apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, vykdymÄ nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp Å¡alių, nesprendžia, ar pareikÅ¡ti reikalavimai teisiÅ¡kai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo materialusis reikalavimas, nebÅ«tų rimtų kliūčių įvykdyti dėl jo priimtÄ sprendimÄ .

Kiti apelianto argumentai neturi įtakos vertinant atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :         Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

                          Teisėjas                                                                  Gintaras Pečiulis       Â