2017-04-25 Nr. AB-8826-3-63-3-00490-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1818-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00490-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–5).

Paaiškino, jog atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kamerose Nr. 2 ir Nr. 3 su vienu – dviem asmenimis. Teigė, jog kameros buvo blogos būklės, drėgnos, apipelijusiomis sienomis, užmūrytais stiklo blokelių langais, dėl ko negalėjo kamerų vėdinti, čiužiniai – supeliję nuo drėgmės. Kamerose buvo netinkamas, kenkiantis regėjimui apšvietimas. Sanitarinis mazgas kamerose buvo visiškai atviras, neatskirtas net sienele, neišklotas plytelėmis, iš jo sklido smarvė. Tik vieną valandą per dieną galėjo pasivaikščioti kieme, o visą likusį laiką buvo priverstas kentėti tokiomis sąlygomis. Teigė, jog areštinėje nerūkantieji laikomi kartu su rūkančiais. Pažymėjo, jog nuolat prašė vaistų, tačiau jie nebuvo duodami.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 15–19).

Paaiškino, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nurodė, kad areštinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, o jeigu randami trūkumai, jie nedelsiant pašalinami. Patalynė ir čiužiniai skalbiami ir valomi UAB „Atakras“. Be to, čiužiniai pirkti 2012 ir 2013 metais, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai buvo seni ar smirdantys, yra nepagrįsti. Pripažino, jog kameroje Nr. 2 buvo rasta pelėsio, tačiau pažeidimas nedelsiant pašalintas, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 numatyta Tauragės AVPK areštinės rekonstrukcija, po kurios kameros Nr. 2 langai bus pritaikyti vėdinimui. Nurodė, kad sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 134:2015 reikalavimus, t. y. atskirti 1,20 m – 1,30 m aukščio pertvara nuo gyvenamosios patalpos, juose įrengta atskira oro šalinimo sistema, o paviršiai lengvai valomi ir dezinfekuojami. Pasivaikščiojimai organizuojami pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 7.10 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, pareiškėjui periodiškai tikrinta sveikata, nusiskundimų jis neturėjo. Taip pat nurodė, kad areštinėje nerūkantys asmenys jų prašymu laikomi atskirai nuo rūkančių, o iš pareiškėjo prašymų negauta ir nėra duomenų, ar jis pats buvo rūkantis ar nerūkantis. Pažymėjo, jog pareiškėjas dėsto tik abstrakčius teiginius, neindividualizuoja patirtos neturtinės žalos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu (b. l. 83–89) patenkino iš dalies pareiškėjo M. P. skundą, priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271, 6.246–6.249 straipsniais, Europos Tarybos Rekomendacijų Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjas, jo teigimu, patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Tauragės AVPK areštinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nustatant areštinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotą vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės viršininko 2016 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog pareiškėjas areštinėje laikytas 23 paras atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., iš kurių 5 paras laikytas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą). Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu, ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus.

Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir HN 134:2015).

Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. Tauragės visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 4 d. atliko kamerų Nr. 2 – 8 patikrinimą. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. AK-182 matyti, jog patikrinimo metu kameroje Nr. 3 vyko remontas, o kameroje Nr. 2 nustatyta, jog neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos, ant sienų yra matomų pelėsių. Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) matyti, jog 2016 m. kovo 31 d. atliktas areštinės kamerų Nr. 2, 4, 6, 8 patikrinimas.

Kameroje Nr. 2, kurioje patikrinimo metu laikytas pareiškėjas, nustatyta HN 134:2015 17 punkto neatitiktis, t. y. neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos. Nurodyta, jog pažeidimą planuojama pašalinti ir langus pritaikyti vėdinimui atlikus rekonstrukciją, kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078. HN 134:2015 34, 35, 37 punktų reikalavimų neatitikimų nenustatyta, t. y. areštinės kameros ir patalpos švarios, pelėsių nėra. Pareiškėjas kameroje Nr. 2 laikytas periodiškai nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., o minėtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) konstatuota, jog pelėsis pašalintas.

Konstatuota, jog paneigtas pareiškėjo teiginys dėl pelėsių kamerose buvimo. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktu Nr. AK-182 taip pat konstatuota, jog patalpos, įranga, inventorius yra valomi tam skirtomis priemonėmis, vykdoma graužikų, nariuotakojų, kenkėjų kontrolė, skalbiniai skalbiami, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami UAB „Atakras“ pagal sutartį, o laikomi asmenys aprūpinami valymo priemonėmis. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 22 d, patikrinimo aktu Nr. AK-14 konstatuota, jog kameroje Nr. 2 temperatūra ir drėgmė atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, todėl konstatuota, jog neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės kamerose.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. AK-42 vertinta medicinos kabineto atitiktis higienos normų reikalavimams, todėl teismo vertinimu, šis įrodymas nėra aktualus nagrinėjamu atveju.

Pareiškėjo teiginius, jog sanitariniai mazgai kamerose yra visiškai atviri, paneigia atsiliepimo duomenys, iš kurių matyti, jog įrengti sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvaromis. HN 134:2015 sanitarinių mazgų įrengimo areštinės kamerose reikalavimų nereglamentuoja, o iki šios higienos normos galiojusios HN 37:2009 20 punkte buvo nurodyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai. Pareiškėjui skundžiantis privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu, atsižvelgta į Taisyklių 6, 7.13 punktus, EŽTT praktiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus ir ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekyla, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Kita vertus, ir pats pareiškėjas nenurodo, jog dėl to jis patyrė kokius nors nepatogumus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, konstatuota, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.

Pareiškėjui dėstant bendro pobūdžio teiginius, jog areštinėje kamerose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis pats dėl to būtų patyręs neigiamus išgyvenimus ar pasekmes, jis nenurodo, ar yra rūkantis, ar nerūkantis. Nagrinėjamu atveju šiuo aspektu teismas nevertino, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti padarytas pažeidimas, juo labiau, jog iš atsakovo atsiliepimo matyti, jog areštinėje yra užtikrinama nerūkančių asmenų teisė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų jų prašymu.

Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjo sveikata jo laikymo areštinėje metu buvo tikrinama periodiškai, pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, todėl pripažinti nepagrįstais jo argumentai, jog jam prašant nebuvo duodami vaistai.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 5 paras su pertraukomis pareiškėjas laikytas areštinėje nežymiai neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, konstatuota, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) neužtikrinimo mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus dėl jo negalėjimo privačiai naudotis tualetu, pareiškėjui neindividualizuojant patirtų nepatogumų, o dėstant tik bendro pobūdžio teiginius, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 50 Eur.

III. Pareiškėjas M. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo ir prašo skundą nagrinėti iš naujo (b. l. 94–96).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo aplinkybes, išdėstytas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sąlygos jo privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Tauragės AVPK teigė, kad 2016 m. balandžio 15 d. pelėsis kameroje Nr. 2 buvo pašalintas, bet pareiškėjui būnant Tauragės AVPK areštinėje, pelėsis dar nebuvo pašalintas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 103–106).

Nurodo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

Teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad Tauragės AVPK pareigūnai pareiškėją laikė tokiomis sąlygomis, kurios prilygo kankinimui, bei pažeisdami HN 134:2015 reikalavimus.

Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Tauragės AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Tauragės AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje iš viso 5 paras buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, be to, nors sanitariniai mazgai atskirti pertvaromis, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų. Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms, rūkančių asmenų laikymo kartu su nerūkančiais, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, jog, įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) neužtikrinimo mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus dėl jo negalėjimo privačiai naudotis tualetu, tačiau pareiškėjui neindividualizuojant patirtų nepatogumų, o dėstant tik bendro pobūdžio teiginius, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 50 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu jo laikymo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje vertinimu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, padavė apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinės kamerose buvo laikomas: nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (kameroje Nr. 3); nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (kameroje Nr. 2).

Taisyklių 80 punkte nustatyta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Nagrinėjamu atveju iš Tauragės AVPK į bylą pateiktų duomenų (b. l. 75) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas vienas arba su dar 1–2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, ir kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m (sanitarinių mazgų plotas – 1,42 kv. m (b. l. 17)), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tomis dienomis, kai kameroje buvo laikomas kartu su dar 2 asmenimis, t. y. 5 paras (2015 m. lapkričio 26–30 d.; 2016 m. kovo 21–22 d.), Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sąlygos kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus (b. l. 21–75), kuriais siekė šiuos pareiškėjo teiginius paneigti. Iš Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. AK-182 (patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 4 d.) matyti, jog patikrinimo metu kameroje Nr. 3 vyko remontas, o kameroje Nr. 2 nustatyta HN 134:2015 17 punkto neatitiktis, t. y. neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos, taip pat 39 punkto neatitiktis – ant sienų yra matomų pelėsių. Taip pat konstatuota, jog patalpos, įranga, inventorius yra valomi tam skirtomis priemonėmis, vykdoma graužikų, nariuotakojų, kenkėjų kontrolė, skalbiniai skalbiami, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami UAB „Atakras“ pagal sutartį, o laikomi asmenys aprūpinami valymo priemonėmis (b. l. 65–68). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. kovo 31 d.) matyti, jog kameroje Nr. 2 nustatyta HN 134:2015 17 punkto neatitiktis, t. y. neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos. Nurodyta, jog pažeidimą planuojama pašalinti ir langus pritaikyti vėdinimui atlikus rekonstrukciją. HN 134:2015 34, 35, 37 punktų reikalavimų neatitikimų nenustatyta, t. y. areštinės kameros ir patalpos švarios, pelėsių nėra (b. l. 21–22). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 18 d. protokolo Nr. F-KL-M-26 (b. l. 63–64) bei Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo akto Nr. AK-14 (b. l. 69–71) matyti, kad patikrinus kameros Nr. 2 temperatūrą ir drėgmę, konstatuota, jog santykinė drėgmė ir temperatūra kameroje atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Taigi, atsakovas, pateikęs nurodytus duomenis, paneigė pareiškėjo skundo teiginius dėl drėgmės, netinkamo apšvietimo, neišduodamų valymo priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde dar kartą išvardijo šiuos, jo teigimu, buvusius pažeidimus, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, iš nurodytų patikrinimo aktų taip pat matyti, kad 2016 m. kovo 31 d., patikrinus kamerą Nr. 2, nustatyta, kad anksčiau nustatytas (2015 m. gruodžio 4 d. patikrinimo metu) pažeidimas dėl pelėsio kameroje yra pašalintas. Pareiškėjas kameroje Nr. 2 buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. Taigi, atsakovo pateikti duomenys iš esmės patvirtina, kad nustatytas pažeidimas dėl pelėsio kameroje Nr. 2 buvo pašalintas iki pareiškėją patalpinant į šią kamerą. Nurodyti patikrinimo aktai taip pat patvirtina, kad kameroje Nr. 2 buvo nustatytas HN 134:2015 17 punkto pažeidimas – neatsidaro kameros langas, taigi, nesudaryta galimybė kamerą vėdinti. Šis pažeidimas, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 2 laikotarpiu taip ir nebuvo pašalintas. Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 2, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų tuo aspektu, kad nebuvo užtikrinta galimybė ją vėdinti.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas neužtikrinant privatumo, atsakovas nurodė tik tai, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas 120–130 cm pertvara. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; Aleksandr Makarov prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas; Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis Tauragės AVPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas. Vis dėlto atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės tik abstrakčiai teigia, kad tokiomis sanitarinio mazgo įrengimo sąlygomis galėjo būti pažeistas jo privatumas, tačiau nenurodė konkrečių tokio pažeidimo faktų, byloje nėra duomenų, kad jis, iki kreipiantis dėl žalos neturtinės atlyginimo, būtų skundęsis administracijai at kitoms institucijoms dėl tokio pobūdžio sąlygų nepriimtinumo.

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl neišduodamų vaistų, rūkančių asmenų laikymo kartu su nerūkančiais yra pakankamai abstraktūs: pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokie ar nuo kokio negalavimo vaistai jam nebuvo išduoti; nenurodė, ar jis pats yra rūkantis, ar reiškė prašymus jį laikyti atskirai nuo rūkančių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuris šiuos pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertino kaip nepagrįstus, juo labiau, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde šiuo aspektu išsamiau ir nepasisako.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 50 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 patvirtinta 325 Eur, 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 – 350 Eur minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną kalint areštinės kamerose teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama apie 7 eurus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2207/2014; 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016)), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir tai, kad šie pažeidimai buvo tik atskirais laikotarpiais, be to, nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, kad atsakovas tyčia būtų siekęs sudaryti netinkamas kalinimo sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 50 Eur suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padarytų pažeidimų jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė