2017-11-15 Nr. AB-21284-3-63-3-00135-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1773-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00135-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4–6), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo laikoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant ją į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikoma pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, be to, areštinės kamerose buvo šalta, drėgna, jose buvo prastas natūralus apšvietimas, o sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai aptvertas, todėl buvo pažeista jos teisė į privatumą. Pažymėjo, jog buvo priversta valgyti šaltą maistą, kadangi areštinės kamerose nesudarytos galimybės valgyti prie stalo bent kelioms suimtosioms, nes kamerose trūko inventoriaus (būdavo tik viena kėdė), todėl ji turėdavo laukti, kol pavalgys kitos suimtosios. Nurodė, kad po etapavimo jai nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše, be to, atvykus, ji buvo tikrinama antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. ji buvo tikrinama koridoriuje, o ne persirengimo kabinoje. Tvirtino, kad tokiu būdu buvo žeminama, laikoma nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Manė, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 9–14) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai yra netikslūs ir neaiškūs (neteisingai nurodyta buvimo areštinėje pradžia bei nenurodoma, kokioje areštinėje (veikusioje / veikiančioje), jos manymu, buvo padaryti pažeidimai). Pažymėjo, kad nuo 2015 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos AVPK areštinė veikia naujame pastate, esančiame adresu Kauno g. 6, Klaipėda.

2.2. Nurodė, kad pareiškėja Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikoma nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. kovo 1 d. 5 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, pažeidimas buvo nežymus, trumpais laikotarpiais ir ne nuolat, t. y. pareiškėja pažeidžiant minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, buvo laikoma įvairiais laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. kamerose Nr. 3, 4, 5, 10, 13, 14, 24 ir 35. Areštinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius tą pačią parą nėra stabilus, todėl kinta ir kameros tenkantis plotas vienam asmeniui. Tai įvertinus, šis pažeidimas yra nežymus ir neintensyvus, todėl tai nelaikytina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

2.3. Nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinė atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, be to, kamerose yra skaidraus stiklo langai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad natūralaus apšvietimo srauto neatitikčiai pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punkto reikalavimais, minima neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. Minimais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais taip pat nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus.

2.4. Pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,2 – 1,3 m aukščio pertvara nuo kameros bendrojo ploto), jie atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Be to, 2015 m. spalio 2 d. atlikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, kaip tai reglamentuoja Higienos normos HN 37:2009 20 punktas. Tokiu būdu įrengti sanitariniai mazgai užtikrina privatumą bei sudaro sąlygas jais nekliudomai naudotis.

2.5. Teigė, jog visiems areštinėje laikomiems asmenims suteikta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjai galėjo būti nesuteikta galimybė pasinaudoti dušu tik tuo atveju, jei ji buvo laikoma areštinėje trumpiau nei 7 dienas. Be to, areštinėje esantiems asmenims teisės aktais nėra suteikta teisė nusiprausti po šiltu dušu etapu atvykus iš vienos įstaigos į kitą.

2.6. Pabrėžė, jog pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3, galiojusią iki 2016 m. sausio 14 d., asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošė ir tiekė UAB „Rasytė“, o nuo 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 pagrindu asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošia ir tiekia „Kretingos maistas“. Pažymėjo, jog areštinės pareigūnai maisto gamyboje ir maisto išdavime areštinėje laikomiems asmenims nedalyvauja. Teisės aktai tik numato, jog areštinės administracija užtikrina, kad maistas turi būti patiektas karštas ir nustatytu laiku.

2.7. Teigė, jog kiekvienoje Klaipėdos AVPK areštinės kameroje yra stalas, suolas arba taburetės ir tai patvirtina Klaipėdos AVPK areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime pateikiami duomenys. Be to, nors pareiškėja skunde ir nurodė apie nesudarytą galimybę valgyti sėdint prie stalo, tačiau areštinės kameros neįvardijo ir dėl nurodytos aplinkybės skundų ar prašymų administracijai nepateikė.

2.8. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 14 punktu, yra atliekama visa asmens krata. Asmens krata atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą drėgnuoju būdu, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus, o šią aplinkybę patvirtina galiojantys leidimai eksploatuoti areštines.

2.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad negali riboti į areštinę pristatomų asmenų skaičiaus, negali jų nepriimti, kadangi dėl to būtų nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Dėl to kai kuriuo laikotarpiu ir kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nežymiai galėjo nesiekti teisės aktuose nustatytos ribos. Tačiau atsakovo atstovas siekia, kad asmenys, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėja Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikoma tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintos jos buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra.

2.10. Pažymėjo, jog pareiškėja buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu kankinimu, patiriamu nežmonišku ar žeminančiu jos orumą elgesiu nesiskundė. Pareiškėjos kreipimasis į teismą praėjus beveik 4 mėnesiams nuo galimo pažeidimo (2015 m. lapkričio 11-12 d.) kelia pagrįstų abejonių dėl jos suvokiamos ir realiai patirtos neturtinės žalos. Nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis argumentai negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą.

2.11. Manė, jog teismui nustačius tai, kad atsakovo atstovas galėjo nežymiai ir neintensyviai pažeisti nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, galima būtų pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 50–60) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 271 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas, vadovaudamasis Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkto nuostatomis, nustatė, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu, kameroje, kurioje vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m (iš bendrojo ploto atmetus sanitarinio mazgo plotą), buvo laikoma šiais laikotarpiais: nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 24 (bendras plotas 19,50 kv. m, laikomi 4 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,57 kv. m; nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., kameroje Nr. 10 (bendras plotas 6,18 kv. m, laikomi 2 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 2,49 kv. m; nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 4 (bendras plotas 14,15 kv. m, laikomi 3 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,31 kv. m; nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 3 (bendras plotas 15,27 kv. m, laikomi 4 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 3,51 kv. m; nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 13 (bendras plotas 6,58 kv. m, laikomi 2 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 2,69 kv. m; nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 35 (bendras plotas 16,13 kv. m, laikomi 3 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,97 kv. m; nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 14 (bendras plotas 6,56 kv. m, laikomi 2 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 2,68 kv. m; nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 5 (bendras plotas 14,88 kv. m, laikomi 3 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,56 kv. m (b. l. 15–16). Pagal minėtus duomenis pareiškėja 19 parų buvo laikoma kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.

5. Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo teismas pažymėjo, jog faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 26–27) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 28). Policijos departamento generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime nurodyta, kad areštinėje yra <...> langai stikliniai; apšildymas centrinis; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 30–31) nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto. Nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda (b. l. 33).

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikusi, todėl teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovavosi byloje pateiktu Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“ bei 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. spalio 8 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“ nurodyta, kad pareiškėja Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. buvo laikoma kamerose Nr. 3, 4, 5, 10, 12, 13, 14, 19, 24, 27, 30, 35 ir 39, o naujoje Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo laikoma kamerose Nr. 3, 12 ir 16. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjos) 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 23 d. skunduose išdėstytus faktus, (b. l. 17–20).

Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas, kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais), toks pažeidimas nelaikytinas pažeidimu.

Taip pat Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjos) 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 18 d. skunduose išdėstytus faktus (b. l. 21–23). Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 14 ir 23. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktu Nr. K3-472, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 14 ir 23 šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, ant sienų ir lubų yra pelėsis – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama ventiliacija, natūrali ir dirbtinė apšvieta.

Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip pažeidimas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimams analogiškais kaip ir 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte argumentais (kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus). Apibendrinęs faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo aktuose, teismas konstatavo, jog pažeidimas dėl dirbtinės apšvietos buvo nustatytas kamerose Nr. 3, 4, 5, 14, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dėl natūralios apšvietos kamerose Nr. 14 ir 23, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (taip pat ir Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 3 punktu), jis nelaikytas pažeidimu, kadangi norint jį pašalinti būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 10, 12, 13, 19, 24, 27 ir 30, kuriose buvo patalpinta pareiškėja, nėra galimybės, nes patikrinimo metu šios kameros nebuvo patikrintos, buvo patikrintos tik kameros Nr. 3, 4, 5, 14, 35 ir 39, (kuriose buvo laikoma pareiškėja). Tačiau atsižvelgęs į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl kamerų inventoriaus, drėgmės, šalčio bei dirbtinės ir natūralios apšvietos (nebuvo vertinta kaip pažeidimas), laikotarpiu, kai buvo kalinama pareiškėja, teismas padarė išvadą, jog minėtų pažeidimų nebuvo ir kamerose Nr. 3, 4, 5, 14, 35 ir 39.

Taigi, pareiškėjos nurodyti pažeidimai dėl kamerų apšvietos, šalčio, drėgmės ir inventoriaus nebuvimo, nepasitvirtino.

7. Dėl nusiskundimo, kad pareiškėjai po etapavimo nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše teismas, vadovaudamasis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktu, Higienos normos HN 37:2009 60 punktu (Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 44 punktu), pažymėjo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams. Patikrinimo akte įvardinti asmenys (ne pareiškėja) buvo nurodę, kad juos etapavus į Klaipėdos AVPK areštinę, nėra suteikiama galimybė nusiprausti šiltame duše. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, jog ši aplinkybė nepasitvirtino, kadangi pagal Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti šiltu dušu grafiką, kaip ir reikalauja Higienos normos HN 37:2009 60 punkto nuostata, suimtiesiems būnant areštinėje savaitę ir ilgiau, yra suteikiama galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėta, kad konvojuojami planiniais konvojais asmenys į minimą Higienos normos HN 37:2009 55 punkto (į policijos areštinę patekę asmenys <...> privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše) reikalavimo nuostatą nepatenka. Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-41 nurodyta Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininkui organizuoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje laikomų asmenų teisę pasinaudoti šiltu dušu: 1.1) kiekvieno mėnesio šeštadieniais – pirmame kamerų bloke laikomi asmenys; 1.2) kiekvieno mėnesio sekmadieniais – antrame kamerų bloke laikomi asmenys (b. l. 24). Remdamasis minėtu patikrinimo aktu bei Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-41, teismas sprendė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje užtikrinama kalinčiųjų teisė kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše, t. y. areštinėje sudaromi grafikai, nurodant, kuriomis dienomis tokia galimybė yra suteikiama. Be to, kaip ir pažymėta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98, konvojuojamiems planiniais konvojais asmenims Higienos normos HN 37:2009 55 punkto reikalavimo nuostatos netaikomos. Todėl pareiškėjos argumentas, kad jai pagal teisės aktų nuostatas nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti šiltu dušu, laikytas nepagrįstu.

8. Dėl pareiškėjos tikrinimo (kratos, apžiūros) atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis teismas, vadovaudamasis Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139, 14 punktu bei remdamasis Klaipėdos AVPK atsiliepime pateiktais paaiškinimais, bei tuo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nenustatė antisanitarinių sąlygų Klaipėdos AVPK areštinės patalpose, šį pareiškėjos argumentą laikė nepagrįstu.

9. Dėl nepakankamos vietos atsisėsti prie stalo pavalgyti šiltą maistą kameroje teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 37:2009 8, 9 punktais, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 59, 66 punktais, atsakovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, kad pagal iki 2016 m. sausio 14 d., asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošė ir tiekė UAB „Rasytė“, o nuo 2016 m. sausio 15 d. maistą ruošia ir tiekia „Kretingos maistas“ bei Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“, sprendė, jog atsakovas pareiškėjai užtikrino teisę į tinkamą maitinimą. Teismas akcentavo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimą, nenustatė inventoriaus trūkumo kamerose.

10. Dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo (neatskyrimo nuo gyvenamosios patalpos) teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkto nuostatomis, bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05), 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), pažymėjo, jog atsiliepime į skundą nurodomas bendro pobūdžio teiginys, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikiami įrodymai, kad pareiškėja turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., buvo užuolaida). Todėl teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėja turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, tokiu būdu pažeidė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktą.

11. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjos laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 p), be to, pareiškėja 19 parų buvo laikoma kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, tuo būdu pažeidžiant Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą.

12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu buvo laikoma žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjai sukėlė sveikatos sutrikimus. Tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

13. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016) bei į tai, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (6 paras) teko tik 2,49 kv. m kameros ploto (beveik dvigubai mažiau nei minimali reikalaujama norma) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjai dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 171 Eur (9 Eur už parą) suma, o dėl neužtikrintos pareiškėjos teisės į privatumą pasinaudojant tualetu – 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 271 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 65–67), kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą pripažįstant pažeistą pareiškėjos teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas ir pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, kas suformavo neteisingą teismo vidinį įsitikinimą. Dėl to nepagrįstai ir neteisingai nuspręsta dėl žalos atlyginimo budo. Šiuo atveju ploto neatitikimai yra neištisiniai, kai kurie – nežymūs. 19 parų neužtikrinus minimalios gyvenamojo ploto normos nėra ištisinis laikotarpis. Jos susidarė per 8 atskirus periodus, intervalai tarp kurių yra 22 dienos, 34 dienos, 35 dienos, 20 dienų, 45 dienos, 20 dienų 43 dienos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (6 paras) teko 2,49 kv. m /asm.

Tačiau tuo metu pareiškėja buvo laikoma ne perpildytoje kameroje. Kameroje buvo tik 2 asmenys, kas, areštinėje esančių asmenų vertinimu, yra optimaliausia, o laikymas kamerose po vieną nesant bendravimo galimybės, apsunkina tokių asmenų dalią. Kitais laikotarpiais pareiškėjai teko ir akivaizdžiai didesnės ploto normos – 8,92 kv. m ar 12,95 kv. m. Taip pat pareiškėja, skaičiuojant tik iki 2015 m. vasario 10 d. (skunde nurodyta patekimo į areštinę data) buvo jau 3 kartus teista, jai skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl areštinės sąlygos pareiškėjai buvo žinomos ir negalėjo sukelti psichinių ir fizinių sunkumų.

Pareiškėja, nuolat darydama tyčines nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, kad bus apribota laisvė ir ji patirs nemalonių išgyvenimų, susijusių su laisvės apribojimu. Neatsižvelgdama į tai, ji darė nusikaltimus, už kuriuos jai ir buvo apribota laisvė (skirta laisvės atėmimo bausmė). Tai rodo jos atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Ir šiuo atveju pareiškėjos tikslas yra turtinės naudos gavimas. Be to, pareiškėja jos kalinimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.

Objektyvių įrodymų apie patirtą žalą pareiškėja nepateikė. Dėl to nenustatyta, kad minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas pareiškėjai sukėlė sveikatos sutrikimus. Taip pat Klaipėdos AVPK areštinė (Jūros g. 1, Klaipėda) veikė 1862 m. statytame pastate, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas, unikalus objekto kodas 30634). Be to, žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad.

Naujamiesčiu, unikalus objekto kodas 22012). Jų naudojimas ir tvarkymas bei juose esančių statinių statybos (statybos, tvarkybos, remonto, rekonstrukcijos) darbai reglamentuojami Lietuvos Respublikos statybos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymais bei jų vykdomaisiais teisės aktais. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, dėl to atsakovas yra skolingas ir yra priverstas nuolat skolintis, kad finansuotų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų, subalansuotų pinigų srautus, grąžintų ankstesnes skolas ir kt.

Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą visuomenės gyvenimo lygį. Tokiu būdu priteistas 271 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis diskriminuoja asmenis, kurie nedaro nusikalstamų veikų, yra sąžiningi mokesčių mokėtojai, savo indėliu prisidedantys prie gerovės valstybėje kūrimo. Pats neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pinigais ir / arba jų dydis yra neteisingas atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų apimtį, mastą ir trukmę. Atsakovo atstovo nuomone, nurodyti žalos dydžio nustatymo kriterijai (atsakovo atstovas nesiekė sukelti nepatogumų pareiškėjai, nėra žalos pasekmių, pareiškėjos reputacija, kalinimo įstaigos pobūdis, atsakovo turtinė padėtis, piliečių bendras materialinis lygis) bei sąžiningumo ir teisingumo principai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjai net vidutinį (išskaičiuotą aritmetiškai) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nusistovėjusį atlyginimo dydį.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeista pareiškėjos teisė privačiai naudotis areštinės kamerose esančiais tualetais. Klaipėdos AVPK areštinės rekonstrukcijos atliktos iki Higienos normos HN 37:2009 įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja buvo laikoma kamerose sanitarinių mazgų įrengimo aspektais atitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtus veiksmus, neįsigilino į aplinkybes bei neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose, kurių aplinkybės identiškos (žr. 2016 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-433-858/2016, A-476-858/2016).

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas (sanitariniame mazge nesant pertvaros savo aukščiu siekiančios vidutinį žmogaus ūgį ir galimybę visiškai pasislėpti už durų, užuolaidos ar pan.) yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą 120-130 cm aukščio) galintį padidinti privatumo lygį, taip išlaikant (nepažeidžiant) subalansuotą atsakovo atstovo teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimą areštinėje ir teisės vykdyti areštinėje esančio asmens elgesio kontrolę (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 1 d., 9 str. 2 d. 2 p., 9 str. 3 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos instrukcijos (pakeista Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, 37, 38 p.) patvirtintos instrukcijos 39, 40 p.). Atsižvelgiant į tai, kad minimais teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areštinėje, kontrolė ir priežiūra, sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiško privatumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-143/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime byloje Nr. A444-619/2008 yra pažymėjusi, kad teisės aktuose nesant nustatytos konkrečios pareigos (įrengti uždarą sanitarinį mazgą), veikimas nepažeidžiant teisės aktų pats savaime nėra neteisėtas veikimas. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nenustatymas reiškia, kad nesant teisės aktuose nurodytos konkrečios pareigos, nėra pažeidžiamos ir nacionalinės teisės normos. Atsižvelgiant į tai, uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, todėl tokio neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Pareiškėjos galimai patirtas nepatogumas dėl neturėjimo galimybės visiškai privačiai naudotis tualetu nesukėlė jai tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

14.3. Apeliacinės instancijos teismui vis dėlto nusprendus priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, nėra pagrindo priteisti tokio dydžio atlyginimą, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginimo.

16. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojant 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui Nr. XII-2399 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

17. Šiuo atveju pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl to, kad ji nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo laikoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis, dėl kurių patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu, skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė į privatumą naudojantis tualetu ir kad 19 parų pareiškėjos laikymo areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, tačiau kitų pareiškėjos skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė, todėl priteisė pareiškėjai iš atsakovo 271 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pažeidimą, susijusį su pareiškėjos teisės į privatumą naudojantis tualetu neužtikrinimu. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto neužtikrinimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu bei dydžiu, t. y. teigia, kad teismas be pagrindo priteisė pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Dėl pareiškėjos privatumo naudojantis tualetu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog kameroje, kurioje buvo laikoma pareiškėja, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, t. y. pareiškėja turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Šios aplinkybės atsakovas apeliaciniame skunde neneigia, nurodydamas, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara. Taigi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.

20. Atsakydama į atsakovo argumentą, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teisėjų kolegija nurodo, jog į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką; turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 6 p.). Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, tačiau atsakovas turėjo teisinę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog užtikrintų pareiškėjos teisę naudotis tinkamai įrengtu tualetu, t. y. tokiu tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėja turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015).

21. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėjos teisė į privatumą nebuvo užtikrinta, nes ji, naudodamasi tualetu, galėjo patirti nepatogumus, padarė visas abejones vertindamas pareiškėjos, teigusios, kad jos privatumas buvo pažeistas, naudai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

22. Nors atsakovas apeliaciniame skunde remiasi kalinamų asmenų galimybe naudoti audinį, galintį padidinti privatumo lygį, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjos teisė privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. kad ji, naudodamasi tualetu, nepatyrė diskomforto. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjos naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetas kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, buvo įrengtas taip, kad pareiškėja galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.

23. Dėl atsakovo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2016 m. gegužės 27 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-433-858/2016 ir Nr. A-476-858/2016 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo pateiktais įrodymais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, sanitarinių mazgų įrengimo aspektais atitinkančiose higienos normos reikalavimus, tačiau asmens privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo aspekto neanalizavo, o nagrinėjamoje byloje kaip tik šis aspektas ir buvo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimo pagrindas.

24. Akcentuotina, kad naujausioje teismų praktikoje dėl kalinimo sąlygų areštinėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pabrėžusi, jog Klaipėdos AVPK nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įėjimas į sanitarinį mazgą areštinės kamerose nebuvo uždengtas, todėl kitas patalpoje laikomas asmuo arba pareigūnai, įėję į patalpas arba pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį, galėjo pareiškėją pastebėti besinaudojant tualetu ir taip pažeisti pareiškėjo privatumą; atsižvelgusi į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 konstatavo, jog areštinės kamerose nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą jam besinaudojant tualetu (taip pat žr., pvz., 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeista pareiškėjos teisė privačiai naudotis areštinės kamerose esančiais tualetais.

26. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo forma, teisėjų kolegija nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Taigi neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, ar būtina priteisti piniginį žalos atlyginimą (žr. 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017).

27. Šiuo atveju atsakovas apeliacine tvarka neginčija fakto, kad 19 parų pareiškėjos laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo. Be to, kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, atsakovas nepaneigė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas pareiškėjos privatumas naudojantis tualetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjai tekusio kameros ploto neatitikimas nebuvo nepertraukiamas, nes tam tikrais laikotarpiais pareiškėjai teko didesnis kameros plotas, nei nustatyta norma, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgė į nustatytų pažeidimų trukmę, mastą ir intensyvumą. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog tam tikrais laikotarpiais nustatytas vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto neatitikimas buvo labai nežymus, šiuo atveju buvo įvertinta visų nustatytų faktinių aplinkybių, kurios yra svarbios sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, kontekste.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai, susiję su pareiškėjos reputacija, nepagrindžia, jog pareiškėja dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepatyrė neturtinės žalos ar jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, nei buvo priteista nagrinėjamu atveju. Atsakydama į atsakovo argumentus, kad pareiškėja šiuo atveju nepateikė objektyvių įrodymų apie patirtą žalą, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, kt.).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėja patyrė neturtinę žalą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008; A502-734/2009; Nr. A756-122/2010; Nr. A502-913/2011; Nr. A502-1235/2012; Nr. A143-2844/2012; Nr. A444-343/2013 ir kt.).

30. Akcentuotina, kad faktas, jog Klaipėdos AVPK areštinė veikė pastate, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų asmeniui padarytą neturtinę žalą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, kuri yra bloga, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai apie bendrą visuomenės gyvenimo lygį, apie teisingumo ir sąžiningumo principus taip pat nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

31. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nusistovėjusį vidutinį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar turėjo priteisti mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys