ae2553ef-b5f9-4cd8-8a5e-4d2070cf3ad3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr. 1S-377-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18821-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M.

Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro DereÅ¡kevičiaus skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Z. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. Z. kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. gegužės 6 d., apie 20:55 val., Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 2, prekybos centre IKI, prie laiptų, esančių pirmame aukÅ¡te, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau nei 21 kartÄ rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau 7 smÅ«gių į galvÄ , 14 smÅ«gių į rankas, kojas, kitas kÅ«no vietas, nukentėjusiajam J.

D., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, dvi muÅ¡tines žaizdas kairiajame virÅ¡utiniame voke ir vienÄ muÅ¡tinę žaizdÄ kairio smilkinio srityje, daugybines kraujosruvas ir muÅ¡tines žaizdeles lÅ«pose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame žande su deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinį kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje užausio srityje, bei deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ deÅ¡inės momeninės skilties Å¡oninio pavirÅ¡iaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius - užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyÅ¡imÄ , kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, kas pasireiÅ¡kė kraujo iÅ¡siliejimu per deÅ¡inę ausies landÄ iÅ¡ kaukolės pamato lūžio srities, saikingÄ vidaus organų mažakraujystę, kraujo aspiracijÄ Ä¯ plaučius, Å«miniu Å¡irdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuose, skystu krauju Å¡irdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimų, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, t. y. tokiu bÅ«du tyčia nužudė J.

D.. Å iais veiksmais M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

2. M. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi M. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kardomoji priemonė buvo tęsiama ir paskutinį kartÄ skundžiama 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pratęsta 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Apygardos teismas nustatė, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra pasikeitę ar iÅ¡nykę.

Teismas nurodė, kad M. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas atsižvelgė į kaltinimo sunkumÄ , gresiančios bausmės dydį ir aplinkybę, jog kaltinamasis praeityje ne kartÄ teistas ir jau yra vengęs dalyvavimo baudžiamajame procese. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje M. Z. gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nebus galimybės pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.

II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas E. DereÅ¡kevičius skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį. 3.1. Skunde advokatas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis apie bÅ«tinybę pratęsti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Teismas nutartį dėl suėmimo pratęsimo grindė tik prielaidomis, kurios yra žinomos jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. 2020 m. lapkričio 23 d. svarstant kaltinamajam M.

Z. suėmimo tęsimo klausimÄ apygardos teisme, prokuroro argumentacija buvo ypatingai teorinio pobÅ«džio, nes prokuroras rėmėsi 2019 m. gegužę nustatytais duomenimis ir konkrečių naujų duomenų analizės, kuri reikalinga siekiant įvertinti ar baudžiamojo proceso metu ne per ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, nepateikė. Nei teismas, nei prokuroras neanalizavo, ar paskyrus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ turinčiam asmeniui namų areÅ¡tÄ arba intensyviÄ priežiÅ«rÄ , t. y. maksimaliai apribojant asmens laisvÄ judėjimÄ , Å¡is sugebėtų pasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos ir pabėgti (pasislėpti) nuo teismo.

Teismas be jokių naujų motyvų, kurie pagrįstų suėmimo pratęsimo bÅ«tinybę, iÅ¡ esmės perrašė ankstesnės nutarties argumentus. Teismas, pratęsdamas suėmimÄ , turėjo patikrinti ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bÅ«tent kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Teismas taip pat privalėjo įvertinti ar suėmimo pratęsimo pagrindai yra pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis ir nėra vien prielaidos. 3.2. Skunde teigiama, kad teismas, svarstydamas suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530/2020), nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių precedentų.

Gynėjo vertinimu, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nagrinėjamai situacijai, todėl M. Z. yra pagrindas paskirti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas asmens lygybės principas. 3.3. Pratęsiant suėmimÄ teismas vadovavosi tuo, kad M. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių.

Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali bÅ«ti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ , o turi bÅ«ti atsižvelgta ir į daugelį kitų veiksnių. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje kartu su sugyventinę augina du jos vaikus.

2. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo M. Z. gynėjo skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su apygardos teismo sprendimu, suėmimas M. Z. pratęstas pagrįstai.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tinoji taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Å i įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų bÅ«tų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ . AukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų (D. D., K. D.) liudytojų (I. D., V. J., T. A., V. P., M. Z., V. Ž., G. G., G. G., N. B., I. M.,) parodymuose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose dėl mobilaus ryšio abonentų išklotinių, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo motyvas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.

8. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pratęsdamas suėmimÄ teismas rėmėsi vien prielaidomis ir neaktualiais 2019 m. duomenimis bei perrašė ankstesnės nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, motyvus. Pratęsdamas suėmimÄ teismas rėmėsi ne prielaidomis, o baudžiamoje byloje esančiais duomenimis, suteikiančiais pagrindÄ manyti, kad M. Z. galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ių duomenų teismas neperraÅ¡inėjo, o įvertino ir pateikė suėmimo pratęsimo pagrįstumo argumentus.

Tai, kad didžioji dauguma bylai aktualių duomenų buvo surinkta po įvykio, t. y. 2019 metais, nėra pagrindas neigti jų svarbÄ ir jais nesivadovauti. Kitaip ir negali bÅ«ti, nes tiriamas nusikaltimas buvo momentinis, galimai padarytas per trumpÄ laiko tarpÄ , konkrečioje vietoje suduodant smÅ«gius mirusiajam, todėl šį nusikaltimÄ tyrę pareigÅ«nai didžiÄ jÄ daugumÄ duomenų surinko per neilgÄ laiko tarpÄ po nusikaltimo padarymo. Vėliau vyko surinktų duomenų analizė ir specialieji tyrimai.

Ä®statymas nenumato, kad kiekvienÄ kartÄ praÅ¡ydamas pratęsti suėmimo terminÄ prokuroras pateiktų vis naujus duomenis apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Suėmimo taikymo pagrįstumas priklauso ne nuo pateikiamų duomenų naujumo ar jų kiekio, o duomenų apie padarytÄ nusikaltimÄ pakankamumo ir suėmimo taikymo pagrindų buvimo.

9. Skundo argumentai dėl M. Z. kaltės ir specialistų iÅ¡vadų vertinimo neturi jokios įtakos sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Å iame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iÅ¡ esmės nenagrinėjamos. Aplinkybės ar bÅ«tent M. Z. smÅ«giavo nukentėjusiajam ir ar mirusiojo sužalojimų susidarymo mechanizmas atitinka kritimÄ , yra bylos nagrinėjimo dalis ir reikÅ¡minga įrodymų vertinimui, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡ių argumentų neanalizuoja.

10. Suėmimas M. Z. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Å iuo pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas M.

Z. suėmimo terminÄ , įvertino tai, kad jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato iÅ¡skirtinai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų, ir konstatavo, kad tai gali bÅ«ti priežastimi kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas atsižvelgė ir į kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir gresiančios bausmės griežtumas nebuvo svarbiausia ar vienintelė priežastis pratęsti suėmimÄ .

Teismas įvertino tai, kad M. Z. praeityje buvo teistas už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. YpatingÄ reikÅ¡mę suėmimo pratęsimui turi tai, kad M. Z. po to, kai galimai padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad yra paieÅ¡komas, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigÅ«nų, o surastas bandė iÅ¡vengti sulaikymo, kai pastebėjęs prie jo besiartinančius policijos pareigÅ«nus bandė pabėgti, nereagavo į jų raginimus sustoti. Å ios aplinkybės sustiprina tikimybę, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės M.

Z. vėl gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde nurodyta, kad M. Z. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyvena su sugyventine ir dviem jos vaikais, tačiau Å¡ios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės, teisėjų kolegijos vertinimu jos nėra tos aplinkybės, kurios patvirtina tamprius socialinius ryÅ¡ius, nes M. Z. santuokos sudaręs nėra, vaikai nėra jo ir tai jo nesieja tokiu laipsniu, kad padarytų bėgimÄ ar slėpimÄ si neįmanomu ar labai mažai tikėtinu. IÅ¡vardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad M.

Z., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų atstovų.

11. Taip pat suėmimas M. Z. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

Ä®statymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindÄ kiekvienu atveju bÅ«tų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimÄ . Pagal įstatymÄ pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

12. Kaltinamajam M. Z. inkriminuota nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡e. Tikimybę, kad M. Z. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, sustiprina tai, kad jis anksčiau ne kartÄ teistas, daugiausiai už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Å ioje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis M. Z. anksčiau ne kartÄ baustas už administracinės teisės pažeidimus. Neseniai prieÅ¡ Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį jis buvo iÅ¡leistas iÅ¡ areÅ¡tinės. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

13. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530/2020, kurioje esant neva tapačiai situacijai suimtajam buvo paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės. Gynybos vertinimu teismas turėjo vadovautis Å¡iuo precedentu. Teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga. Tačiau remdamasis tokiu Å¡altiniu teismas turi įsitikinti, ar jis turi precedento galiÄ jo nagrinėjamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija nustatė, kad skunde nurodyto teismo sprendimo faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo.

Skunde nurodytoje byloje nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nesislėpė nuo teisėsaugos ir nesiprieÅ¡ino sulaikomas, todėl ilgainiui suėmimas jam buvo pakeistas į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Nagrinėjamu atveju M. Z. pasislėpimas nuo teisėsaugos pareigÅ«nų ir pasiprieÅ¡inimas jį sulaikant, kaip minėta, sustiprina tikimybę, kad paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigÅ«nų ar teismo, todėl jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Analogiškas gynybos skundo argumentas buvo išnagrinėtas ankstesnėje 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Teismas nustatė, kad skunde nurodytoje nutartyje nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios ir skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjamoje byloje, todėl remtis šioje baudžiamojoje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kaip precedentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

EŽTT savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®vertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. Z. pobÅ«dį ir sunkumÄ , ilgesnis suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi Å¡ios procesinės prievartos taikymÄ sÄ lygoja siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å iuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡omos taikyti Å¡velnesnės kardomosios priemonės (namų areÅ¡tas, intensyvi priežiÅ«ra) Å¡iuo metu negali garantuoti, kad paleidus kaltinamÄ jį M. Z. iÅ¡ suėmimo ir pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones jis nepasislėps nuo teismo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, negali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam M. Z. paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija n u t a r i a : kaltinamojo M. Z. gynėjo advokato Edgaro DereÅ¡kevičiaus skundÄ atmesti ir palikti galioti 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegija: Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta