2021-04-07 Nr. AB-6897-3-61-3-00105-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-217-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00105-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. prašymą dėl administracinių nuobaudų panaikinimo ir administracinio akto įvertinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti jam paskirtas administracines baudas ir ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 30-3199/19 teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. A. skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir skirtos baudos. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 622 straipsnio 2 dalį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiekia išspręsti ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, o siekia inicijuoti administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo panaikinimą, bei nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi teisės ir kompetencijos svarstyti klausimų, susijusių su patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl padaryto administracinio nusižengimo ar priimtų nutarimų bei baudų naikinimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ANK nustatyta tvarka turėjo teisę ginti galimai pažeistas teises pagal ANK 621-622 straipsnių nuostatas, kadangi nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 30-3199/19 teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą, teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra vienas iš ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, bei nurodė, kad dėl įvertinimo, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 1 d.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas turės teisę prašyti teismo pradėti tyrimą, ar norminio administracinio akto dalis atitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatas tokiu atveju, jeigu administraciniame teisme bus nagrinėjama pagal pareiškėjo skundą iškelta individuali byla, kurioje kilusiam ginčui išspręsti turės būti taikomas 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. 30-3199/19.

III. Pareiškėjas J. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiekia išspręsti ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, o siekia inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimo byloje priimto nutarimo panaikinimą. Nurodo, kad skunde yra aprašytas visas pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, kuris, pareiškėjo teigimu, yra menkavertis, ir jame net nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad tokio administracinio nusižengimo padarymas yra iššauktas pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai už akių surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiria baudą tik atsižvelgdama į nekompetentingai surašytą ir prie automobilio priekinio stiklo paliktą pranešimą apie vietinės rinkliavos mokėjimą, kuris, pareiškėjo nuomone, neturi jokios teisinės galios. Pažymi, kad tokie protokolai surašomi nesusisiekus su galimu pažeidėju, neišsiaiškinus jo amžiaus, sveikatos, kitų būtinų ir svarbių galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi teisės ir kompetencijos svarstyti klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl padaryto administracinio nusižengimo ar priimtų nutarimų bei baudų naikinimo, nes tokie klausimai sprendžiami ANK nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos institucijų, kurios nagrinėjo jo kreipimąsi dėl galimai neteisėto reikalavimo sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, nurodytą jų atsakymų apskundimo tvarką (per 20 dienų kreiptis į Administracinių ginčų nagrinėjimo komisiją arba į Vilniaus apygardos administracinį teismą), dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas pažymi, kad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su skundu, jis prašė patenkinti skundą – panaikinti jam paskirtas administracine baudas, kaip neteisėtai paskirtas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartyje apie tai nepasisakė, taip galbūt pažeisdamas pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 30-3199/19 teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti jam paskirtas administracines baudas kyla ne iš administracinių teisinių santykių, kadangi savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ yra viešojo administravimo institucija, kuri galbūt neteisėtai nurodė pareiškėjui sumokėti vietinę rinkliavą.

Pareiškėjas pažymi, kad neįmanoma apskųsti paskirtų administracinių baudų, kadangi negalima tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą, bet reikia kreiptis į ikiteismines institucijas, kurios ir išvardintos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 19 d. nutartyje. Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu neturi būti taikomos ANK 621-629 straipsnių nuostatos, kadangi Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškėjui nurodė, kad šios institucijos atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo pasirinkimu gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) yra įtvirtintos žmogaus teisės, taip pat valstybės valdymo institucijų, jų veikimo ir formavimo tvarka. Visa tai skirta žmogaus teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti. Tuo tarpu skundžiama nutartis apsunkina pareiškėjo galimybes apginti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus asmenys gali tiesiogiai kreiptis su prašymais, skundais ir pareiškimais į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu mano, kad yra pažeistos jų teisės, laisvės ir teisėti interesai, todėl, pareiškėjo manymu, yra nesuprantama, kodėl asmuo negali tiesiogiai kreiptis į administracinius teismus. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo ir turi teisę, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priimti pareiškėjo skundą, jį išnagrinėti teismine tvarka ir priimti sprendimą tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo ir turi teisę persiųsti pareiškėjo skundą vienai iš ikiteisminio tyrimo institucijų, pvz.: prokuratūrai ir paprašyti ar pareikalauti, kad pareikštų savo nuomonę dėl pareiškėjo skunde pareikštų prašymų (reikalavimų), kad būtų surasta, nustatyta teisybė ir priimtas teisingas, pagrįstas ir teisėtas sprendimas.

Nurodo, kad prie skundo pateikė pakankamą kiekį reikalingų ir reikšmingų įrodymų, kurie patvirtina, kad jokio administracinio pažeidimo pareiškėjas nepadarė, o jeigu ir padarė – tai tik nereikšmingą ir formalų, kuris nesudaro jokio pažeidimo sudėties ir neužtraukia bausmės, kurios pareiškėjui buvo paskirtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. A. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo ne iš viešojo administravimo, bet iš administracinių nusižengimų teisenos santykių, todėl sprendė, kad ginčas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 18 d.). Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. (VAĮ 2 str. 20 d.).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savivaldybių administracija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo ir atskirojo skundo argumentų suprantama, kad jis ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus nutarimus administracinių nusižengimų bylose, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos už nesumokėtą vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą ir už automobilio palikimą tam neskirtoje vietoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kuris kildinamas iš savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su administracinių nusižengimų teisena.

Pagal ANK 622 straipsnio 2 dalį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis, šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, kadangi tokio pobūdžio bylas kompetentingi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad nutarimų, priimtų administracinių nusižengimų bylose, apskundimo tvarka pareiškėjui buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo atžvilgiu priimtuose nutarimuose administracinių nusižengimų bylose, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. A51-1379-13/20 (1.1.56E-ADB), bei Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. (5.28) 31-96.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu neturi būti taikomos ANK 621-622 straipsnių nuostatos, kadangi Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. (5.28) 31-96 nurodė, jog šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta apskundimo tvarka taikoma paminėto rašto apskundimui, kurio pareiškėjas teismui neskundžia.

Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl paskirtų administracinių nuobaudų panaikinimo nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl norminio akto teisėtumo įvertinimo

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 30-3199/19 „Dėl teritorijų ir jų ribų, kuriose galioja gyventojams išduodami leidimai statyti automobilius mokamose automobilių stovėjimo vietose, sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ištyrimo, konstatavęs, kad šiuo reikalavimu siekiama norminio akto teisėtumo įvertinimo.

Kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu, t. y. nesusijusiu su pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu, ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas (ABTĮ 112 str. 1 d.). Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas nėra vienas iš ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti jo reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti norminio akto (Įsakymo) teisėtumo įvertinimo.

Pažymėtina, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Taigi, jeigu administraciniame teisme bus nagrinėjama pagal pareiškėjo skundą iškelta individuali byla, kurioje kilusiam ginčui išspręsti turės būti taikomas Įsakymas, pareiškėjas turės teisę prašyti teismo pradėti tyrimą, ar šis norminis administracinis aktas atitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pareiškėjo keliama problema gali būti sprendžiama kreipiantis dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo Administracinių nusižengimo kodekso XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ANK 657–663 straipsniai), prašymą paduodant institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną (ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai), arba Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (658 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 623 straipsnio nuostatas, pareiškėjas turi teisę kreiptis į apylinkės teismą dėl termino atnaujinimo skundui dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti, jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl administracinio teisės nusižengimo, ir suabejojęs dėl norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumo, vadovaudamasis ABTĮ 114 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, formuojama panašiose bylose, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė