ae23e211-e24c-4aac-892d-b7461b9a2d10 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-768/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei L.

Å ., nuteistojo J. T. (J. T.) gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine  žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 22 d. (imtinai) ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžiÄ nuspęsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. T. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , prie suoliukų, esančių netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau, kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam nuo N. T. (N. T.) į veidÄ , o pastarajam nuo smÅ«gių nukritus ant žemės, pagriebė jį už megztinio ir tempė nukentėjusįjį žeme, paskui kojomis spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dvideÅ¡imt kartų į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ lėmusius sužalojimus: odos nubrozdinimÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, žaizdÄ deÅ¡iniame ausies kauÅ¡elyje, lengvo laipsnio galvos sukrėtimÄ , kaklo 1-2 slankstelių panirimÄ , ir tokiu bÅ«du atėmęs nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė, nuimdamas nuo nukentėjusiojo pečių, jo rankinę 40 Eur vertės, kartu su rankinėje buvusiais 30 Eur grynųjų pinigų, skėčiu 20 Eur vertės, ir nuo nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos mažojo pirÅ¡to numovė sidabrinį žiedÄ 20 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais, padarė nutekėjusiajam N. T. bendrÄ 110,00 Eur turtinę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, kadangi yra nekaltas, nes nusikaltimo įvykdymo metu buvo užsienyje.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas. 4.1. Apeliantas neigia savo kaltę, teigdamas, jog nusikaltimo metu buvo užsienyje bei nesutinka su jam skirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti, todėl teisėjų kolegija baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). 4.2.

Dėl kaltės klausimo 4.2.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir dar kartÄ iÅ¡ naujo juos įvertinusi, sutinka ne su apelianto pozicija, bet su skundžiamame nuosprendyje nurodytais teismo motyvais bei padarytomis iÅ¡vadomis. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinęs apeliantÄ kaltu, įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, pritardamas skundžiamame nuosprendyje nurodytiems pakankamai iÅ¡samiems motyvams, jų nekartoja ir atsako tik į esminius apelianto skundo argumentus. 4.2.2.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas jokių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, Å¡io teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltumo patvirtina ne tik nukentėjusiojo N. T. (N. T.) parodymai, kad susipažinęs su V.

E. bei apeliantu kartu leido vakarÄ , kai pastarasis, įvykus konfliktui, jam pasakė, jog yra kalėjęs, gali jį sumuÅ¡ti ir jam nieko už tai nebus, kadangi ryte iÅ¡vyksta dirbti į užsienį, matė, kaip jis nueina su jo rankine, kurioje buvo grynieji pinigai, skėtis; liudytojo V. E. parodymai, kad tiksliai pamena, jog konflikto metu bÅ«tent apeliantas smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį; liudytojos K. O. (K. O.) parodymai, kad sÅ«nus grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), visÄ rugpjÅ«tį praleido Lietuvoje ir iÅ¡vyko rugpjūčio 19 d., kuomet ji pati asmeniÅ¡kai palydėjo jį į traukinį, vykstantį į (duomenys neskelbtini), tačiau ir kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai: nukentėjusiojo protokolas – pareiÅ¡kimas policijos įstaigai, kuriame nurodyta, kad nusikaltimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį įvykdė apeliantas; nukentėjusiojo 2016 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus; 2016 m. rugpjūčio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis atpažino V.

E., kaip asmenį, su kuriuo susipažinęs įvykio vakarÄ taip pat leido laikÄ ; 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl asmens tapatybės ir jo buvimo vietos nustatymo“, kuriame užfiksuota, kad vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ parduotuvės-baro (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuo 23.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. 4.00 val. užfiksuotas apeliantas kartu su nukentėjusiuoju ir V. E., ir kuris vėliau sumušė nukentėjusįjį; 2016 m. rugsėjo 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis atpažino apeliantÄ kaip asmenį, kuris jam sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis, atpažino iÅ¡ vizualiai įsidėmėtų veido bruožų bei kÅ«no sudėjimo; specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad apeliantui padaryti sužalojimai paveikti kietais bukais daiktais ir/ar pavirÅ¡iais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du; 2019 m. sausio 8 d. akistatos protokolai, kuriuose užfiksuota, kad akistatos metu liudytojas V.

E. davė analogiškus parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o apeliantas neneigė, kad jis 2016 metais lankėsi lošimo klube (duomenys neskelbtini), kuris yra prekybos centre (duomenys neskelbtini); nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, apeliantas savo kaltę neigė. 4.2.3. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, abejoti skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų dėl apelianto kaltės pagrįstumo, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. 4.3.

Dėl bausmės 4.3.1. Svarstant klausimÄ dėl apylinkės teismo apeliantui paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. 4.3.2.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne tik teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nuteistojo J. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisingai taikė baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso normas, tačiau ir nepadarė jokių BK nuostatų pažeidimų skiriant bausmę. 4.3.3.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 4.3.4.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams. Už tokiÄ veikÄ BK numatytos Å¡ios bausmės – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kaip minėta, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ ir pobÅ«dį (padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nusikalstama veika baigta), kaltės formÄ (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), Å¡ios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta siekiant turtinės naudos sau), į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Taip pat ir į kitus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: apeliantas niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 190, 191, 216); baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs (t. 1, b. l. 214-215); skundžiamu nuosprendžiu Lietuvoje nuteistas 5 kartÄ , praeityje teistas ne tik už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , tačiau ir už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai; žmogaus sveikatai; eilę kartų teistas užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini)) dėl vagysčių, nusikaltimų valstybei, vieÅ¡ajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieÅ¡ valstybės pareigÅ«nus, smurtinio pobÅ«džio nusikaltimų ir kt. (t. 1, b. l. 193-208); analizuojamu atveju nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui.

Pažymėtina, kad ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos tiek Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys, tiek ir pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is, tačiau net ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, akivaizdu apeliantui neturėjo jokios įtakos jo elgesio korekcijai teigiama linkme, jis ir vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ . Akivaizdu, jog pats apeliantas tokiu vedamu gyvenimo bÅ«du jau ne kartÄ pablogina savo padėtį, ir tai tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Nustatytų duomenų visuma neabejotinai rodo apelianto asmenybės pavojingumÄ , įžūlumÄ , jo neigiamÄ nusistatymÄ Ä¯ teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti įvairaus pobÅ«džio nusikaltimus iÅ¡ esmės vienÄ po kito, jog jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieÅ¡ tai jam paskirtos bausmės, net susijusios ir su realiu laisvės atėmimu, neturėjo visai jokios įtakos. 4.3.5.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nuteistajam parinko pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , jos dydį parinkdamas artimÄ sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. TokiÄ bausmę laikyti per griežta ar neatitinkančiÄ nuteistojo padarytos nusikalstomos veikos pobÅ«džio, jo asmenybės bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, nėra jokio pagrindo. 4.4. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad keisti skundžiamo nuosprendžio nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo J. T. (J. T.) apeliacinį skundÄ . Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė