ae20eaf3-e7e7-4ae5-b099-1d21fb5ece7e · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-5948-902/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02849-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; (S) 3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20.; PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daliai Monkevičienei, Ingai Madeikienei, dalyvaujant: pareiškėjui J. M., suinteresuotiems asmenims J.

M., G. M., jų atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei, suinteresuoto asmens V. M. atstovei globėjai I. S., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonei Turto bankas atstovui, V. M.. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų J. M., G. M. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, J.

M., G. M. ir V. M.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas paraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ , atsiradusį po tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. M.. Tėvo sutuoktinė V. M. 2021 m. kovo 23 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, jai paskirta globėja bei turto administratorė I. S.. V. M. nuo 2019 m. vasaros gyvena kartu su globėja. Testamento J. M. nebuvo sudaręs. Ä® notarÄ per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos pareiÅ¡kėjas ir V. M. nesikreipė.

2. PareiÅ¡kėjas iÅ¡kart po tėvo mirties ėmė rÅ«pintis tėvui priklausančiu nekilnojamu turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), garažu garažų kooperatyve Nr. 54, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip savo turtu. J. M. (pareiÅ¡kėjas) po tėvo mirties mokėjo buto mokesčius, bute pakeitė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, langus bei atliko vidaus remonto ir apdailos darbus, sutvarkė garaÅ¾Ä , jame įrengė lentynas, ėmė naudotis Å¡iuo garažu automobilio laikymui bei remontui, jam priklausančių daiktų laikymui. Iki Å¡iol butas ir garažas yra pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikomi ir prižiÅ«rimi.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad po tėčio mirties liko dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), automobilis Audi, garažas. Ä® notarÄ paveldėti po tėčio mirties likusio turto pareiÅ¡kėjas laiku nesikreipė, tačiau Å¡iuo turtu jis rÅ«pinosi: už butÄ ir garaÅ¾Ä mokėjo mokesčius, bute iki tėčio mirties ir po tėčio mirties darė kosmetinį remontÄ , kanalizacijos vamzdžius pakeitė dar esant tėvui gyvam. Darbai buvo atliekami pareiÅ¡kėjo iniciatyva.

Bute pareiÅ¡kėjas negyveno. Automobiliu nesinaudojo, nes jis yra senas, be techninės apžiÅ«ros. Garažu pareiÅ¡kėjas naudojosi, anksčiau ten laikė automobilius, dabar naudoja kaip sandėliukÄ . Tėčio turtu pareiÅ¡kėjas pradėjo rÅ«pintis maždaug po pusantrų metų po tėčio mirties, kartas nuo karto patvarko. Mano, kad suinteresuotų asmenų J. M. ir G. M. praÅ¡ymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neturėtų bÅ«ti patenkintas, nes jie tėvo neprižiÅ«rėjo, juos dabar teismo posėdyje iÅ¡vydo pirmÄ kartÄ , nors apie jų buvimÄ pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iÅ¡ kalbų.

Apie tėčio mirtį jiems pareiškėjas asmeniškai nepranešė, buvo viešas skelbimas spaudoje (duomenys neskelbtini) rajoniniame laikraštyje, turėjo būti ir laikraštyje ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau kokio turinio buvo tekstas, kokia informacija apie tėčio mirtį buvo pateikta viešai, pareiškėjas nežino, pats skelbimo netalpino, mano, kad viešu paskelbimu spaudoje suinteresuoti asmenys turėjo žinoti apie tėčio mirtį. J. M. ir G. M. tėčio laidotuvėse nedalyvavo.

4. Suinteresuoto asmens V. M. atstovė – globėja I. S. teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutiko. Mano, kad jų tėvams gyvenant kartu ir santuokoje užgyvenant bendrÄ turtÄ , bÅ«tent pareiÅ¡kėjas šį turtÄ turi paveldėti. PareiÅ¡kėjas tėvams priklausančiu turtu visÄ laikÄ rÅ«pinosi, už butÄ mokėjo mokesčius, skolų nebuvo, pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi likusiu Å¡uniuku, o ji prižiÅ«rėjo sunkiai sergančiÄ motinÄ . Po tėčio mirties bute niekas negyveno, ten yra iÅ¡leistas vanduo iÅ¡ radiatorių. J. M. ir G. M. apie tėčio mirtį nebuvo praneÅ¡ta, nes jie su tėčiu nebendravo. Pats tėvelis jį vežant į ligoninę neprašė, kad ten atvyktų J. ir G. IÅ¡ brolio žino, kad apie tėčio mirtį buvo paskelbta laikraÅ¡tyje, tačiau kokio turinio buvo skelbimas, ji nežino. Ji pati į palikimÄ po tėčio mirties nepretenduojanti ir mamos dalį dovanoja mamos ir tėčio bendram vaikui.

5. Suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka iÅ¡ dalies, mano, kad nepalikdamas testamento, mirusysis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog po jo mirties turtÄ paveldėtų visi jo vaikai, o ne vienas sÅ«nus iÅ¡ antrosios santuokos. Suinteresuoti asmenys yra mirusiojo vaikai iÅ¡ pirmos santuokos, t. y. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai. J. M. ir G. M. apie tėvo mirtį sužinojo tik gavę teismo procesinius dokumentus. PareiÅ¡kėjas jiems nepranešė apie tėvo mirtį, jie taip pat nedalyvavo tėvo laidotuvėse.

Jeigu jie bÅ«tų žinoję apie tėčio mirtį, bÅ«tų tinkamai realizavę savo teisę priimti palikimÄ ir bÅ«tų keipęsi į notarÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ . 6. 2022 m. liepos 26 d. teisme gautas J. M. ir G. M. pareiÅ¡kimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame nurodyta, jog terminÄ priimti palikimÄ jie praleido dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. J. M. su J. M. ir G. M. mama T. M. iÅ¡siskyrė apie (duomenys neskelbtini) metus.

Po tėvų santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su mama T. M., todėl su tėčiu jie bendravo epizodiÅ¡kai. IÅ¡ pradžių tėtis dažnai lankydavo savo vaikus, jie bendravo su juo, bet vėliau mirusysis J. M. sukÅ«rė kitÄ Å¡eimÄ . Kai tėčiui kitoje santuokoje gimė sÅ«nus J. M. bendravimas su tėčiu tapo retesnis, o vėliau ir visai nutrÅ«ko. Tik gerokai vėliau, maždaug (duomenys neskelbtini) metais, mirusysis J. M. pats susirado vaikus ir bendravimÄ atnaujino, skambindavo telefonu pasikalbėti, atsiprašė, gailėjosi, kad po santuokos su pareiÅ¡kėjų mama nutraukimo pardavė buvusius Å¡eimos namus, o neperleido jų savo vaikams iÅ¡ pirmos santuokos.

Vėliau jų bendravimas nutrūko.

7. J. M. ir G. M. žinia apie tėčio mirtį buvo labai netikėta, jiems niekas nepranešė nei apie pablogėjusiÄ jo sveikatos bÅ«klę, nei apie jo mirtį. Mano, kad tėčio mirtis nuo jų buvo nuslėpta sÄ moningai. PrieÅ¡ingu atveju, jie bÅ«tų dalyvavę tėčio laidotuvėse, 8. Suinteresuoti asmenys nežinodami apie tėčio mirtį, terminÄ palikimui priimti po jo mirties praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo jų valios.

9. Teismo posėdžio metu J. M. pareiÅ¡kėjo reikalavimo tenkinimo klausimÄ paliko spręsti teismui, nes apie pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ji nieko nežino. Nurodė, jog tik liepos mėnesį gavusi teismo nutartį, ji sužinojo apie tėčio mirtį. Teismo posėdžio metu ji patvirtino pareiÅ¡kime dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nurodytas aplinkybes, prašė jos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ji neskaito visų laikraščių ir apie skelbimÄ laikraÅ¡tyje apie tėčio mirtį jai nebuvo žinoma. Jai taip pat niekas iÅ¡ giminaičių apie tėčio laidotuves nepranešė, nors jos (bei G. M.) gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris buvo žinomi.

10. Teismo posėdžio metu G. M. palaikė pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiÅ¡kime ir J. M. teisme nurodytomis aplinkybėmis, kurį prašė patenkinti. PaaiÅ¡kino, jog kurį tai laikÄ su tėčiu bendravo, paskutinis skambutis iÅ¡ jo buvo (duomenys neskelbtini) metais, vėliau jų bendravimas nutrÅ«ko. Apie tėčio mirtį sužinojo pavėluotai. Tada nuvykę į kapines, uždegė žvakutę ant tėčio kapo. (duomenys neskelbtini) rajono laikraščių jis neskaito ir skelbimo apie tėčio mirtį nematė. Ir dabar laikraščių praktiÅ¡kai neperka. Jis net neturėjo minties, kad tėčio jau nebėra gyvo. Apie tėčio ligÄ jis taip pat nežinojo.

11. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimuose nurodė, jog tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo tenkinimui, taip pat neprieÅ¡taraus suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡kam reikalavimui, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra bei bylÄ nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta. Teismas k o n s t a t u o j a : J. M. pareiÅ¡kimas tenkinamas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009).

13. Iš byloje esančio pareiškimo, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, jog palikėjo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai: J. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M. (pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini). J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų cento Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Palikėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro raÅ¡to nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo fakto į notarų biurÄ nesikreipė jokie palikėjo įpėdiniai, paveldėjimo byla neužvesta. Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjo palikimÄ bÅ«tų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. M. , gim. (duomenys neskelbtini), mirties, jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiÅ«rėjo jo sÅ«nus J.

M.: mokėjo mokesčius (mokesčiai sumokėti už 2020-2022 metus), prižiÅ«rėjo bei remontavo butÄ tiek iki tėvo J. M. mirties, tiek pastarajam mirus, taip pat sutvarkė garaÅ¾Ä , juo naudojasi po tėčio mirties, rodo į bylÄ pateiktos (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos iÅ¡duotos pažymos. Jis rÅ«pinosi turtu kaip savo. Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas teisme paaiÅ¡kino, jog faktiÅ¡kai tėčio turtu jis pradėjo rÅ«pintis maždaug po pusantrų metų po tėčio mirties, Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes jis tame bute po tėvo mirties negyveno (butas buvo paliktas tuščias), tačiau bÅ«tent pareiÅ¡kėjo iniciatyva buvo sumokėti visi mokesčiai už butÄ ir garaÅ¾Ä , dėl ko nesusidarė skolos, taip pat bÅ«tent pareiÅ¡kėjo iniciatyva dar iki tėčio mirties buvo suremontuotas paveldėtinas butas.

Ä® bylÄ nėra surinkta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kokiu tai bÅ«du atsisakė palikimo, atsiradusio po jo tėčio mirties. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas po tėčio J. M. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai valdydamas turtÄ .

14. Esant tokioms aplinkybėms, J. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo tenkintinas. Dėl suinteresuotų asmenų savarankiško reikalavimo.

15. Suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o atnaujinti įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. M. mirties, priimti.

16. Nagrinėjamu atveju, įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas priimti po J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

17. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminÄ gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliÅ«tis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytÄ veiksmÄ . Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

18. Suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir 2022 m. liepos 25 d. pareiÅ¡kime dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo) nurodė ir teismo posėdyje dar kartÄ patvirtino, kad terminas priimti palikimÄ praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes apie tėvo mirtį jie sužinojo tik gavę procesinius dokumentus iÅ¡ teismo, t. y. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys paaiÅ¡kino, kad su tėvu bendraudavo epizodiÅ¡kai, telefonu. Apie tėvo pablogėjusiÄ sveikatÄ bei mirtį jiems niekas nepranešė, jokio skelbimo laikraÅ¡tyje jie nematė, laidotuvėse jie taip pat nedalyvavo, dėl to jiems labai skaudu, nes negalėjo paskutinį katrÄ atsisveikinti su tėvu. SÄ Å¾iningai nežinodami apie tėčio mirtį, jie dėl objektyvių (nuo jų valios nepriklausančių priežasčių) praleido įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, kurį praÅ¡o atnaujinti.

19. Byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. galėjo laiku sužinoti apie tėčio mirtį ir per įstatymo numatytÄ 3 mėnesių terminÄ priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ . Å iuo atveju, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors pareiÅ¡kėjas teisme tvirtino, jog jis rÅ«pinosi, kad vietiniame laikraÅ¡tyje bÅ«tų įdėtas skelbimas apie tėčio mirtį ir bÅ«tent to skelbimo pagalba suinteresuoti asmenys galėjo sužinoti apie J.

M. mirtį, tačiau vėlesniame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, pasitikslinęs Å¡iÄ informacijÄ , nurodė, jog skelbimo laikraÅ¡tyje apie tėčio mirtį nebuvo, todėl jis pats buvo dėl to suklaidintas. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad skelbimo laikraÅ¡tyje patalpinimo tikslas - informuoti suinteresuotus asmenis apie atitinkamo asmens mirtį ir galimÄ dalyvavimÄ jo laidotuvėse, tačiau toks skelbimas savo ruoÅ¡tu neatlieka asmenų informavimo apie galimÄ mirusio asmens paveldėjimo procedÅ«rÄ , nes jos trukmė kur kas ilgesnė – 3 mėnesiai (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kai skelbimas laikraÅ¡tyje patalpinamas savaitei laiko arba trumpiau, iki laidotuvių surengimo.

Nėra praktikos, kad skelbimas laikraÅ¡tyje bÅ«tų 3 mėnesių laiko tarpÄ . Tačiau kaip jau teismas minėjo, pareiÅ¡kėjas patikslino, kad skelbimo laikraÅ¡tyje nebuvo ir tokiu bÅ«du nebuvo įmanoma sužinoti apie jo tėvo mirtį.

20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas.

21. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. Dėl bylos nagrinėjimo susidarė teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 71,68 Eur. Å ios iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ J. M., J. M. ir G. M., t. y. po 23,89 Eur, suapvalinus po 24 Eur, valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau suinteresuoti asmenys sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu reikia: vietoje 63 Eur, kiekvienas po 63 Eur, tokia permokos dalis – 63 Eur turi bÅ«ti suinteresuotiems asmenims grÄ Å¾inta (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä® grÄ Å¾intinÄ jiems permokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ , įskaičius mokėtinas sumas už byloje susidariusias paÅ¡to iÅ¡laidas, grÄ Å¾intina mokesčio suma bÅ«tų po 7,5 (63-24-24/2) Eur kiekvienam suinteresuotam asmeniui.

23. PareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų už pareiÅ¡kimų teismui pateikimÄ sumokėti žyminiai mokesčiai (atitinkamai 63 Eur ir 63 Eur) jų pareiÅ¡kimus teismui patenkinus, lieka neatlygintini (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 577-578 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ ir savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti. Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė likusį palikimÄ po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paliktÄ turtÄ . Atnaujinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminÄ priimti po tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24 Eur (dvideÅ¡imt keturių eurų 0 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

GrÄ Å¾inti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 4 d. Perlas Finance terminale. GrÄ Å¾inti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 3 d. Perlas Finance terminale. Mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Ingrida Kirsnytė