2021-02-03 Nr. AB-2385-3-61-3-03408-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-14-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu (elektroniniu parašu pasirašytas 2020 m. spalio 16 d.), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. (10.10) I-5561 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 3) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo finansinių galimybių pasisamdyti advokato skundui surašyti, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas teigė, kad šis procesas užtruko.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. lapkričio 5 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius skundžiamo Rašto gavimo (arba sužinojimo apie priimtą Raštą) datą, nuo kurios skaičiuotinas terminas skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. lapkričio 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodyta, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad teisinės pagalbos gavimas užtruko, kadangi jis tik rugsėjo pirmoje pusėje gavo asmens tapatybės kortelę, kurios reikalavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas, jog su pirminiu prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat pateikė susirašinėjimus su Valstybine garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo, jog praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti, prašydamas šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas teigė, kad terminas skundui teismui paduoti buvo praleistas, kadangi jis, 2020 m. rugpjūčio 20 d. gavęs Raštą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuris priimtas nebuvo pareiškėjui nepateikus asmens tapatybės kortelės. Pakartotinai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 21 d., kuri 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (8.2) TP-20-T-3314-10737 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo teismui turinį, taip pat skundžiamo Rašto turinį, paaiškinimus sprendė, jog pareiškėjas ne vėliau nei 2020 m. rugpjūčio 20 d. žinojo turintis teisę dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo kreiptis į teismą (skundžiamame Rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka), jam nebuvo sudarytos jokios kliūtys šia teise pasinaudoti. Aplinkybės, kad pareiškėjas po to, kai sužinojo apie jam nepalankų Rašto priėmimą, su atitinkamais (turinčiais trūkumų) raštais kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nelaikytina objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios.

Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybai tinkamą prašymą (su reikalaujamais dokumentais) pateikė tik 2020 m. rugsėjo 21 d., laikė tai išimtinai nuo pareiškėjo valios priklausiusia aplinkybe.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negalėjo būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata ir atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą Rašto apskundimo terminą. Įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė faktines aplinkybes, nes byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patvirtinimas, jog po to, kai pareiškėjas pasikreipė į šią tarnybą 2020 m. rugpjūčio 31 d., jam buvo siunčiamos reikiamos užpildyti formos. Taigi, laikytina, kad pareiškėjas dėl teisinės pagalbos pasikreipė pakankamai operatyviai, tačiau dėl to, kad jis yra laisvės atėmimo vietoje ir neturi galimybės tinkamai iš karto užpildyti visų reikiamų formų, jam teisinės pagalbos teikimo paskyrimas užtruko. Be to, byloje pateikta pareiškėjo asmens tapatybės kortelė patvirtina, kad ji buvo išduota pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir suprantama, kad jis šią kortelę gavo dar vėliau, kaip nurodo, rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, yra laikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, pateisinančios termino skundui paduoti praleidimą.

Pareiškėjas pažymi, kad formalumų tvarkymas siekiant gauti teisinę pagalbą užtrunka, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai taikė proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei operatyvumo standarto, nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą jis kreipėsi nedelsdamas – 2020 m. rugpjūčio 31 d., tačiau užtruko formalumų tvarkymas siekiant gauti teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas buvo laisvės atėmimo vietoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. (10.10) I-5561. Raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 20 d., taigi pareiškėjui apie šį raštą tapo žinoma nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo pareiškėjas kreipėsi 2020 m. spalio 16 d. (teisme gautas – 2020 m. spalio 19 d.), praleidęs terminą skundui paduoti beveik du mėnesius.

Byloje pateikti duomenys patvirtinta, kad pareiškėjas, gavęs 2020 m. rugpjūčio 20 d. Valdybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. (10.10) I-5561, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuris nebuvo priimtas pareiškėjui nepateikus asmens tapatybės kortelės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriaus Kauno skyriaus specialistės susirašinėjimas el. paštu su advokate patvirtina atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjui pasikreipus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 2020 m. rugpjūčio 31 d., jam buvo siunčiamos reikiamos užpildyti formos. Taip pat byloje yra pateikta pareiškėjo asmens tapatybės kortelė išduota 2020 m. rugpjūčio 20 d. Darytina išvada, kad pareiškėjas kreipdamasis pirmą kartą į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą neturėjo galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumentų, kurį galėtų šiai tarnybai pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tuo metu buvo laisvės atėmimo vietoje, šio dokumento gavimas galėjo ir užtrukti, kaip nurodo pareiškėjas, iki rugsėjo pradžios.

Pakartotinai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjas kreipėsi 2020 m. rugsėjo 21 d., kuri 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (8.2) TP-20-T-3314-10737 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. spalio 21 d. rašte Nr. S-22773 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad nuteistasis V. J., 2020 m. spalio 7 d. buvo konvojuotas į Laivės atėmimo vietų ligoninę ir 2020 m. spalio 14 d. grąžintas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas (jo atstovė) skundą pateikė grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės – 2020 m. spalio 16 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma pareiškėjui galėjo sudaryti objektyvias kliūtis laiku pateikti skundą teismui. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo ar jo atstovės sąžiningumu, priešingai, jų aktyvus elgesys patvirtina, kad nėra piktnaudžiaujama teise. Matydamas, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas (jo atstovė) operatyviai pateikė prašymą šį terminą atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į jo nurodytų aplinkybių dėl termino skundui paduoto praleidimo visumą nepagrįstai neatsižvelgė. Nors pareiškėjo nurodytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo, tačiau turi būti įvertinta aplinkybių visuma.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo teismui padavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti V. J. terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius