ae209a42-e845-449f-9b95-d8c4be6fbc34 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-28-535/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00084-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. A., jo atstovams advokatui Tomui Bagdanskiui ir advokato padėjėjui Povilui Dubininui, atstovės advokatui Giedriui Abromavičiui, advokatei Daliai Foigt-NorvaiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. A. pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti Sveikatos apsaugos ministro 2017-12-07 įsakymÄ Nr. K- 765 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų´(toliau – Ä®sakymas);

2) įpareigoti Sveikatos apsaugos ministrÄ grÄ Å¾inti jį į eitas ministerijos kanclerio pareigas;

3) iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Ministerija) priteisti vidutinį darbo užmokestį užpriverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. 2017-12-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) į jo valstybės tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaityti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų buvusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2017-12-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

5) iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti dėl skundžiamų ministro neteisėtų veiksmų patirtÄ 10 000 Eur neturtinę žalÄ ;

6) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad ginčijamu Ä®sakymu jis pripažintas padaręs Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį tęstinį nusižengimÄ ir skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų nuo 2017-12-08. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Ä®sakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir jo veikos teisinio kvalifikavimo, esminių procedÅ«rinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų, teisės į gynybÄ pažeidimo.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nebuvo nurodyti konkretÅ«s veiksmais, liudiję jo galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , neva, jam piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir įtakojant Ministerijos darbuotojus elgtis neteisėtai, kada jie buvo atlikti ir kokių konkrečiai darbuotojų atžvilgiu, nebuvo pateikti argumentai ar įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, nesuteikta galimybė dėl jų ir dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-04 įsakymu Nr. V- 1057 (kartu su 2017-09-06 įsakymu Nr. V-1065), sudarytos komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau - Komisija) tyrimo metu apklaustų Ministerijos darbuotojų pateiktos informacijos pateikti paaiÅ¡kinimus, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, neva, apie jo daromÄ Ä¯takÄ ministerijos darbuotojams, t. y. nei kokiems konkrečiai darbuotojams ir kokiais konkrečiais veiksmais bei kada konkrečiai, jam įteiktame praneÅ¡ime nebuvo nurodyta, apie tai, kad jis įtariamas minėtų kitų teisės aktų pažeidimu, jis taip pat nebuvo informuotas, papildomas praneÅ¡imas jam taip pat nebuvo suraÅ¡ytas. Taigi, galimybės realizuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 8, 9 ir 10 punkte įtvirtintas teises teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus, įrodymus, turėti advokatÄ , dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, nebuvo galimybių.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad teisės į gynybÄ pažeidimas yra esminis tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimas, dėl ko skirta tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti pripažinta kaip nepagrįsta ir neteisėta. Jau vien Å¡i aplinkybė yra pakankamas pagrindas ginčijamo ministro Ä®sakymo panaikinimui, todėl kitų pažeidimų vertinimas neturėtų teisinės reikÅ¡mės. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jam, Ministerijos kancleriui, Ä®sakymu skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iÅ¡ pareigų) už tai, kad jis, 2016-12-02 vizavo ministro 2016-12-08 įsakymÄ Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kuriuo buvo nuspręsta be konkurso 3 metams iÅ¡nuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto SantariÅ¡kių klinikoms (Å¡iuo metu Vilniaus universiteto ligoninė „Santaros klinikos“), ignoruodamas Turto valdymo ir Å«kio skyriaus nuomonę apie teisės aktuose numatytÄ draudimÄ priimti sprendimÄ turtÄ iÅ¡nuomoti ne konkurso bÅ«du po vieÅ¡ojo pirkimo, esant ministerijos teisininkų pastaboms, nurodytoms dokumentų valdymo sistemoje prie įsakymo T-48 projekto (Nr. 0-23717)), ir aiÅ¡kiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui, nes minėtuose valstybės turto valdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad turto valdytojo leidimas turtÄ iÅ¡nuomoti be konkurso priimamas vieÅ¡o paslaugų pirkimo metu, įtakojo ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus bei juos vizuojant neraÅ¡yti pastabų, piktnaudžiaudamas savo teisine padėtimi, aktyviai ieÅ¡kojo bÅ«dų valstybės turtÄ UAB „Dussmann Service“ iÅ¡nuomoti ne konkurso bÅ«du, pasirašė 2016-12-20 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19, kuria Ministerija 36 mėnesiams iÅ¡nuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“ ir Å¡iais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau -VTÄ®) 3 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 5 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 4 punktÄ , VSTVNDJÄ® 9 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , Nuomos apraÅ¡o 4 punktÄ , pareigybės apraÅ¡ymo 7.1, 7.12 ir 7.13 papunkčius.

Pažeidimas padarytas tyčia (nesiėmė veiksmų iÅ¡vengti neteisėto sprendimo priėmimo, nors galėjo ir turėjo priemones ir pareigÄ elgtis teisės aktų nustatyta tvarka), pažeidimas Å¡iurkÅ¡tus (Å¡iurkÅ¡tumo elementai: pažeistos valstybės turto valdymÄ reglamentuojančios imperatyvios teisės aktų nuostatos, ieÅ¡koma bÅ«dų suformuoti įsakymo projektÄ taip, kad akivaizdžiai nebÅ«tų galima identifikuoti teisės akto neteisėtumÄ , sudaromos iÅ¡skirtinės sÄ lygos turtÄ perduoti neskelbiant vieÅ¡o patalpų nuomos konkurso, siekiant, kad suinteresuotiems asmenims bÅ«tų priimtas palankus teisės aktams prieÅ¡taraujantis sprendimas, kuriuo valstybės turtas - 343,59 m patalpos, esančios Santaros klinikose, UAB „Dussmann service“ buvo iÅ¡nuomotos be konkurso), tęstinis, nes ministro 2016-12-08 įsakymas Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ galioja iki Å¡iol, trunkamasis, nes įsakymo Nr. T-48 pagrindu sudaryta 2016-12-20 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. NS-19 galioja iki Å¡iol; neigiamos pasekmės - padarytos nematerialinės pasekmės (pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto nuomÄ , reikalavimai bei skaidrumo ir objektyvumo principai, galimai sukėlę ir potencialias materialines pasekmes, nes turtÄ nuomojant vieÅ¡o konkurso bÅ«du pradinis nuompinigių dydis paprastai padidėja kelis kartus), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir padarinių - priimtas neteisėtas ministro sprendimas ir sudaryta valstybės turto nuomos sutartis.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad iÅ¡vados dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įtakojimo Ministerijos darbuotojus elgtis neteisėtai, yra grindžiamos tik prielaidomis ir abejonėmis, jo aktyvÅ«s veiksmai, ieÅ¡kant bÅ«dų iÅ¡nuomoti turtÄ be konkurso, yra nurodomi abstrakčiai, spėjimų bÅ«du, nes iÅ¡vadose nėra konkrečių tai patvirtinančių įrodymų. Nei vienoje iÅ¡ iÅ¡vadų Nr. BR-2541 ir Nr. BR-3041 nei vienas iÅ¡ Komisijos apklaustų darbuotojų nepatvirtino ir nenurodė, kad jis bÅ«tų daręs darbuotojams kokiÄ neleistinÄ Ä¯takÄ .

PrieÅ¡ingai, apklausti Ministerijos darbuotojai, kurie tiesiogiai dalyvavo pasitarimuose pas jį, yra nurodę, kad jų tik bÅ«davo klausiama nuomonės dėl teisės aktų, reglamentuojančių turto nuomÄ , kÄ jie ir darydavo, o joks spaudimas nebuvo daromas. IÅ¡ Ministerijos darbuotojų, dalyvavusių pasitarime pas jį, nebuvo apklausta buvusi Teisės departamento direktorė N. S., viceministras V. G.. Pasitarime dalyvavo ir Santaros klinikų vadovai, kurie taip pat nebuvo apklausti. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad su juo buvo siekiama susidoroti.

IÅ¡ apklaustų darbuotojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad buvo aiÅ¡kinamasi, kaip teisiÅ¡kai teisingai galima iÅ¡nuomoti patalpas be konkurso, ir tai, jog galimai nebuvo vieningos nuomonės tarp pačių Ministerijos darbuotojų. Tai patvirtina ir nustatytas faktas apie Teisės departamento direktorės N. S. rengtÄ Ministerijos darbuotojų pasitarimÄ Å¡iuo klausimu. IÅ¡vadoje nustatyta aplinkybė, kad iÅ¡ jo grįžusi Teisės departamento direktorė nurodė parengti kitÄ Ä¯sakymÄ , kuris turi bÅ«ti be pastabų (Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiojo specialisto paaiÅ¡kinimas) nepaneigia jo aiÅ¡kinimo, kad buvo prieita nuomonės, kad patalpų nuoma ne konkurso bÅ«du galima vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir Nuomos apraÅ¡o III skyriaus nuostatomis.

PareiÅ¡kėjas neatmeta galimybės, kad tokiÄ nuomonę jam patvirtino pati Teisės departamento direktorė, nes tai patvirtina ir tas faktas, kad Ministerijos teisininkai Komisijai 2017-09-28 raÅ¡tu Nr. BR-2540 aiÅ¡kiai nurodė, kad, jų manymu, ministro įsakymas Nr. T-48 yra parengtas tinkamai, nes iÅ¡nuomoti turtÄ be konkurso leidžia VSTVNDÄ® 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Ministerijos darbuotojos paaiÅ¡kinime minima aplinkybė, kad N. S. pasakė, kad ant įsakymo projekto „neturi bÅ«ti pastabų“ liudija ne jo, o N. S. ,„galimÄ â€œ įtakÄ darbuotojams.

Be to, nenustatyta, kad nors vienas iÅ¡ Ministerijos darbuotojų, vizavusių minimÄ Ä¯sakymo projektÄ , bÅ«tų net bandęs atsisakyti tai daryti, t. y. nepaneigta ta aplinkybė, kad darbuotojams nesutinkant, t. y. turint prieÅ¡ingÄ nuomonę, jiems bÅ«tų leidžiama nevizuoti įsakymo. Taip pat iÅ¡vadose nepaneigta ir aplinkybė, kad jis paaiÅ¡kino ministrui E. G. teisines galimybes apie patalpų nuomÄ ne konkurso bÅ«du, supažindino su teisės aktais, ir jis pats sutiko, jog tokia galimybė yra, ir pasirašė aptariamÄ Ä¯sakymÄ .

Pažymi, kad ministras patikrinimo metu nebuvo apklaustas, todėl išvadose yra daromos tik prielaidos, kad galimai jis buvo apgautas, nes priešingu atveju nebūtų pasirašęs įsakymo. Pažymi, kad pats E. G. daug metų ėjo Ministerijos kanclerio pareigas, kurioms priskirtini turto valdymo klausimai, todėl nėra pagrindo abejoti jo kompetencija šioje srityje. Pareiškėjas taip pat teigia, kad išvadų teiginiai apie jo aktyvius veiksmus, ieškant būdų ne konkurso būdu išnuomoti patalpas UAB „Dussmann Service“ taip pat nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tėra tik prielaida.

Ä® jį kreipėsi Santaros klinikos vadovai su praÅ¡ymu surengti susitikimÄ , kÄ jis ir darė (tai įpareigojo ir užimamos pareigos), kviesdamas Ministerijos darbuotojus ir aiÅ¡kindamasis jam pagal pareigas priklausančius klausimus dėl turto valdymo. Minėtos aplinkybės nėra paneigtos. Duomenų, kad jis pats bÅ«tų aktyviai ieÅ¡kojęs susitikimo tiek su Santaros klinikų vadovais, tiek su UAB „Dussmmann Service“ atstovais, nėra. Tai, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnyba požymių, labai aiÅ¡kiai nurodyta ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro R.

S. 2017-10-31 nutarime Nr. M-7-01-00043-17, kuriuo buvo atmestas Ministerijos skundas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2017-10-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Be to, nutarime taip pat nurodoma, kad dėl jo veiksmų nebuvo sudarytos sÄ lygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, jis siekė nepatiriant žalos užtikrinti civilinių įsipareigojimų, kilusių sudarius sutartį su vieÅ¡ojo maitinimo pirkimÄ laimėjusia įmone, laikymÄ si. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Komisijos iÅ¡vada, kad jo veiksmai yra neteisėti, pasiraÅ¡ant Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes atlikti Å¡iuos veiksmus jį įpareigojo ministro įsakymas Nr. T-48, kuris, kaip ir nurodyta Komisijos iÅ¡vadose, yra galiojantis ir Å¡iuo metu.

Taigi, jis tik įvykdė ministro įsakymÄ . Nevykdyti ministro įsakymo kancleris negali, nebent jei tik aiÅ¡kiai suvoktų, jog jis yra neteisėtas, tačiau tokiam suvokimui nebuvo prielaidų, nes kaip ir nurodė savo paaiÅ¡kinime, Ministerijoje buvo prieita nuomonės, kuriai pritarė ir ministras E. G., kai buvo supažindintas su situacija ir teisės aktais, kurie leidžia atlikti tokį veiksmÄ teisėtai. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ministro įsakymas Nr. T-48 yra galiojantis, o veiksmus, Å¡io įsakymo pagrindu sudarant nuomos sutartį, kaip trunkamÄ jį, nes nuomos sutartis taip pat yra galiojanti, nėra teisinio pagrindo, nes tiek vizavimas, kaip veiksmas, tiek sutarties pasiraÅ¡ymas, kaip veiksmas, kuriuos Komisija nepagrįstai vertina kaip neteisėtus veiksmus, laikytini baigtais nuo jų atlikimo (dokumento vizavimo, sutarties pasiraÅ¡ymo).

Tęstiniu pažeidimu suprantama veika, susidedanti iÅ¡ kelių tapačių arba vienarÅ«Å¡ių laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali bÅ«ti laikomas kaip teisės pažeidimas, o trunkamuoju - veika, kuomet tam tikrÄ laikÄ yra nevykdoma nustatyta pareiga, ir tai tęsiasi (kartojasi) kiekvienÄ dienÄ , kol Å¡io veiksmo nenutraukia pats kaltininkas ar kiti asmenys. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, kad veikia pagal teisės aktus teisėtai, ir tai nurodė savo paaiÅ¡kinimuose, kurie nėra paneigti.

Jei Komisija kitaip vertina teisės aktus, kuriuos jis taikė, tai savaime nėra pagrindas vertinti jo veiksmus kaip tyčinius. Taigi, kaltė nėra nustatyta teisingai. Be to, jo veiksmuose iÅ¡ viso nėra kaltės, kuri yra bÅ«tinas tarnybinio nusižengimo elementas (VTÄ® 2 str. 12 d.), nes jis buvo įsitikinęs, po diskusijų Å¡iuo klausimu su Ministerijos darbuotojais, kad elgtis tokiu bÅ«du leidžia teisės aktai. Pažymi, kad jis nėra teisininkas, jis atsakingai siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ teisės požiÅ«riu, rengė susitikimus, kvietė į juos Ministerijos darbuotojus ir klausė jų nuomonės. Tai liudija, kad jis nėra kaltas, o elgėsi atsakingai, paaiÅ¡kindamas ir ministrui E. G., kuris turėjo pasiraÅ¡yti Ministerijos aptartÄ parengtÄ Ä¯sakymo projektÄ , visas jam žinomas aplinkybes Å¡iuo klausimu ir teisės aktus.

PareiÅ¡kėjas mano, kad Komisijos iÅ¡vadoje nurodytos neigiamos jo veiksmų, vizuojant aptartÄ Ä¯sakymÄ ir jo pagrindu pasiraÅ¡ant turto nuomos sutartį pasekmės, t. y. neva, padarytos nematerialinės pasekmės - pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto nuomÄ , reikalavimai bei skaidrumo ir objektyvumo principai, galimai sukėlę ir potencialias materialines pasekmes, nes turtÄ nuomojant vieÅ¡o konkurso bÅ«du pradinis nuompinigių dydis paprastai padidėja kelis kartus, yra nurodytos nepagrįstai ir neteisėtai, nes minėtos aplinkybės iÅ¡ viso negali bÅ«ti vertinamos kaip neigiamos pasekmės. Komisija pačius teisės aktų pažeidimus vertina neigiamomis pasekmėmis, kai tuo tarpu neigiamomis pasekmėmis galėtų bÅ«ti pripažįstamos teisės akto pažeidimo pasekmės. Nurodytos galimos materialinės pasekmės tėra tik prielaidos ir abejonės, kuriomis negali bÅ«ti paremtos iÅ¡vados.

Pažymi, kad Ministerija bandė paskaičiuoti materialinę žalÄ , kuriÄ neva padarė priimtas ministro įsakymas Nr. T-48 ir jo pagrindu sudaryta turto nuomos sutartis, ir savo skaičiavimus teikė STT ir prokuratÅ«rai, tačiau Å¡ių institucijų procesiniuose sprendimuose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad žalos nėra padaryta, prieÅ¡ingai, Ministerijos kancleris savo veiksmais siekė, kad žala nebÅ«tų patirta, siekiant sutartinių įsipareigojimų vykdymo Santaros klinikoms atlikus vieÅ¡Ä jį maitinimo paslaugų pirkimÄ ir pasiraÅ¡ius su laimėtoju sutartį.

Ministerijos žalos skaičiavimai įvertinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro R. S. 2017-10-31 nutarimas Nr. M-7-01-00043-17, kuriuo buvo atmestas Ministerijos skundas dėl STT 2017-10-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ). Komisijos iÅ¡vadose nurodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir padarinių yra nepagrįstas, nes nėra įstatymo nustatyta tvarka nustatyta ir pripažinta, kad sutartis sudaryta neteisėtai, ministro įsakymas taip pat nustatyta tvarka nėra panaikintas kaip neteisėtas.

Aplinkybė, kad pažeistos teisės aktų nuostatos, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡iurkÅ¡tumo elementas, nes jis neatskleidžia Å¡iurkÅ¡tumo. Nurodyta aplinkybė, jog „ieÅ¡koma bÅ«dų“ suformuoti įsakymo projektÄ taip, kad akivaizdžiai nebÅ«tų galima identifikuoti teisės akto neteisėtumÄ , neatkleidžiant tų bÅ«dų formų ir kaip tai buvo daroma, kas leistų vertinti jų Å¡iurkÅ¡tumÄ , taip pat neatskleidžia Å¡iurkÅ¡tumo. Jei Komisija vertina, kad pasitarimo organizavimas ar Ministerijos darbuotojų nuomonės klausimas dėl teisės aktų tinkamo taikymo yra neleistina darbo forma, tai ji tai turėjo nurodyti ir pagrįsti.

IÅ¡vadose nurodyta aplinkybė apie sudaromas iÅ¡skirtines sÄ lygas turtÄ perduoti neskelbiant vieÅ¡o patalpų nuomos konkurso, siekiant, kad suinteresuotiems asmenims bÅ«tų priimtas palankus teisės aktams prieÅ¡taraujantis sprendimas, kuriuo valstybės turtas - 343,59 m2 patalpos, esančios Santaros klinikose, UAB „Dussmann Service“ buvo iÅ¡nuomotos be konkurso, neatitinka tikrovės, nes pati Komisija iÅ¡vadose mini, kad vieÅ¡asis pirkimas buvo vykdomas, tačiau nebuvo atliekamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, apie vieÅ¡ojo pirkimo vykdymÄ nurodė ir Santaros klinikos savo raÅ¡tuose Ministerijai, minimuose Komisijos iÅ¡vadose.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas yra sustabdomas, paaiÅ¡kėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių, tada tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo kompetentingos institucijos, tiriančios tokias veikas, sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dienos, ir ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. IÅ¡vadose nurodyti jo veiksmai, vizuojant ministro 2016-12-08 įsakymÄ Nr. T-48, atlikti 2016-12-08, taigi, ir galimai įtakojant Ministerijos darbuotojus vizuoti šį įsakymo projektÄ be pastabų, taip pat atlikti iki tos dienos, nes vizavimas irgi buvo galimas tik iki jo pasiraÅ¡ymo, o pasiraÅ¡ant sutartį atlikti 2016-12-20.

Kadangi dėl Å¡ių jo veiksmų buvo įžvelgta nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnyba požymių, surinkta tyrimo medžiaga perduota STT procesiniam sprendimui priimti, taigi pagal VTÄ® tarnybinė nuobauda turėjo bÅ«ti skirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo STT priimto procesinio sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nagrinėjamu atveju, STT priimtas procesinis sprendimas nepateiktas nei jam, nei jo advokatui, nors to buvo praÅ¡oma, STT procesinis sprendimas buvo priimtas 2017-10-13.

Tačiau mano, kad iÅ¡ iÅ¡vados Nr. BR-2541 turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas - 1 mėn. nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos ir 6 mėn. nuo pažeidimo padarymo dienos, kurie yra praleisti (kanclerio veiksmai, vizuojant ministro įsakymÄ atlikti 2016-12-08), nes iÅ¡vadoje Nr. BR-2541 kanclerio veiksmai „Dėl negyvenamų patalpų nuomos be konkurso“, t. y. dėl ministro 2016-12-08 įsakymo Nr. Nr. T-48 priėmimo aplinkybių (iÅ¡vados 5 psl., 11-15 psl.) buvo įvertinti kaip „nustatyti pažeidimai”, iÅ¡vados rezoliucinėje dalyje siÅ«lant medžiagÄ Å¡ioje dalyje perduoti STT nenurodoma, kad patikrinimas Å¡ioje dalyje stabdomas, t. y. oficialus ministro sprendimas dėl patikrinimo stabdymo nepriimtas.

Be to, iÅ¡vadoje buvo apraÅ¡yti kaip nustatyti visi savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (veiksmai, jų padarymo laikas, kaltė, priežastis ryÅ¡ys, neigiamos pasekmės), todėl teisinio pagrindo Ministerijai laukti STT sprendimo, siekiant realizuoti iÅ¡vadÄ ir vertinti jo veiksmus, tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų aspektu, nebuvo pagrindo. Dėl Å¡io pažeidimo ginčijamas Ä®sakymas taip pat turėtų bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl nepagrįstai jo veiksmuose konstatuoto padaryto Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo, nebuvo teisinio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir skirti jam pačiÄ griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ , nes Komisijos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neteisėtos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl nepagrįsto atleidimo iÅ¡ tarnybos patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Pažymi, kad jo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos pagrindas, faktas, tai, kad dėl jo veiklos kreiptasi į STT, buvo plačiai nuÅ¡viestas žiniasklaidoje, dėl ko jis, kuris iki Å¡iol tarnyboje buvo tik skatinamas, jo veikla vertina tik gerai ir labai gerai, ne kartÄ apdovanotas padėkomis, patyrė didelį neteisybės ir pažeminimo jausmÄ , pablogėjo jo profesinė reputacija, yra sugriauti karjeros lÅ«kesčiai, prarado galimybę tęsti darbÄ valstybės tarnyboje ir prarado pajamų Å¡altinį.

Dėl minėtų neteisėtų darbdavio veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertintina 10 000 Eur suma. Atsakovė Ministerija atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė dėsto faktines aplinkybes, Ä®statymo nuostatas ir teigia, kad pareiÅ¡kėjas, vizuodamas įsakymo projektÄ bei jo pagrindu pasiraÅ¡ydamas turto nuomos sutartį, pažeidė ne tik valstybės turto valdymÄ reglamentuojančius teisės aktus, bet galimai ir skaidrumo bei objektyvumo principų reikalavimus, kadangi aktyviai dalyvaujant sprendimo dėl patalpų nuomos priėmimo procese, suvokdamas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, faktines aplinkybes, susijusias su SantariÅ¡kių klinikų praÅ¡ymu, įtakojo Ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus, bei juos vizuojant neraÅ¡yti pastabų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas ėjo vadovaujančias pareigas, todėl jo darbo specifika, pobÅ«dis ir reikÅ¡mė lemia tai, kad jam buvo suteikta plati kompetencija, kuri savo ruožtu reiÅ¡kia didesnę atsakomybę priimant sprendimus. Vadovaujančias pareigas užimančių asmenų kontrolės funkcijos nepanaudojimas lemia atsakomybės prisiėmimÄ už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai turi įtakos didelei daliai ar netgi visai įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni atsakomybės reikalavimai.

Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo teigimas, kad neva su juo buvo siekiama susidoroti, kadangi dėl kitų 8 darbuotojų, kurie vizavo įsakymÄ nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų yra neteisingas ir niekuo nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjas, kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, turi suprasti, jog jo pareigos lemia didesnę rizikÄ ir atsakomybę. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.12 punktu, kancleris savo darbe vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, Å¡iuo pareigybės apraÅ¡ymu.

Pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė Pareigybės aprašyme 7 punkte nurodytų funkcijų, netinkamai jas vykdė. Pareiškėjas, vizuodamas ir pasirašydamas Ilgalaikio valstybės turto nuomos sutartį Nr. NS-19 pažeidė imperatyvius Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Nuomos aprašo 4 punkto reikalavimus, kas įrodo, kad pareiškėjas šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus. Tokie pareiškėjo neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi, remiantis Konstitucija, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui.

Be to, aptariant sukeltų veiksmų neigiamas pasekmes, svarbu atkreipti dėmesį į faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo pažeidimas yra laikomas ne tik Å¡iurkščiu, bet ir tęstiniu. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai, vizuojant ir pasiraÅ¡ant sutartį, svarbiausia, veiksmų nesiėmimas dėl pažeidimo paÅ¡alinimo iki drausminės nuobaudos skyrimo dienos, yra laikomi tęstiniu pažeidimu sukeliančiu neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad Ministerija ketina imtis veiksmų dėl 2016-12-08 įsakymo Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ panaikinimo ir 2016-12-20 valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. NS-19 su UAB „Dussmann Service“ nutraukimo.

Todėl pareiÅ¡kėjo veiksmai vizuojant ir pasiraÅ¡ant minėtÄ sutartį prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl yra neteisėti ir sukėlė žalÄ . Pažymi, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kadangi bÅ«tent pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai (vizavimas bei pasiraÅ¡ymas) nulėmė žalÄ dėl minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo. PareiÅ¡kėjas ėjo vadovaujančias pareigas, kaip žinia, VTÄ® tokiems darbuotojams yra nustatyta didesnė atsakomybė už padarytus pažeidimus, todėl vizuodamas ir pasiraÅ¡ydamas sutartį, pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjo kaltė pasireiÅ¡kia tyčia, kadangi jis turėjo, remiantis aukščiau iÅ¡vadintais teisės aktais, didesnę atsakomybę priimant sprendimus ir pareigÄ tinkamai atlikti savo pareigas bei iÅ¡ jo elgesio matyti, kad veiksmai buvo atlikti suvokiant, kad yra neteisėti ir kad dėl jų gali atsirasti žala bei kitos neigiamos pasekmės. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas netgi nesiėmė veiksmų, kad toks pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo kaltė pasireiÅ¡kė tyčia.

Šiuo atveju svarbus ir viešasis interesas, nes valstybės tarnybos santykiai yra vieši, ir viešojo intereso užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių veiklos elementų, tačiau pareiškėjas šios savo pareigos neįvykdė. Atsakovė nurodo, kad Ministerijos 2016-11-21 rašte Nr. (6.47-13) 10-9665 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, adresuoto Santaros klinikoms, buvo nurodyta, kad turtas, išnuomojamas be konkurso tais atvejais, kai perkama paslauga (viešojo maitinimo teikimas), kuriai teikti reikalingas valstybės turtas, o sprendimas dėl nuomos ne konkurso būdu priimamas viešojo paslaugų pirkimo metu.

Ä®statymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ar savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo iÅ¡nuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Pažymi, kad pagal KonstitucijÄ valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi bÅ«ti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Todėl tinkamas valstybės turto valdymas yra viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas yra padaręs Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ ir už tai jam tinkamai yra skirta tarnybinė nuobauda.

PareiÅ¡kėjas netinkamai įvykdė savo pareigas ir tokiu bÅ«du padarė tęstinį Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ . Atsakovė nurodo, kad STT sprendimo pareiÅ¡kėjui nepateikė dėl to, kad Ministerija neturi pareigos pateikti dokumentus, t. y. susiraÅ¡inėjimÄ su Generaline prokuratÅ«ra, STT ir kitomis teisėsaugos institucijomis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kadangi pareiÅ¡kėjas pats gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl informacijos gavimo. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo skyrė atsižvelgdama į tai, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo pažeidimas yra jau nebe pirmas, per pastaruosius 12 mėnesių jis jau yra gavęs tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ .

Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pažeidimas yra laikomas tęstiniu ir Ministerija jau turėjo galimybę susipažinti ir pasireikÅ¡ti dėl minėto nusižengimo parengdama iÅ¡vadÄ Nr. BR-2541, kuri yra Ä®sakymo sudėtinė dalis. Todėl perteklinis praneÅ¡imas yra nereikalingas ir beprasmis, kadangi pareiÅ¡kėjas jau turėjo galimybę pasisakyti dėl Å¡io klausimo, tokiu bÅ«du užtikrindamas savo teisę į gynybÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Ministerija pažeidė jo teisę į gynybÄ yra klaidingas ir dėl to, kad Ä®sakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka.

Taigi, faktas, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo savo teise į gynybÄ yra akivaizdus, kadangi dėl Ä®sakymo pareiÅ¡kėjas 2018-01-08 pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tokiu bÅ«du siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Atsakovė teigia, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala, nors pareiÅ¡kėjas ir nurodo, kad dėl nepagrįsto atleidimo iÅ¡ tarnybos patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , ypatingÄ dėmesį skirdamas faktui, kad dėl jo veiklos kreiptasi į STT, kuris buvo plačiai nuÅ¡viestas žiniasklaidoje.

PareiÅ¡kėjo nurodomas straipsnis nėra skirtas tam, kad iÅ¡platinti klaidingÄ informacijÄ apie jį, straipsnyje nurodyta informacija, atitinka komisijų atliktų tyrimų rezultatÄ . Atsakovė mano, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjo veikla iki Å¡iol buvo vertinama, kaip gera ir labai gera, jis ne kartÄ buvo apdovanotas padėkomis, nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kėjas yra padaręs tęstinį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ dėl ko jam yra skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų.

Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas įrodymais, be to nėra pagrindo nagrinėti Å¡io reikalavimo, kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjo teismui pateikti argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti. Patvirtina, kad atsakovė su draudimo bendrove AAS Lietuvos filialu „R.

V. Insurance Group“ 2017-12-20 pasirašė sutartį Nr. S-406 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo“ ir tuo pagrindu buvo iÅ¡duotas draudimo polisas (galioja 36 mėnesius nuo pasiraÅ¡ymo). Å iuo metu bendrovė „R. V. Insurance Group“ AAS yra reorganizuota prijungimo bÅ«du, prijungiant prie AAS „BTA Baltic insurance company“. Po įvykdytos reorganizacijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įgijo teisinį pagrindÄ tvarkyti visus su „R.

V. Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo veikla susijusius klausimus. Informuoja, kad pirminis praneÅ¡imas apie pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ buvo teismui pateiktas 2018-01-08, tačiau draudimo bendrovė apie kilusį ginÄÄ buvo informuota tik 2022-01-06 ir tuo pagrindu buvo pradėtas draudimo žalos Nr. INTERR/21/000007 administravimas. Sutarties Nr. S-406, „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo“ galiojimas yra pasibaigęs 2020-12-27.

Kadangi draudimo bendrovė nedalyvavo ir niekaip neprisidėjo prie atsakovės Å¡ioje byloje priimtų sprendimų ir apie kilusį ginÄÄ sužinojo tik gavusi praneÅ¡imÄ , kad yra priimtas skundas teisme, todėl negali pateikti paaiÅ¡kinimų ar atsikirtimų dėl faktinių bylos aplinkybių. Palaiko atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovai skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovai prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.

Papildomai nurodė, kad teismui nusprendus panaikinti Ä®sakymÄ , praÅ¡o negrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo į pareigas, taip pat netenkinti iÅ¡vestinių reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Ministerijos įsakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Ministerija 2017-04-20 gavo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2017-04-20 valstybinio audito ataskaitÄ Nr. VA-2017-P-10-2-8 „VieÅ¡osioms sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ (toliau - Audito ataskaita), kurioje nurodyta, kad Ministerija vykdo nepakankamÄ panaudos sutarčių priežiÅ«rÄ , nes neturi tikslios informacijos apie panaudos gavėjų ir su jais sudarytų sutarčių skaičių, yra likusių neterminuotų sutarčių, o daliai panaudos gavėjų nenumatyta pareiga apdrausti turtÄ , panaudos sutartys netikslinamos, pasikeitus perduoto turto kiekiui.

Taip pat nurodyta, kad teisės aktuose galimybė turto valdytojo funkcijas pavesti vykdyti kitiems subjektams nėra numatyta, kaip ir nenumatyta subjektų (panaudos gavėjų) pareiga laikytis valstybės turto valdymo principų nei atsakomybės už jų nesilaikymÄ ir kiti duomenys apie neefektyvų ir neracionalų ministerijai perduoto valstybės turto valdymÄ ir galimai neteisėtų sprendimų turto valdymo klausimais priėmimÄ . Sveikatos apsaugos ministras 2017-05-02 įsakymu Nr. V-491 „Dėl komisijos sudarymo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ sudaryta komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡vados Nr. BR-2291 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G.

A. padaryto tarnybinio nusižengimo” (toliau - iÅ¡vada Nr. BR-2291) 2.2 papunktyje nurodė kitas tyrimo metu paaiÅ¡kėjusias ir nustatytas tarnybinio nusižengimo požymių turinčias aplinkybes, susijusias su valstybės turto nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu. Ministras, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, 2017-09-04 įsakymu Nr. V- 1057 (kartu su 2017-09-06 įsakymu Nr. V-1065), sudarė KomisijÄ galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti. Ministerija 2017-09-08 pateikė pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imÄ Nr. BR-2371 apie tarnybinį nusižengimÄ , kuriame pranešė dėl pareiÅ¡kėjo galimai padarytų nusižengimų, t. y. dėl delspinigių reikalavimo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nuomos sutarčių terminų, valstybės turto subnuomos ir dėl negyvenamųjų patalpų nuomos be konkurso.

Komisija 2017-09-13 pateikė pareiÅ¡kėjui raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo tarnybiniam nusižengimui tirti Nr. BR-2410, kuriuo, įgyvendinant pareiÅ¡kėjo teisę į gynybÄ , praÅ¡oma pateikti informacijÄ ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, siekiant visapusiÅ¡ko ir objektyvaus praneÅ¡ime apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ nurodytų aplinkybių iÅ¡tyrimo. PareiÅ¡kėjas 2017-09-15 raÅ¡tu Nr. BR-2443 pateikė paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad su pateiktais galimais pažeidimais nesutinka ir mano, kad faktinės jo veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti padarius tarnybinį nusižengimÄ .

PareiÅ¡kėjas 2017-09-19 pateikė atsakymÄ Ä¯ Komisijos raÅ¡tÄ Nr. BR-2469, kuriame papildė paaiÅ¡kinimus dėl paminėtų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų. TeisėkÅ«ros ir teisinio vertinimo skyriaus Atstovavimo ir teisės taikymo skyrius 2017-09-21 pateikė raÅ¡tÄ Nr. BR-2483 į Komisijos 2017-09-15 raÅ¡tÄ Nr. BR-2432 ir 2017-09-28 papildomus paaiÅ¡kinimus Nr. BR-2540 dėl pateikto 2017-09-21 raÅ¡to Nr. BR-2483. Komisija, įvertinusi surinktÄ medžiagÄ , 2017-09-28 surašė iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G.

A. padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – IÅ¡vada 1). Ministerija, atsižvelgdama į 2017-09-28 iÅ¡vadoje Nr. BR-2541 nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi VTÄ® 30 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai paaiÅ¡kėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas, į visuomenės lÅ«kesčius, kad valstybės tarnautojai, Å¡iuo atveju aukÅ¡tas vadovaujančias pareigas užimantys asmenys, turi veikti tik laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, sprendimus priimti neÅ¡aliÅ¡kai užtikrinant visuomenės vieÅ¡uosius interesus, siekiant situacijos vertinimo objektyvumo, pradėtÄ galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dalyje sustabdė ir 2017-10-04 raÅ¡tu Nr. (1.1.20)10-8007 kreipėsi į STT ir prašė iÅ¡tirti iÅ¡vadoje Nr. BR-2541 nurodytas aplinkybes, siekiant įvertinti, ar Ministerijos kanclerio G.

A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. STT pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėjusi Ministerijos kreipimesi nurodytas aplinkybes dėl Ministerijos kanclerio G. A. veiksmų ir įvertinusi papildomai Ministerijos pateiktÄ informacijÄ apie galimÄ Å¾alÄ valstybei, 2017-10-16 raÅ¡tu Nr. 4-01-7693 informavo, kad Ministerijos kanclerio veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimo požymių, tačiau nenustačius duomenų, kurie leistų konstatuoti didelės žalos požymį, nėra pagrindo G. A. veiksmų vertinti baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu.

Ministerija, atsižvelgdama į STT pateiktÄ informacijÄ , 2017-10-19 raÅ¡tu Nr. (1.1.20-60)-!0-8508) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ . Generalinė prokuratÅ«ra 2017-10-31 nutarime Nr. M-7-01-00043-17 nurodė, kad įstatymų nesilaikymas negali bÅ«ti toleruojamas, tačiau valstybės tarnautojų veiksmai turi bÅ«ti vertinami drausmine tvarka. Kaip matyti, STT ir Generalinė prokuratÅ«ra nurodė, kad Ministerijos pateikti duomenys patvirtina teisės aktams prieÅ¡taraujančio sprendimo priėmimÄ , tačiau Å¡iai situacijai spręsti turi bÅ«ti taikomi valstybės tarnybÄ reglamentuojantys teisės aktai ir juose nustatytos atsakomybės priemonės. Ministerija 2017-11-16 gavo Generalinės prokuratÅ«ros praneÅ¡imÄ apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytų pažeidimų perkančiajai organizacijai Santaros klinikoms vykdant vieÅ¡Ä jį paslaugų pirkimÄ pagal Ministerijos kreipimÄ si į STT ir Generalinę prokuratÅ«rÄ nurodytas aplinkybes.

Komisija 2017-12-04 surašė iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G. A. padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – IÅ¡vada 2). Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad Ministerijos kancleris, ignoruodamas Turto valdymo ir Å«kio skyriaus nuomonę apie teisės aktuose nustatytÄ draudimÄ priimti sprendimÄ turtÄ iÅ¡nuomoti ne konkurso bÅ«du po vieÅ¡ojo pirkimo, esant Ministerijos teisininkų pastabom ir aiÅ¡kiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui, nes minėtuose valstybės turto valdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad turto valdytojo leidimas turtÄ iÅ¡nuomoti be konkurso priimamas vieÅ¡o paslaugų pirkimo metu, sÄ moningai jo nepaisydamas padarė trunkamojo pobÅ«džio teisės pažeidimÄ (sutartis yra galiojanti), atitinkantį VTÄ® 2 straipsnio 13 dalies, 29 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo.

Komisija nurodė, kad Ministerijos kancleris, vizuodamas įsakymo projektÄ ir jo pagrindu pasiraÅ¡ydamas turto nuomos sutartį, pažeidė ne tik valstybės turto valdymÄ reglamentuojančius teisės aktus, bet ir skaidrumo bei objektyvumo principų reikalavimus, kadangi aktyviai dalyvaudamas sprendimo dėl patalpų nuomos priėmimo procese, suvokdamas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, faktines aplinkybes, susijusias su Santaros klinikų praÅ¡ymu, įtakojo Ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus ir juos vizuojant neraÅ¡yti pastabų, kitu atveju laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Å«kio ministro E. G., kuris jau buvo iÅ¡kėlęs klausimÄ dėl patalpų nuomos ne konkurso bÅ«du, nebÅ«tų pasirašęs įsakymo projekto.

Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis VTÄ® 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 5 dalimi, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 30 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 301 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 41 straipsnio 5 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 14.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-04 įsakymu Nr. V-1057 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (kartu su 2017-09-06 įsakymu Nr. V-1065), galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2017 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. BR-2541 (toliau - iÅ¡vada Nr. BR-2541), į Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-07 įsakymu Nr. V-1298 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (kartu su 2017-11-16 įsakymu NR. V-1298), tarnybinio nusižengimo tyrimui tęsti, 2017-12-04 iÅ¡vadÄ Nr. BR-3041 (toliau - iÅ¡vada Nr. BR-3041), ir tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G.

A. Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, turintis piktnaudžiavimo tarnyba požymių (G. A. tyčiniai veiksmai atlikti turint valdingus įgaliojimus, darantys poveikį sprendimams, sudarant iÅ¡skirtines sÄ lygas tretiesiems asmenims valstybės turtu naudotis nesant teisėtam pagrindui), tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti faktai įrodo neigiamÄ poveikį (neigiamas pasekmes) bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, G. A. veiksmuose yra nustatyti visi Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio pažeidimo, numatyto VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose, sudėties elementai - kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai (pasinaudojant užimamomis pareigomis atliko veiksmus, turinčius įtakos neteisėto sprendimo dėl turto nuomos be konkurso parengimui), žala (valstybės turto valdymÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, neužtikrintas efektyvus, racionalus ir skaidrus valstybės turto valdymas ir materialinės pasekmės, negautos pajamos, t. y. patalpas iÅ¡nuomojant konkurso bÅ«du bÅ«tų užtikrintas didesnis nuomos mokesčio dydis), priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų ir neteisėto sprendimo priėmimo, tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-28 įsakymu Nr. K-626 G.

A. paskirta nuobauda griežtas papeikimas dėl netinkamo pareigų vykdymo turto valdymo srityje, 2017-12-07 įsakymu ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleris G. A. padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį tęstinį nusižengimÄ ir skyrė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A., padariusiam Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ pareigų nuo 2017-12-08.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Ä®sakymu, be kita ko, teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes iÅ¡ praneÅ¡imų turinio buvo neaiÅ¡ku, kokius galimus tarnybinius nusižengimus padarė. Teismas nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais. IÅ¡ byloje pareiÅ¡kėjui pateiktų 2017-09-08 ir 2017-09-13 praneÅ¡imų turinio, konstatuotina, kad praneÅ¡imuose tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo apibrėžtas tinkamai, kartu pateikta visa tuo metu turima informacijÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija praneÅ¡imuose tiksliai ir aiÅ¡kiai nurodė, kokių tarnybinių nusižengimų padarymu yra įtariamas pareiÅ¡kėjas, ir pateikė visÄ tuo metu turimÄ , su įtariamais tarnybiniais nusižengimais susijusiÄ informacijÄ , taip tinkamai užtikrindama jo teises į gynybÄ , t. y. teisę pateikti savo paaiÅ¡kinimus, atsikirtimus bei įrodymus. PareiÅ¡kėjas 2017-09-15 raÅ¡tu Nr. BR-2443 Komisijai pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodytų galimų tarnybinių nusižengimų, nurodė, kad su nurodytais įtarimais nesutinka ir mano, kad faktinės jo veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ .

PareiÅ¡kėjo argumentas, jog praneÅ¡imuose neiÅ¡dėstyta galimo tarnybinio nusižengimo esmė, kurio padarymu jis kaltinamas, pripažįstamas nepagrįstu. IÅ¡ byloje pateiktų praneÅ¡imų turinio spręstina, kad juose aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡dėstyti įtarimai apie padarytus pažeidimus, taip pat iÅ¡ jų turinio ir pridėtų dokumentų aiÅ¡kiai suprantama galimai pareiÅ¡kėjo padarytų tarnybinių pažeidimų esmė. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo, jis tarnybinio pažeidimo esmę suprato, paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«roje: teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus, įrodymus, apskųsti procedÅ«ros rezultatus. PareiÅ¡kėjo teisė susipažinti su IÅ¡vada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai reglamentuoti VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos iÅ¡vados apie tyrimo rezultatus Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju suraÅ¡ymo dienos.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ . Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Å¡ioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi bÅ«ti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali bÅ«ti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ (žr., pvz., 2012-06-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobÅ«dį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmÄ neteisėtÄ veiksmÄ ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia Å¡iuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigÅ«nas nustato teisės pažeidimo faktÄ .

Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio ir baigiasi, kai subjektas pareigÄ Ä¯vykdo arba pažeidimÄ nutraukia kompetentinga institucija ar pareigÅ«nas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (LVAT 2013-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013). LVAT praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartÄ buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobÅ«džiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (LVAT 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, LVAT 2005-05-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-593/2005).

Kaip nustatyta byloje, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir IÅ¡vada 1 buvo suraÅ¡yta gavus Valstybės kontrolės parengtÄ Audito ataskaitÄ . Tačiau antrasis tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pirmojo nusižengimo tyrimo metu paaiÅ¡kėjus kitų tarnybinių nusižengimų sudėties požymių turinčioms aplinkybėms. Ä®vertinus tai, kad IÅ¡vada 1 buvo suraÅ¡yta gavus Valstybės kontrolės parengtÄ Audito ataskaitÄ , darytina iÅ¡vada, kad tarnybinė nuobauda už Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatytus tarnybinius nusižengimus, galėjo bÅ«ti paskirta per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tačiau, įvertinus IÅ¡vadoje 2 nustatytus tarnybinius nusižengimus, konstatuotina, kad nusižengimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos be konkurso nebuvo nagrinėtas ir vertintas Audito ataskaitoje, todėl jis nepatenka į VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtį, kuriai esant taikoma 3 metų nuobaudos skyrimo terminas. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad tarnybinė nuobauda už IÅ¡vados 2 nusižengimus turėjo bÅ«ti paskirta per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui 2017-12-07 Ä®sakymu tarnybinė nuobauda už ministro 2016-12-08 įsakymo Nr. T-48 vizavimÄ ir 2016-12-20 sutarties pasiraÅ¡ymÄ , paskirta praleidus VTÄ® įtvirtintÄ 6 mėnesių naikinamÄ jį terminÄ .

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad skiriant tarnybinę nuobaudÄ buvo padarytas procedÅ«ros pažeidimas, t. y. nuobauda paskirta praleidus VTÄ® įtvirtintÄ 6 mėnesių naikinamÄ jį terminÄ . Teismo įsitikinimu, Å¡is procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimas yra esminis, todėl Ä®sakymas, esant nustatytam esminiam procedÅ«riniam pažeidimui, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio Å«kio ministro E. G., 2016-12-08 įsakymu Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kurį vizavo pareiÅ¡kėjas, buvo nuspręsta be konkurso 3 metams iÅ¡nuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto SantariÅ¡kių klinikoms (Å¡iuo metu Vilniaus universiteto ligoninė „Santaros klinikos“), o 2016-12-20 sudaryta Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. NS-19 (pasiraÅ¡yta pareiÅ¡kėjo), kuria Ministerija 36 mėnesiams iÅ¡nuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“.

Ministerijos 2016-11-21 raÅ¡te Nr. (6.47-13) 10-9665 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, adresuotame Santaros klinikoms, pasiraÅ¡ytame pareiÅ¡kėjo, nurodyta, kad turtas, iÅ¡nuomojamas be konkurso tais atvejais, kai perkama paslauga (vieÅ¡ojo maitinimo teikimas), kuriai teikti reikalingas valstybės turtas, o sprendimas dėl nuomos ne konkurso bÅ«du priimamas vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo metu; Å¡iame raÅ¡te nurodyta, kad sprendimas dėl nuomos ne konkurso bÅ«du priimtas nebuvo, todėl Ministerija (valstybės turto valdytoja) neturi pagrindo pasiraÅ¡yti valstybės turto nuomos sutarties, ir pasiÅ«lyta Santaros klinikoms teikti Ministerijai praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo nuomos konkurso skelbimo.

Komisija IÅ¡vadoje 2 nurodė, kad 2016-12-08 priimto įsakymo Nr. T-48 rengėjas yra Turto valdymo ir Å«kio skyrius, kuris patvirtino, kad Å¡io skyriaus nuomone Å¡iuo atveju patalpų nuoma be vieÅ¡ojo nuomos konkurso buvo negalima bei nurodė, kad įsakymo T-48 projekto pirminis variantas su Ministerijos darbuotojų, kurie vizavo įsakymo projektÄ su pastabomis, liko pas tuo metu dar Teisės departamento pareigas užimančiÄ N. S., kuri gavo nurodymÄ iÅ¡ kanclerio G. A. parengti naujÄ Ä¯sakymo projektÄ , kuris bÅ«tų be Ministerijos darbuotojų pastabų.

Ä®sakymÄ parengė Turto ir valdymo skyriaus darbuotojas P. M., kuriam tai pavedė atlikti laikinai tuo metu Å¡io skyriaus vedėjo pareigas vykdžiusi A. M.. Komisija pažymėjo, kad P. M., A. M. apklausti negalėjo, nes A. M. nuo 2017-03-08 nebedirba Ministerijoje, o P. M. K. nariai apklausti taip pat negalėjo dėl jo kasmetinių atostogų. Komisija iÅ¡kėlė prielaidÄ dėl sÄ moningo pirminio įsakymo T-48 projekto pradanginimo, kuriuo, pasak Komisijos, bÅ«tų galima įrodyti Ministerijos darbuotojų pastabas dėl įsakymo neteisėtumo.

Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, vizuodamas minėtÄ Ä¯sakymÄ ir pasiraÅ¡ydamas turto nuomos, perduoto be vykdyto vieÅ¡o nuomos konkurso, sutartį, pažeidė Ä®statymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , Nuomos apraÅ¡o 4 punktÄ , galimai skaidrumo bei objektyvumo principų reikalavimus, kadangi aktyviai dalyvaujant sprendimo priėmimo dėl nuomos procese, suvokdamas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, faktines aplinkybes, susijusias su SantariÅ¡kių klinikų praÅ¡ymu, įtakojo Ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančių dokumentų projektus, bei juos vizuojant neraÅ¡yti pastabų, kitu atveju, laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Å«kio ministras E. G. nebÅ«tų pasirašęs įsakymo projekto.

Šį pareiÅ¡kėjui inkriminuojamÄ nusižengimÄ Komisija vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų tęstinį pažeidimÄ , turinį korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių. Pagal Ä®statymo 15 straipsnį valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas ne tik vieÅ¡o konkurso bÅ«du, tačiau ir be konkurso. Atvejai, kai valstybės turtas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas ir be konkurso įtvirtinti Ä®statymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2016-12-08 įsakymÄ Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kuriuo buvo nuspręsta be konkurso 3 metams iÅ¡nuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto SantariÅ¡kių klinikoms, pasirašė laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Å«kio ministras E. G..

Ministro statusas yra aptartas Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis (26 straipsnio 1 dalis). IÅ¡vadoje aptariamu atveju, bÅ«tent ministras, įgyvendindamas savo kompetencijÄ , priėmė teisines pasekmes sukuriantį individualų teisės aktÄ â€“ Ä®sakymÄ . Å is įsakymas yra vizuotas ne tik kanclerio, bet ir kitų specialistų, o TeisėkÅ«ros ir teisinio vertinimo skyrius bei atstovavimo ir teisės taikymo skyrius Komisijai 2017-09-28 raÅ¡te Nr. BR-2540 nurodė, kad jų manymu, ministro 2016-12-08 įsakymas Nr. T-48 yra parengtas tinkamai, nes iÅ¡nuomoti turtÄ be konkurso leidžia Ä®statymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

VTÄ® (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms arba valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTÄ® 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kas yra laikoma Å¡iurkščiu pažeidimu, t. y. be kita ko, piktnaudžiavimas tarnyba ir Å¡iurkÅ¡tus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 punktas).

Pagal VTĮ 2 straipsnio 13 dalį piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Remiantis Komisijos IÅ¡vados turiniu dėl kaltinimo pareiÅ¡kėjui, teismas konstatuoja, kad Komisijos IÅ¡vadoje iÅ¡dėstyta pozicija, nepatvirtina pareiÅ¡kėjo neteisėtų kaltų veiksmų, vizuojant 2016-12-08 įsakymÄ T-48 ir pasiraÅ¡ant 2016-12-20 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19, pagal kuriÄ Sveikatos apsaugos ministerija 36 mėnesiams iÅ¡nuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“. Teismas sprendžia, kad Komisijos iÅ¡vada, jog Ministerijos kancleris spręsdamas patalpų nuomos klausimÄ savo aktyviais, galimai neteisėtais, t. y. piktnaudžiaujant tarnyba, veiksmais dalyvavo ministro įsakymo rengimo procese ir galimai siekė įtakoti priimti neteisėtÄ , imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimÄ dėl patalpų nuomos neskelbiant vieÅ¡o konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone, yra nepagrįsta objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Teismo įsitikinimu, iÅ¡vados apie tai, jog Ministerijos kancleris darė neteisėtÄ Ä¯takÄ ir davė neteisėtus nurodymus Ministerijos darbuotojams, sÄ moningai suklaidino laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusį Å«kio ministrÄ E. G., jam pasiraÅ¡ant 2016-12-08 įsakymÄ Nr. T-48, yra grindžiamos tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. IÅ¡ iÅ¡vados 2 ir jos priedų matyti, kad Komisija, atlikdama tyrimÄ neapklausė asmenų, kurių suklaidinimu ar įtakojimu kaltina pareiÅ¡kėjÄ .

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas savivaliaudamas ar siekdamas kokių nors kitų neteisėtų teisei prieÅ¡ingų tikslų siekė suklaidinti ar klaidino ministrÄ E. G.. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog STT 2017-10-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal sveikatos apsaugos ministro A. V. skundÄ dėl Å¡iame epizode nurodytų aplinkybių. Generalinė prokuratÅ«ra 2017-10-31 nutarime atmesti sveikatos apsaugos ministro A. V. skundÄ konstatavo, kad skunde nurodyti veiksmai dėl Santaros klinikose negyvenamųjų patalpų panaudojimo, jas iÅ¡nuomojant bendrovei „Dussman Service“ neleidžia konstatuoti, kad valstybės tarnautojai tyčia įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo arba nepanaudojo prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui; nėra pagrindo teigti, kad ministerijos kanclerio veiksmai turėtų bÅ«ti laikomi piktnaudžiavimu baudžiamosios teisės prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog pareiÅ¡kėjas darė neteisėtÄ Ä¯takÄ ministrui priimi neteisėtÄ , imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimÄ dėl patalpų nuomos neskelbiant vieÅ¡o konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone; jog pareiÅ¡kėjas įtakojo ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus, bei juos vizuojant neraÅ¡yti pastabų.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė ir byloje nėra nustatytas atsakovės pareiÅ¡kėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui 2017-09-28 Ä®sakymu tarnybinė nuobauda už ministro 2016-12-08 įsakymo Nr. T-48 vizavimÄ bei 2016-12-20 sutarties pasiraÅ¡ymÄ , paskirta praleidus VTÄ® įtvirtintÄ 6 mėnesių naikinamÄ jį terminÄ , taip pat neįrodžius inkriminuojamo pažeidimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-773-208/2018 (dabartinis Nr. eI3-525-541/2021) (proceso Nr. 3-61-3-03678-2017-7) pagal pareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ atsakovei Ministerijai dėl 2017-09-28 įsakymo Nr. K-626 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-03-09 sprendimu pareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-28 įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“ 2 punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui G. A. už tarnybinį nusižengimÄ skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Priteisė pareiÅ¡kėjui G. A. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 4 055,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2021-10-27 nutartyje nustatė, kad už IÅ¡vadoje 1 bei IÅ¡vadoje 2 (iÅ¡skyrus 2.5 dalyje) nustatytus tarnybinius nusižengimus pareiÅ¡kėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl IÅ¡vados 2 2.5 dalyje nustatyto pažeidimo (dėl oficialios nuomonės prieÅ¡taraujančios ministerijos vadovybei pateikimo Valstybės kontrolei), taip pat atsižvelgusi į su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi susijusius apeliacinio skundu argumentus, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad Komisija Å¡io epizodo pažeidimÄ Ministerijos kanclerio veiksmuose nustatė nepagrįstai, nes nėra įrodyta nei pažeidimo subjektyviÄ jÄ pusę patvirtinančių aplinkybių, nei dėl to kilusių neigiamų pasekmių.

LVAT 2021-10-27 nutartimi atsakovės Ministerijos apeliacinį skundÄ atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-03-09 sprendimÄ pakeitė ir patikslino jo rezoliucinę dalį nurodant: „Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“ 1 punktÄ ir 2 punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui G. A. už tarnybinį nusižengimÄ skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas“.

Priteisė pareiÅ¡kėjui G. A. iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taigi, teismams konstatavus, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta nepagrįstai ir jÄ panaikinus, ir Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda -atleidimas iÅ¡ pareigų neatitinka VTÄ® 29 straipsnyje nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindų, nes pareiÅ¡kėjui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o įpareigoti Sveikatos apsaugos ministrÄ grÄ Å¾inti jį į eitas Ministerijos kanclerio pareigas. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Ministerijos kanclerio pareigas buvo priimtas ir atleistas iÅ¡ pareigų kaip valstybės tarnautojas. Å iuo metu Ministerijos kanclerio pareigybė priskirta politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie vadovaujantis VTÄ® (redakcija įsigaliojusi nuo 2019-01-01) 13 straipsnio 1 dalimi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

VTÄ® 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį Å¡io įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. VTÄ® 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ , valstybės politikas ar kolegialios valstybės institucijos vadovas naudojasi Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta teise.

Teismo įsitikinimu, priskyrus Ministerijos kanclerio pareigybę politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, nėra teisinio pagrindo įpareigoti MinisterijÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ eitas Ministerijos kanclerio pareigas. Atsakovė pridėjo esamų laisvų pareigybių sÄ raÅ¡Ä , tačiau praÅ¡o negrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo ir į kitas laisvas Ministerijoje esančias pareigybes, nes pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su materialaus turto valdymu bei kontrole, todėl neteko atsakovės pasitikėjimo ir negali vykdyti jokių pareigų, susijusiu su turto valdymu.

Teismas, įvertinęs kas nustatyta, konstatuoja, kad nesant galimybės grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo į jo anksčiau užimtas pareigas, kurios dabar priskirtos politinio pasitikėjimo tarnautojams, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas. Pagal VTÄ® 6 straipsnio 1 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigÅ«nams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti Å¡iame įstatyme. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Kaip matyti iÅ¡ aptarto reguliavimo, Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis nustato alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (lyginant su įtvirtintu 218 straipsnio 2 dalyje). Å is bÅ«das taikytinas tuomet, kai darbuotojas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbÄ .

Tokiu bÅ«du mokant iÅ¡eitinę kompensacijÄ kompensuojama už pažeistÄ jo teisę grįžti į darbÄ . Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, yra nurodyta, kad joje įtvirtintos trys alternatyvios sÄ lygos, kurias nustatęs darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas (nagrinėjamu atveju – teismas) priima sprendimÄ negrÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ , t. y. kai nustato, kad:

1) darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių; arba 2) grÄ Å¾inus į darbÄ , darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys (LVAT 2019-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019). Å iuo atveju nustatyta, pareiÅ¡kėjas į pirmesnes pareigas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių, todėl yra pagrindas taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes.

Pagal į bylÄ teismui atsakovės pateiktÄ pareiÅ¡kėjo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimÄ , pareiÅ¡kėjo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 181,44 Eur. Vidutinis mėnesinis darbo užmokesti atleidimo dienai yra 3 810,24 Eur. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kai nuo atleidimo dienos jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai, už vienus metus sudaro 45 722,88 Eur (12 mėn. x 3 810,24 Eur), neatskaičius mokesčių.

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį pareiÅ¡kėjui taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, kad pareiÅ¡kėjas į tarnybÄ Ministerijoje buvo priimtas 2015-04-10, atleistas 2017-12-08. Taigi pareiÅ¡kėjas ministerijoje dirbo Å¡iek tie ilgiau nei du metus, todėl kompensacija jam priteistina už du mėnesius ir sudaro 7620,48 Eur (2 mėn. x 3 810,24 Eur), neatskaičius mokesčių.

Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯ jo valstybės tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaityti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų buvusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2017-12-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes pareiÅ¡kėjas dėl stažo įskaitymo turėtų kreiptis į buvusį darbdavį, o darbdaviui, atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ dėl stažo įskaičiavimo, atsisakymÄ skųsti teismui. PareiÅ¡kėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl Ministerijos veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, pažeidimo mastÄ ir intensyvumÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas dėl susiklosčiusių darbinių santykių jautė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, taip pat buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai, pažeminta jo garbė ir orumas. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, žalos atsiradimo priežastis, nustatęs pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 000 Eur.

Pareiškėjo prašoma neturtinės žalos suma, teismo įsitikinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, nes tarnybos (darbo) santykiuose taikytinos tik DK 232 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinus, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiÅ¡kėjos teisės buvo iÅ¡ dalies apgintos, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi dalis reikalavimų (dalis dėl įpareigoti Sveikatos apsaugos ministrÄ grÄ Å¾inti jį į eitas ministerijos kanclerio pareigas;

į jo valstybės tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaityti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų buvusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2017-12-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo) buvo atmesti, teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimai patenkinti 50 proc. PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro 1 710 Eur suma už skundo suraÅ¡ymÄ , analizę ir atstovavimÄ teismo posėdyje.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos). V. R. 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti suma – 1 710 Eur nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas buvo tenkintas 50 proc., pareiÅ¡kėjui priteistina 855 Eur suma. Atsakovė Ministerija taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡vadas. Pažymėtina, kad ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Kai administracinės bylos Å¡alimi yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, bylinėjimasis bÅ«na susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo vieÅ¡Ä jį administravimÄ . Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai.

Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka vieÅ¡Ä jį administravimÄ , todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas privalėjo užtikrinti pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant iÅ¡orinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-12-07 įsakymÄ Nr. K- 765 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų“. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. A. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 45 722,88 (bruto) Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos už vienus metus.

Priteisti pareiÅ¡kėjui G. A. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 7 620,48 Eur (bruto) kompensacijÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui G. A. iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patirtÄ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo G. A. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 855 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič