ae1fe386-eb7e-4eeb-b0ac-19e45ede58dd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-36-260/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15538-2014-9;Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei NekraÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui T. D., atsakovės atstovei G. N., trečiajam asmeniui R. D., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje  Nr. 2-644-214/2015 dėl žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktÅ«ra“, tretieji asmenys: tinklinio klubas „Marito“, R.

D. ir Kauno miesto savivaldybė. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamos filialo „Kauno geležinkelių infrastruktÅ«ra“, 120,27 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonė „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens R. D., važiuodama (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje, prie geležinkelio bėgių esančiÄ duobę. Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, per eismo įvykį buvo sugadinti priekinis galinis deÅ¡inės pusės ratas bei priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieÅ¡kovė nustatė, kad transporto priemonės deÅ¡inės pusės priekinė ir galinė padangos sugadintos, sugadintas priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis, todėl iÅ¡mokėjo 120,27 Eur (415,27 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ .

Nurodė, kad atsakovei iÅ¡kyla civilinė atsakomybė dėl žalos kilusios automobiliui įvažiuojant į prie geležinkelio bėgių esančiÄ duobę, kurios tikslaus atstumo negali nurodyti, bet iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tai yra ne toliau kaip 0,5 metro atstumu nuo geležinkelio bėgių. Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraÅ¡tinio bėgio taiso (remontuoja) vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas, todėl atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo atlyginti atsiradusiÄ 120,27 Eur (415,27 Lt) žalÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 5,64 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe foto medžiagÄ , kurioje matyti policijos pareigÅ«nas, atliekantis jokiuose byloje iÅ¡tirtuose dokumentuose neįvardintÄ veiksmÄ , galimai matuojantis vandenyje esančios duobės parametrus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad duobė į kuriÄ Ä¯važiavo ir buvo apgadintas R.

D. vairuojamas automobilis buvo mažesniu nei 0,5 metro ar 10 metrų atstumu nuo kraÅ¡tinio geležinkelio bėgio. Teismas nustatė, kad nė vienas byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina atstumo tarp duobės iki kraÅ¡tinio geležinkelio bėgio, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad už atsiradusiÄ Å¾alÄ Â atsakinga atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl ieÅ¡kinį atmetė ieÅ¡kovei neįrodžius aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad duobė, į kuriÄ Ä¯važiavo ieÅ¡kovės apdrausta transporto priemonė, buvo mažesniu nei 0,5 m. ar 10 m. atstumu nuo kraÅ¡tinio geležinkelio bėgio, neatsižvelgė į transporto priemonės vairuotojo R.

D. 2012 m. liepos 9 d. paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio.

2. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo paneigiančio eismo įvykio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog duobė buvo Å¡alia geležinkelio pervažos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai įvertino visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl remiantis savo vidiniu įsitikinimu bei tikėtinumo taisykle priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko prie pat geležinkelio bėgio, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje trečiojo asmens pateiktos fotonuotraukos, transporto priemonės vairuotojo R.

D. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio ir parodymai duoti teismo posėdžio metu, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių duobės buvimo vietÄ ne prie pat geležinkelio bėgio, byloje nėra. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovai prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, atsakovės atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, apskųstÄ jį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , trečiais asmuo R.

D. paaiÅ¡kino, kad, jo nuomone, už padarytÄ Å¾alÄ be atsakovės atsakinga yra ir Kauno miesto savivaldybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus.CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareiga, nustato, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra ne kartÄ pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamÄ faktÄ buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v.

J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylos duomenimis – byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų, nagrinėjant bylÄ teismo posėdžiuose, pateiktais paaiÅ¡kinimais, elektroninėje byloje pateiktais įrodymais – nustatytos tokios reikÅ¡mingos bylai iÅ¡spręsti aplinkybės:IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-25 per EPP pateikė Kauno apylinkės teismui ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 415,27 Lt žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas, trečiaisiais asmenimis įtraukė byloje dalyvauti R.

D. ir Tinklinio klubÄ â€žMarito“. Bylos nagrinėjimo metu 2015-02-11 vykusiame teismo posėdyje teismas įtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2015-03-02 vykusiame teismo posėdyje teismas pakeitė byloje atsakovÄ Kauno miesto savivaldybę į trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusiÄ AB „Lietuvos geležinkeliai“, nutarė, kad ankstesnė atsakovė Kauno miesto savivaldybė toliau byloje dalyvaus kaip trečiasis asmuo. 2015-03-31 ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 120,27 Eur (415,27 Lt) žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji iÅ¡mokėjo 415,27 Lt draudimo iÅ¡mokÄ atlyginti žalai, padarytai apdraustai transporto priemonei Toyota Avensis 1.8 Combo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai įvykio 2012-07-09 (duomenys neskelbtini) metu. Kad ieÅ¡kovė tikrai sumokėjo 415,27 Lt atlygindama žalÄ padarytÄ minėtos transporto priemonės sugadinimu, patvirtina ieÅ¡kinio priedai: 2012-07-10 Transporto priemonės apžiÅ«ros aktas, UAB „Akstė - servisas“ remonto sÄ mata, sÄ skaita, praneÅ¡imas, ieÅ¡kovės praneÅ¡imas trečiajam asmeniui Tinklinio klubui „Marito“ apie nuostolių atlyginimÄ , 415,27 Lt sumokėjimÄ patvirtinantis ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jos atstovė teismo posėdžiuose nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, kadangi jos pateiktoje UAB „Akstė – servisas“ PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodyta apmokėjimo suma už kėbulo remontÄ , o ne už padangų ir rato remontÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kinio priedų – Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto, UAB „Akstė – servisas“ Remonto sÄ matų, UAB „Akstė – servisas“ elektroninio laiÅ¡ko – matyti, kad automobiliui „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo keičiamos padangos, remontuojamas ratlankis, tai kainavo 415,27 Lt. Å ių įrodymų pakanka, kad teismas vertintų, jog 415,27 Lt žala padaryta sugadinus padangas ir ratlankį, o ne automobilio kėblÄ , ir nesivadovautų ne visai aiÅ¡kiais UAB „Akstė – servisas“ 2012-07-18 PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje ASER Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis apie automobilio kėbulo remontÄ .

Ratlankio remontas ir padangų keitimas buvo atliekami 2012-07-12, t.y. po 2012-07-09 automobilio apgadinimo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovė pagrįstai atlygino žalÄ , padarytÄ apgadinus automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavus 2012-07-09 su Å¡iuo automobiliu į duobę. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama šį ieÅ¡kinį, nurodė, kad jos apdraustas automobilis Toyota Avensis 1.8 Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas juo važiuojant 2012-07-09 (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairuotojui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje prie pat geležinkelio bėgių esančiÄ duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Å¡ios aplinkybės nėra įrodytos, dėl ko ir atmetė ieÅ¡kinį, tačiau apeliacinės instancijos su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka.Trečiasis asmuo R.

D. 2012-07-09 PaaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio (ieÅ¡kinio priedas Nr.7), raÅ¡ytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkui, nurodė, kad jis tÄ pačiÄ dienÄ apie 17 val. 45 min. vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur geležinkelio bėgiai kerta važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kuri visa buvo apsemta vandens, įvažiavo į jokiais ženklais nepažymėtÄ duobę, dėl ko buvo sugadintos dvi automobilio padangos ir vienas ratlankis.

IÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos medžiagos (ieÅ¡kinio priedai Nr.3, 4 ir 5) matyti, kad į įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietÄ buvo iÅ¡kviesti Kelių policijos pareigÅ«nai, kurie užfiksavo, kad buvo apgadintas automobilis, važiuojamojoje kelio dalyje buvo apsemta 0,11 m gylio duobė, Kelių policijos valdyba, įvertinusi tai, kad vairuotojas galėjo nepastebėti apsemtos vandeniu duobės, pripažino, kad vairuotojo atžvilgiu netikslinga taikyti administracinio poveikio priemones, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė.

Kelių policijos pareigūnų 2012-07-09 sudarytoje Eismo įvykio vietos schemoje yra fiksuota (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje esanti vandens apsemta 0,5 m. pločio, 1,4 m. ilgio ir 0,11 m gylio duobė, esanti 2,5 m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, tačiau šioje schemoje nėra nurodyta, kad toje vietoje gatvė kerta geležinkelio bėgius, t.y. bėgiai schemoje nenurodyti. Kaip paaiškino trečiasis asmuo R. D. 2012-07-09 Paaiškinime dėl eismo įvykio, rašytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, ir 2016-01-28 vykusiame teismo posėdyje, duobė buvo prie pat geležinkelio bėgio.

Kad duobė buvo prie pat geležinkelio bėgių matyti ir iÅ¡ Å¡io trečiojo asmens 2015-02-09 pateiktų į bylÄ fotonuotraukų, kurių vienoje matoma kaip policijos pareigÅ«nas matuoja prie pat geležinkelio bėgių esančios duobės gylį. Å i vieta, kaip galima spręsti iÅ¡ fotografijoje fiksuoto vaizdo, teismo vertinimu, t.y. įvertinus tarpÄ tarp bėgių (visuotinai žinoma aplinkybė, kad Lietuvoje daugiausia eksploatuojama ne Europinė 1435 mm, bet rusiÅ¡ka 1520 mm pločio geležinkelio vėžė), yra nutolusi ne daugiau kaip 0,5 m nuo geležinkelio bėgio.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, net ir nesant geležinkelio bėgiams nurodytiems Eismo įvykio vietos schemoje, vadovaudamasis visuma kitų aptartų įrodymų, pripažįsta įrodytu, kad ieÅ¡kovės apdraustas automobilis „Toyota Avensis“ 1.8 Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas juo važiuojant 2012-07-09 (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairuotojui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje prie pat geležinkelio bėgių esančiÄ duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nors ir nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei, tačiau visiÅ¡kai teisingai iÅ¡aiÅ¡kino atsakovės atsakomybės, kai žala padaroma dėl netinkamos geležinkelio pervažos priežiÅ«ros, pagal žalos padarymo metu galiojusius teisės aktus (galiojusias aktų redakcijas) pagrindus.

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis VieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektus, nustato, kad tokie objektai yra: inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai. Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vieÅ¡Ä jÄ geležinkelių infrastruktÅ«rÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja, nepažeisdamas Å¡io kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir įmonėms teikia su vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdymu ir priežiÅ«ra susijusias pareigas vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

VieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys. Å io kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas privalo užtikrinti tinkamÄ ir saugiÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros priežiÅ«rÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 24 punkte nustatyta, kad automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraÅ¡tinio bėgio, taip pat geležinkelio viadukus virÅ¡ automobilių kelių taiso (remontuoja) ir prižiÅ«ri vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas arba suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atsižvelgiant į kelio reikÅ¡mę.

Sutinkamai Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Susisiekimo ministro 2005-01-21 įsakymu Nr. 3-36,  pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (3p.); pervažos ribose darbus atlieka:

a) vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas: įrengia vieÅ¡ojo naudojimo pervažų klojinį (automobilių kelio važiuojamÄ jÄ dalį), kuris turi dengti visus geležinkelio kelius ir tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraÅ¡tinių bėgių, ir taiso (remontuoja) bei atlieka automobilių kelio priežiÅ«ros darbus po 10 metrų į abi puses nuo kraÅ¡tinių bėgių (121.1.1. p.);

b) automobilių keliÄ eksploatuojanti organizacija: įrengia ir taiso (remontuoja) automobilių kelio važiuojamÄ jÄ dalį iki pervažos klojinio (0,5 metro atstumu nuo kraÅ¡tinio bėgio). Pagal Å¡ių taisyklių 122 punktÄ Â vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas prižiÅ«ri ir remontuoja vieÅ¡ojo naudojimo pervažų klojinį pervažos ribose (kuris turi tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraÅ¡tinių kelių bėgių) ir atlieka Å¡ių pervažos įrenginių priežiÅ«ros ir remonto darbus: (122.1) prižiÅ«ri ir remontuoja geležinkelio kelius; (122.2.) prižiÅ«ri automobilių kelio ruoÅ¾Ä po 10 m į abi puses nuo kraÅ¡tinių bėgių.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė, kaip vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojas, laiku neužtaisiusi prie pat geležinkelio bėgio atsiradusios automobilių kelyje Å venčionių g., Kaune, duobės, netinkamai prižiÅ«rėjo ir remontavo pervažos, esančios Å venčionių g., Kaune, klojinį pervažos ribose (0,5 metro į abi puses nuo kraÅ¡tinių kelių bėgių), netinkamai prižiÅ«rėjo toje vietoje automobilių kelio ruoÅ¾Ä po 10 m į abi puses nuo kraÅ¡tinių bėgių.

Todėl ji yra atsakinga už žalÄ , padarytÄ sugadinant automobilį, Å¡iam įvažiavus į duobę, apsemtÄ vandens ir nepaženklintÄ Ä¯spėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, esančiÄ važiuojamojoje kelio dalyje tikrai iki 10 m atstumu nuo kraÅ¡tinio bėgio. IeÅ¡kovė, kaip draudikas, atlyginusi žalÄ jÄ patyrusiam asmeniui, pagrįstai reikalauja iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡Â atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 str.).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nė vienas byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina atstumo tarp duobės, į kuriÄ Ä¯važiavo ir buvo apgadintas R.

D. vairuojamas automobilis, iki geležinkelio bėgio, ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas. Panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, teismas priteisia iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 120,27 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 120,27 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 31 d., t.y. patikslinto ieÅ¡kinio, kuriame reikalavimai pareikÅ¡ti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, pateikimo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.266 str., 6.271 str., CK 6.1015 str. ir CPK 93 str.).

Procesinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos – 2014-08-25 – teismas ieÅ¡kovei nepriteisia, nes pradiniu ieÅ¡kiniu iki 2015-03-31 ji nereiÅ¡kė reikalavimo atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“.IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos Å¡ios jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 11,73 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieÅ¡kinį, 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundÄ , 57,92 Eur iÅ¡laidos, turėtos naudojantis advokato pagalba nagrinėjant bylÄ Â pirmosios instancijos teisme, ir 35,04 Eur iÅ¡laidos, turėtos naudojantis advokato pagalba nagrinėjant bylÄ Â apeliacinės instancijos teisme; viso 119,69 Eur (CPK 93 str.).Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti apeliantę primokėti žyminį mokestį, pastebi, kad ieÅ¡kovė, paduodama apeliacinį skundÄ 2015-06-09 sumokėjo įstatymo (CPK 80 str.) nustatyto dydžio 15 Eur žyminį mokestį, kartu atsakovei paaiÅ¡kina, kad žyminio mokesčio už procesinius dokumentus ir jų priedus, kurie teismui pateikiami elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.).

Paduodama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 54 Lt (15,64 Eur) žyminį mokestį, tačiau procesinius dokumentus pateikdama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis privalėjo mokėti 40,50 Lt (11,73 Eur) žyminį mokestį. IeÅ¡kovė 2014-08-01 sumokėjo žyminio mokesčio 13,50 Lt daugiau nei privalėjo sumokėti, todėl jai 3,91 Eur (13,50 Lt) žyminio mokesčio dalis grÄ Å¾intina (CPK 87 str.). Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, teismo turėtas 5,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priimant naujÄ sprendimÄ , kuriuo tenkinamas ieÅ¡kinys, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 3,68 Eur, jos didesnės nei 3 Eur suma, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro    2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetÄ .Priimdamas byloje naujÄ sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ atsakovės priteisia į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 9,32 Eur (5,64 Eur + 3,68 Eur) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ :IeÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti.Priteisti ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) 120,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų ir 27 centus) žalos atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 120,27 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 31 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 119,69 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniolika eurų ir 69 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) 9,32 Eur (devynis eurus ir 32 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ . (Mokėti į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos).Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                  Raimondas Buzelis