2026-03-04 Nr. AB-4863-3-64-3-03691-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-396-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03691-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad, pagal įstatymuose nustatytą tvarką, savalaikiai nenagrinėjant (teisme vilkinant) administracinių (tarnybinių) ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytas bylas, neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos (skalės), demokratinės valstybės, kurioje pareiškėjas gyvena, sampratos (esmės); 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme bus išnagrinėtos administracinių, tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje išdėstė savo subjektyvią poziciją dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo realizavimo galimybės bei prašė pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių, tarnybinių ginčų, darbinių santykių nepaisoma Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, demokratinės valstybės moralės ir vertybių principų. Teismo vertinimu, cituojami skundo reikalavimai negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Įvertinęs tai, šią pareiškėjo skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-492/2025).

Dėl skundo reikalavimo susijusio su vykdymo veiksmais, teismui taip pat buvo akivaizdu, kad juo nebuvo formuluojamas joks skundo reikalavimas nagrinėtinas teisme. Tačiau tuo pačiu pažymėta, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teisėms nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-282-822/2018). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jį taip pat atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, pateikiant ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui, kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 625 straipsniu, prašo atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjo skundas iš esmės yra susijęs su pareiškėjui administracinių teismų paskirtų baudų už piktnaudžiavimą administraciniu procesu vykdymu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus, pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 str.), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 str.) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. str.). CPK 593, 594 ir 510 straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka apylinkių teismai, o ginčus nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismams kompetencija suteikta apylinkių ir apygardų teismams. Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 str.). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese (2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose panašiose bylose, išnagrinėtose pagal pareiškėjo atskiruosius skundus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1450-525/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1509-624/2025 ir kt.).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas nebūtų vertinęs, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė