ae1f6c2a-8ee3-453f-8014-fd7b7bfa28f1 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-109-949/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31357-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.9.; 2.10.11. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. sausio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, Linai BeniuÅ¡ienei, dalyvaujant prokurorams Vidai Kaubrytei, Valdui Grabauskui (nuotoliniu bÅ«du), asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, gynėjai advokatei Jovitai Usonytei, ekspertui Dariui TamaÅ¡auskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), naÅ¡lei, pensininkei, neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), padarymÄ . Teismas n u s t a t ė: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose gautas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas perduoti bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.

M. dėl to, kad ji 2019 m. liepos 20 d., apie 15:00 val., namuose (duomenys neskelbtini), du kartus pjaustymo lentele trenkė savo sutuoktiniui N. M. (N. M.) į galvos sritį, dėl ko jam buvo nustatyti įvairaus senumo odos nubrozdinimai galvoje, minkÅ¡tųjų audiniai patinimai galvoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Tokiu bÅ«du ji muÅ¡dama nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį. Taip pat A. M. 2019 m. gruodžio 27 d., apie 12:00 val., bute (duomenys neskelbtini), du kartus nenustatytu daiktu trenkė sutuoktiniui N. M.

į galvos sritį, tuo padarydama jam pavirÅ¡inius galvos - veido sužalojimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Tokiu bÅ«du ji muÅ¡dama nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį. A. M. dėl 2019 m. liepos 20 d. įvykusio įvykio ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu duodama parodymus paaiÅ¡kino, kad yra neteista, nebausta administracine tvarka. Psichinėmis ir priklausomybės ligomis neserga, galvos traumų neturėjusi. PsichikÄ veikiančių medikamentų nevartoja, kartais vartoja migdomuosius.

Gyvena (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu N. M., yra santuokoje 50 metų. VirÅ¡ 20 metų nebeveda jokio bendro Å«kio, gyvena skirtinguose buto kambariuose. Perka maistÄ , moka už buto paslaugas visiÅ¡kai atskirai, juos sieja tik oficialÅ«s santykiai. 2019 m. liepos 20 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, parėjo į namus. Tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, bÅ«nant koridoriuje, jis jai ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų kumščiu trenkė į galvos sritį bei įvairias kÅ«no vietas.

Jai labai skaudėjo, ji iÅ¡sigando. Pradėjo jÄ vadinti įvairias necenzÅ«riniais žodžiais, ji nuėjo į virtuvę. Kadangi sutuoktinis jÄ mušė, todėl ir ji nusprendė jam trenkti. Pasiėmė nuo stalo fanerinę lentelę maistui gaminti ir du kartus ja trenkė sutuoktiniui į galvos sritį. Ji pripažįsta, kad trenkė sutuoktiniui į galvos sritį du kartus, tai padarė iÅ¡ pykčio. Ji buvo blaivi. Tai ne pirmoji byla, kai dėl smurto vienas kito atžvilgiu policijoje pradedami ikiteisminiai tyrimai.

Sutuoktiniui buvo paskirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti, tačiau jam nėra galimybės kitur gyventi, todėl jie gyvena kartu. Butas yra dviejų kambarių, mažas, todėl jame nesusitikti neįmanoma. Jų vienintelė dukra gyvena Rusijoje, kitų giminaičių artimų nėra (t. 2, b. l. 41-43). Papildomos apklausos metu A. M. 2019 m. spalio 4 d. parodė, jog dalyvaujant gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, sutinka duoti parodymus dėl 2019 m. liepos 20 d. įvykio, nurodys tiek, kiek atsimena.

Nori parodyti, jog ji negali nurodyti dėl ko, kokiu tiksliai metu, kurioje tiksliai vietoje įvyko žodinis konfliktas su sutuoktiniu N. M.. Pamena, kad jie kartu vienas kitÄ mušė. Jos atmintis „šlubuoja", prisimena tik prieÅ¡ savaitę vykusius įvykius. Jeigu gerai atsimena, tai konflikto metu sutuoktinis pirmas nuėjo į virtuvę, ji nuėjo paskui. Jos manymu, dabar pradeda prisiminti, jog jÄ sutuoktinis mušė buto koridoriuje, jis jÄ mušė su lazda į įvairias kÅ«no vietas, kiek kartų negali pasakyti.

Ji gulėjo ant grindų, kadangi gulėjo prie sutuoktinio kambario durų, virtuvė šalia, todėl ji nušliaužė iki virtuvės kambario. Tuo metu sutuoktinis buvo koridoriuje, stovėjo prie savo kambario durų. Ji atsistojo, pasiėmė nuo virtuvėje esančio radiatoriaus medinę lentelę maisto ruošimui, atėjo iš virtuvės į koridorių ir ja du kartus trenkė sutuoktiniui į galvos sritį. Tuomet ji grįžo į virtuvę, o sutuoktinis nuėjo į savo kambarį. Kiek laiko visa tai vyko, ji nurodyti negali, neturi laiko suvokimo.

Vėliau po įvykio atvyko policija, kas jÄ iÅ¡kvietė, neatsimena. 2019 m. lapkričio 20 d. A. M. parodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl Å¡io įvykio, sutuoktinio atsiprašė, nori su juo susitaikyti. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ji yra sumokėjusi civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ 97,31 Eur žalÄ . Kadangi ji atsiprašė sutuoktinio dėl savo elgesio, jis jai atleido, yra neteista, atlygino padarytÄ Å¾alÄ dėl savo nusikalstamų veiksmų, todėl praÅ¡o šį ikiteisminį tyrimÄ nutraukti jiems susitaikius (t. 2, b. l. 46-48, 63-64).

A. M. dėl 2019 m. gruodžio 27 d. įvykusio įvykio ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu duodama parodymus kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gruodžio 27 d. namuose tarp jos ir sutuoktinio N. M. jokio konflikto nevyko. Jis visÄ dienÄ namuose gėrė alkoholį. Taip pat jis prisivartojo narkotikų, mano, kad bÅ«tent dėl to jis jÄ apkalbėjo. Jo nemušė, jeigu jis yra sužalotas - tai jis susižalojo pats (t. 2, b. l. 88-89). IÅ¡ Registrų centro Gyventojų registro departamento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis N. M. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 2, b. l. 193).

Nukentėjusysis N. M. dėl 2019 m. liepos 20 d. įvykio apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su žmona A. M. gyvena apie 50 metų, 25 metai kaip gyvena atskiruose kambariuose, tik tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), bendro ūkio neveda. 2019 m. liepos 20 d., apie 15.00 val., parėjo namo (duomenys neskelbtini), žmona A. M. jį pradėjo kaltinti, jog jis užėjo į jos kambarį, nors durys buvo užrakintos bei įjungta signalizacija. Ji, nieko nesakiusi, iš balkono paėmė medinę taburetę ir bandė suduoti, tačiau jis taburetę nuo jos atėmė.

Kada jie stumdėsi, ji nukrito ir galva atsitrenkė į spintÄ . Žmona nubėgo į virtuvę, jis nuėjo iÅ¡ paskos, ji paėmė pjaustymo lentelę ir jam du kartus trenkė per galvÄ . Jam sukėlė skausmÄ . Po to jo žmona iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Ikiteisminio tyrimo nepageidauja, pas med. ekspertÄ vykti atsisako ir užduotis jam nereikalinga (t. 1, b. l. 94-95). Papildomos apklausos metu, 2019 m. spalio 28 d. nukentėjusysis N. M. parodė, jog teises ir pareigas savo žino, yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo.

Ä®vykis buvo ganėtinai seniai, kuomet 2019 m. spalio 20 d. jo sutuoktinė A. M., bÅ«nant jiems namuose, trenkė medine, pjaustymui skirta, lentele jam per galvÄ . Mano, kad pirmoje apklausoje, kuri buvo daryta iÅ¡ karto po įvykio, jis viskÄ nurodė teisingai, todėl galima vadovautis pirmos apklausos parodymais. Atsimena, kad namuose tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jiems abiem bÅ«nant buto virtuvėje, ji pasiėmė medinę lentelę nuo radiatoriaus ir ja jam trenkė. Nori pažymėti, kad neatsimena, jog bÅ«tų jÄ mušęs prieÅ¡ tai, ji visuomet jį pirmoji muÅ¡a, jis paskui ginasi ir jie vėliau abu susižaloja.

Abu yra senyvo amžiaus žmonės, turi sveikatos problemų, jų veiksmai yra sulėtėję, todėl kartais nugriÅ«na nerangiai. Pažymi, kad dėl Å¡ito įvykio jis pretenzijų sutuoktinei neturi, jis jai atleidžia, nieko iÅ¡ jos nereikalauja. Jei ji iÅ¡reikÅ¡ valiÄ susitaikyti procese, jis nori su ja susitaikyti ir nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ byloje (t. 1, b. l. 97-99). Nukentėjusysis N. M. dėl 2019 m. gruodžio 27 d. įvykio apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, su pensininke žmona A.

M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena viename bute, bet atskiruose kambariuose. Bute yra du kambariai. IÅ¡siskyrę nėra, naudojasi bendra virtuve. Vaikai yra suaugę, gyvena atskirai Rusijoje. 2019 m. gruodžio 27 d., apie 12 val., virtuvėje su žmona apsižodžiavo. Barasi labai dažnai, nes nesutaria. Žmona, paėmusi nuo kriauklės metalinį didokÄ dubenį, keletÄ kartų juo trenkė jam per galvÄ . Pataikė į virÅ¡ugalvį, į kairiÄ jÄ akį bei kaktÄ . Nuo smÅ«gių juto stiprų fizinį skausmÄ .

Nuo žmonos gynėsi, tačiau jai netrenkė. Žmona elgiasi neadekvačiai, pastoviai dėl visko kaltina jį, sakė, kad jį pasodins į kalėjimÄ . Abu buvo blaivÅ«s, alkoholio iÅ¡ judviejų niekas nevartoja. Å eimoje konfliktai vyksta labai dažnai. Policijos praÅ¡o paskirti teisminę medicininę ekspertizę. PareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisako (t. 1, b. l. 164-165).??? Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Darius TamaÅ¡auskas palaikė ekspertizės aktÄ . Parodė, kad tiriant A. M. buvo nustatyti organiniai centrinės nervų sistemos pakenkimo požymiai.

Tuo pačiu ji iÅ¡sakė sisteminius kliedesius, kurie buvo tiesiogiai susiję su nukentėjusiuoju. Kaltinamoji buvo nukreipta bendrosios praktikos gydytojo pas psichiatrÄ dėl nemigos, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai miego korekcijai, tačiau pas psichiatrÄ nesilankė ir gydymas nebuvo taikytas. Mano, kad stacionarinis gydymas ir stebėjimas bÅ«tų perteklinis. Jeigu bÅ«tų taikomas ambulatorinis gydymas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji bÅ«tų stebima socialinių darbuotojų. Liudytojas Žymantas Steponavičius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d., patruliuojant su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju A.

G., iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sutuoktinių. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko N. M., kuris nurodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. sutuoktinė A. M. su medine mentele trenkė jam į galvos sritį. Ant N. M. galvos matėsi kelios žaizdos, po kairiÄ ja akimi buvo patinimas. N. M. nurodė, kad konfliktas kilo, nes A. M. pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jis neva paslėpė jos kambario raktus. A. M. nurodė, kad N. M. be jos žinios pakeitė jos kambario durų spynÄ ir paslėpė raktus.

Kartu su N. M. ir A. M. apžiÅ«rėjus butÄ bei bandant atitaikyti raktus į A. M. kambario durų spynÄ , nei vienas raktas, buvęs bute, netiko, dėl ko A. M. negalėjo įeiti į savo kambarį. N. M. nurodė, kad A. M. kambario durų spynos nekeitė ir jokių raktų nekeitė. A. M. nurodė, kad jos vyras eina per moteris ir jis serga sifiliu. A. M. nurodė, kad dėmės ant N. M. galvos yra dėl sifilio, o ne dėl sumuÅ¡imų. Kaip nurodė sutuoktiniai, jie abu gyvena viename bute, atskiruose kambariuose.

A. M. buvo sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK, o N. M. atvežtas į Klaipėdos apskrities VPK NVRS. Apsvaigę nuo alkoholio jie neatrodė. Reaguoti į iÅ¡kvietimus minėtu adresu dėl tų pačių asmenų niekada anksčiau neteko (t. 1, b. l. 184-185).? Liudytojas Žymantas Steponavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į Kauno g. vyko dėl smurto artimojoje aplinkoje. Atvykę ant vyro veido pamatė sumuÅ¡imo žymes. Abu asmenys buvo pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ .

Tikslios datos nepamena, tačiau įvykis galėjo vykti 2019 m. lapkritį ar gruodį. Tuo metu dirbo su pareigÅ«nu Gotautu. Ä®vykio aplinkybes užfiksavo bendrai abu pareigÅ«nai. Tuo adresu į įvykį važiavo pirmÄ kartÄ , tačiau kiti pareigÅ«nai minėjo, kad tai dažnai pasitaikantis atvejis ir jie dažnai važiuoja tuo adresu į iÅ¡kvietimus dėl vykstančių konfliktų. Liudytojas Deividas Petrauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokių įvykių, susijusių su A. M. visiÅ¡kai neprisimena.

IÅ¡ 2019 m. liepos 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad N. M. paaiÅ¡kino, jog 2019 m. liepos 20 d., apie 15:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo namuose, N. M., grįžusi iÅ¡ parduotuvės, užsipuolė žmona A. M. ir pradėjo rankomis muÅ¡ti į galvÄ , dėl ko patyrė fizinį skausmÄ . Vėliau pasiėmusi įvairius daiktus mėtė į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko taip pat N. M. patyrė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 1-9).? IÅ¡ 2019 m. spalio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamoji A.

M. parodė, jog jų butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų atskirų kambarių, A. M. kambarys yra koridoriaus gale, dešinėje pusėje, N. M. -koridoriaus kairėje pusėje, prie pat virtuvės. Nuo tos vietos, kur yra N. M. kambario durys, iki virtuvės radiatoriaus, nuo kurio A. M. paėmė medinę lentelę, yra 3 metrų atstumas. Parodymų patikrinimo metu buvo fotografuojama (t. 2, b. l. 50-56).? Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1440/2019(03), matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų N. M. medicininių dokumentų bei bylos aplinkybių duomenimis, nurodyta, jog N. M. buvo nustatyti įvairaus senumo odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, minkštųjų audinių patinimai galvoje.

Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nustatyti sužalojimai N. M. padaryti iki 2019 m. liepos 20 d., 16:30 val. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės. N. M. sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visi bendrai, nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 122). Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas DVD-R kompaktinis diskas su vaizdo-garso įrašais policijos pareigūnų darytais 2019 m. liepos 20 d. bei pateiktais prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad 2019 m. liepos 20 d., 15.09 val. prie laiptinės stovi moteris, kaip nustatyta, A. M.. Ji pareigÅ«nams nurodo, kad jÄ muÅ¡a, čia mėlyna, kraujas bėgo per galvÄ (moteris sugriebia sau už galvos), ant abiejų skruostikaulių matomos raudonos spalvos žymės, panaÅ¡ios į paraudimus. Kaktos kairėje pusėje matoma taip pat raudonos spalvos žymė, vizualiai kraujo pėdsakų ant kÅ«no nematyti. RÅ«bai tvarkingi, ant baltos palaidinės, Å¡alia sagų, matoma raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ .

Ä® klausimÄ , ar ji yra vartojusi alkoholio, nurodo, kad ji ne, o jis turi bÅ«ti narkotikų prisigėręs. Moteris nurodo, kad jÄ sumušė sutuoktinis. Mušė per galvÄ , per rankas, kur papuolė, sukėlė fizinį skausmÄ . IÅ¡ laiptinės į namo kiemÄ ateina N. M., sako, pažiÅ«rėkit į rankas, sumuÅ¡tas visas. N. M. atrodo susijaudinęs, kaktos viduryje matoma raudonos spalvos žymė, daugiau akivaizdžių sužalojimų įraÅ¡e nematyti. N. M. nenori važiuoti į ligoninę, nurodo, kad žmona jį muÅ¡a kiekvienÄ dienÄ nuo ryto iki vakaro tuo, kas papuola po ranka.

Prieina A. M., reikalauja buto raktų. N. M. nurodo, kad ji kiekvienÄ dienÄ muÅ¡a. A. M. atsako, kad jis trenkė jai lazda. 15.24 val. bÅ«dama bute, A. M. pareigÅ«nui ir GMP darbuotojui rodo ranka į galvos sritį ir sako, kad va čia jis mušė su palka (lazda). Ä® klausimÄ , kiek kartų gavot, ji nebeatsako. Ant jos palaidinės matoma nedidelė raudonos spalvos žymė (t. 1, b. l. 143-146). IÅ¡ 2019 m. liepos 31 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu A. M. nurodė, kad ji įkiÅ¡o į sutuoktinio kambario durų spynÄ du degtukus, norėjo pajuokauti, kad jis neįeitų į kambarį.

Grįžus N. M., jis įėjo į savo kambarį. Ji pradėjo juoktis dėl įkiÅ¡tų degtukų, o jis supykęs, jiems bÅ«nant koridoriuje, savo vaikščiojimo lazda trenkė į galvÄ du kartus, ji nukrito. Gulint jis vėl lazda ne mažiau kaip 20 kartų sudavė į įvairias kÅ«no vietas. Po įvykio jai visa galva buvo kruvina. Po to ji atsikėlė, nuėjo į virtuvę, pasiėmė medinę pjaustymo lentelę ir N. M. du kartus trenkė per galvÄ , po to iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

N. M. parodė, kad minėtÄ dienÄ A. M. jo klausė, kodėl jis atidarė jos kambario balkono langÄ , neva, jis per langÄ vedžioja kitas moteris. Jis pasakė, kad lango neatidarė. Po to jis nuėjo į virtuvę. A. M. atėjo iÅ¡ paskos. Ji paėmė medinę pjaustymo lentelę ir trenkė vienÄ kartÄ jam per galvÄ . Jis norėjo nuo jos apsiginti ir atimti lentelę, bandė traukti į save, o ji bandė į save, todėl ji nuvirto ant žemės. Krisdama susitrenkė į duris. Jis padėjo jai atsikelti, po to nuėjo į savo kambarį ir užsirakino.

A. M. išėjo iÅ¡ buto. A. M. nurodė, kad į duris ji neatsitrenkė (t. 2, b. l. 66-67). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo dokumento Nr. 525736 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raÅ¡to matyti, kad A. M. atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 97,31 Eur turtinę žalÄ (t. 1, b. l. 139, 142). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 27 d. tyrėjo Žymanto Steponavičiaus tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d., patruliuojant su tyrėju A. G. AP 1117, iÅ¡ Klaipėdos AVPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sutuoktinių.

Atvykus minėtu adresu, pasitiko pil. N. M., gim. (duomenys neskelbtini) kuris nurodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d., sutuoktinė A. M., gim. (duomenys neskelbtini) medine mentele trankė į galvos sritį. N. M. ant galvos matėsi kelios žaizdos, po kaire akimi patinimas. A. M. sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos AVPK, N. M. atvežtas į Klaipėdos AVPK NVRS paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 160). IÅ¡ 2020 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 385/2020 (03) matyti, kad, remiantis VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, N. M. nustatyti pavirÅ¡iniai galvos-veido sužalojimai, kurie pateiktuose medicininiuose dokumentuose įvardinti: "keletas smulkių pavirÅ¡inių drėkstinių žaizdelių- nubrozdinimų veido ir galvos srityje, smulki hematomėlė kairėje priorbikulinėje (turėta omenyje- akiduobės) srityje".

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku padaryti medine mentele keletu poveikiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 196).??? IÅ¡ 2020 m. kovo 13 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gauto atsakymo matyti, kad apie A. M. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale duomenų nėra (t. 2, b. l. 26). IÅ¡ 2020 m. kovo 18 d. VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro gauto atsakymo matyti, kad A. M. yra VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro apskaitoje.

Diagnozė: „Miego sutrikimas“ (F51.0) (t. 2, b. l. 27). IÅ¡ 2020 m. balandžio 20 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo gauto atsakymo matyti, kad A. M. į jų įstaigÄ 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (t. 2, b. l. 28). IÅ¡ Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-132/2020 matyti, jog nuo 2020 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 19 d. atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę A.

M., padarytos šios išvados:

1. A. M. Å¡ios jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo organiniu kliedesiniu sutrikimu.

2. Šiuo metu A. M. serga organiniu kliedesiniu sutrikimu. Jos gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimas juos valdyti yra apsunkinti.

3. Šios A. M. inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl organinio kliedesinio sutrikimo visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo jų valdyti.

4. A. M. reikalinga skirti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones, t. y. ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal gyvenamÄ vietÄ .

5. Su A. M. atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir dalyvavimas teisme bÅ«tų neproduktyvÅ«s, nes Å¡iuo metu dėl atminties sutrikimo ir kliedesinio iÅ¡sisakymo ji nesugeba suteikti informacijos apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį (t. 2, b. l. 131-133). IÅ¡tyrus ir įvertinus Å¡iuos įrodymus teismui nekyla abejonių, jog A. M. 2019 m. liepos 20 d., apie 15:00 val., namuose (duomenys neskelbtini), du kartus pjaustymo lentele trenkė savo sutuoktiniui N. M. (N. M.) į galvos sritį, dėl ko jam buvo nustatyti įvairaus senumo odos nubrozdinimai galvoje, minkÅ¡tųjų audiniai patinimai galvoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Taip pat A. M. 2019 m. gruodžio 27 d., apie 12:00 val., bute (duomenys neskelbtini), du kartus nenustatytu daiktu trenkė sutuoktiniui N. M. į galvos sritį, tuo padarydama jam pavirÅ¡inius galvos - veido sužalojimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Tokiais veiksmais A. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės IÅ¡ Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-132/2020 matyti, jog nuo 2020 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 19 d. atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę A.

M., padarytos šios išvados:

1. A. M. Å¡ios jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo organiniu kliedesiniu sutrikimu.

2. Šiuo metu A. M. serga organiniu kliedesiniu sutrikimu. Jos gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimas juos valdyti yra apsunkinti.

3. Šios A. M. inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl organinio kliedesinio sutrikimo visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo jų valdyti.

4. A. M. reikalinga skirti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones, t. y. ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal gyvenamÄ vietÄ .

5. Su A. M. atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir dalyvavimas teisme bÅ«tų neproduktyvÅ«s, nes Å¡iuo metu dėl atminties sutrikimo ir kliedesinio iÅ¡sisakymo ji nesugeba suteikti informacijos apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį (t. 2, b. l. 131-133). BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingÄ veikÄ .

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. TamaÅ¡auskas patvirtino ekspertizės iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad tiriant A. M. buvo nustatyti organiniai centrinės nervų sistemos pakenkimo požymiai. Tuo pačiu ji iÅ¡sakė sisteminius kliedesius, kurie buvo tiesiogiai susiję su nukentėjusiuoju. Kaltinamoji buvo nukreipta bendrosios praktikos gydytojo pas psichiatrÄ dėl nemigos, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai miego korekcijai, tačiau pas psichiatrÄ nesilankė ir gydymas nebuvo taikytas. Mano, kad stacionarinis gydymas ir stebėjimas bÅ«tų perteklinis.

Jeigu bÅ«tų taikomas ambulatorinis gydymas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji bÅ«tų stebima socialinių darbuotojų. Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad A. M. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė bÅ«dama nepakaltinama. Atsižvelgiant į eksperto Dariaus TamaÅ¡ausko teisiamajame posėdyje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad A. M. reikalingos priverčiamos medicininio poveikio priemonės, t. y. priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu A.

M. dėl padarytos veikos pavojingumo ir jos psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis).

Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (BPK 405 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 97,31 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo N. M., kurį sužalojo A.

M., gydymu, atlyginimo. IÅ¡ 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo dokumento ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raÅ¡to matyti, kad A. M. atlygino 97,31 Eur už N. M. gydymÄ , todėl procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Taip pat byloje yra pareikÅ¡tas civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 105,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti d įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalÄ numatytas tik nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui arba už Å¡io asmens veikÄ materialiai atsakingiems asmenims.

A. M. Å¡ioje byloje nėra nei įtariamoji, nei kaltinamoji, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes ji, bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Byloje nėra duomenų, kad A. M. civilinio proceso tvarka yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikÅ¡mės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytÄ Å¾alÄ reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnyje.

Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimÄ , padarytÄ asmens, kuris savo veiksmų reikÅ¡mės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali bÅ«ti priteistas iÅ¡ asmenų, kurie gyveno kartu su žalÄ padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalÄ padariusio asmens psichikos bÅ«klę, nesiėmė priemonių, kad Å¡is bÅ«tų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡ioje byloje civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 105,05 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ A. M. paliktinas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio civiliniam ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka asmenims, kurie gyveno kartu su žalÄ padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalÄ padariusio asmens psichikos bÅ«klę, nesiėmė priemonių, kad Å¡is bÅ«tų pripažintas neveiksniu (CK 6.268 straipsnio 4 dalis) arba, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad A.

M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pripažinta neveiksnia, už pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytÄ Å¾alÄ atsako jo globėjas arba jį prižiÅ«rėti privalanti institucija (CK 6.278 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diskas su nuotraukomis ir vaizdo bei garso įraÅ¡ais, saugomi byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a: pripažinti, kad A. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bÅ«dama nepakaltinama. A. M. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti. ProcesÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio dėl 97,31 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 105,05 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diskÄ su nuotraukomis ir vaizdo bei garso įraÅ¡ais, saugomÄ byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rima Gudienė