ae1de205-c596-4780-9591-aefb382bbd4a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-8569-342/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02039-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41;55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 31 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, nustatė:

PareiÅ¡kėja D. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), kreipėsi į teismÄ skundu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimÄ Nr.21R2-(AG2-102/17-2022), kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 iÅ¡vadÄ Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.), kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ;

įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB "Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai" 2018-07-19 (registruotas 2018-08-29) praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai D. P. nuosavybės teise priklauso 0,8500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu UAB "Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai" 2017-08-21 atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Kadastro duomenų bylÄ (toliau – Kadastro duomenų byla), kuriÄ pateikė tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyriui. Kretingos skyrius 2018-02-08 priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ Nr.14KAM-7279), kuriame nurodė, kad kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes pateikta Kadastro duomenų byla neatitinka Nuostatų 21 p., Tikslinimo taisyklių 11 p., – atlikti kadastriniai mata­vimai neatitinka teritorijų planavimo dokumente patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame nurodyta žemės sklypo ribų linijų ilgiai.

Teigia, kad gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 iÅ¡vadÄ Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.), nepraleisdama numatyto termino, apskundė jį. 2022-07-22 sprendimu Nr.21R2-(AG2-102/17-2022) Komisija nutraukė administra­cinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ , motyvuodama tuo, kad ginčai dėl pagal Nuostatų 21 punkte nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ priimamų iÅ¡vadų teisėtumo nėra priskirti Komisijos kompetencijai. Komisija laiko, kad pareiÅ¡kėjos keltam ginčui nėra numatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat ginčas nėra priskirtas prie baigtinio sÄ raÅ¡o ginčų, tiesiogiai iÅ¡ karto nagrinė­tinų teisme.

Komisija sprendime iÅ¡ esmės nepateikė jokių pagrįstų jos sprendimÄ nutraukti bylos nagrinėjimÄ pagrindžiančių motyvų, todėl Komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu, nemotyvuotu, nepagrįstu. Remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 str. 1 d., pareiÅ¡kėja turi teisę apskųsti Komisijos 2022-07-22 sprendimÄ Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2022-07-22 sprendimas tapo kliÅ«timi pareiÅ¡kėjai toliau ginti savo pažeistas teises teisme.

Esant tokiai situacijai, siekdama savo pažeistų teisių gynimo dėl neteisėtos IÅ¡vados, pareiÅ¡kėja turi ginčyti ir Komisijos sprendimÄ , kadangi jo nenuginčijus ir neįrodžius, kad ginčas dėl IÅ¡vados buvo teismingas Komisijai ir kad Komisija nepagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimÄ , pareiÅ¡kėja bus laikoma praleidusia LR ABTÄ® 30 str. numatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su skundu dėl IÅ¡vados teisėtumo įvertinimo. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti ir panaikinti Ginčų komisijos sprendimÄ , skundÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad pagal į bylÄ pateiktus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, pareiÅ¡kėja 2005-05-20 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4803 pagrindu yra įsigijusi žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Å is žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas ir 2005-03-10 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus.

PareiÅ¡kėjos žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal projekto autoriaus R. Gudjonio 2005 m. sausio mėn. parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ M 1:5000. Minėto žemės sklypo ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-23. VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorius R.

Gudjonis 2004-11-19 vietovėje paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, užpildė Å¡io žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ . Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nurodytos R. Gudjonio 2004-11-19 parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje 2 (toliau – abrisas) ir 2005 m. sausio mėn. parengtame plane M 1:5000 (toliau – planas). Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus (abrisÄ , planÄ ), minėtas žemės sklypas Å¡iaurinėje ir vakarinėje dalyje ribojasi su 6 m pločio keliu.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir kartografinę medžiagÄ .

Remiantis Å¡ia teisės akto nuostata, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebÅ«tų keičiamos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Pagal Nuostatų 21 punktÄ , žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.

Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), matininkas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ . Taigi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. numato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Å¡ių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ .

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

AiÅ¡kinantis ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ yra akivaizdu, kad iÅ¡vada rengiama tuo atveju, kai žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka ne teritorijų planavimo dokumento, o teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų. Kas reiÅ¡kia, kad žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai yra rengiami, turi bÅ«ti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir turi Å¡io dokumento ar projekto neatitikti. Skundas tenkintinas Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimo Nr. 21R2-(AG2-102/17-2022) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 iÅ¡vados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) pagrįstumo ir teisėtumo.

Nacionalinėsžemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvada Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento - (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d . įsakymu Nr. 13.6-23 „ Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, sprendinių.

Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastriniai matavimai turi būti tęsiami vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-23 „Dėl žemės reformos žemė tvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ sprendiniais, (duomenys neskelbtini) 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu Ml:5000.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Å¾emės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005-06-02 priklauso pareiÅ¡kėjai D. P.. 2017-09-07 ir 2017-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimÄ (aktai Nr. 14ŽN-102-(14.14.78), Nr. 14ŽN-103-(14.14.78), kurio tikslas buvo patikrinti ar žemės sklypo savininkė naudodama sklypÄ savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos ir užtikrina kelio atkarpos tinkamÄ naudojimÄ .

Nustatyta, kad žemės sklypo savininkė naudodama žemės sklypÄ nepažeidžia sklypo ribų, tačiau žemės sklypo linijos neatitinka bendros žemės naudojimo schemos ir skiriasi; žemės sklypo riboženklis taÅ¡ke Nr.3 neiÅ¡likęs. UAB „Klaipėdos Inžineriniai tyrinėjimai 2018-07-19 Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus vedėjui pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo, kurioje nurodyta, kad 2017-08-21 matavimo metu D. P. esančiame sklype (duomenys neskelbtini) (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,85 ha buvo nustatyta, kad pietinėje dalyje matavimo sklypo riba sutrumpėjo 15 metrų, nes sklypas vakarinėje dalyje Å¡liejasi prie 6 metrų pločio kelio ir už jo registruoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vakarinę matuojamo sklypo ribÄ pailgino 2 metrais, kad dalinai kompensuoti neleistinai sumažėjusį pareiÅ¡kėjos sklypÄ . Su sumažėjusiu žemės sklypo plotu (0.7991 ha) pareiÅ¡kėja sutinka. Kartu pridedama pareiÅ¡kėjos žemės sklypo kadastro Nr(duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto objektų (žemės) kadastrinių matavimų byla. 2018-11-16 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimÄ byloje Nr. (AG2-49/13-2018) dėl ginčo pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriaus.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2018-09-19 raÅ¡tÄ dėl Nr. 14SD-2569-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo. Å iuo sprendimu pareiÅ¡kėjos skundas buvo tenkintas. 2019-04-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimÄ byloje Nr.21R2-42(AG2-23/15-2019) dėl ginčo pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2019-05-10 raÅ¡tÄ dėl Nr. 14SD-404-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo. PareiÅ¡kėjos skundas buvo tenkintas. 2019-07-18 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimÄ byloje Nr.21R2-42(AG2-52/16-2019) dėl ginčo pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2019-05-10 raÅ¡tÄ dėl Nr. 14SD-404-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo. PareiÅ¡kėjos skundas buvo tenkintas. 2021-07-08 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM skundas dėl 2019-07-18 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-07-18 sprendimo buvo atmestas. 2022-04-15 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimÄ byloje Nr.21R2-42(AG2-46/15-2022) dėl ginčo pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2022-02-23 raÅ¡tÄ dėl Nr. 14SD-728-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iÅ¡ naujo tęsti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėjos skundas buvo tenkintas. 2022-06-23 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimÄ byloje Nr.P2(AG2-102/17-2022) dėl ginčo pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui. 2022-07-22 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius byloje pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl NŽT Kretingos skyriaus 2022-03-23 iÅ¡vados Nr. IŽ-83-(14.14.111 E.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ panaikinimo ir įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo bylÄ nutraukė argumentuodamas, kad byla nepriskirtina ginčų komisijos kompetencijai.

PareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ VieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui virÅ¡ijus jam teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ ir priėmus norminį administracinį aktÄ , kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I444-4/2006; 2007 m. lapkričio 23 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I438-15/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2012 m. gegužės 21 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I502-12/2012; 2013 m. balandžio 30 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I146-10/2013; 2016 m. liepos 21 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

Å ios teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo nuostatos inter alia (be kita ko) taikytinos ir tais atvejais, kai konstatuojamas kompetencijos virÅ¡ijimas dėl dalies priimtame norminiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad vieÅ¡ojo administravimo srityje, be kita ko, apimančioje įgaliojimus turinčio vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekamÄ administracinio reglamentavimo (teisėkÅ«ros) veiklÄ , konstitucinis teisinės valstybės principas realizuojamas inter alia Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje įstatymo virÅ¡enybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais ir juos įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016; 2017 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017). Teisė kreiptis į nepriklausomÄ ikiteisminę institucijÄ , nagrinėjančiÄ skundus (praÅ¡ymus) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje, taip pat į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis, Ä®statymo 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali bÅ«ti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, Å¡iuo atveju – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir ABTÄ®, nurodytų kreipimosi sÄ lygų.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-310) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas Å¡iame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatais teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asmens daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti pakeistos ar panaikintos, kai atitinkamai yra panaikinamas ar pakeičiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Å¡ios teisės asmeniui buvo įregistruotos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ yra įregistruota pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo planas yra tos sutarties neatsiejama dalis, kuriame užfiksuoti kadastro duomenys individualizuoja patį žemės sklypÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog valstybės institucijų klaidos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų rizikÄ ir padarytos klaidos negali bÅ«ti taisomos privataus asmens sÄ skaita (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimÄ byloje Gashi prieÅ¡ KroatijÄ ). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų.

Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiÅ¡ki (iÅ¡nykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Pagal Kadastro nuostatų 125 punktÄ , Kadastro tvarkytojas, nustatęs, priežastis, dėl kurių kadastro žemėlapyje negali pažymėti žemės sklypo ribų, parengia iÅ¡vadÄ , nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia jÄ Å¾emėtvarkos skyriui. Kadastro nuostatų 126 punktas numato, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimÄ , kad bÅ«tina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raÅ¡tu informuoja žemės sklypo (-ų) savininkÄ (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raÅ¡tu iÅ¡vadÄ apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadÄ raÅ¡tu, per 3 darbo dienas nuo gavimo pažymi Å¡io žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Pagal Kadastro nuostatų 21 punktÄ , tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente bÅ«tinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadomis.

Atsakovė sutinka, kad šioje byloje ginčijamas ne žemėtvarkos projektas, t.y. galiojantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005-01-04 įsakymu Nr. 13.6-23 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, kuriame suprojektuotos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribos, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkami ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų magrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismÄ teisminęs gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstaymų nustatytos bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos. Ginčų komisija priimdama ginčytinÄ sprendimÄ vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. eAS-890-492/2015) ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi bÅ«ti suformuluoti aiÅ¡kiai ir tiksliai, o iÅ¡kilę neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), todėl ginčų komisijos, atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ prieÅ¡tarauja jos pačios suformuotai bylų nagrinėjimo praktikai, todėl iÅ¡ esmės pažeidė gero administravimo principÄ . 21R2-(AG2-102/17-2022) dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo.

Å iuo atveju atsižvelgtina, į tai kad nuo 2018 m. yra susiklosčiusi situacija, jog pareiÅ¡kėjos skundus dėl žemės ribų neatitikimo faktiniams įregistruotiems duomenims, atsakovė ne kartÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės ir priėmė sprendimus dėl pareiÅ¡kėjos ir atsakovės ginčų esant tapačioms aplinkybėms. Nustatyta Komisija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nevertino aplinkybės, kad tarp Å¡alių kilusiam ginčui taikytina Lietuvos Respublikos ABTÄ® 23 str. 6 dalis, kuri numato, kad skundas gali bÅ«ti teikiamas pasirinktinai tiek administracinei ginčų komisijai, tiek teismui.

ABTÄ® 26 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡skirti privalomo neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos atvejai ir neprivalomo neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos atvejai. Jei iÅ¡ankstinė iÅ¡vados apskundimo tvarka nebuvo privaloma, laikytina, kad tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja negalėjo pasinaudoti teise skųsti iÅ¡vadÄ , kreipdamasi į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ . Byloje nustatyta, kad iÅ¡vadÄ priėmė Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, IÅ¡vada savo turiniu gali sukelti reikÅ¡mingas pasekmes, kurios susijusios su pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisei priklausančiu žemės sklypu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Ginčų komisijÄ , nesutikdama su atsakovės Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 IÅ¡vada Nr. 14IŽ-83-(14.14.111E.) PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su 2022-07-22 sprendimu Nr. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį skundas (praÅ¡ymas) administracinių ginčų komisijai turi bÅ«ti paduotas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar praneÅ¡imo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimÄ ) suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal aptariamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. IÅ¡ 2022-05-23 iÅ¡vadoje Nr. 14IŽ-(14.14.111E) nurodyta, kad iÅ¡vada gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

IÅ¡ apskundimo tvarkos matyti, kad atsakovas pareiÅ¡kėjui suteikė iÅ¡ esmės abstrakčiÄ informacijÄ apskųsti iÅ¡vadÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pasirinko neprivalomÄ (įstatymu nenumatytÄ ) iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka variantÄ ir IÅ¡vadÄ Nr. 14IŽ-(14.14.111E) apskundė administracinei ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Ginčų komisijÄ nepraleidusi apskundimo termino. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei asmuo pasirenka įstatymo lygmens teisės akte nenumatytÄ (neprivalomÄ ) iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkÄ , yra svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėja laikėsi jos pasirinktos teisės aktų nustatytos neprivalomos ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos (procedÅ«ros) ir terminų, t. y. ar aktas nustatyta eilės tvarka buvo apskųstas nurodytai institucijai laikantis nustatytų terminų.

IÅ¡ bylos Nr. AG-102/17-2022 (7.11)  matyti, kad pareiÅ¡kėja skundÄ Ginčų komisijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 iÅ¡vadÄ Nr. 14IŽ-(14.14.111E) pateikė 2022-06-20, tai patvirtina Ginčų komisijos 2022-06-23 sprendimas „Dėl skundo priėmimo nagrinėti komisijoje ir pranešėjo paskyrimo“ Nr. P2-(AG-102/17-2022) ir Ginčų komisijos raÅ¡tas „Dėl atsiliepimo pateikimo bei dokumentų siuntimo administracinėje byloje Nr. AG2-102/17-2022“.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡vados apskundimo terminÄ Ginčų komisija terminÄ skaičiavo nuo 2022 m. gegužės 24 d. t. y. nuo tos dienos, kuriÄ procesinis dokumentas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis laikomas įteiktu, po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einančios darbo dienos. Taigi terminas paduoti skundÄ Â dėl IÅ¡vados Nr. 14IŽ-(14.14.111E) nepraleistas. PareiÅ¡kėjai pasirinkus neprivalomÄ ginčo sprendimo bÅ«dÄ ir padavus skundÄ Ginčų komisijai dėl IÅ¡vados yra reikÅ¡minga aplinkybė tai, ar kuriame nors etape pareiÅ¡kėja nėra praleidusi skundo padavimo termino.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja pagal minėtoje teisės normoje numatytÄ jos pasirinktÄ procedÅ«rÄ skundÄ padavė nepraleidusi apskundimo termino. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į teisminės gynybos prioriteto principÄ , kai tai bylų kategorijai įstatymu nėra numatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pažymėtina, kad Ginčų komisija, nagrinėdama iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl 2022-05-23 iÅ¡vados Nr. 14IŽ-(14.14.111E) procesinės teisės normų nepažeidė.

Kitų esminių formos ar turinio trÅ«kumų pažeidimų pareiÅ¡kėjai apskundžiant IÅ¡vadÄ nenustatyta. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba laiko, jog pareiÅ¡kėja pagal Komisijos suformuotÄ praktikÄ pasirinko jai tinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ Komisijos sprendimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , faktines bylos aplinkybes bei pareiÅ¡kėjos teises ir argumentus, atsakovės paaiÅ¡kinimus pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimas Nr. 21R2-(AG2-102/17-2022) naikintinas kaip nepagrįstas.

GrÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjos skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, teismas konstatuoja, kad nebelieka pagrindo nagrinėti kitus pareiÅ¡kėjos reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 iÅ¡vadÄ Nr. 14IŽ-83-(14.14.111E), kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados priėmimo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimÄ byloje G.

R. prieÅ¡ IspanijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 30544/96 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgus į tai, kad nepateiktas praÅ¡ymas su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, raÅ¡ytiniai įrodymai, pavirtinantys iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ tenkinti. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimÄ Nr. 21R2-(AG2-102/17-2022) nutraukti administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl 2022-05-23 iÅ¡vados Nr. IŽ-83-(14.14.111E.) panaikinimo ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2022-08-04 skundÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė