2017-04-11 Nr. AB-8189-3-61-3-02919-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-220-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02919-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1SS-731-(8.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Nurodė, kad šis raštas, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išsipirkti įsiterpusį žemės plotą, yra grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 3.1 punktais, nors sklypas atitinka visus reikalavimus, keliamus įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės plotams, kadangi sklype neįmanoma suprojektuoti kelio, jis nesiriboja su mišku ir nėra miško žemė, todėl pareiškėjas galėtų jį išsipirkti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas raštas yra nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisinio pagrindo ryšys, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 6 d. pateikė prašymą su papildomais dokumentais, į kurį NŽT, atsakydama ginčijamu raštu, pažymėjo, jog pareiškėjo norimas pirkti valstybinės žemės plotas sudaro 0,048 ha ir neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negali būti parduodamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pageidaujamo išsipirkti valstybinės žemės ploto konfigūracija leidžia suprojektuoti racionalaus dydžio ir formos, t. y. didesnio negu 0,04 ha ploto, valstybinės žemės sklypą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačios ar valstybinės žemės sklypų, kadangi pietinėje pusėje ribojasi su atskiro žemės sklypo nesuformuota ir laisva valstybine žeme. Nurodė, kad prie pareiškėjo pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto yra įmanoma suprojektuoti privažiuojamąjį kelią.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, Taisyklių nuostatomis, teismas nurodė, kad 480 kv. m žemės plotas ribojasi su pareiškėjui priklausančiu 1 200 kv. m žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), o pietinėje dalyje – su valstybinės reikšmės mišku. Nors pareiškėjo parengtoje žemės sklypo schemoje jo pageidaujamo įsigyti žemės sklypo dalis yra 395 kv. m, teismas sprendė, jog bendras valstybei priklausančio įsiterpusio žemės sklypo plotas yra išskaidytas, nurodant, kad likusi laisva įsiterpusio ploto dalis – 217 kv. m yra naudojama SB „Alka“ reikmėms. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kad įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotas gali būti skaidomas ir mažinamas iki pareiškėjo pageidaujamo įsigyti dydžio, nesiekiančio Vyriausybės nustatyto galimo išsipirkti dydžio – 0,04 ha, bei kad įsiterpusio valstybinės žemės bendras plotas yra mažesnis, nei 480 kv. m. Teismas sprendė, kad dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad NŽT skundžiame rašte pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo norimas pirkti valstybinės žemės plotas savo pagal savo dydį neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negali būti parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

Įvertinęs skundžiamą NŽT raštą, teismas darė išvadą, kad jis iš esmės atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto panašias aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad NŽT raštai pareiškėjui nebuvo nuoseklūs – juose buvo dėstomos skirtingos priežastys, kodėl žemės sklypo pareiškėjui perleisti negalima. Mano, kad NŽT nepagrįstai neįvertino faktinės sklypo padėties, vietoje įsiterpęs sklypas netgi nebuvo išmatuotas, neįvertinta, jog dalį sklypo sudaro šlaitas, nutiesta elektros linija. Nesutinka su argumentu, jog iki norimo pirkti sklypo gali būti įrengtas privažiavimas. Pareiškėjas nurodo, kad nebūdamas aktualaus žemės sklypo savininku, negalėjo pateikti įrodymų, jog siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas yra mažesnis nei 0,04 ha.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, jog sklype galbūt yra šlaitas, kadangi turi būti taikomas Taisyklių 2 punktas. Pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas yra grindžiamas rungimosi principu, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentas dėl elektros kabelių pirmosios instancijos teisme nebuvo keltas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1SS-731-(8.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. vasario 6 d. prašymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra 1200 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Jis siekia, ne aukciono būdu, įsigyti laisvą valstybinės žemės plotą, kaip įsterpusį tarp jo ir kitų žemės sklypų (toliau – ginčo žemės sklypas).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas tuo tiklsu 2014 m. inicijavo jam priklausančio žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, kurį įgyvendinus šie du žemės sklypai būtų sujungti į vieną žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, atlikdamas šio projekto parengiamuosius darbus 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-42893/14 (2.14.22.12-MP8) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas pateikti reikalavimus projektui rengti. Pastarasis 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-438 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog nepritaria 480 kv. m. ploto valstybinės žemės, esančios greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimui, kadangi pageidaujamas prijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapjričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), bei kiti teisės aktai susiję su šių teisės aktų įgyvendinimu.

Pagal Taisyklių 7 ir 10 punktų nuostatas žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, o sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą dėl žemės plotų esančių miestų ir miestelių teritorijose, priima atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Projektų rengimo taisyklės).

Pagal Projektų rengimo taisyklių 24.2. ir 26. punktų nuostatas, kai rengiamo projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra projekto rengimo organizatorius, privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kad šis pateiktų projekto rengimo reikalavimus. Tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys motyvuotai atsisako pateikti reikalavimus projektui rengti, projektas toliau yra neberengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įsiterpusių žemės plotų, esančių sodų bendrijų teritorijose, įsigyjimas nuosavybėn ne aukciono būdu, yra tęstino pobūdžio administracinė procedūra, susidedanti iš eilės organizacinių - tvarkomųjų veiksmų, kurių metu yra priimami atitinkami administraciniai aktai.

Toks šios procedūros pobūdis savo ruožtu lemia, kad viename iš etapų priėmus administracinį aktą, kuriuo yra atsisakoma toliau tęsti šią procedūrą, šis administracinis aktas tampa asmeniui sukeliančiu teisines pasekmes, nes sudaro kliūtį asmeniui įgyvendinti jo subjektines teises ar teisėtus intersus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo apsektu, toks administracinis aktas atitinka ginčo dalyko, nagrinėjamo administraciniame teisme, kriterijus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 2 p. ( 2000 09 19 įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija)).

Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, kaip projekto organizatorius, 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-42893/14 (2.14.22.12-MP8) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas pateikti reikalavimus projektui rengti, o pastarasis 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-438 atsisakė tai daryti, nes jo nuomone ginčo žemės sklypas neatitinka įsterpusio žemės sklypo kriterijų.

Visa tai lemia, kad šios bylos ginčo dalyku gali bei turi būti būtent šis NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tęsti ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjui procedūras.

Iš bylos matyti, kad apie aptariamą NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą pareiškėją 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A-256-1764/14(2.14.2.12-MP8) informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, kartu išaiškindamas teisę periškėjui šį sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 67). Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu jį 2014 m. spalio 8 d. apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-2763 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra ginčą ikiteimine tvarka nagrinėjanti institucija. Šios institucijos priimami sprendimai, nagrinėjant ginčus ikiteisimine tvarka, nėra savarankiški ginčų, nagrinėjamų administraciniuose teismuose, dalykai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2763, kuriuo buvo paliktas galioti NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 25 d. sprendimas, būtų nustatyta tvarka apskundęs teismui, nėra.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 6 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su prašymu dar kartą svarstyti žemės sklypo pardavimo jam klausimą, bei pateikė papildomus duomenis apie ginčo žemės sklypą. Pastaroji 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1SS-731-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ dar kartą atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriuo ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. rašto (sprendimo) Nr. 1SS-731-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumą bei pagrįstumą, tačiau neginčija NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 25 d. rašto (sprendimo) Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-438.

Minėta, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent šis NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 25 d. sprendimas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimai, kurie yra priimami išnagrinėjus ginčus kaip ikiteisiminei institucijai, nėra savarankiški ginčų, nagrinėjamų administraciniuose teismuose, dalykai.

Visa tai lemia, kad teismas išnagrinėjo ginčą, kuris pagal savo pobūdį, negali būti savarankišku bylos nagrinėjamo teisme dalyku, jeigu yra neginčijamas administracinis aktas, kuris tiesiogiai asemniui sukelia teisines pasekmes (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. . ( 2000 09 19 įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija)).

Kita vertus, pareiškėjas administracinį aktą (NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 25 d. sprendimą), kuris jam sukelia teisines pasekmes, ginčijo ikiteismine tvarka. Jam 2014 m. spalio 31 d. buvo priimtas nepalankus sprendimas, kuris toliau teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Tai lemia, kad šis administracinis aktas yra įsiteisėjęs, o pareiškėjas yra praleidęs ir terminus, kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo (ABTĮ 32 str. 1 d. ( 2000 09 19 įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija)), kas taip pat sudaro kliūtis šį aktą revizuotuoti teismine tvarka.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą, kuris yra nepriskirtas teismų kompetencijai, dėl ko sprendimas yra naikinamas, o byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą, o bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas