Legislator Case Law & Legislation
ae1d0260-b448-4ed3-8a1b-95fbd7b5cccd AI generated

ae1d0260-b448-4ed3-8a1b-95fbd7b5cccd · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ae1d0260-b448-4ed3-8a1b-95fbd7b5cccd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. K. 2019 m. sausio 5 d., apie 15.15 val., A. r., kelio R. – A. – R. 3,3 km, vairuodamas S. K. priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimÄ konkrečioje kelio eismo situacijoje, kad eismas bÅ«tų saugus, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis, sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir daugiau deÅ¡iniuoju Å¡onu į priekį, prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su E. S. vairuojamu automobiliu BMW 730, valst.

Legislator headnote

AI generated

ae1d0260-b448-4ed3-8a1b-95fbd7b5cccd · Panevėžio apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006 Baudžiamoji byla 1 A – 224 – 350 / 2019 Proceso Nr. 1-01-1-00831-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, nukentėjusiajam E. S., jo atstovui V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ( toliau Draudikas) apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir baudžiamoji byla nutraukta, o V. K. perduotas S. K. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato 1 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista E. S. 25,73 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. S. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Priimtas E. S. atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl 20,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir byla Å¡ioje dalyje nutraukta. Priteista iÅ¡ V. K. nukentėjusiojo E. S. naudai 550 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:

1. V. K. 2019 m. sausio 5 d., apie 15.15 val., A. r., kelio R. – A. – R. 3,3 km, vairuodamas S. K. priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimÄ konkrečioje kelio eismo situacijoje, kad eismas bÅ«tų saugus, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis, sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir daugiau deÅ¡iniuoju Å¡onu į priekį, prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su E. S. vairuojamu automobiliu BMW 730, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinti S. K. priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. priklausantis automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡io automobilio keleivei L. K. dėl odos nubrozdinimų Å¡launyse, krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imo, kairės plaÅ¡takos pirmo pirÅ¡to patempimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojui E. S. dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario girnelės atviro skeveldrinio lūžio, deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Apeliaciniu skundu Draudikas skundžia Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ Draudiko nukentėjusiajam E. S. priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡o Å¡ioje dalyje nuosprendį panaikinti ir civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 2.1 Skunde nesutinkama, kad dėl 2019-01-05 įvykusio įvykio ir jo pasekmių kaltas V. K., nes teismas neatsižvelgė į eismo įvykio atsiradimo priežastis. Ä® deÅ¡inę pusę vairÄ V. K. pasuko siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su VW JETTA automobiliu, po ko V.

K. vairuojamas automobilis iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su nukentėjusio automobiliu BMW. VW JETTA vairavęs V. G. patvirtino, kad kelyje jo automobilis dėl slidžios kelio dangos slystelėjo arčiau vidurio linijos ir tuo metu jis matė, kad prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantis Audi suktelėjo vairÄ Ä¯ deÅ¡inę link kelkraščio. Suvaldęs transporto priemonę V. G. grįžęs į savo eismo juostÄ per veidrodėlį matė, kad Audi automobilis tapo nevaldomas. Å ie duomenys akivaizdžiai rodo, kad pirmine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo V.

G. veiksmai, kurie lėmė impulsyvius V. K. veiksmus, nes jei ne V. G. veiksmai, eismo įvykis nebūtų kilęs. Aplinkybė, kad LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindine eismo įvykio priežastimi techniniu požiūriu nurodomi AUDI automobilio valdytojo veiksmai, niekaip negali paneigti V. G. veiksmų įtakos eismo įvykio atsiradimui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet pakankamai susijusių su žalingomis pasekmėmis ( pvz.

LAT nutartis Nr. 3K-3-197/2007). 2.2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad trečiojo asmens veiksmai – tai asmens, už kurį nei kreditorius nei skolininkas neatsako, veiksmai dėl kurių atsirado nuostolių.

Kadangi eismo įvykio pirmine priežastimi buvo trečiojo asmens V. G. veiksmai, V. K. bent iš dalies turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. O atsižvelgiant į tai, kad VW JETTA valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta AB „(duomenys neskelbtini)", dalį nuostolių turi padengti ši bendrovė. 2.3 Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada dėl nukentėjusiajam priteistos sumos (4500 eurų) neturtinei žalai atlyginti, nes toks sprendimas prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiems buvo priteisiamos mažesnės sumos nežiūrit ir į didesnes eismo įvykio metu sukeltas pasekmes (pvz. nutartis 1A-409-870/2019, 1A-416-813/2019). 2.4 Tokiu būdu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose bei nepagrįstai konstatavo, kad E. S. buvo padaryta 4500 Eur dydžio neturtinė žala.

3. Atsiliepimu į Draudiko apeliacinį skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras A. Miečius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ , nes apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ atsižvelgė į visas sprendimo priėmimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

4. Teismo posėdyje prokurorė, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu Draudikas praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ apelianto nukentėjusiojo E. S. naudai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad pirmine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo ne V. K., o kito automobilio vairuotojo veiksmai, nes V. K. į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ iÅ¡važiavo ir su nukentėjusiojo E. S. vairuojamu automobiliu susidÅ«rė todėl, kad prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio V. G. vairuojamas automobilis judėjo lik kelio vidurio, dėl ko V. K., siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su Å¡iuo automobiliu, pasuko vairÄ link kelkraščio, o po Å¡io manevro V. K. automobilis tapo nevaldomas, jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su E. S. vairuojamu automobiliu, tačiau skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

8. Sutinkamai su BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymai yra baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o teisė juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, yra iÅ¡imtinė bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

9. Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį pagrindė teisme iÅ¡tirtais įrodymais – apklausė kaltinamÄ jį, nukentėjusiuosius, pagarsino ir tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė remdamasis visų Å¡ių teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl atleistojo nuo atsakomybės V. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos.

10. BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir įvykio metu kilusių padarinių.

11. Nagrinėjamu atveju byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada, kurios objektyvumu ir pagrįstumu teismas abejoti neturi pagrindo, ir kurioje nurodyta, jog techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent V. K. veiksmai, nes jis, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ susidÅ«rė su ja važiavusiu nukentėjusiojo automobiliu.

12. KET taisyklių 127 punkte, kuris inkriminuotas V. K., be kita ko nurodyta, kad vairuotojas privalo pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

13. Nors apeliantas teigia, kad V. K. į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ iÅ¡važiavo siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su VW JETTA vairavusiu V. G., kuris važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ais judėjo lik kelio vidurio, tačiau iÅ¡ byloje esamų aukščiau paminėtų įrodymų akivaizdu, kad jei V. K. nebÅ«tų pažeidęs KET ir esamomis meteorologinėms sÄ lygoms (esant slidžiai kelio dangai), privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad net ir esant apelianto nurodomoms aplinkybėms, turėtų galimybę suvaldyti vairuojamÄ transporto priemonę neiÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kuria važiavo E. S. vairuojamas automobilis ir nesudaryti Å¡iam kliÅ«ties. Tokiu bÅ«du apeliacinio skundo motyvai vertinant V. G. veiksmus atmestini kaip nepagrįsti, nes kito vairuotojo veiksmai, Å¡iuo konkrečiu atveju, nepaneigia nustatyto priežastinio ryÅ¡io tarp V. K. veiksmų ir kilusių padarinių.

14. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įvertinusi byloje suriktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė iÅ¡vadas dėl V. K. kaltės, to įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotÄ veikÄ .

15. Tuo pačiu pažymėtina, kad Draudikas klausimÄ dėl trečiojo asmens veiksmų įtakos eismo įvykio pasekmėms iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde, apie tai neužsiminė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, o prieÅ¡ingai – aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims dar ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡mokėjo savo paskaičiuotÄ Å¾alos atlyginimÄ : L. K. atlygino 550 eurų neturtinę žalÄ , E. S. atlygino 2050 eurų neturtinę ir 342,32 eurų turtinę žalÄ , kas rodo, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Draudikas pripažino, kad yra atsakingas už nagrinėjamo eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimÄ , o tuo pačiu – kad dėl Å¡io eismo įvykio kaltas pas DraudikÄ savo civilinė atsakomybę apsidraudęs V. K..

16. Draudikas skunde ginčija apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuriÄ iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam E. S. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti argumentuodamas, kad toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

18. Byloje nustatyta, kad V. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, t.y. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, kuri iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su nukentėjusiojo E. S. vairuojamu automobiliu BMW 730, kuriam dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario girnelės atviro skeveldrinio lūžio, deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

19. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. K., buvo draustas (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 65). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtÄ neturtinę žalÄ ribojama 5000 eurų suma, o turtinę 1 000 000 eurų suma.

20. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, neturtinę žalÄ Ä¯vertindamas 7500 eurų sumai. Nukentėjęs nurodė, kad po eismo įvykio jis dėl padarytų sužalojimų gydėsi, buvo operuotas dėl deÅ¡inės girnelės ir medialinės kulkÅ¡nies lūžio, pooperaciniu laikotarpiu buvo sutrikęs jo mobilumas, skausmingi ir riboti judesiai. Vėliau teko patirti dar vienÄ operacijÄ , iÅ¡ kojos paÅ¡alinti metalo konstrukcijas, kas vėl atitinkamai neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę, o dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi, reabilitacijos laikotarpio, 2019 metams teko laikinai nutraukti mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete, imti akademines atostogas.

Ieškinyje pažymėjo, kad dalį neturtinės žalos – 2050 eurų jam atlygino draudimo bendrovė, todėl liko neatlyginta 5450 eurų neturtinė žala ( 1 T. b.l. 86-114). Šie nuteistojo ieškinyje išdėstyti argumentai, kuriuos patvirtina pridedamų dokumentų kopijos, neabejotinai patvirtina, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.

21. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , gydymosi laikotarpį, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sprendė, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam iÅ¡mokėta 2050 eurų suma, V. K. proceso metu savanoriÅ¡kai sumokėta 450 eurų sumÄ ir papildomai apylinkės teismo priteistina 2000 eurų suma bus pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieÅ¡kinį dėl likusios nukentėjusiojo pareikÅ¡tos neturtinės žalos atmetė.

31. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastaroji nuostata be kita ko reiÅ¡kia, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, t. y. tik teismas turi teisę iÅ¡spęsti šį klausimÄ .

32. Neginčytina, kad dėl V. K. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo gydomas, todėl akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, kurį laikÄ negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki tol, todėl tai vertintina kaip neturtinė žala.

33. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ esmės lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį dėl autoįvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo yra sukelti padariniai. Žalos dydis turi bÅ«ti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

34. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aukščiau paminėtas aplinkybes, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir iki Å¡iol patiria stresÄ , nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas, ilgÄ laikÄ gydomas, bÅ«damas studentas, turėjo metams nutraukti mokslus, pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , grįžti gyventi pas tėvus, nes pats negalėjo pilnavertiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti.

35. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam iÅ¡ Draudiko papildomÄ 2000 eurų sumÄ neturtinei žalai atlygininti, atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovavosi tiek BPK 115 straipsnio, tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , atsižvelgė ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus įstayme, vertino aplinkybių visumÄ . Todėl Å¡ioje situacijoje teismo 4500 Eur įvertinta E. S. padaryta neturtinė žala savo dydžiu nelaikytina pažeidžianti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis dydis paremtas realiai byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė medicininių dokumentų kopijas iÅ¡ kurių matyti, kad eismo įvykio padarinius jis jaučia iki Å¡iol, nes kenčia skausmÄ deÅ¡inės kojos čiurnos ir kelio srityje, pilnai negali jos sulenkti, kojos judesiai riboti.

36. Atsižvelgus į tai, jog, kaip minėta aukščiau, pirmos instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam E. S. padarytos neturtinės žalos dydis yra teisingas, bei į tai, kad atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ iki 5 000 Eur yra draudimo bendrovės pareiga, iÅ¡plaukianti iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, o papildomai skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ Draudiko priteista suma, įvertinus Draudiko anksčiau dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , bendra Draudiko iÅ¡mokėta ir priteista neturtinių žalų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos maksimalios sumos, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

37. Apeliaciniame procese pagal Draudiko apeliacinį skundÄ , kuris, kaip minėta, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nukentėjusiojo E. S. interesus atstovavo advokatas V. K., kuriam nukentėjusysis už Å¡iame procese suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 250 eurų ir Å¡iÄ sumÄ nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ apeliacinį skundÄ padavusio asmens - Draudiko.

38. Teise naudotis atstovu yra viena nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieÅ¡kovo teisių gynimo baudžiamajame procese formų. Draudiko apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys bÅ«tent nukentėjusiojo interesus byloje, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos atstovaujant jį teisme.

39. IÅ¡laidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimÄ baudžiamajame procese reglamentuoja tik BPK 106 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ia nuostata teismai paprastai vadovaujasi ir sprendžiant nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieÅ¡kovo turėtų tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama iÅ¡imtinai pagal už kaltininko veiksmus materialiai atsakingo Draudiko skundÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, pagal kurio turinį nagrinėjimo rezultatas visiÅ¡kai neliečia autoįvykio kaltininko, kolegijos vertinimu, vadovautis BPK 106 straipsnio 2 dalimi nėra jokio pagrindo, nes priteisti nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ atleisto nuo atsakomybės V.

K., šiuo atveju būtų aiškiai neteisinga.

40. Kadangi nagrinėjamu atveju Draudiko apeliacinis skundas yra iÅ¡imtinai dėl skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam E. S. priteistos neturtinės žalos pagrindo ir dydžio, t. y. iÅ¡ esmės ginčijama nukentėjusiojo teisė iÅ¡ apelianto gauti skundžiamu nuosprendžiu priteisto dydžio žalos atlyginimÄ , o baudžiamojo proceso įstatymas tokio atvejo dėl iÅ¡laidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti nereglamentuoja, Å¡is klausimas spręstinas, sutinkamai su BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostata, taikant civilinio proceso (CPK) normas.

41. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. 41.1 Remiantis Å¡iÄ Ä¯statymo nuostata, kadangi Draudiko apeliacinis skundas, iÅ¡ esmės prieÅ¡ingas nukentėjusiojo E. S. interesams, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir todėl atmetamas, o nukentėjusysis bÅ«tent dėl Å¡io skundo apeliacinės instancijos teisme turėjo ginti savo interesus ir juos gynė su advokato pagalba, už kuriÄ advokatui sumokėjo 250 eurų, todėl Å¡ios nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ skundÄ padavusio asmens – Draudiko. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti E. S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 250 eurų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai Algirdas Gaputis Donatas Jatužis Evaldas Vanagas