2021-09-15 Nr. AB-18574-3-62-3-00700-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2027-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00700-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R1-34(AG1-27/12-2020) (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria pareiškėjo G. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundas patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti visiškai.

2. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), prašydamas skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko, nepatekusio į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją (toliau – ir Kompensacija) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. Sprendimu Nr. 153076 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui Kompensacijos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. vasario 3 d. Socialinės paramos skyrius raštu Nr. 62-18-21, kuriame nurodytas teisinis pagrindas, sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. Taip pat nurodyta, jog priimant sprendimą buvo atsižvelgta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. 35-20-32 pateiktą informaciją, kuri patvirtinta, jog pareiškėjo sūnus yra nepatekęs į vieną pageidaujamą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 2019 m. birželio 17 d., o į kitą laukiantis eilėje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog teisę į Kompensaciją įgis tada, kai pareiškėjo sūnus bus nepatekęs 6 mėnesius į abi pageidaujamas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

3. Atsakovas skunde nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuri, išnagrinėjusi skundą, Sprendimu nusprendė: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 153076 (toliau – ir Sprendimas Nr. 153076) dalyje dėl kompensacijos neskyrimo G. L. už 2019 m. gruodžio mėn.; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 62-16-8 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta neskirti kompensacijos G. L. už 2019 gruodžio mėn.; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal G. L. 2020 m. sausio 2 d. prašymą. Likusioje dalyje skundą nusprendė atmesti.

4. Atsakovas pabrėžė, kad Komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

5. Atsakovas akcentavo, kad ginčui taikytinos mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-553 (toliau – Aprašas) (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), nuostatos, kurio 4 punktas numatė, jog Kompensacija skiriama ir išmokama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigą, tėvų (globėjų), kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos yra deklaruota Kauno mieste. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, o aktualios redakcijos Aprašo 5 punktas reglamentuoja, jog Kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi).

6. Atsakovas pažymėjo, jog naujos redakcijos Aprašo įsigaliojimo vėlesnė data buvo numatyta siekiant Kauno miesto gyventojus ir kitus asmenis iš anksto informuoti apie naujų nuostatų įsigaliojimą, Aprašo pakeitimai yra paskelbti Teisės aktų registre, todėl apie jų priėmimą pareiškėjas galėjo žinoti ir jokie pareiškėjo lūkesčiai, kad jis ir nuo 2020 m. sausio 1 d. galės kreiptis dėl Kompensacijos skyrimo, negalėjo susiformuoti. Apie pasikeitusią Kompensacijų mokėjimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas asmeniškai.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją jau galiojant naujos redakcijos Aprašo nuostatoms, todėl privalėjo atitikti prašymo pateikimo dieną galiojančias Aprašo nuostatas.

8. Atsakovas pabrėžė, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į teisės akto leidėjo valią, ir ginčą reglamentuojančias teisės normas aiškino pažodžiui. Atsakovas pažymi, jog teisės akto, dėl kurio taikymo yra kilęs ginčas, leidėjo valia buvo mažinti gyventojų piktnaudžiavimą Kompensacijų gavimo atžvilgiu ir tuo tikslu griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. siaurinti subjektų ratą, kompensacijų mokėjimo terminus ir mokamus dydžius, todėl būtų visiškai nelogiška, jeigu siekdamas sumažinti Kompensacijų mokėjimą asmenims leidėjas būtų siekęs mokėti Kompensacijas už praeitą laikotarpį. Priimant teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas aktualios redakcijos Aprašas, ir numatant aiškiai apibrėžtą jo įsigaliojimo datą, jame nėra jokių išlygų ar nuostatų apie Kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, atitinkantiems senos redakcijos Aprašo kriterijus, kurie kreipsis jau galiojant aktualios redakcijos Aprašui. Kompensacijų skyrimo bei mokėjimo nereglamentuoja joks aukštesnės galios teisės aktas, Savivaldybei nėra prievolės kompensuoti tėvams nevalstybines švietimo įstaigas lankančių jų vaikų mokamo mėnesinio mokesčio dalį. Savivaldybė šias lėšas skiria iš savo biudžeto, todėl neabejotinai tik Savivaldybės kompetencija priimti su šių Kompensacijų skyrimu susijusius teisės aktus, apibrėžti subjektų ratą, nustatyti mokėjimo terminus ir kt.

9. Pareiškėjas G. L. prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R1-34 (AG1-27/12-2020) paliko nepakeistą.

11. Teismas akcentavo kad atsakovas Sprendimą Nr. 153076 ir Įsakymą, kuriais pareiškėjui neskirta Kompensacija už 2019 m. gruodžio mėnesį, priėmė nustatęs, kad pareiškėjo vaikas neatitinka Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d., 5 punkte numatytos sąlygos Kompensacijai gauti, jog vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, atsakovas savo poziciją skunde iš esmės grindžia argumentais, jog pareiškėjas prašymą dėl Kompensacijos skyrimo pateikė jau galiojant naujai Aprašo redakcijai, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos Aprašo redakcijos, kurios jau negaliojo prašymo padavimo metu, nuostatos.

12. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo vaikas 2019 metų gruodžio mėnesį atitiko iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje numatytas sąlygas Kompensacijai gauti.

13. Teismas pažymėjo, kad Aprašas yra norminis teisės aktas, kuriam taikomos bendrosios teisės aktų galiojimo laike taisyklės. Pabrėžtina, jog administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja). Vadovaujantis šiuo teisės principu teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje, tiek šiuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje numatyta galimybė tėvams kreiptis dėl Kompensacijos skyrimo už praėjusį laikotarpį. Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d. 5 punktas reglamentavo, jog kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti. Naujos redakcijos Aprašo 7 punkte numatyta, jog kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti. Teismas iš Aprašo nuostatų sprendė, jog tais atvejais, kai kompensacijos prašoma už praėjusį laikotarpį, vertinama, ar tuo laikotarpiu tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo vaikas 2019 m. gruodžio mėnesį atitiko sąlygas kompensacijai gauti, dėl Kompensacijos skyrimo už minėtą mėnesį pareiškėjas turėjo teisę kreiptis po 2019 m. gruodžio 31 d. ir todėl iš pareiškėjo neturėjo būti reikalaujama atitikti sąlygų, kurių privalomumas Apraše buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Teismas konstatavo, kad Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad materialinis teisinis santykis, pasireiškęs pareiškėjo vaiko nepatekimu į Savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą ir iš to išplaukusiu poreikiu gauti dalies išlaidų Kompensaciją už ugdymą nevalstybinėje įstaigoje, susiklostė būtent 2019 m. gruodžio mėnesį, todėl atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos skyrimo už 2019 m. gruodžio mėnesį, privalėjo remtis 2019 m. gruodžio mėn. galiojusia Aprašo redakcija.

15. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad Komisija privalėjo atsižvelgti į teisės akto leidėjo valią griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. siaurinti subjektų ratą, Kompensacijų mokėjimo terminus ir mokamus dydžius, pažymėjo, kad nors priimant naujos redakcijos Aprašą buvo siekiama griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, tačiau tai nekeičia ginčo situacijos teisinio vertinimo. Pagal Aprašo nuostatas asmens atitikimas Apraše numatytoms sąlygoms siejamas ne su prašymo pateikimo data, o su aplinkybe, ar laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nėra numatyta, jog prašymai gauti Kompensaciją, pateikti po 2020 m. sausio 1 d., nagrinėjami vadovaujantis naujos redakcijos Aprašo nuostatomis.

16. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21Rl-34(AGl-27/12-2020) dalyje, kuria skundas tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti pilnai.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

18.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo vaikas 2019 m. gruodžio mėnesį atitiko sąlygas Kompensacijai gauti, dėl tokios Kompensacijos skyrimo pareiškėjas turėjo teisę kreiptis po 2019 m. gruodžio 31 d. ir todėl iš pareiškėjo neturėjo būti reikalaujama atitikti sąlygų, kurių privalomumas Apraše buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. sausio 1 d.

18.2. Atsakovas pažymi, kad pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Tokia nuostata (taisyklė) laikytina patikima viešųjų santykių subjektų teisių ir pareigų bei teisėtumo užtikrinimo garantija.

18.3. Atsakovas nurodo vadovavęsis pareiškėjo prašymo padavimo ir atsakovo sprendimo priėmimo momentu galiojančio aprašo nuostatomis, kadangi senos redakcijos Aprašo galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., todėl juo vadovautis nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pasibaigus senos redakcijos Aprašo galiojimui, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus aktualios redakcijos Aprašo nuostatoms, pareiškėjo prašymo padavimo metu atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai taikė Aktualios redakcijos aprašo nuostatas, kurių pareiškėjas neatitiko.

18.4. Atsakovas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai teisingai konstatavo aprašo leidėjo valią – griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias teisės nuostatas, todėl mano, jog būtų visiškai nelogiška, jeigu siekdamas sumažinti Kompensacijų mokėjimą asmenims, leidėjas būtų siekęs mokėti Kompensacijas už praeitą laikotarpį.

18.5. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmens atitikimas Apraše numatytoms sąlygoms siejamas ne su prašymo pateikimo data, o su aplinkybe, ar laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, bei pažymi, kad tik asmeniui pateikus prašymą, t. y. tinkamai ir laiku išreiškus valią, viešojo administravimo subjektas gali priimti administracinį sprendimą, nuo asmens valios išreiškimo momento pradedami skaičiuoti sprendimo priėmimo terminai bei iš priimto sprendimo kylančios teisinės pasekmės. Neatsižvelgiant į prašymo padavimo datą, atsirastų visiškas teisinis nestabilumas ir painiava, kadangi vieni turėtų daugiau teisių už kitus. Atsakovo nuomone, teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, ir nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.

19. Pareiškėjas G. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų priimtą sprendimą, bei nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškina teisės normas siekdamas nevykdyti savo įsipareigojimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus administracinių aktų dalių, kuriomis nuspręsta neskirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko, nepatekusio į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensacijos G. L. už 2019 gruodžio mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo skundą, konstatavęs, kad materialinis teisinis santykis, pasireiškęs pareiškėjo vaiko nepatekimu į Savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą ir iš to išplaukusiu poreikiu gauti dalies išlaidų Kompensaciją už ugdymą nevalstybinėje įstaigoje, susiklostė būtent 2019 m. gruodžio mėnesį, todėl atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos skyrimo už 2019 m. gruodžio mėnesį, privalėjo remtis 2019 m. gruodžio mėnesį galiojusia Aprašo redakcija.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad tiek Komisija, tiek Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Kompensacijų skyrimą, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir dėl to priėmė nepagrįstus bei neteisingus procesinius sprendimus, kadangi pareiškėjas buvo informuotas apie Aprašo pasikeitimus, todėl negalėjo turėti teisėtų lūkesčių.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25. Byloje nustatyta, jog 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas skirti Kompensaciją nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija skundžiamais administraciniais aktais atsisakė pareiškėjui G. L. skirti Kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėnesį, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo situacija neatitiko prašymo pateikimo dieną (2020 m. sausio 2 d.) galiojusių Aprašo nuostatų.

26. Kauno miesto savivaldybės lėšų skyrimą tėvams (įtėviams, globėjams), kurių vaikai lanko Savivaldybėje veikiančias švietimo įstaigas (pagal Juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje nurodytą buveinę arba filialą arba faktiškai vykdomos ikimokyklinio ugdymo veiklos vietą), kurios turi teisę vykdyti ikimokyklinio ugdymo programas ir kurių steigėja nėra valstybė ar Savivaldybė, reglamentuoja Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-533.

27. Aprašo 2 punktas (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) numatė, jog šiuo aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti vaikų ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose prieinamumą, sudarant galimybę vaikus, nepatekusius į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose, o Aprašo 4 punktas numatė, jog Kompensacija skiriama ir išmokama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigą, tėvų (globėjų), kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos, yra deklaruota Kauno mieste. Aprašo 5 punktas reglamentavo, jog Kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti.

28. 2019 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 5 punktas reglamentuoja, jog Kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Aprašo 7 punkte numatyta, jog Kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama Kompensacija, turėjo teisę ją gauti. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog Kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje (5 p.), ir šiuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje (7 p.) numatyta galimybė tėvams kreiptis dėl Kompensacijos skyrimo už praėjusį laikotarpį, o iš Aprašo nuostatų matyti, jog tais atvejais, kai kompensacijos prašoma už praėjusį laikotarpį, vertinama, ar tuo laikotarpiu tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nėra numatyta, jog prašymai gauti Kompensaciją, pateikti po 2020 m. sausio 1 d., nagrinėjami vadovaujantis naujos redakcijos Aprašo nuostatomis.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012).

31. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo vaikas 2019 m. gruodžio mėnesį atitiko sąlygas Kompensacijai gauti, t. y. tuo metu įgijo teisę į Kompensaciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Aprašo nuostatas, o dėl Kompensacijos skyrimo už minėtą mėnesį pareiškėjas turėjo teisę kreiptis po 2019 m. gruodžio 31 d. Pastebėtina, kad keičiant Aprašo redakciją, nėra nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriose būtų numatyta teisių, įgyjamų ankstesnės Aprašo redakcijos (iki 2020 m. sausio 1 d.) galiojimo metu, įgyvendinimo tvarka, o galiojusiame ankstesnės redakcijos Apraše nebuvo nustatyti konkretūs prašymų pateikimo terminai, todėl nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog 2019 m. spalio 16 d. paskelbus naujos redakcijos Aprašą, bei apie numatomus pasikeitimus informavus pareiškėją asmenine žinute, pareiškėjas turėjo žinoti apie galimybę teikti prašymą 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau savo teisės laiku ir tinkamai nerealizavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1810-492/2021).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal Aprašo nuostatas asmens atitikimas Apraše numatytoms sąlygoms turi būti siejamas ne su prašymo pateikimo data, o su aplinkybe, ar laikotarpiu, už kurį skiriama Kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti. Kadangi pareiškėjo vaikas įgijo teisę į Kompensaciją 2019 m. gruodžio mėnesį, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog nagrinėjant jo prašymą dėl kompensacijos mokėjimo už praeitą laikotarpį – 2019 m. gruodžio mėnesį, bus taikomos teisės į Kompensaciją įgijimo metu galiojusios Aprašo nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog priimant naujos redakcijos Aprašą buvo siekiama griežtinti Kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, kadangi, kaip buvo minėta, naujai įsigaliojusios teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki akto įsigaliojimo. Pažymėtina, kad naujos redakcijos Aprašo nuostatos buvo teisėtai taikomos tuo aspektu, jog pareiškėjas turėjo teisę pretenduoti į Kompensaciją tik už vieną praėjusį mėnesį, o ne už tris, kaip buvo numatyta ankstesnėje Aprašo redakcijoje. Būtent tokios neigiamos pasekmės teko pareiškėjui dėl jo kreipimosi į atsakovą ne 2019 m. gruodžio mėnesį, o 2020 m. sausį.

33. Įvertinusi faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad Komisija 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21R1-34 (AG1-27/12-2020) pagrįstai ir teisėtai panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 153076 dalį dėl Kompensacijos neskyrimo pareiškėjui už 2019 m. gruodžio mėn. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 62-16-8 dalį, kuria nuspręsta neskirti Kompensacijos pareiškėjui už 2019 gruodžio mėn. bei pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. prašymą.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė