ae17bcb4-d8fb-45a2-a662-dcecf53b3d78 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinės byla NrAdministracinės byla Nr. A822-270/2011Procesinio sprendimo kategorija 2.5(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 18 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Utilsa“ atstovams A. P. ir advokatui H. I., atsakovo atstovams I.

L. – M. ir T. G., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei R. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡niaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Utilsa“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, dėl sprendimo panaikinimo ir draudimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. 2009 m. spalio 6 d. UAB „Utilsa“ su praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijÄ (nuo 2010 m. sausio 1 d. Inspekcijos teisių perėmėja yra Aplinkos apsaugos agentÅ«ra; Aplinkos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 4d. įsakymas Nr. D1-468), praÅ¡ydama nutraukti leidimų iÅ¡vežti pavojingas atliekas – dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21) iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos iÅ¡davimÄ (b. l. 53-56).

Inspekcija 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. VAA5(12.1)-1569 (b. l.

52) pareiškėjo prašymo iš esmės netenkino.UAB „Utilsa“ skunde kėlė du savarankiškus reikalavimus:

1) panaikinti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau Inspekcija) 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Nr. VAA5(12.1)-1569 ;

2) uždrausti atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas – dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde pareiÅ¡kėjas (b. l. 3-10) paaiÅ¡kino, kad yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, kuri Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiima pavojingų atliekų saugojimu ir Å¡alinimu, turi veiklos vykdymui reikalingus dokumentus. 2005 m. gruodžio 9 d. jai buvo iÅ¡duota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000170, suteikusi teisę Å¡alinti Å¡ios licencijos priede nurodytas pavojingas atliekas (t. y. atliekas, kuriose yra gyvsidabrio). 2006 m. gruodžio 20 d. buvo iÅ¡duota dar viena pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000302, kuria buvo pakoreguota 2005 m. gruodžio 9 d. jai iÅ¡duota licencija, ir kuri suteikė teisę saugoti ir Å¡alinti priede nurodytas pavojingas atliekas, įskaitant teisę Å¡alinti atliekas, kuriose yra gyvsidabrio. 2006 m. gegužės 15 d. atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninis reglamentas patvirtina, kad: bendrovė turi teisę užsiimti pavojingų atliekų - dienos Å¡viesos lempų ir kitų atliekų, turinčių gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), - Å¡alinimu; po pavojingų atliekų Å¡alinimo operacijos liekančios pavojingos ir nepavojingos atliekos yra perduodamos toliau tvarkyti kitoms atliekas naudojančioms (Å¡alinančioms) Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms; po pavojingų atliekų Å¡alinimo operacijos likęs pavojingų atliekų (liuminoforų liekanų, gyvsidabrio chlorido, mangano dioksido ir gyvsidabrio sulfido) kiekis sudaro tik 4 kg skaičiuojant 1 t Å¡alinimui skirtų pavojingų atliekų; pavojingos atliekos surenkamos ir saugomos pas pavojingų atliekų surinkėjÄ ; pavojingų atliekų Å¡alinimui naudojama patentuota unikali įranga yra mobili (mobilus Å¡alinimo įrenginys DOMAS-01, sumontuotas automobilinėje priekaboje).

Tai sudaro galimybę pavojingas atliekas paimti tiesiogiai iÅ¡ Å¡ių atliekų surinkėjų bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje ir taip iÅ¡vengti pavojų keliančio pavojingų atliekų pervežimo ne tik į užsienį, bet ir pačioje Lietuvos Respublikos teritorijoje; mobilaus Å¡alinimo įrenginio DOMAS-01 gamybinis pajėgumas - 300 kg dienos Å¡viesos lempų per valandÄ . Å is įrenginys yra pajėgus perdirbti visas Lietuvos Respublikoje susikaupiančias panaudotas dienos Å¡viesos lempas (apie 200 tonų per metus).

PareiÅ¡kėjo žiniomis, Lietuvos Respublikoje veikia keletas įmonių, kurios, kaip ir UAB „Utilsa“, užsiima pavojingų atliekų - dienos Å¡viesos lempų ir kitų atliekų, turinčių gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), surinkimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jų Å¡alinimu, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjas, neužsiima, bet iÅ¡veža jas Å¡alinimui į Latvijos RespublikÄ . PareiÅ¡kėjas savo argumentus grindė tuo, kad visa pavojingų atliekų tvarkymo veikla yra griežtai prižiÅ«rima ir kontroliuojama valstybės įgaliotų institucijų, o leidimų iÅ¡vežti Å¡ias atliekas į užsienio valstybes iÅ¡davimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, ėmėsi priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl atsakingos valstybės institucijos nesiima jokių veiksmų tokiai veiklai riboti.

Todėl pareiÅ¡kėjas skundė susiklosčiusiÄ situacijÄ atsakingoms valstybinėms institucijoms. Aplinkos ministerija 2008 m. lapkričio 14 d. raÅ¡te Nr. (10-4)-D8-9869 nurodė, kad „Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turėtų nuspręsti dėl draudimo iÅ¡vežti liuminescencines lempas iÅ¡ Lietuvos Respublikos tuo atveju, kai atliekų vežimÄ organizuojantis asmuo negali įrodyti, kad paskirties valstybės liuminescencinių lempų apdorojimo įrenginyje Å¡ios atliekos bus sutvarkytos aplinkai saugesniu bÅ«du nei Lietuvoje".

Duomenų, kad pavojingų atliekų vežimÄ organizuojantys asmenys bÅ«tų pateikę atsakingoms institucijoms kokius nors įrodymus apie Latvijos Respublikoje esančio įrenginio pranaÅ¡umÄ , nei atsakingos valstybės institucijos, nei pareiÅ¡kėjas neturi. PareiÅ¡kėjas mano, jog pagal naudojamus metodus, technines charakteristikas bei poveikį aplinkai Latvijos Respublikoje esantis įrenginys nėra pranaÅ¡esnis už pareiÅ¡kėjo naudojamÄ Ä¯renginį DOMAS-01. Vien Å¡io įrenginio mobilumas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent Å¡is įrenginys sėkmingiau eliminuoja pavojingų atliekų galimÄ neigiamÄ poveikį aplinkai.

Ä®renginys pasižymi ir mažesnėmis energijos sÄ naudomis.Inspekcija 2009 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. VAA5(6.5)-133 formaliai atsakė, jog „pažeidimu, padarytų pervežant liuminescencines lempas, nei Lietuvos Respublikoje, nei priimančiose Å¡alyse nenustatyta, todėl Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, kaip Lietuvos kompetentinga institucija, priimdama sprendimus leisti ar neleisti vežti atliekas ir toliau vadovausis Bazelio konvencijos nuostatomis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo reikalavimais ir LR aplinkos ministerijos nurodymais".

Motyvai, kurių pagrindu Inspekcija padarė cituojamÄ iÅ¡vadÄ , nebuvo pateikti. Ä® Aplinkos ministerijos pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ 2008 m. lapkričio 14 d. raÅ¡te Nr. (10-4)-D8-9869, taip pat nebuvo atsižvelgta.2009 m. liepos mėn. raÅ¡te Nr. (10-4)-D8- Aplinkos ministerija jau pakeitė savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ 2008 m. lapkričio 14 d. raÅ¡te Nr. (10-4)-D8-9869, ir nurodė, jog, ministerijos nuomone, „Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, kaip Lietuvos Respublikos siunčiančioji kompetentinga institucija, negali prieÅ¡tarauti netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų iÅ¡vežimui iÅ¡ Lietuvos Respublikos".

Aplinkos ministerija pripažino, jog pareiÅ¡kėjo ir Latvijos Respublikos įmonėje „Lamps demerkurization centre“ netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų tvarkymui naudojamos panaÅ¡ios technologijos, skiriasi tik jų tvarkymo įranga (vienoje - mobili, kitoje - stacionari). Nepaisant pastarosios iÅ¡vados, Aplinkos ministerija nenurodė motyvų ir argumentų, kurie trukdytų gyvsidabrio lempų tvarkymÄ vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo pačiu užtikrinti tinkamÄ tarptautinių įsipareigojimų laikymÄ si.Inspekcijos 2009 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. VAA5(12.1)-1569 atsakovė visiÅ¡kai nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo 2009 m. spalio 1 d. praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų, praÅ¡ymo netenkino dėl visiÅ¡kai nepagrįstų motyvų (tariamų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymÄ reglamentuojančios teisinės bazės trÅ«kumų, nors tame pačiame raÅ¡te cituojamas Europos Bendrijų teisės aktas yra tiesiogiai taikomas ir nereikalauja jo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisės sistemÄ ).

Teigė, kad pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų ir jų tvarkymo kontrolės teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 22 d. ratifikuota 1989 m. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (toliau Bazelio konvencija), kurios nuostatos Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo 1999 m. liepos 21 d. Bazelio konvencijos preambulėje jÄ ratifikavusios Å¡alys ne tik iÅ¡reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ pavojingų atliekų ir jų tarpvalstybinių pervežimų keliamu pavoju žmonių sveikatai ir aplinkai, bet ir įtvirtino esminius konvencijos principus ir tikslus, tarp kurių įtvirtintas siekis uždrausti pavojingų atliekų tarpvalstybinius pervežimus bei jų tvarkymÄ kitose valstybėse, ypač besivystančiose Å¡alyse (preambulės 7 pastraipa);

įtvirtintas principas, jog pavojingos atliekos turi bÅ«ti tvarkomos valstybėje, kurioje jos buvo pagamintos/atsirado (preambulės 8 pastraipa); nustatyta, jog pavojingų atliekų tarpvalstybiniai pervežimai iÅ¡ valstybės, kurioje jos buvo pagamintos, į bet kuriÄ kitÄ valstybę leistini tik tuo atveju, kai pervežimų sÄ lygos nesukelia pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai ir kai laikomasi Bazelio konvencijos nuostatų (preambulės 9 pastraipa); įtvirtinta iÅ¡imtis, jog pavojingų atliekų tarpvalstybiniai pervežimai gali bÅ«ti leidžiami tik tais atvejais, kai tokios atliekos pervežamos ir galutinai paÅ¡alinamos aplinkosaugos požiÅ«riu patikimu bÅ«du (preambulės 23 pastraipa).Pažymėjo, jog pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų ir jų tvarkymo kontrolės teisinius santykius taip pat reglamentuoja 1993 m. vasario 1 d.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į BendrijÄ ir iÅ¡ jos priežiÅ«ros ir kontrolės (galiojo iki 2007 m. liepos 12 d.) bei 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (galioja nuo 2007 m. liepos 12 d., toliau Reglamentas Nr. 1013/2006), kurio vienas iÅ¡ priėmimo tikslų buvo sugriežtinti iki tol taikytÄ atliekų vežimo tvarkÄ . Atliekų vežimui tarp valstybių narių Bendrijos viduje reglamentuoti yra skirti Reglamento Nr. 1013/2006 3-32 straipsniai, iÅ¡ kurių 11-12 straipsniai nustato pagrindus, kuriais remdamasi valstybė gali pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimÄ planuojamam atliekų vežimui.

Pavojingų atliekų tvarkymo/vežimo ypatumus taip pat reglamentuoja ir nacionaliniai teisės aktai: Atliekų tvarkymo įstatymo 12-19 str., aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 722 redakcija) patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės bei aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 (2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. D1-486 redakcija) patvirtintas Atliekų vežimo tvarkos apraÅ¡as. Atliekų vežimo tvarkos apraÅ¡o tikslas - užtikrinti Reglamento Nr. 1013/2006 ir Bazelio konvencijos nuostatų įgyvendinimÄ Lietuvos Respublikoje.

Pagal Atliekų vežimo tvarkos apraÅ¡Ä kompetentinga institucija įgyvendinti Reglamento Nr. 1013/2006 ir Bazelio konvencijos nuostatas paskirta Inspekcija, kuri nevykdo arba netinkamai vykdo jos kompetencijai priskirtas pareigas bei pažeidžia Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas yra subjektas, turintis teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje atlikti dienos Å¡viesos lempų ir kitų atliekų, turinčių gyvsidabrio, Å¡alinimo darbus, aukščiau iÅ¡vardinti Inspekcijos veiksmai suteikiant leidimus Å¡ias atliekas tvarkymui iÅ¡vežti į užsienio valstybes taip pat pažeidžia ir UAB „Utilsa“ teises ir teisėtus interesus.

Pavojingų atliekų (įskaitant ir dienos Å¡viesos lempų bei kitų atliekų, turinčių gyvsidabrio) tvarkymo Å«kinė - komercinė veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma laisvos konkurencijos rinkoje, todėl mano, jog Inspekcijos veiksmai gali turėti įtakos ir kitų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių subjektų teisėms ir teisėtiems interesams.Akcentavo, kad Inspekcija nesiima priemonių, jog pavojingos atliekos (ginčo atveju - dienos Å¡viesos lempos ir kitos atliekos, turinčios gyvsidabrio) pagal galiojančius tarptautinius įsipareigojimus ir artimiausio atstumo principÄ bÅ«tų tvarkomos valstybėje, kurioje jos buvo pagamintos/atsirado, t. y.

Lietuvoje. Lietuvos Respublika, kaip pavojingas atliekas (ginčo atveju - dienos šviesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio) eksportuojanti valstybė, turi technines galimybes, reikiamus objektus ir pajėgumus tvarkyti šias atliekas saugiu aplinkai būdu ir veiksmingai savo pačios teritorijoje. Pavojingos atliekos (ginčo atveju - dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, turinčios gyvsidabrio) nėra reikalingos Latvijos Respublikai kaip žaliava perdirbimo arba regeneravimo įmonėms, kadangi pavojingoji šių atliekų dalis yra eksportuojama tolesniam perdirbimui į užsienį.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentÅ«ra su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 48-51) paaiÅ¡kino, kad UAB „Utilsa“ tapatina du atliekų tvarkymo bÅ«dus, t. y. Å¡alinimÄ ir naudojimÄ (perdirbimÄ ). Å alinimo įrenginys atliekas ne perdirba, o Å¡alina. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija suteikia teisę pareiÅ¡kėjui Å¡alinti atliekas, turinčias gyvsidabrio. Pagal oficialiÄ Latvijos kompetentingos institucijos pateiktÄ informacijÄ (2009 m. gegužės 18 d. raÅ¡tas Nr. 5-5/2341), Latvijos įmonė iÅ¡ 1 tonos lempų, turinčių gyvsidabrio, perdirbimo ar kitokio naudojimo proceso gyvsidabrio+liuminoforo surenka 19 kg.

Tuo pačiu raÅ¡tu Latvijos kompetentinga institucija informavo, kad Latvijos įmonės įranga standartizuota pagal ES standartus EN ISO 12100; EN 294; EN 418; EN 1070, atitinka maÅ¡ininės įrangos direktyvų 89/392/EEB ir 91/368/EEB reikalavimus.Tvirtino, kad nebuvo ir nėra gavusi praÅ¡ymų leisti iÅ¡vežti skirtas Å¡alinti netinkamas naudoti dienos Å¡viesos lempas, kuriose yra gyvsidabrio. Leidimai minėtų atliekų iÅ¡vežimui buvo iÅ¡duoti jas perdirbti arba kitaip naudoti. Tarptautinių atliekų pervežimų procedÅ«ros priklauso nuo to, kokio kodo atliekos vežamos, į kokiÄ Å¡alį jos vežamos ir kokiam atliekų tvarkymo bÅ«dui jos vežamos, t. y.

Å¡alinimui ar naudojimui (perdirbimui). Pavojingų atliekų pervežimas yra pakankamai griežtai reglamentuotas ir kontroliuojamas. Inspekcija nebuvo gavusi iÅ¡ Latvijos kompetentingos institucijos ir LR aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų jokio praneÅ¡imo apie įvykusias avarijas kraunant ar vežant minėtas atliekas į LatvijÄ . Atsakovė teigė, jog Bazelio konvencijos preambulės iÅ¡traukos pasirinktos tendencingai. Bazelio konvencijos preambulėje suraÅ¡yti tikslai ir siekiamybės, bet ne konkretÅ«s tarpvalstybinių atliekų pervežimų reikalavimai.

Netinkamų naudoti dienos Å¡viesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio, vežimai jas perdirbti ar kitaip naudoti atitinka Bazelio konvencijos reikalavimus ir nėra pagrindo tokiam atliekų vežimui prieÅ¡tarauti pagal Reglamento Nr. 1013/2006 12 straipsnio 1 dalies f punktÄ .Teigė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 12-19 str., aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 722 redakcija) patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės nereglamentuoja tarpvalstybinių atliekų pervežimų reikalavimų.

Inspekcijoje netinkamų naudoti dienos Å¡viesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio, vežimui jas perdirbti ar kitaip naudoti leidimai iÅ¡duodami nepažeidžiant Reglamento Nr. 1013/2006 ir Bazelio konvencijos reikalavimų. Inspekcija nėra gavusi skundų ar kritikos nei iÅ¡ Lietuvos Respublikos institucijų ar asmenų, nei iÅ¡ Europos Komisijos ir užsienio kompetentingų institucijų ir asmenų. Pažymėjo, kad draudimas iÅ¡vežti netinkamas naudoti gyvsidabrio lempas iÅ¡ Lietuvos Respublikos prieÅ¡tarautų konkurencijos teisės normoms, numatytoms Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, nes tokiu bÅ«du apribojamos galimybės kitiems Å«kio subjektams konkuruoti su UAB „Utilsa“ netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų tvarkymo srityje, taip pareiÅ¡kėjui sudarant geresnes sÄ lygas tvarkyti Lietuvoje surinktas netinkamas naudoti gyvsidabrio lempas.Teigė, jog Inspekcija nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų ir neturi pagrindo imtis priemonių, jog dienos Å¡viesos lempos ir kitos atliekos, turinčios gyvsidabrio, bÅ«tų Å¡alinamos Lietuvoje, kadangi minėtos atliekos vežamos į LatvijÄ naudoti (perdirbti).

Inspekcija neprieÅ¡tarauja atliekų iÅ¡vežimui tik tuo atveju, kai paskirties kompetentinga institucija neprieÅ¡tarauja Å¡ių atliekų įvežimui, kadangi Inspekcija nekontroliuoja užsienio įmonių. Atliekų gavėjÄ ir jo pajėgumus tikrina paskirties kompetentinga institucija. Latvijos įmonė „Lamps demerkurization centre“ specializuota naudoti (perdirbti) netinkamas naudoti dienos Å¡viesos lempas, turinčias gyvsidabrio, todėl jos reikalingos kaip žaliava atliekų tvarkymo procesams.Akcentavo, kad po apdorojimo įrenginiu atliekos vis tiek yra gabenamos atliekų tvarkytojui, kadangi UAB „Utilsa“ jas perduoda kitoms LR įmonėms.

Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 11 ir 12 str. nebuvo pagrindo prieÅ¡tarauti atliekų iÅ¡vežimui į LatvijÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 70-71) paaiÅ¡kino, kad tarpvalstybiniai atliekų pervežimai Europos Bendrijos viduje, į jÄ ir iÅ¡ jos vykdomi vadovaujantis LR tiesiogiai taikomo Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatomis. Reglamento konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad „svarbu taip pat atsižvelgti į Bazelio konvencijos 4 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytÄ reikalavimÄ , kad pavojingų atliekų vežimai bÅ«tų minimaliai mažinami siekiant aplinkosaugos požiÅ«riu tinkamai ir veiksmingai tvarkyti Å¡ias atliekas“.

Tai reiÅ¡kia, kad Inspekcija, kaip siunčiančioji kompetentinga institucija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, gali prieÅ¡tarauti planuojamam pavojingų atliekų iÅ¡vežimui iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Kompetentingai institucijai suteikiama teisė neleisti iÅ¡vežti pavojingų atliekų, skirtų perdirbti ar kitaip naudoti, tačiau tuo pačiu paliekama ir teisė pritarti planuojamam pavojingų atliekų, skirtų jas perdirbti arba kitaip naudoti, iÅ¡vežimui iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas painioja du procesus, kurių sutapatinti negalima, t. y. atliekų iÅ¡vežimÄ Å¡alinti su atliekų iÅ¡vežimu perdirbti (naudoti).

Skundžiamame sprendime Inspekcija pažymėjo, kad nebuvo ir nėra gavusi praÅ¡ymų leisti iÅ¡vežti skirtas Å¡alinti netinkamas naudoti dienos Å¡viesos lempas, kuriose yra gyvsidabrio. Leidimai minėtų atliekų iÅ¡vežimui buvo iÅ¡duoti jas naudoti (perdirbti). Dėl tokio minėtų sÄ vokų painiojimo kyla ir kitas neteisingas argumentas dėl artimumo principo pažeidimo. Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 ir Bazelio konvencijos nuostatas, artimumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principai taikomi tik skirtų Å¡alinti, o ne skirtų naudoti (perdirbti) atliekų vežimams.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde remiasi Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos mėn. raÅ¡tu Nr. (10-4)-D8-, kuris yra nepasiraÅ¡ytas, neturintis registravimo datos bei numerio, todėl toks įrodymas turėtų bÅ«tu vertinamas kritiÅ¡kai. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo uždrausti atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, nutraukė, o kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo UAB „Utilsa“ skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Utilsa“ 2009 m. spalio 6 d. praÅ¡ymu kreipėsi į InspekcijÄ (nuo 2010 m. sausio 1 d. Inspekcijos teisių perėmėja yra Aplinkos apsaugos agentÅ«ra; aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468), praÅ¡ydama nutraukti leidimų iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21) iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos iÅ¡davimÄ (b. l. 53-56).

Inspekcija 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. VAA5(12.1)-1569 (b. l.

52) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ esmės netenkino.UAB „Utilsa“ skunde kėlė du savarankiÅ¡kus reikalavimus (taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas). Dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų pagrįstumo teismas pasisakė atskirai. Dėl reikalavimo uždrausti atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, pažymėjo, jog skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens praÅ¡ymas teismui priimti patvarkymÄ , tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo Å¡alių esantį materialinį teisinį santykį.

Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens praÅ¡ymas panaikinti administracinį aktÄ , įpareigoti administracinę institucijÄ atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.). Tuo tarpu uždraudimas atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos negali bÅ«ti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio.

Patenkinus tokį reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės iÅ¡ esmės nebÅ«tų apgintos. Be to, teismas negali priimti tokio sprendimo ir dėl to, kad nevykdo vieÅ¡ojo administravimo funkcijų aplinkosaugos srityje. Todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo uždrausti atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Teismas nustatė, jog pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000170, 2005 m. gruodžio 9 d. išduota UAB „Utilsa“, suteikia teisę šalinti pavojingas atliekas, kuriose yra gyvsidabrio (b. l. 11-12). Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000302, kuri pareiškėjui buvo išduota 2006 m. gruodžio 20 d., suteikia teisę saugoti užterštus ne naftos produktais dumblus bei šalinti atliekas, kuriose yra gyvsidabrio (b. l. 13-14). Iš atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (b. l. 15-17) matyti, kad pareiškėjas atliekoms šalinti naudoja mobilų šalinimo įrenginį DOMAS-01 (įrenginys sumontuotas automobilinėje priekaboje).

Inspekcija tiek skundžiamame sprendime, tiek atsiliepime patvirtino, jog nebuvo ir nėra gavusi prašymų leisti išvežti skirtas šalinti netinkamas naudoti dienos šviesios lempas, kuriose yra gyvsidabrio. Leidimai minėtų atliekų išvežimui buvo išduoti jas perdirbti arba kitaip naudoti. Teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo suteiktos licencijos užsiimti tik atliekų, kuriose yra gyvsidabrio, šalinimu. Manė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai išduodant leidimus dienos šviesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio, perdirbimui arba kitokiam naudojimui (t. y. visai kitam tikslui) pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).

Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 22 d. ratifikuotos 1989 m. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų valdymo kontrolės (toliau – Bazelio konvencija) 4 str. 9 d. ir preambulėje įtvirtintomis siekiamybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pavojingų ir kitokių atliekų tarpvalstybinis pervežimas pagal Bazelio konvencijos nuostatas Å¡iuo metu nėra kategoriÅ¡kai draustinas procesas. Tai priklauso nuo valstybės techninių galimybių ir reikiamų objektų bei pajėgumų arba tinkamų vietų tvarkyti atliekas saugiu aplinkai bÅ«du ir veiksmingai, nuo to, ar atliekos reikalingos importuojančiai valstybei kaip žaliava perdirbimo arba regeneravimo įmonėms ir pan.

Nustatė, jog Inspekcija, kaip iÅ¡siuntimo kompetentinga institucija Reglamento Nr. 1013/2006 prasme, turėjo teisę, bet ne pareigÄ pareikÅ¡ti pagrįstÄ prieÅ¡taravimÄ dėl planuojamo atliekų, skirtų Å¡alinimui, vežimo. Todėl atsakovė vien dėl to neturėjo tenkinti pareiÅ¡kėjo 2009 m. spalio 6 d. praÅ¡ymo dėl veiksmų nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡duodant leidimus dienos Å¡viesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio, perdirbimui arba kitokiam naudojimui buvo akivaizdžiai nusižengta aplinkosauginiams reikalavimams ar pan.

Inspekcija 2009 m. vasario 3 d. rašte Nr. VAA5(6.5)-133 (b. l.

20) pažymėjo, kad pažeidimų, padarytų pervežant liuminescencines lempas, nei Lietuvos Respublikoje, nei priimančiose Å¡alyse nenustatyta. IÅ¡ kitos pusės pažymėjo, kad nei Atliekų tvarkymo įstatyme, nei kitame LR teisės akte nėra detalizuotas Reglamento Nr. 1013/2006 11 str. 1 d. minimų artimumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principų įgyvendinimas. Å ie principai pagal minėtÄ reglamentÄ taikomi tik skirtų Å¡alinti, o ne skirtų perdirbti / naudoti atliekų vežimams. Kadangi Inspekcija nėra iÅ¡davusi leidimų iÅ¡vežti Å¡alinti minėtas atliekas, pirmosios instancijos teismo kolegija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl artimiausio atstumo principo pažeidimo yra nepagrįsti.

Be to, remiantis bylos medžiaga, Aplinkos ministerija nėra patvirtinusi netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų apdorojimo standartų, o tai iÅ¡ esmės riboja siunčiančiosios Å¡alies kompetentingos institucijos teisę teikti prieÅ¡taravimus dėl atliekų iÅ¡vežimo į kitÄ valstybę (Reglamento Nr. 1013/2006 12 str. 1 d. c punktas). Konstatavo, kad tiek Reglamente Nr. 1013/2006, tiek Bazelio konvencijoje, tiek LR galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios kategoriÅ¡kai draustų kompetentingai LR institucijai neleisti iÅ¡vežti į kitas valstybėse narėse veikiančias atitinkamų atliekų tvarkymo įmones pavojingų atliekų, skirtų perdirbti ar kitaip naudoti. Be to, akivaizdu, kad neleidžiant iÅ¡ Å¡alies iÅ¡vežti pavojingų atliekų, skirtų perdirbti ar kitaip naudoti, iÅ¡ esmės bÅ«tų ribojamos užsienio Å¡alių subjektų konkurencinės galimybės netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų tvarkymo srityje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d. pasakyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybÄ ir rinkÄ , saugo sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , nusprendė, kad Inspekcija pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, jog leidimai netinkamų naudoti dienos Å¡viesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio, vežimui jas perdirbti ar kitaip naudoti iÅ¡ esmės iÅ¡duodami nepažeidžiant Reglamento Nr. 1013/2006 ir Bazelio konvencijos nuostatų.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės teismui paduoto skundo pagrįstumo neįrodė.Pirmosios instancijos teismo kolegijos nuomone, Inspekcijos 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. VAA5(12.1)-1569 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Šioje dalyje UAB „Utilsa“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pripažinus, kad UAB „Utilsa“ skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. PareiÅ¡kėjas UAB „Utilsa“ (toliau ir – apeliantas) su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka (b. l. 109-118), mano, jog jis neteisėtas ir nepagrįstas, praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ tenkinti. Savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia skunde nurodytais ir Å¡iais naujais argumentais: Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui yra suteiktos teisės užsiimti tik ginčo atliekų Å¡alinimu, nes tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo ir Latvijos Respublikos įmonės „Lamps demerkurization center“ netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų tvarkymui naudojamos panaÅ¡ios technologijos, skiriasi tik jų tvarkymo įranga, o tai reiÅ¡kia, jog tiek pažeidėjas, tiek Latvijos Respublikos įmonė ginčo atliekų tvarkymÄ vykdo analogiÅ¡ku bÅ«du (t.y. arba abi įmonės ginčo atliekas perdirba/naudoja, arba jas Å¡alina, arba taiko miÅ¡rų tvarkymo bÅ«dÄ â€“ ir perdirba/naudoja, ir Å¡alina), kurį atsakinga institucija privalo nustatyti pagal faktiÅ¡kai vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ , jos technologinį procesÄ .

Teigia, jog atsakovas, kaip atsakinga institucija, Latvijos Respublikos įmonės „Lamps demerkurization center“ naudojamÄ ginčo atliekų tvarkymo bÅ«dÄ kvalifikuoja kaip atliekų perdirbimÄ /naudojimÄ , taip pat leidimus ginčo atliekų iÅ¡vežimui iÅ¡duoda jas perdirbti arba kitaip naudoti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog analogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinamas ir pareiÅ¡kėjo naudojamas ginčo atliekų tvarkymo bÅ«das. Teigia, jog atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi de facto pareiÅ¡kėjo naudojamÄ atliekų tvarkymo bÅ«dÄ prilyginÄ atliekų perdirbimui arba kitokiam naudojimui, o de jure pareiÅ¡kėjo naudojamÄ atliekų tvarkymo bÅ«dÄ vertina kaip atliekų Å¡alinimÄ , taip pat iÅ¡duoda pareiÅ¡kėjui pavojingų atliekų tvarkymo licenzijÄ , kuri suteikia pareiÅ¡kėjui teisę Å¡alinti pavojingas atliekas.

Mano, jog Bazelio konvencijos 4 straipsnio 9 dalies a punkto norma, nustatanti konvencijÄ ratifikavusių valstybių įsipareigojimus, neiÅ¡skiria atskirų pavojingų atliekų tvarkymo bÅ«dų, todėl skundžiamame sprendime teismo iÅ¡skiriami atliekų tvarkymo bÅ«dai konvencijos įpareigojimų vykdymo prasme neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Sutinka su teismo motyvu, jog pavojingų atliekų tarpvalstybinis pervežimas pagal Bazelio konvencijos nuostatas Å¡iuo metu nėra kategoriÅ¡kai draustinas procesas, tačiau pažymi, jog Å¡is teismo motyvas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka skundžiamame sprendime teismo padarytų iÅ¡vadų.

Teigia, jog pavirÅ¡utiniÅ¡ko bylos nagrinėjimo faktÄ patvirtina ir tai, jog skundžiamame sprendime teismas cituoja ir analizuoja 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo normas, kurios ginčo santykių nė nereglamentuoja. Teigia, jog teismas skundžiamame sprendime sistemiÅ¡kai neanalizavo reglamento (EB) Nr. 1013/2006 turinio, nesusiejo jo normų su Bazelio konvencijos nuostatomis, sprendimÄ iÅ¡imtinai pagrindė atsakovo ir trečiojo asmens byloje iÅ¡dėstytais nepagrįstais motyvais ir argumentais, kas iÅ¡ esmės lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimÄ .

Teigia, jog skundo tenkinimo atveju nėra pagrindo kalbėti apie konkurencijos mažėjimÄ ar ribojimÄ , nes atsakovas buvo iÅ¡davęs kelis Å¡imtus pavojingų atliekų tvarkymo licenzijų. Teigia, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, nutraukdamas administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo uždrausti atsakovui priimti sprendimus.Atsakovas Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 124-128) nesutinka su pareiÅ¡kėjo apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti. Savo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teigia, jog tiek 2006 m. birželio 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, tiek Bazelio konvencijos nuostatos deklaruoja teisė, bet ne pareigÄ prieÅ¡tarauti pavojingų atliekų iÅ¡vežimui iÅ¡ Lietuvos Respublikos.PaaiÅ¡kina, jog Reglamento Nr. 1013/2006 11 ir 12 straipsniai nurodo priežastis dėl kurių kompetentingos institucijos gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus atitinkamai dėl Å¡alinimui ir perdirbimui (naudojimui) skirtų atliekų vežimo, kai dėl planuojamo atliekų skirtų Å¡alinimui ir perdirbimui (naudojimui) vežimo pateikiamas praneÅ¡imas.PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas painioja du procesus: atliekų iÅ¡vežimÄ Å¡alinti su atliekų iÅ¡vežimu perdirbti ir kitaip naudoti.

Nurodo, jog Lietuvos kompetentinga institucija nėra gavusi praÅ¡ymų leisti iÅ¡vežti Å¡alinti netinkamas naudoti dienos lempas, kuriose yra gyvsidabrio. Leidimai minėtų atliekų iÅ¡vežimui buvo iÅ¡duoti jas naudoti (Å¡alinti). Nurodo, jog pagal Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatas artimumo, naudojimo prioriteto ir pakantumo principai taikomi tik skirtų Å¡alinti, o ne skirtų naudoti (perdirbti) atliekų vežimams. Informuoja, jog pareiÅ¡kėjui 2005 m. gruodžio 9 d. iÅ¡duota atliekų tvarkymo licencija Nr. 000170 panaikinta 2006 m. gruodžio 20 d. iÅ¡davus atliekų tvarkymo licencijÄ Nr. 000302.Teigia, jog apeliantas klaidingai nurodo, jog atsakovas yra įgaliotas „tinkamai nustatyti ir įvardinti pavojingų atliekų tvarkymo bÅ«dÄ â€œ.Teigia, jog Lietuvos kompetentinga institucija nėra įpareigota nustatyti atliekų Å¡alinimo/perdirbimo (naudojimo) bÅ«dÄ , vertinti technologinius procesus, kadangi tai jau yra nustatyta atliekų tvarkytojo TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidime, kurį pagal galiojančius teisės aktus tvirtina Regionų aplinkos apsaugos departamento vadovas.Pabrėžia, jog Lietuvos kompetentinga institucija neprieÅ¡tarauja atliekų iÅ¡vežimui tik tuo atveju kai paskirties kompetentinga institucija neprieÅ¡tarauja Å¡ių atliekų iÅ¡vežimui, kadangi Lietuvos kompetentinga institucija nekontroliuoja užsienio įmonių.

Pažymi, jog atsakovas nenustato ir nevertina atliekų Å¡alinimo/naudojimo (perdirbimo) bÅ«dų, o vadovaujasi tik TIPK leidime nustatytais atliekų tvarkymo bÅ«dais ir gauta informacija, todėl atsakovas nekvalifikuoja Latvijos Respublikos įmonės „Lamps demerkurization center“ naudojamo ginčo atliekų tvarkymo bÅ«do, o vadovaujasi Latvijos kompetentingos institucijos pateikta informacija. Informuoja, jog pareiÅ¡kėjas pagal turimÄ TIPK leidimÄ , 20 01 21 kodo atliekas tvarko ne R5 bÅ«du (kaip nurodo pareiÅ¡kėjas), o Å¡alinimo bÅ«du D9.Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas aptariamų pavojingų atliekų tvarkymui naudoja savadarbę mobiliÄ Ä¯rangÄ , o Latvijos kompetentinga institucija informavo, kad Latvijos įmonės įranga standartizuota pagal ES standartus EN ISO 12100;

EN 294; EN 418; EN 1070, atitinka maÅ¡ininės įrangos direktyvų 89/392/EEB ir 91/368/EEB reikalavimus. Nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiu, jog mobilus Å¡alinimo įrenginys DOMAS-01 padeda iÅ¡vengti pavojų keliančio pavojingų atliekų pervežimo ne tik į užsienį, bet ir pačioje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mano, jog tai, kad pavojingos atliekos kaskart tvarkomos vis kitoje vietoje, sukelia daug didesnį pavojų aplinkai, komplikuoja tokio objekto valstybinę aplinkosauginę kontrolę.Pažymi, jog draudimas iÅ¡vežti netinkamas naudoti gyvsidabrio lempas iÅ¡ Lietuvos Respublikos prieÅ¡tarautų konkurencijos teisės normoms, numatytoms Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, nes tokiu bÅ«du apribojamos galimybės kitiems Å«kio subjektams konkuruoti su UAB „Utilsa“ netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų tvarkymo srityje, taip UAB „Utilsa“ sudarant iÅ¡imtines sÄ lygas tvarkyti Lietuvoje surinktas netinkamas naudoti gyvsidabrio lempas.Pažymi, jog LR Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos mėnesio raÅ¡tas nr. (10-4)-D8- yra nepasiraÅ¡ytas ir neužregistruotas, todėl neturi bÅ«ti pripažintas tinkamu įrodymu Å¡ioje byloje.

Informuoja, jog yra gautas Latvijos kompetentingos institucijos persiųstas Latvijos įmonės praÅ¡ymas leisti įvežti aptariamas atliekas tvarkymui Lietuvos įmonėje UAB „Utilsa“. Vertindamas Å¡iuos faktus mano, jog pareiÅ¡kėjas traktuoja Reglamento 1010/2006 ir Bazelio konvencijos nuostatas tik sau palankiu bÅ«du. SiÅ«lo į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti Latvijos kompetentingÄ institucijÄ , kuri leidžia įvežti aptariamas pavojingas atliekas tvarkymui Latvijos įmonėje, ir visi asmenys, kuriems iÅ¡duoti leidimai minėtų atliekų iÅ¡vežimui.Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija savo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 132-133) sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Savo atsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Mano, jog nepagrįsti apelianto argumentai dėl pažeistų procesinės teisės normų, nes mano, jog teismas sprendime pasisakė dėl ginÄÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo, iÅ¡dėstė argumentus dėl kiekvieno pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo, konstatavo, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių skundžiamas atsakovo raÅ¡tas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, pažymėjo, kad kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės teismui paduoto skundo pagrįstumo neįrodo.

Teigia, jog teismas pagrįstai įvertino ir konstatavo, jog pavojingų ir kitokių atliekų tarpvalstybinis pervežimas pagal Reglamento Nr. 1013/2006 ir Bazelio konvencijos nuostatas nėra kategoriÅ¡kai draustinas procesas. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta, kad minėtų teisės aktų nuostatos deklaruoja teisę, bet ne pareigÄ prieÅ¡tarauti pavojingų atliekų iÅ¡vežimui. PareiÅ¡kėjas neginčydamas teisės akto teisėtumo, praÅ¡o įpareigoti uždrausti bet kokiu atveju pasinaudoti minėtų teisės aktų suteikta teise leisti iÅ¡vežti pavojingas atliekas iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Tokio reikalavimo patenkinimas užkirstų keliÄ ateityje bet kokiam subjektui iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡vežti tam tikras pavojingas atliekas iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Todėl teismas pagrįstai tokio reikalavimo nenagrinėjo. Pritaria tiek teismo, tiek atsakovo nuomonei, jog apeliantas painioja du procesus, kurių sutapatinti negalima ir to pasėkoje neteisingai vertina teisės aktus. Pakartoja atsakovo teiginį, jog atsakovas kaip įrodymu remiasi Aplinkos ministerijos nepasiraÅ¡ytu, neturinčiu registravimo datos bei numerio raÅ¡tu („2009 m. liepos mėnesio raÅ¡tu Nr. (10-4)-D8-„), kuris neturi jokios teisinės galios.

             Teisėjų kolegija konstatuoja:IV.              Apeliacinis skundas atmestinas.             Ginčas yra kilęs dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2009 m. lapkričio 11 d. raÅ¡to Nr. VAA5(12.1)-1569 teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimÄ uždrausti atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, pažymėjo, jog Å¡is skundo reikalavimas negali bÅ«ti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio, o patenkinus tokį reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės iÅ¡ esmės nebÅ«tų apgintos.

Be to, teismas negali priimti tokio sprendimo ir dėl to, kad nevykdo vieÅ¡ojo administravimo funkcijų aplinkosaugos srityje. Todėl pirmosios instancijos teismas administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo uždrausti atsakovei priimti sprendimus, kuriais bÅ«tų leista fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡vežti pavojingas atliekas - dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir jos argumentacija, o pareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių minėtos sprendimo dalies panaikinimÄ .             Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du.

Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų bÅ«dų. Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi 2006 m. gruodžio 20 d. iÅ¡duotÄ licencijÄ Nr. 000302, kuri suteikia teisę saugoti užterÅ¡tus ne naftos produktais dumblus bei Å¡alinti atliekas, kuriose yra gyvsidabrio.

PareiÅ¡kėjas 2009 m. spalio 1 d. kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekcijÄ , praÅ¡ydamas nutraukti, neva kaip pažeidžiantį tarptautinius susitarimus, leidimų iÅ¡vežti pavojingas atliekas – dienos Å¡viesos lempas ir kitas atliekas, turinčias gyvsidabrio (atliekų kodas 20 01 21) iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos iÅ¡davimÄ . Atsakovas ginčijamu raÅ¡tu Nr. VAA5(12.1)-1569 atsakė, jog leidimai netinkamų naudoti dienos Å¡viesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio vežimu, jas perduoti ar kitaip naudoti iÅ¡duodami nepažeidžiant Reglamento Nr. 1013-2006 ir Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų, bei jų tvarkymo kontrolės reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcija taip pat paaiÅ¡kino, jog nebuvo ir nėra gavusi praÅ¡ymų iÅ¡vežti Å¡alinti skirtas netinkamas naudoti dienos Å¡viesos lempas, kuriose yra gyvsidabrio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos licencijos užsiimti tik atliekų, kuriose yra gyvsidabrio, Å¡alinimu ir saugojimu. Jau minėta, jog pareiÅ¡kėjas turi įrodyti, ar skundžiamas sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs argumentų, patvirtinančių jo suinteresuotumÄ nagrinėjama byla.

Manytina, jog pareiškėjas teismui formuluojamu skundo reikalavimu galbūt siekia ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymas numato teisę kreiptis teisminės gynybos dėl pažeistos ar ginčijamos teisės bei saugomo intereso (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog teisme ginama pažeista teisė, o ne apsaugoma nuo galimo pažeidimo ateityje. Darytina išvada, jog atsakovo veiksmai išduodant leidimus dienos šviesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio, perdirbimui arba kitokiam naudojimui (t. y. visai kitam tikslui) bei ginčijamas raštas Nr. VAA5(12.1)-1569, kuriame išdėstyta atsakovo pozicija minėtais klausimais, niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų (ABTĮ 5 straipsnis 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas, nes materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ nebuvimas yra pagrindas skundÄ atmesti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė svarių argumentų, kuo ginčijamas raÅ¡tas pažeidžia jo materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai bus apginti reikalavimus patenkinus.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir iÅ¡ dalies kitais motyvais, priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:pareiÅ¡kėjo UAB „Utilsa“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.Teisėjai             Irmantas Jarukaitis             Stasys Gagys             Skirgailė Žalimienė