2024-06-05 Nr. AB-9050-3-61-3-00032-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1578-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00032-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HTF group“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. L. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S227249 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pateiktą prašymą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nacionalinė viza galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. (rašymo apsirikimas taisytinas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. sausio 24 d.). Leidimas laikinai gyventi galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas ir toliau ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HTF group“ (toliau – ir Bendrovė) pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), tačiau atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu, nes Bendrovė nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos. Bendrovė turi dvi krovinines kelių transporto priemones, kurioms EBKR licencijos kopijos nepriskirtos. Bendrovė buvo paprašyta pateikti ir pateikė informaciją apie krovininių kelių transporto priemones, darbuotojus, kurie dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, nuosavybės, nuomos teise valdomų transporto priemonių dokumentus.

2.2. Atsakovui Bendrovės paprašius pateikti papildomus dokumentus dėl pareiškėjo, buvo pateikta jo, kaip vairuotojo kortelė ir krovininės kelių transporto priemonės, su kuria jis vykdė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais veiklą, tachografo kortelės duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vairavo ne Bendrovei, o Vokietijos įmonei priklausančią krovininę kelių transporto priemonę. Atsakovas nusprendė, kad Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Transporto kodeksas) reikalavimus, tik aprūpina Vokietijos įmones žmogiškaisiais ištekliais.

2.3. Šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas neviršijo kompetencijos. Atsakovas Sprendimą priėmė nesilaikydamas gero administravimo principo ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo darbdavys neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau nėra aišku, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Aptartas reikalavimas netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai. Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (4940). Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones, kuriai priskiriama EBKR licencijos kopija. Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, bendrovei išduota EBKR licencija (duomenys neskelbtini) ir 15 EBKR licencijos kopijų.

3.2. Pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vairavo ne Bendrovei, o Vokietijos įmonei priklausančią krovininę kelių transporto priemonę. Susiklosčius tokiai situacijai, kai bendrovė negali vykdyti licencijuojamos veiklos pagal teisės aktų reikalavimus, yra pagrindas išvadai, kad užsieniečiai įmonėje nebus įdarbinti šiai veiklai vykdyti.

3.3. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HTF group“ atsiliepime į skundą prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo argumentavo, kad UAB „HTF group“ yra sėkmingai ne vienerius metus Lietuvoje ir užsienyje veikianti Bendrovė, kuri verčiasi krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla iš to gauna pajamas, iš gautų pajamų moka atlyginimus darbuotojams, taip pat mokesčius Lietuvos Respublikos valstybei. Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nurodoma, kad deklaruota darbdavio veikla yra nevykdoma, nesuprantamas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini).

6.2. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui pateikė:

6.2.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apdraustųjų sąrašą 2023 m. rugpjūčio 22 d., kuriame išvardinti Bendrovės darbuotojai ir nurodyti jų profesijų kodai. Sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovėje dirbo 42 asmenys;

6.2.2. Paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šiaulių darbo rinkos mokymo centro, pagal kurią VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras įsipareigojo Bendrovės darbuotojams pravesti mokymus motorinių transporto priemonių kroviniams / keleiviams vežti vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka ir motorinių transporto priemonių kroviniams / keleiviams vežti periodinio profesinio mokymo programas bei kitas su vairuotojų mokymu susijusias programas, o Bendrovė įsipareigojo sumokėti už atliktas paslaugas nustatyta tvarka ir terminais;

6.2.3. Paslaugų teikimo sutartį Nr.1, sudarytą tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Užsakovo), pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas, už kurias Rangovas gauna (duomenys neskelbtini) atlyginimą už darbo dieną atitinkamai pateikus sąskaitą;

6.2.4. Perleidimo sutartį Nr.1, kuri yra Paslaugų teikimo sutarties sudedamoji dalis, sudarytą tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias DAF tipo transporto priemones, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas;

6.2.5. Perleidimo sutartį Nr. 2 vokiečių kalba (vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas);

6.2.6. Perleidimo sutarties Nr. 3, sudarytos tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui septynias transporto priemones, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas, vertimą į lietuvių kalbą;

6.2.7. Perleidimo sutartį Nr. 4, sudarytą tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias transporto priemones, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas.

6.3. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 23 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Perleidimo sutarties Nr. 2 vertimą į lietuvių kalbą, Perleidimo sutarties Nr. 3 skaitmeninę kopiją bei paaiškinti, kiek Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių.

6.4. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. per MIGRIS komunikaciją papildomai pateikė:

6.4.1. Perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui vieną transporto priemonę, Rangovas rūpinasi technine priežiūra, Firma apmoka transporto priemonės mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra;

6.4.2. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Užsakovo), pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas, už kurias Rangovas gauna (duomenys neskelbtini) atlyginimą už darbo dieną atitinkamai pateikus sąskaitą. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2 nepasirašyta Rangovo;

6.4.3. Perleidimo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp Bendrovės (Rangovo) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui transporto priemonę, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas. Perleidimo sutartis Nr. 5 yra Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2 sudedamoji dalis;

6.4.4. Krovininių transporto priemonių, registruotų Vokietijos įmonių (duomenys neskelbtini) vardu, registracijos liudijimus;

6.4.5. Paaiškinimą, kuriame Bendrovė nurodo, kad turi „apie 40 automobilių nuoma / perleidimas. Laisvų auto galime pasiimti dar 200 ir daugiau. Turime daug sutarčių su kitomis įmonėmis dėl perleidimo. Trūkumas vairuotojai“.

6.5. Migracijos departamentas nustatė, kad tam, jog užsieniečiui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje, todėl užsieniečio, kuris ketina ir toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į trūkstamą profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje.

6.6. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (pakeitimo) aspektu ir, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo pasirinktas darbdavys neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Migracijos departamentas, surinkęs reikiamus duomenis, atskleidė, jog Bendrovė negali vykdyti licencijuojamos veiklos pagal jai išduotą EBKR licenciją (duomenys neskelbtini), o atsakovas vairavo ne Bendrovei, o Vokietijos įmonėms priklausantį sunkvežimį. Šių argumentų nepaneigė nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai apie Bendrovės sudarytas paslaugų perleidimo sutartis su Vokietijos įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir perleidimo sutartis su Vokietijos įmonėmis (duomenys neskelbtini), kuriomis jos perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas. Teismas vertino, jog šios sutartys bei trečiojo suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal nustatytą Bendrovės modelį ir aprūpina darbo jėga Vokietijos įmones.

8. Teismas vadovavosi LVAT praktika ir sprendė, kad Migracijos departamentui pagrįstai kilo įtarimų dėl pareiškėjo darbdavio vykdomos veiklos. Pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas turi būti darbinė veikla, o ne tik siekis įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

9. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir jo pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dauguma Bendrovės sutarčių su klientais sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Atsakovo Sprendimas grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi. Teismas vadovavosi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad vien fakto konstatavimo, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento atliktu įrodymų vertinimu byloje, tačiau nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad atsakovas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

10. Teismas konstatavo, jog Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant Įstatyme nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

11. Teismas akcentavo, kad vien tai, jog Migracijos departamentas, vertindamas surinktą informaciją, nustatė, kad Bendrovės pateiktos krovininių automobilių nuomos sutartys ir jų priedai sudaryti tarp Vokietijos įmonės, kuri išnuomoja transporto priemones Bendrovei, taip pat Bendrovės pateikti paaiškinimai apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos. Pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šią įmonę tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir nevykdo profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus. Kadangi pareiškėjo ryšiai su Lietuva – tik ekonominio pobūdžio, kurie nėra ilgalaikiai, teismas nusprendė, jog Migracijos departamentas sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

12. Teismas nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas P. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, įpareigoti atsakovą nagrinėti prašymą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, LVAT praktika, be kita ko, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo aspektais, aptaria Sprendimo argumentus, laikosi pozicijos, jog jis neatitinka VAĮ reikalavimų, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismas netinkamai tyrė įrodymus, perrašė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir su jais sutiko. Todėl pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą ir teisingą teismą, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80, 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamo teisinio aiškumo reikalavimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes pareiškėjas, kuris ir toliau ketino dirbti Bendrovėje pagal Trūkstamų profesijų sąrašą ir būtent tuo pagrindu kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, niekada nevykdė veiklos būdamas bendrovės dalyviu ar vadovu, t. y. kreipėsi ne ketindamas vykdyti teisėtą veiklą (pagal Įstatymo 45 str.), o ketindamas dirbti pagal Trūkstamų profesijų sąrašą.

14.2. Migracijos departamento Sprendimas priimtas atsakovui vertinant, kad pareiškėjas neturi realių galimybių Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes Bendrovė nevykdo licencijuojamos kelių transporto veiklos atsižvelgiant į tai, kad tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone ir Bendrovėje įdarbinti darbuotojai darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis. Sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių (pareiškėjo įdarbinimo, kas mokės jam atlyginimą, duos privalomus vykdyti nurodymus bei reikalaus vykdyti darbo funkcijas) teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas sudarė ar sudarys darbo sutartį, koks jos turinys, ar yra ir koks susitarimas tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonių dėl darbuotojo darbo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra tinkamas ir ar pareiškėjas (ne)atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Sprendime iš esmės atliktas ne pareiškėjo, o Bendrovės veiklos vertinimas.

14.3. Vertinant teismui pateiktų sutarčių bei Bendrovės sąskaitų / įrodymų turinį, darytina išvada, kad transporto veikla vykdoma, tačiau turi būti atliktas išsamesnis vertinimas, vien Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalies paminėjimas yra nepakankamas, nes iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog Bendrovė neperleido savo veiklos ir licencijų kopijų kitiems asmenims, o priešingai, Vokietijos įmonės perleido licencijuojamą veiklą Bendrovei. Pagal Transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Transporto kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

14.4. Migracijos departamentas Sprendime netiksliai nurodė teisinį pagrindą. Sprendime nurodė jį priėmęs vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tačiau Sprendimą grindė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose ir 2 dalyje reglamentuotomis sąlygomis leidimui laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gauti, t. y. aiškiai nenurodė kurio ar kurių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygų pareiškėjas neatitiko.

14.5. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus, kartu su skundu pateikė rašytinius įrodymus apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išsprendus klausimą iš esmės, privalo būti priteistos pareiškėjo naudai vadovaujantis, be kita ko, LVAT (žr. 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019) ir LAT (žr. 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016) praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes. Įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

15. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Regionų administraciniame teisme buvo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI2-5880-641/2024, Nr. eI2-4794-872/2024, Nr. eI2-4790-811/2024, Nr. eI2-4742-535/2024, Nr. eI2-4048-1161/2024, Nr. eI2-4792-1114/2024, Nr. eI2-4302-595/2024, Nr. eI2-4629-535/2024 pagal pareiškėjų skundus atsakovui Migracijos departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Bendrovė, dėl sprendimų panaikinimo. Visose bylose buvo priimti sprendimai pareiškėjų naudai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento sprendimai skyrėsi tik pareiškėjų asmens duomenimis.

16. Atsakovas Migracijos departamentas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 23S227249, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) P. L. leidimą laikinai gyventi, kurį išduoti pareiškėjo vardu prašė jo būsimas darbdavys UAB „HTH group“ (Bendrovė) tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina ir toliau dirbti pas jį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams (t. y. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) konstatavus, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, esant Įstatyme nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams, todėl atitinka VAĮ reikalavimus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimu, teisės normų, reglamentuojančių susiklosčiusią situaciją, taikymu, teigia, jog nebuvo vadovautasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Bylos duomenimis nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

21.1. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230818-155141 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) P. L., kuriame, be kita ko, nurodė, kad: prašo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui iki 2030 m. rugpjūčio 12 d.; pareiškėjas ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), t. y. jo profesija (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas; Bendrovė vykdo veiklą paslaugų srityje, ekonominės veiklos rūšis – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (4940);

21.2. Bendrovė, kaip užsieniečio būsimas / esamas darbdavys, 2023 m. rugpjūčio 18 d. pastarojo vardu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209);

21.3. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Migracijos departamentas Sprendime, be kita ko:

21.3.1. nustatė, kad viena Bendrovės iš deklaruojamų veiklos rūšių yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941); Bendrovei išduota EBKR licencija (duomenys neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų; Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias šešias krovinines kelių transporto priemones, iš kurių keturioms Bendrovės valdomoms kelių transporto priemonėms yra priskirtos EBKR licencijos kopijos; 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 81 darbuotojas;

21.3.2. vertino, kad Bendrovės pateiktos paslaugų teikimo sutartys su Vokietijos įmonėmis (duomenys neskelbtini) perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą bei pateikti pareiškėjo vairuotojo kortelės ir krovininės kelių transporto priemonės, su kuria jis vykdė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais veiklą, vokiško tachografo kortelės duomenys patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms (duomenys neskelbtini) priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir nevykdo profesinės vežimo kelių transportu veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus;

21.3.3. konstatavo, kad Bendrovės pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes Bendrovė neturi nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, o turimos EBKR licencijos kopijos nėra susietos su krovininėmis transporto priemonėmis. Atsakovo nuomone, tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms (duomenys neskelbtini) priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti;

21.3.4. nurodė, kad įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju;

21.3.5. atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

22. Apibendrinant Sprendimo motyvus, konstatuotina, kad juo atsisakyta tenkinti užsieniečio vardu pateiktą jo būsimo darbdavio prašymą pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nustačius, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, dirbs ne Bendrovėje, t. y. ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Tokiu būdu yra pažeidžiamas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Migracijos departamentas vertino, kad paminėtos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais pagrindais.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti reglamentuojamas Įstatymo 44 straipsnyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija).

23.1. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: <...> 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus“.

23.2. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: „<...> Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, <...>. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį“.

24. Paminėtas Įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad jose, be kita ko, yra įtvirtinti du skirtingi leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiams modeliai:

24.1. pirmuoju atveju leidimai laikinai gyventi išduodami užsieniečiams, kurių profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokiu atveju užsieniečiai, be kita ko, turi atitikti šias sąlygas: 1) darbdavys, užsieniečio vardu teikiantis prašymą įdarbinti užsienietį, privalo įsipareigoti užsienietį įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) užsienietis privalo turėti Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintame Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis nurodytą kvalifikaciją taikant Įstatymo 571 straipsnį nustatytas kvotas; 3) laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje užsieniečiui išdavimo momentu kvota turi būti neišnaudota;

24.2. kitokie reikalavimai laikinojo leidimo gyventi išdavimo siekiantiems užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis. Tokiu atveju (i) užsienietis be kitų turi atitikti ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje įtvirtintą sąlygą (t. y. jis turi gauti Užimtumo tarnybos nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams), taip pat (ii) užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis, nėra taikomos Įstatymo 571 straipsnį nustatytos kvotos.

25. Įstatymo 571 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) yra reglamentuojamas kvotos nustatymas ir naudojimas. Jame įtvirtinta, kad: „Kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota)“ (1 d.); „Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus“ (2 d.); „Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru“ (3 d., 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); „Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti“ (6 d.).

26. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtinto Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte nustatyta, kad „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis sudaromas remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą Profesijos, kurių darbuotojų trūksta, nustatomos remiantis šiais kriterijais: 5.1. registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus viršija darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus (2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-356 redakcija); 5.2. neteko galios (2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-175 redakcija); 5.3. registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją sudaro ne mažiau 5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (2020 m. spalio 20 d.

įsakymo Nr. V-411 redakcija). Tvarkos aprašo 51–53 punktuose įtvirtinta Užimtumo tarnybos atliekama konsultacijų, projekto profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis viešinimo, informacijos Užimtumo tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas, bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus pateikimo tvarka. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, jog Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtinamas kalendoriniams metams Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu (2020 m. rugsėjo 8 d.

įsakymo Nr. V-356 redakcija). Tvarkos aprašo 61–64 punktuose (2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-356 redakcija) įtvirtinta Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis tikslinimo tvarka, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog: „63. Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1-545 „Dėl kvotos nustatymo kalendoriams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10.2 papunkčiu, teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) siūlymą dėl kvotos dydžio patikslinimo, nustačius bent vieną iš šių darbo rinkos pokyčių kriterijų: 63.1. per pusę metų išnaudojama visa metinė kvota; 63.2. patikrinus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos, skirtos elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir kitų elektroninių prašymų teikimui, pateikiamus duomenis nustatoma, kad pagal trūkstamų profesijų sąrašą Lietuvoje išnaudota 70 proc. kvotos, o iki kalendorinių metų pabaigos liko 3 mėnesiai ir daugiau; 63.3. gaunama informacija apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą per artimiausius metus arba naujų darbo vietų kūrimą iš viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ suderinta su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir (arba) su Nacionaline regioninės plėtros taryba“.

Tvarkos aprašo 64 punkte nustatyta, jog siūlymas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl kvotos dydžio patikslinimo gali būti pateiktas tik vieną kartą per metus.

27. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-826 „Dėl Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2023 metams patvirtinimo“ (2023 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A1-781 redakcija) nustatyta užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kvota paslaugų sektoriuje – 25 100 darbuotojų.

28. Paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad Migracijos departamentas vertindamas, ar yra pagrindas išduoti / pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje užsieniečiui, turinčiam į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams įtrauktą profesiją (nagrinėjamu atveju – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209)), pirmiausiai privalo įsitikinti, kad tokį užsienietį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys, ir tokiu būdu bus kompensuojamas šios profesijos darbuotojų trūkumas, su kuriuo pirmiausiai susiduria Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys darbdaviai, kurie vykdo konkrečios, Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytosios, rūšies ekonominę veiklą (nagrinėjamu atveju ekonominės veiklos rūšis – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (4940)).

Kadangi konkrečios paminėtame sąraše nurodytos profesijos užsieniečio įdarbinimas šio procesinio sprendimo 24.1 papunktyje paminėtu būdu yra tiesiogiai susijęs su siekiu, įsivežant trūkstamos profesijos užsieniečius, sumažinti darbo jėgos trūkumą, su kuriuo susiduria Lietuvos darbo rinkoje paslaugų sektoriuje veikiantys darbdaviai, vykdantys krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą, darbdaviai paminėtu būdu įsivežantys trūkstamų profesijų užsieniečius privalo patys Lietuvoje vykdyti ekonominę veiklą, kuriai vykdyti trūkstamų darbuotojų kvotas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiame kontekste akcentuotina, kad pastaruoju aspektu darbdavys pripažintinas vykdančiu atitinkamą ekonominę veiklą Lietuvoje ir tais atvejais, kai jis, pavyzdžiui, laikinai tokią veiklą vykdo ne Lietuvoje, ir tuo tikslu atitinkamos trūkstamos profesijos savo darbuotojus išsiunčia laikinai dirbti užsienyje, t. y. komandiruoja darbuotojus, kaip tai nustatyta Darbo kodekso 9 straipsnyje. Tokį aiškinimą, be kita ko, pagrindžia iš Europos Sąjungos teisės normų kylantis reikalavimas veiksmingai užtikrinti įsisteigimo teisę ir laisvę teikti paslaugas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 49 ir 56 str.).

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką įsisteigimo laisvės ir (arba) laisvės teikti paslaugas apribojimu laikomos visos priemonės, kurios draudžia, daro ne tokį patrauklų SESV 49 ir 56 straipsniuose nustatytų laisvių įgyvendinimą arba trukdo jas įgyvendinti (žr., pvz., 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Stanley International Betting ir Stanleybet Malta, C‑463/13, EU:C:2015:25, 45 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tokie apribojimai leidžiami tik su sąlyga, kad, pirma, jie atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus ir, antra, laikomasi proporcingumo principo, o tai reiškia, kad jais turi būti nuosekliai ir sistemiškai užtikrinamas siekiamo tikslo įgyvendinimas ir neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti (žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Komisija prieš Vengriją, C‑66/18, EU:C:2020:792, 178 p.).

29. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar užsieniečio vardu prašymą dėl laikinojo leidimo gyventi pateikiantis darbdavys gali būti laikomas Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu ir todėl galinčiu įdarbinti užsieniečius pasinaudojant šio procesinio sprendimo 24.1 papunktyje paminėtu leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui modeliu, t. y. pretenduoti į Įstatymo 571 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta tvarka nustatomas kvotas, reikšminga tai, ar:

29.1. toks darbdavys (i) laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje („Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“), (ii) vykdančiu konkrečios, Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytosios, rūšies ekonominę veiklą (nagrinėjamu atveju ekonominės veiklos rūšis – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla); ir ar

29.2. yra pakankamas pagrindas teigti, kad (i) toks darbdavys su užsieniečiu ketina sudaryti darbo sutartį pagal Lietuvos darbo teisę (darbo sutarties sudarymas Lietuvoje reglamentuojamas Darbo kodekso 42 str.), bet ne laikinojo darbo sutartį, o (ii) toje darbo sutartyje nustatytoms darbo funkcijoms (Darbo kodekso 34 str. 2 d.) atlikti būtina, kad darbuotojas būtų įgijęs į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams įtrauktą profesiją (nagrinėjamu atveju – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

30. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai kroviniams vežti skirtų automobilių, o turimos EBKR licencijos kopijos nėra susietos su krovininėmis transporto priemonėmis – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam atsisakytina pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. LVAT faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose išaiškinęs, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius (žr., pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-556/2024).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, ar (i) užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nedirbs Bendrovėje, ir ar (ii) pareiškėją siekianti įdarbinti Bendrovė yra Lietuvos darbo rinkoje paslaugų sektoriuje veikiantis darbdavys, vykdantis krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą, ir tokiu būdu bus kompensuojamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčių darbuotojų trūkumas, su kuriuo pirmiausiai susiduria Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys darbdaviai, kurie vykdo konkrečios, Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytosios, rūšies ekonominę veiklą (nagrinėjamu atveju ekonominės veiklos rūšis – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla). Kitaip tariant, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, teismo paminėtu aspektu (žr. šio procesinio sprendimo 28, 29 p.) neįvertinęs nei darbo sutarties, kurią Bendrovė jau buvo sudariusi su pareiškėju, nei tos, kurią ketino sudaryti su juo sudaryti, nei Bendrovės jau sudarytų darbo sutarčių su kitais darbuotojais turinio, nei kitų su tuo susijusių reikšmingų dokumentų. Todėl atsakovo Sprendimas atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

32. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime, be kita ko, konstatavo, kad iš Bendrovės pateiktų dokumentų ir patikrinimo metu gautos informacijos, yra pagrindas daryti išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, dirbs ne Bendrovėje, t. y. ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, tačiau ir tai, kad jos verslo modelis yra panašus į laikinąjį įdarbinimą (atsakovas Sprendime daro išvadą, kad Bendrovės prašymų laikinus leidimus gyventi gavę užsieniečiai, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir kad tokiu atveju Bendrovė, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą). Minėta, kad laikinojo leidimo gyventi užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis, išdavimui taikomi kitokie reikalavimai, nei tais atvejais, kai užsieniečiams, kurių profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, leidimai gyventi išduodami, kai juos pagal kvotas siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje veikiantys darbdaviai (žr. šio procesinio sprendimo 24.2 p.).

33. Laikinojo leidimo gyventi užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis, išdavimo kontekste, primintina ir tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 suformavo poziciją, jog Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. Minėtoje nutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad darbas pagal laikinojo darbo sutartį, savaime nėra nesuderinamas su aptariamomis Įstatymo nuostatomis, jei yra paisoma visų privalomų darbo įstatymuose nustatytų reikalavimų (žr. 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 28 p.). Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį, kad šios LVAT pozicijos suformavimui esminę reikšmę turėjęs paminėtos administracinės bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas nors savaime nedraudė užsieniečių įdarbinimo pagal laikinojo darbo sutartis, tačiau detaliau nereglamentavo (taigi, esminiais taikytinais reikalavimais neatskyrė) šio procesinio sprendimo 24.1 ir 24.2 papunkčiuose aptartų užsieniečių įdarbinimo modelių. Vėliau įstatymų leidėjas reglamentavimą nagrinėjamu aspektu kelis kartus keitė: 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2341 papildytas šio įstatymo 57 straipsnis, nustatant, kad trečiosios šalies piliečio įdarbinimas pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, yra užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas (taigi, įtvirtintas draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu). 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 25, 301, 48, 561 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1287 įtvirtinta tokio draudimo išimtis; kartu pakeistas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatant šiame procesiniame sprendime aptartus ir jiems būdingais reikalavimais išsiskiriančius užsieniečių įdarbinimo modelius.

34. Loginis–sisteminis šių įdarbinimo modelių aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šio procesinio sprendimo 24.2 papunktyje aptartas modelis yra susijęs su užsieniečio įdarbinimu per laikino įdarbinimo įmones, kurių vienintelis tikslas, anot Teisingumo Teismo, yra vėliau tokius darbuotojus paskirti laikinai dirbti įmonėse laikinojo darbo naudotojose (šiuo klausimu žr. ESTT didžiosios kolegijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje C-784/18, Team Power Europe, EU:C:2021:427, 48–49 p.). Atitinkamai, šio procesinio sprendimo 24.1 papunktyje aptartas modelis nesietinas su tokiu, kaip pirmiau minėtu, laikino įdarbinimo įmonių veiklai būdingu tikslu: šiuo būdu įdarbintas užsienietis, nepriklausomai nuo jo profesijos ir įmonių laikinojo darbo naudotojų vykdomos ekonominės veiklos rūšies, negali būti paskirtas laikinai dirbti kitose įmonėse laikinojo darbo naudotojose, kai tokiu būdu susiformuoja laikinojo darbo sutartims būdingi darbo santykiai. Kitaip tariant, šio procesinio sprendimo 24.1 papunktyje aptarto modelio būdu užsienietį įdarbinantis darbdavys pats turi vykdyti veiklą su užsieniečio profesija betarpiškai susijusiame atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje.

35. Vadinasi, Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovės verslo modelis yra panašus į laikinąjį įdarbinimą, be kita ko, turėjo būti pagrįsta reikšmingų įrodymų (pirmiausiai, Bendrovės veiklos, jos sudaromų darbo sutarčių su kitais darbuotojais ir darbo sutarties, kurią ji ketino pasirašyti su pareiškėju) analize Darbo kodekso 72–80 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste. Kadangi atsakovas atitinkamų įrodymų nesurinko ir jų paminėtu aspektu neanalizavo, konstatuotina, kad Sprendimo išvada, jog Bendrovės verslo modelis yra panašus į laikinąjį įdarbinimą, yra nemotyvuota.

36. LVAT praktikoje išaiškinta ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024). Sprendime nėra pagrįstos išvados dėl pareiškėjo neatitikties sąlygoms, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nepagrindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas Sprendimą priėmė tinkamai nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių. Tokiu būdu Migracijos departamentas priėmė realių faktinių aplinkybių neatitinkantį, nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

40. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

43. LVAT praktikoje, be kita ko, išaiškinta, jog ši procesinė teisės norma [ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis], siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reglamentavimą, buvo pakeista ir pakartoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 p.). Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., LAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 p.). Atsižvelgus į tai, kad, kaip minėta, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostata priimta siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reglamentavimą, bei siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, šioje byloje taikytinas teisės aiškinimas, suformuotas LAT praktikoje, taikant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019).

44. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 5 d., pareiškėjo atstovas prašymą ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė 2024 m. kovo 7 d., t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl, nesant byloje jokių argumentų, kodėl pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos, juolab, kad sąskaita faktūra Nr. 00490 buvo išrašyta 2023 m. gruodžio 29 d., apmokėta 2024 m. sausio 4 d., pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovo suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme netenkinamas. Kita vertus, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur advokato padėjėjo V. Kuliešiaus (2023 m. gruodžio 29 d. atstovavimo sutartis) sumokėtas žyminis mokestis, nes klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).

45. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. prašyme prašo priteisti jam 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 374, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – susipažinimas su administracine byla eI2-5879-342/2024 ir apeliacinio skundo LVAT dėl 2024 m. kovo 19 d. Regionų administracinio teismo sprendimo parengimas – 1 210 Eur, ir 2024 m. gegužės 3 d. mokėjimą į sąskaitą, iš kurio matyti, kad už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas sumokėjo UAB „HTF group“ pagal PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 374. Paduodamas apeliacinį skundą pareiškėjas sumokėjo 11,25 Eur (už pareiškėją sumokėjo advokato padėjėjas V. Kuliešius, 2024 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta, kad mokama už P. L..).

46. Šiuo aspektu pagal LVAT praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1551-556/2024).

47. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

48. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Už apeliacinio skundo parengimą advokatui faktiškai sumokėta 2024 m. gegužės 3 d., užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 110,30 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 5 275,75 Eur. Nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už apeliacinio skundo parengimą maksimalaus dydžio, tačiau, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, įvertinusi byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Pareiškėjui taip pat priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą.

Pareiškėjo P. L. skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S227249 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo P. L. 2023 m. rugpjūčio 18 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui P. L. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 033,75 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt trys eurai 75 cnt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis