2020-06-03 Nr. AB-11199-3-61-3-01029-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-06-03 Nr. AB-11199-3-61-3-01029-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – ir Centras) atidžiau išnagrinėti susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į pagalbos į Centrą dėl sunkios finansinės padėties, tačiau jam buvo skirta 78 Eur dydžio tikslinė pašalpa, taigi toks dydis neatitinka pareiškėjo prašymo esmės.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-389-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01029-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – ir Centras) atidžiau išnagrinėti susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į pagalbos į Centrą dėl sunkios finansinės padėties, tačiau jam buvo skirta 78 Eur dydžio tikslinė pašalpa, taigi toks dydis neatitinka pareiškėjo prašymo esmės.
Pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 9 d. pašalinti skundo (prašymo) trūkumus t. y. pateikti skundą, atitinkantį skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, suformuluoti aiškų ir konkretų skundo reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti duomenis, kada gavo ginčijamą sprendimą, praleidus terminą skundui paduoti, argumentuotą prašymą jį atnaujinti, pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tinkamai nurodyti bylos šalis, nuomonę dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. balandžio 2 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos 2020 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. A15-364/20-(2.1.4.E-SOP) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Centro atsakingus asmenis realiai, iš naujo įvertinti visas aplinkybes ir paskirti teisingą tikslinę pašalpą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis, kada gavo ginčijamą Sprendimą, o praleidus terminą skundui paduoti – pateikti argumentuotą prašymą jį atnaujinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, šių duomenų ir prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nepateikė, taip pat nepateikė ir ginčijamo Sprendimo.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas yra paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų.
III. Pareiškėjas P. R. atskirajame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad visus reikalingus ir turimus dokumentus jis pateikė teismui. Mano, kad skundas paduotas laiku, todėl prašymo atnaujinti terminą nereikia. Nutarimo pareiškėjas neturi, nes dokumentai galimai dingsta. Pareiškėjas taip pat prašo pakeisti bylą nagrinėjančią teisėją. Nurodo, kad neatsiradus Sprendimo originalui, galėtų gauti originalo kopiją, tačiau tai užtruktų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos 2020 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. A15-364/20-(2.1.4.E-SOP) ir įpareigoti Centro atsakingus asmenis realiai, iš naujo įvertinti visas aplinkybes ir paskirti teisingą tikslinę pašalpą (b. l. 1, 5).
Pirmosiosi instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, šalindamas 2020 m. kovo 20 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus (t. y. pateikti skundą, atitinkantį skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, suformuluoti aiškų ir konkretų skundo reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti duomenis, kada gavo ginčijamą sprendimą, praleidus terminą skundui paduoti, argumentuotą prašymą jį atnaujinti, pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tinkamai nurodyti bylos šalis, nuomonę dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), nepateikė duomenų, kada gavo ginčijamą Sprendimą, nepadavė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, taip pat nepateikė ginčijamo Sprendimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatvęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad jis skundo padavimo termino nepraleido, o visus turimus dokumentus jis teismui pateikė; taip pat prašo pakeisti bylą nagrinėjančią teisėją.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirminiame skunde ginčija Centro veiksmus (sprendimą) skirti 78 Eur išmoką (b. l. 1). Patikslintame skunde pareiškėjas teigia, kad ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Sprendimą skirti 78 Eur išmoką, nurodydamas, kad šis Sprendimas yra priimtas 2020 m. vasario 26 d., tačiau jo nepridėjo kartu su skundu (patikslintu skundu); taip pat pareiškėjas pateikė Centro 2020 m. vasario 28 d. sprendimą skirti 78 Eur išmoką (b. l. 5, 15). Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat teigė, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė, kada gavo ginčijamą Sprendimą, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Sprendimas yra priimtas 2020 m. vasario 26 d., o pateiktas Centro sprendimas yra priimtas 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 5, 15). Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu 2020 m. kovo 16 d. (b. l. 1). Taigi teisėjų kolegija vertina, kad iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą skundui paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas neištaisė visų skundo trūkumų, kuriuos jis buvo įpareigotas pašalinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi: t. y. pareiškėjas ginčija sprendimus, aiškiai nesuformuluodamas konkrečių pagal dėstomas aplinkybes susijusių skundo reikalavimų; tinkamai nenurodė bylos šalių (pirminiame skunde pareiškėjas ginčija Centro veiksmus; patikslintame skunde pareiškėjas teigia, jog ginčija savivaldybės Sprendimą, tačiau atsakovu nurodo Centrą ir pateikia Centro sprendimą); nepagrindžia skundo aiškiomis aplinkybėmis ir nesusieja jų su ginčijamu sprendimu; taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kada gavo ginčijamą savivaldybės Sprendimą; nepateikė nuomonės dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).
Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino minėtų skundo trūkumų, nurodytų teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartyje, turėjo pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, o ne atsisakyti priimti praleidus skundo padavimo terminą. Todėl keistinas skundžiamos nutarties priėmimo pagrindas ir atitinkamai rezoliucinė dalis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad skundo laikymas nepaduotu neužkerta kelio, pašalinus trūkumus ir laikantis teisės aktų reikalavimų, vėl kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjamas tik skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas, susijęs su pirmosios instancijos teismo teisėjos nušalinimu nuo šios bylos nagrinėjimo, negali būti nagrinėtinas. Be to, pareiškėjas, keldamas tokį reikalavimą, jo visiškai nepagrindė ABTĮ 44 straipsnyje nustatytais teisėjo nušalinimo pagrindais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo, tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama nurodant, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė