2018-03-08 Nr. AB-4715-3-61-3-03211-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3053-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03211-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1374(10467) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamą Sprendimą atsakovas priėmė nustatęs, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vertida LT“ nuo 2017 m. birželio 28 d. dirbo tik pareiškėjas ir vienas Lietuvos Respublikos pilietis, be to, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. birželio 28 d. siekė 477,56 Eur ir tai reiškia, kad įmonė nevykdo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo teigimu, UAB „Vertida LT“ iki 2017 m. liepos 12 d. dirbo ne mažiau nei 4 darbuotojai, tačiau dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties bendrovė negalėjo laiku mokėti atlyginimų ir keli darbuotojai išėjo iš darbo. Skunde pareiškėjas pažymėjo, jog nustatytas privalomas darbuotojų skaičius apsunkina realios veiklos vykdytojus. Pareiškėjas objektyviai negalėjo užtikrinti, kad bendrovėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai nebūtų atleisti ir jiems būtų mokamas tinkamas atlyginimas, tačiau mokėdama mažesnius atlyginimus bendrovė nepažeidė įstatymų. Skola VSDFV nesuponuoja, kad UAB „Vertida LT“ nevykdė veiklos ar kad darbuotojai negauna atlyginimų. Be to, bendrovės skola buvo mažinama. Pareikėjo įsitikinimu, UAB „Vertida LT“ atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo teisinio pagrindo.

2.2. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas dėl mėnesinio darbo užmokesčio, privalomo darbuotojų skaičiaus bei jų darbo laiko, lyginant juos su Lietuvos Respublikos piliečiams keliamomis sąlygomis, yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 26–30) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. buvo kviečiamas atvykti į Departamentą apklausai dėl įmonės, tačiau nurodytu laiku neatvyko. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „Vertida LT“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyvent Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas tik Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, o ne kaip teigia pareiškėjas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ir atsiliepimo rengimo metu UAB „Vertida LT“ buvo įdarbinta tik viena Lietuvos Respublikos pilietė ir pareiškėjas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių jų taikymo išimčių. Todėl pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolat sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, o įvykus nenumatytoms verslo kliūtims, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad jis ir jo valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus.

4.2. Nei užsieniečiams, nei Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliamas darbo vietų kiekybinis reikalavimas tam, kad būtų įsteigta įmonė. Reikalavimas dėl įsteigtų darbo vietų skaičiaus atsiranda tik tuomet, kai užsienietis įmonės valdytojas pageidauja gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis mažinama fiktyvių įmonių įsteigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu (t. I, b. l. 185–190) pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Vertida LT“, be kitų dokumentų pridėjo trijų įmonės darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečių – darbo sutartis; VSDFV duomenimis, 2016 m. spalio 17 d. UAB „Vertida LT“ dirbo 4 asmenys, t. y. L. S., V. P., S. O. ir N. B. (N. B.); Departamentas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. sausio 19 d.; Migracijos valdyba 2016 m. gruodžio 2 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 2 d.; VSDFV duomenimis, 2017 m. balandžio 10 d. UAB „Vertida LT“ dirbo 4 darbuotojai, t. y. I. K. (I. K.), S. O., V. P. ir L. S., 2017 m. birželio 7 d. – 5 darbuotojai, t. y. I. K., S. O., V. P., D. Z. ir pareiškėjas, o 2017 m. rugsėjo 11 d. – 2 darbuotojai, t. y. S. O. ir pareiškėjas, įmonės skola VSDFV biudžetui buvo 477,56 Eur; Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui 2016 m. gruodžio 2 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi UAB „Vertida LT“ nėra visą darbo laiką dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

7. Teismas pažymėjo, jog ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad įmonėje dirbo mažiau negu 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, šioje administracinėje byloje nėra. Jas savo skunde pripažįsta pats pareiškėjas. Vadinasi, skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes bei jas tinkamai įvertinus Įstatymo kontekste. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

8. Pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo nuostatų ydingumo (užsieniečių diskriminacijos, sąžiningos konkurencijos ribojimo) nėra pagrįsti, nes jos pritaikytos aibėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose nebuvo suabejota minėtų nuostatų neteisėtumu.

III. 9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 193–197), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog sąlyga, kad įmonė turi turėti bent tris darbuotojus, buvo panaikinta 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo pataisomis. Be to, pirmosios instancijos teismas esą pažeidė proceso šalių pusiausvyrą, suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui bei neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus dėl tinkamai vykdomos veiklos ir atitikimo Įstatymui. Juo labiau, kad niekas negali garantuoti sėkmingos verslo plėtros Lietuvoje.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 2–4) prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo atveju taikytina būtent iki šios datos galiojusi Įstatymo redakcija, o pareiškėjo argumentai dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą dėl ne mažiau kaip 3 darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, įsteigimo.

14. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą, įskaitant reikalavimą, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

15. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti VSDFV duomenys, buvę ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ir po jo, ginčo dėl šių duomenų, t. y. kiek asmenų konkrečiais laikotarpiais dirbo UAB „Vertida LT“, nėra.

16. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2017 m. birželio darbuotojų skaičius UAB „Vertida LT“ nuosekliai mažėjo: 2017 m. birželį bendrovėje be pareiškėjo dirbo 5 darbuotojai, 2017 m. liepą – 3 darbuotojai, 2017 m. rugpjūtį – 2 darbuotojai, o nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. – tik 1 darbuotojas (t. I, b. l. 168). Pažymėtina, kad po ginčijamo Departamento Sprendimo priėmimo (t. y. po 2017 m. rugsėjo 12 d.) padėtis UAB „Vertida LT“ nepasikeitė (t. I, b. l. 179).

17. Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus ginčo santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjas imperatyvaus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo neatitiko nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau apie šias aplinkybes Departamento neinformavo, taip pat neatvyko į 2017 m. liepos 10 d. apklausą apie įmonės veiklą. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, jog darbuotojai išėjo iš darbo, nes dėl prastos finansinės įmonės padėties nebuvo galimybių mokėti jiems atlyginimo, tačiau jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų patvirtinančių, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Vertida LT“ būtų aktyviai ieškojusi naujų darbuotojų, pareiškėjas nepateikė.

18. Vertinant apelianto argumentus, kad UAB „Vertida LT“ iki 2017 m. liepos 12 d. atitiko Įstatymo nustatytus reikalavimus, o darbo sutartys su darbuotojais buvo nutrauktos dėl prastos bendrovės finansinės būklės, kurios bendrovė negali garantuoti, pastebėtina, jog šie teiginiai, atsižvelgiant į Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinį reguliavimą, nėra reikšmingi. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi būtent ir grindė vykdoma ir ketinama toliau vykdyti teisėta veikla UAB „Vertida LT“, tokiu pagrindu ir dėl šios priežasties šis leidimas jam ir buvo išduotas, todėl teiginiai, kad jis nėra įpareigotas rūpintis šios įmonės veikla, prieštarauja jo prašyme dėl leidimo išdavimo nurodytoms aplinkybėms. Įgijęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir siekdamas vystyti veiklą, pareiškėjas turi rūpintis ir įmonės veiklos atitikimu Įstatymo numatytiems reikalavimams. Būtent leidimo išdavimo pagrindas apibrėžia sąlygas, kurių asmuo turi laikytis, siekdamas atitikti tokio leidimo turėjimo pagrindus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4565-858-2017). Taigi neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, reikalaujantis tam tikro skaičiaus darbuotojų, kuriems turi būti mokamas tam tikro dydžio atlyginimas, yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, inter alia (be kita ko), nebūtų pažeidžiamas, jei nevienodu (diferencijuotu) teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, susijusios su reguliuojamų santykių ypatumais, būtų siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d. ir kt. nutarimus). Aptariama Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata siekiama užtikrinti realios veiklos vykdymą, mažinti fiktyvių įmonių steigimo riziką, taip užkertant galimybes piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoje yra nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017). Todėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinis reguliavimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nekelia abejonių, kad minėtos Įstatymo nuostatos nėra diskriminacinio pobūdžio.

20. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su UAB „Vertida LT“ skola VSDFV biudžetui, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju nebuvo panaikintas minėtu pagrindu.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo teisėtumo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė