N-575-543-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-543/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00007-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2011 m. sausio 5 d. nutarimu D. M. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio („Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai įspėjimą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda D. M. skirta už tai, kad ši 2010 m. gruodžio 8 d., apie 9 val., vedžiojo savo stambios veislės šunį lauke be antsnukio, taip pažeisdama Utenos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Utenos mieste ir rajone (toliau – ir Taisyklės) 37 punkto reikalavimus.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. M. skundą, 2011 m. vasario 9 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šios normos dispozicija nukreipia į savivaldybių tarybų patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles, todėl baudžiant asmenį pagal šią teisės normą būtina nustatyti, kokias konkrečių taisyklių nuostatas šis asmuo pažeidė ir ar būtent šis asmuo atsakingas už nurodytų taisyklių nuostatų pažeidimą.

Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-121 patvirtintos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklės Utenos mieste ir rajone, kurių 37 punktas numato, kad iš buto į/iš laiptinę (-ės), koridorių (-iaus), lauką (-o) visus šunis būtina vestis su pavadėliu, o stambių veislių ir agresyvius šunis - su pavadėliu ir antsnukiu <...>. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Prasilenkiant su kitais žmonėmis ar gyvūnais pavadėlis sutrumpinamas iki 1 m. Taisyklių 24 punktas apibrėžia stambių veislių šunis kaip šunis, nepriklausančius „Dekoratyvinei veislei“.

Teismas pabrėžė, jog byloje surinkti duomenys (UAB „Utenos komunalininkas“ 2011-01-20 pažyma, veterinarijos diagnostikos ir gydymo centro pažyma apie gyvūno ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP), J. S. paaiškinimas, tyrėjos G. R. tarnybinis pranešimas) bei pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, kad ji yra rudos spalvos mišrūnės kalės Rinos, iš išvaizdos ir dydžio panašios į bokserį, savininkė, ir kad ji 2010 m. gruodžio 8 d. ryte vedžiojo šį šunį Aušros g. namo Nr.87 kieme be antsnukio.

Teismas pabrėžė, jog D. M. argumentai, kad jos šuo nėra stambios veislės, atmestini kaip nepagrįsti, nes nors minėtos taisyklės neapibrėžia šunų dekoratyvinės veislės, tačiau pagal Tarptautinės kinologų federacijos klasifikaciją bokseriai priskiriami mastifų tipo šunims ir nelaikomi dekoratyviniais šunimis, o tai, kad teismui pateiktoje „Pažymoje apie gyvūno ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP)“ nurodoma, kad D. M. šuo yra vidutinės veislės mišrūnas, nešalina jos atsakomybės, nes bokserių išvaizdos mišrūnai vis tiek nepriskirtini dekoratyvinių veislių šunims.

Teismas nurodė, jog D. M. savo skundą grindė ir procesiniais pažeidimais nurodydama, kad priimto nutarimo turinys neatitinka ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ir nors nutarimas iš tiesų turi turinio trūkumų, tačiau jie nesutrukdė pažeidėjai suprasti, kuo yra kaltinama ir pasinaudoti visomis procesinėmis gynybos priemonėmis, todėl jie nelaikyti pažeidimais, kurie būtų pagrindu galima panaikinti nutarimą.

II. Nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir jos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nutarimo trūkumus pripažino neesminiais, teismas rėmėsi J. S. raštiškais paaiškinimais, tačiau teisme jis nebuvo apklaustas, be to, teismas nesivadovavo Taisyklių 20 punkte pateikta dekoratyvinių gyvūnų sąvoka. Pažymi, jog ji laiko šunį, kuris atitinka dekoratyvinio gyvūno požymius, o UAB „Utenos komunalininkas“ pažyma, kuria rėmėsi teismas, surašyta tik jai pateikus skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. M. kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papildomai pažymėtina, jog administracinis kaltinimas aiškiai suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, jame nurodytas ir pažeistas ATPK straipsnis, todėl ta aplinkybė, kad šis straipsnis per klaidą nenurodytas nutarime, nereiškia, kad priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Dėl apeliantės tvirtinimo, kad jos šuo yra dekoratyvinis gyvūnas, kas matyti iš Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Utenos mieste ir rajone 20 punkto, pirmiausia pasakytina, kad Taisyklių 20 punkte pateikta ne dekoratyvinės veislės sąvoka, kas šiai bylai aktualu, o dekoratyvių laukinių gyvūnų apibrėžimas, kuriuo šuo nėra. Bylos dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantės vedžiotas be antsnukio šuo mišrūnas, ginčo dėl to, jog jis iš išvaizdos ir dydžio panašus į bokserį, nėra, todėl, įvertinus Taisyklių nuostatas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad tai ne stambios veislės šuo. Dėl byloje esančios UAB „Utenos komunalininkas“ pažymos pasakytina, kad ši įmonė šunų veislių nenustatinėja, o fiksuoja tik tokius duomenis, kokius yra pateikęs pats gyvūno savininkas, tad šios bendrovės surašyta pažyma - tik vienas iš galimų įrodymų nustatyti gyvūno tapatybę, nes Taisyklių 26 punktas leidžia identifikuoti gyvūną ne tik pagal gyvūno pasą, tatuiruotės, ausų įsagų, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį, bet ir kitu būdu.

Pažymėtina, jog J. S. (pareiškimą dėl šuns vedžiojimo be antsnukio parašęs asmuo) apklausa teisme nebuvo būtina, nes dėl faktinių įvykio aplinkybių ginčo nebuvo, o šuns priskyrimas stambios veislėms šunims patvirtintas kitais bylos įrodymais, be to, apeliantė prašymo apklausti šį asmenį teismo posėdyje nekėlė (b. l. 20).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismo nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius