2018-08-16 Nr. AB-14299-3-65-3-00381-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1281-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00381-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) viršininko 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 89-TE-273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. T.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog Įsakymas, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, priimtas atsižvelgus Utenos AVPK 2016 m. liepos 15 d. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-IS-332016 (toliau – ir Išvada), kuri surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, iš esmės nesukėlusiam konkrečių neigiamų pasekmių.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis, būdamas Utenos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus (toliau – ir Utenos AVPK KP NTS) vyresniosios tyrėjos K. S. viršininku, nereagavo gavęs informaciją, kad jo pavaldinė neteisėtai leido areštinėje jos apklausiamam suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu. Pareiškėjas, sužinojęs apie pavaldinės K. S. padarytą draudimo naudotis telefonu policijos areštinėje pažeidimą, su ja pasikalbėjo ir nurodė, kad toks jos elgesys yra nepriimtinas. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nurodytos nusižengimo pasekmės yra grindžiamos prielaidomis, apie jas nebuvo pranešta pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Utenos AVPK viršininkas, spręsdamas dėl skirtinos pareiškėjui tarnybinės nuobaudos ir vertindamas padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, pareiškėjo asmenybę, netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos parinkimą.

4. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Utenos AVPK VPK KP NTS skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.15 ir 7.19 punktai numato pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą ir vykdant tiesiogines funkcijas. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, be to, nors ir buvo nedidelių procedūrinių pažeidimų, tačiau pareiškėjo teisės tuo nebuvo apribotos ar suvaržytos, todėl Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti.

II. 6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą tenkino, t. y. panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 89-TE-273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. T.“.

7. Teismas nustatė, kad Įsakymu pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą ir atsižvelgiant į Išvadą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Išvadoje konstatuota, jog Utenos AVPK areštinės specialistas J. S., laikinai atliekantis areštinės viršininko funkcijas, 2016 m. balandžio 20 d. informavo pareiškėją apie tai, kad Utenos AVPK areštinės vyriausiasis postinis V. K. areštinės apklausos kabinete Nr. 1 matė, kaip Utenos AVPK KP NTS vyresnioji tyrėja K. S. leido suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu, tačiau tyrėjos tiesioginis vadovas (pareiškėjas) į pavaldinės pažeidimą nereagavo, neperdavė raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nurodytos informacijos vadovui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, t. y. Utenos AVPK viršininkui, tuo pažeidė Aprašo 7 punkto, Pareigybės aprašymo 7.2, 7.15 ir 7.19 punktų reikalavimus, Lietuvos policijos pareigūno etikos kodekso 12.3 ir 15 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas.

8. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, nurodė, jog sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės, vadovaujamasi Statuto nuostatomis. Teismas, atsižvelgęs į pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, darė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių.

9. Teismas vertino, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M. M. (tokia pavardė nurodyta sprendime) buvo pavesta atlikti būtent pareiškėjo tarnybinį patikrinimą. Iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir iš 2016 m. gegužės 19 d. vyriausiojo tyrėjo D. M. tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo sudaryta komisija, nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. Utenos AVPK vadovo pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnės K. S. veiksmų yra sudėtingas, todėl M. M. pavesto tarnybinio nusižengimo tyrimą perėmė 2016 m. gegužės 19 d. sudaryta komisija. Teismas sprendė, kad sudarius komisiją M. M. įgaliojimai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pasibaigė ir tolimesnį tyrimą galėjo vykdyti tik komisija. Teismas pažymėjo, kad minėta komisija tyrė būtent pareigūnės K. S. galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų galėjo būti pradėtas ir vykdomas tik atskiru Utenos AVPK viršininko ar kito įgalioto pareigūno pavedimu, tačiau tokio pavedimo buvimo teismas iš bylos duomenų nenustatė. Teismo vertinimu, pareiškėjo galbūt padaryto nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas, negalėjo būti ir išskirtas iš komisijos atliekamo K. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo ir be vadovo pavedimo vienasmeniškai M. M. tęsiamas.

10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vertino, kad pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą ištyrė ir Išvadą surašė neįgaliotas subjektas, todėl buvo pažeistos Aprašo 7 punkto nuostatos.

11. Teismas nurodė, kad nustatęs, jog atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistos pagrindinės teisės aktų nustatytos procedūros ir taisyklės, nesprendžia dėl neįgalioto subjekto parengtos Išvados ir joje suformuluotų teiginių apie pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir jo kvalifikavimą.

III. 12. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių (nebuvo išnagrinėtos visos atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų aplinkybės), netinkamai taikė materialiosios teisės normas, be to, sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos ir tarnybinio nusižengimo sudėties.

14. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nesilaikė teisės normų ir procedūrų. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašu. Utenos AVPK viršininkas V. V. 2016 m. gegužės 17 d. pavedė Utenos AVPK vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M. M. atlikti tarnybinį patikrinimą (tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. 89-IS-32 „Dėl Utenos aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos K. S. veiksmų“). Utenos AVPK vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. 2016 m. gegužės l9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo” pasiūlė Utenos AVPK viršininkui sudaryti komisiją įtraukiant narius D. M., M. M. ir R. M., Utenos AVPK viršininkas pritarė (yra rezoliucija). Vėliau viršininko sprendimu tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas ne konkretaus subjekto (tikrintojo), o sudarytos komisijos. Atsakovo nuomone, nebūtina prieš pradedant tarnybinį patikrinimą nustatyti visus su įvykiu susijusius pareigūnus, kurie tyrimo metu paaiškėja atsižvelgiant į tyrimo rezultatus.

15. Apeliantas nurodo, kad pagal Aprašo 23 punktą tyrimo metu gali paaiškėti ir naujų aplinkybių, turinčių tarnybinio nusižengimo požymių. Kaip matyti iš Aprašo nuostatų, tokiu atveju tyrimas vyksta įprastai, nesikreipiant į vadovą, turintį teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą. Apeliantas teigia, kad priešingai, nei sprendė teismas, dėl tam tikrų pareigūnų padarytų (nustatytų) pažeidimų (tarnybinių nusižengimų) be atskiro pavedimo privalu vertinti ir pareigūnų tiesioginius vadovus. Šį teiginį apeliantas grindžia Utenos AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 89-V-539 1.5 punktu, kuriuo tarnybinius patikrinimus atliekantiems tikrintojams nurodyta, jog atliekant tarnybinius patikrinimus privalu įvertinti tiesioginių vadovų vaidmenį stiprinant tarnybinę drausmę bei vykdant tarnybinių nusižengimų prevenciją. Taigi tyrimas gali apimti ir visus pareigūnus, tarp jų ir tiesioginį vadovą, kurio įvertinimas yra privalomas tyrimą atliekančiam tikrintojui dėl vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

16. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra tikslinga ištirti ginčo esmę, tačiau teismas kitų, turinčių įtaką ginčui, argumentų nenagrinėjo, t. y. teismas nepasisakė dėl Išvados. Apeliantas nurodo, kad tyrimas buvo pavestas atlikti komisijai, o Išvadą pasirašė tik vienas iš komisijos narių – M. M. dėl bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina atsakovo teikti įsakymas dėl atostogų, pareigybės aprašymas, Utenos AVPK darbo reglamentas, ir kurios turėjo įtaką Išvados teisėtumo nustatymui.

17. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjo galbūt padarytas nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas, kaip ir negalėjo būti išskirtas iš komisijos atliekamo K. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo ir be vadovo pavedimo tęsiamas vienasmeniškai M. M., apie ką užsimenama tiek dėl pareiškėjo atlikto tarnybinio patikrinimo Išvadoje, tiek ir K. S. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje.

18. Pareiškėjas R. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas šias aplinkybes:

18.1. Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės turi būti vadovaujamasi Statuto nuostatomis ir Aprašu, kurie yra aukštesnės teisės galios aktai nei Utenos AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 89-V-539 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“. Pareiškėjo teigimu, šis įsakymas tik rekomenduoja, kaip turėtų elgtis tikrintojas, t. y. įvertinti tiesioginių vadovų vaidmenį stiprinant tarnybinę drausmę. Apeliantas neteisingai teigia, jog šio įsakymo 1.5 punktas reiškia vadovo tarnybinio patikrinimo atlikimą.

18.2. Esant tarnybinio nusižengimo požymiams, patikrinimo procedūra turi vykti bendra tvarka. Aprašo 7 punkto nuostatos imperatyviai nurodo, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą.

18.3. Apeliantas pats pripažino, kad tyrimas buvo pradėtas tik kitam asmeniui, t. y. K. S..

18.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad sudarius komisiją M. M. įgaliojimai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pasibaigė ir tolimesnį tyrimą galėjo vykdyti tik komisija. Apeliaciniame skunde pats apeliantas nurodo, kad vadovo sprendimu tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas ne konkretaus subjekto (tikrintojo), o sudarytos komisijos. Dėl pareiškėjo Išvada yra pasirašyta tik M. M., nors atsakovas preziumuoja, kad Išvada pasirašyta komisijos. Duomenų, kad M. M. buvo įgaliotas atlikti tyrimą dėl pareiškėjo, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Utenos AVPK viršininko 2016 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 89-TE-273, kuriuo pareiškėjui R. T. (Utenos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkui) paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas dėl to, jog atliekant pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tarp jų – ir nuostatos, reglamentuojančios pareigūno galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio subjekto skyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo pažeista Aprašo 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, nes pagal bylos duomenis pareiškėjo galimą padarytą tarnybinį nusižengimą ištyrė ir Išvadą surašė neįgaliotas asmuo. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nenagrinėjo Išvados ir joje suformuluotų teiginių apie pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, jo kvalifikavimą, nes Apraše nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės nebuvo pažeistos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Aprašo 7 punktas kaip vadą tarnybinio nusižengimo tyrimui numatė valinį ir intelektualinį sprendimą, kuriuo šiuo atveju buvo Utenos AVPK viršininko rezoliucija. Vadovo sprendimu tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas ne konkretaus subjekto (tikrintojo), o sudarytos komisijos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas, atsižvelgiant į Aprašo nuostatas yra konkrečios situacijos išsamus tyrimas, nepriklausomai nuo to, ar žinomas konkretus pareigūnas, ar ne.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) tvarką, ne kartą buvo akcentuota, jog vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą, o kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 89 str. 1 d. 3 p.) – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736/2004; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011; kt.). Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; kt.).

23. Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos pareigūnams reglamentuoja specialioji teisės norma – Statuto 33 straipsnis, kurio 7 dalyje nurodyta, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-454/2013), aiškindamas šią įstatymo nuostatą (buvusi Statuto (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) 26 str. 6 d.), nurodė, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas yra vienareikšmiškai siejamas tik su duomenų apie pareigūno galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą gavimu, aiškinant šią normą, taip pat turi būti atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo sąvokos apibūdinimą, pateiktą Statuto 2 straipsnio 7 dalyje (buvusi Statuto (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) 2 str. 6 d.), pagal kurį tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Sisteminis nurodytų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad esant duomenų (informacijai) apie pareigūno galbūt netinkamą pareigų atlikimą tarnybinis patikrinimas gali ir turi būti pradėtas. Statute nėra detalizuota paminėto tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir jo vykdymo tvarka, tačiau nurodyta, kad tokią tvarką nustato vidaus reikalų ministras (šioje byloje taikomo Statuto 33 str. 12 d.). Todėl, sprendžiant tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir vykdymo teisėtumo klausimus, yra būtina vadovautis šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis Aprašo nuostatomis.

24. Nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015; kt.).

25. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas (t. y. tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra) pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

26. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą nėra aiškūs galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galbūt tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Informacijos tikslinimo metu tikrintojas gali susipažinti su dokumentais, informacinių sistemų, posistemių ir registrų duomenimis, taip pat paprašyti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą pateikusio asmens patikslinti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimą ir įžvelgus galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo požymius pradedamas tarnybinis patikrinimas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų.

27. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu yra tikrinamas konkretus pareigūnas. Pažymėtina, kad Aprašo 4.2 punkte nurodyta, jog tikrinamas pareigūnas – pareigūnas, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareigūnas, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba atleistas iš vidaus tarnybos (netekęs pareigūno statuso), taip pat misijoje dalyvaujantis pareigūnas, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas.

28. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas dėl jų tęsiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Aprašo 23 punkte nurodyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, Aprašo 23 punkto nustatyta tvarka surašytame pirmajame pranešime nenurodytų, pareigūno galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų požymius, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą ir su juo pasirašytinai supažindina tikrinamą pareigūną. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aprašo 23 punktą papildomas pranešimas surašomas ne kitiems pareigūnams, dėl kurių nėra atliekamas patikrinimas, o tam pačiam tikrinamam pareigūnui.

29. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje yra išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 26 p).

30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018; kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-2270/2014; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017).

31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti įrodymai, kad tikrintojui M. M., kuris surašė ir pasirašė Išvadą, buvo pavesta tikrinti pareiškėją, t. y. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, kaip tai nustatyta Aprašo 7 punkte, bei surašyti Išvadą, kaip tai nustatyta Aprašo 26 punkte.

32. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinį patikrinimą atliko vyriausiasis tyrėjas M. M. (jokių nuorodų Išvadoje apie tai, kad pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atliko komisija, nėra). Išvadoje taip pat nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas Utenos AVPK viršininko V. V. 2016 m. gegužės 17 d. pavedimu pagal Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės vyriausiojo postinio V. K. tarnybinį pranešimą, o iš šio pranešimo matyti, kad viršininkui V. V. buvo pranešta dėl 2016 m. gegužės 17 d. įvykio Utenos AVPK Areštinėje tardymo kabinete Nr. 3, t. y. apie įvykį, susijusį su tyrėjos K. S. veiksmais. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad šiame pranešime nebuvo nurodyti ir negalėjo būti nurodyti galbūt neteisėti K. S. veiksmai, susiję su jos 2016 m. balandžio 20 d. leidimu suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu. Šiame pranešime apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus bei galbūt jo padarytą tarnybinį nusižengimą nėra jokios informacijos. Pareiškėjui pateiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo taip pat nurodytas Utenos AVPK viršininko V. V. 2016 m. gegužės 17 d. pavedimas, kuriame nėra jokios nuorodos apie pavedimą pradėti pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo patikrinimą bei nenurodyta, kad tarnybinį patikrinimą atlieka komisija.

33. Akcentuotina, kad byloje taip pat nepateikti įrodymai, jog Utenos AVPK viršininkui 2016 m. gegužės 17 d. nebuvo aiškūs padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai, iš jų ir nusižengimą padariusio pareigūno duomenys, ir tikrintojui M. M. buvo pavesta patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, kaip tai nustatyta Aprašo 8 punkte. Iš Utenos AVPK viršininko 2016 m. gegužės 17 d. pavedimo aiškiai matyti, kad nurodyta atlikti K. S. tarnybinį patikrinimą, ir pagal bylos duomenis M. M. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl tyrėjos K. S. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Pagal vyriausiojo tyrėjo D. M. 2016 m. gegužės 19 d. tarnybinį pranešimą buvo sudaryta komisija atlikti pareigūnės K. S. tarnybinį patikrinimą. Pažymėtina, kad nebuvo sudaryta komisija atlikti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą.

34. Be to, atsižvelgiant į Išvadoje akcentuojamą V. K. 2016 m. gegužės 23 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta apie K. S. neteisėtus veiksmus 2017 m. balandžio 20 d. leidžiant suimtajam naudotis mobiliojo ryšio telefonu, akivaizdu, kad Utenos AVPK viršininko V. V. 2016 m. gegužės 17 d. pavedimu negalėjo būti pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas, o nuo 2016 m. gegužės 19 d. tęsiamas komisijos. Byloje nėra pateikti duomenys, kad apie Išvadoje akcentuojamą V. K. 2016 m. gegužės 23 d. paaiškinimą buvo informuotas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas ar kitas pareigūnas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, ir toks asmuo pavedė M. M. atlikti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą ir surašyti Išvadą.

35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vadovo sprendimu pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas sudarytos komisijos, tačiau byloje jokie įrodymai nepatvirtina šio teiginio. Priešingai, byloje pateiktos pareiškėjo, K. S. atliktų tarnybinių patikrinimų išvados ir byloje esantys dokumentai, kuriais remiantis buvo pradėtas K. S. tarnybinis patikrinimas ir tęsiamas, paneigia tokius apeliacinio skundo argumentus.

36. Apelianto nurodomas Utenos AVPK 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 89-V-539 (ir šio įsakymo 1.5 punktas) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pradėti pareigūno tarnybinį patikrinimą ir atliekant pareigūno tarnybinį patikrinimą nėra būtina laikytis privalomų Aprašo nuostatų, iš jų ir Aprašo 7 punkte nustatytos nuostatos, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, pavedus tarnybinius nusižengimus turinčio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą, Aprašo 26 punkto nuostatų dėl išvados surašymo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuojama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimas yra valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens (institucijos) diskrecija, t. y. asmuo, turintis teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, gavęs informaciją apie galbūt valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti tokį tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-442/2018).

37. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, pagrįstai Įsakymas buvo panaikintas ir iš esmės nebuvo nagrinėjamos neteisėtai parengtoje Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, aplinkybės, susijusios su nustatytu pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu.

38. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė