2020-05-20 Nr. AB-10211-3-64-3-01946-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-849-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01946-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose didžiąją kalinimo laiko dalį būdavo 4 ar 5 asmenys, todėl laisvo kameros ploto tekdavo mažiau, nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas – nuo 22,88 iki 15,52 kv. m, jose yra stalas, užimantis 1,5 kv. m grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 3 kv. m grindų ploto, 4 – 6 dviejų aukštų gultai, kurio kiekvieno plotas užima po 2 kv. m grindų ploto. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo išvedamas po 1 valandą per parą. Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, nepakankamas natūralus apšvietimas, didelė santykinė oro drėgmė, pelėsis, sanitarinis mazgas nėra izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas, nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Šiaulių TI pareigūnų elgesys, siekiant neva įtvirtinti dienotvarkės laikymąsi, kalinių „rotaciją“ traktuotinas kaip psichologinis smurtas. Kalinimo metu pareiškėjas buvo etapuojamas į areštinę ir atgal į Šiaulių TI. Į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras buvo talpinama iki 10 asmenų, šiose patalpose nėra ventiliacijos, patalpose didelė santykinė oro drėgmė, oro temperatūra žiemą per žema, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendro kameros ploto, gamtinius reikalus areštuoti asmenys turėdavo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, tvyro nemalonus kvapas. Krata atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, o asmenys daiktus turi dėti į nešvarias dėžes.

2.2. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kuriuos prašo atlyginti priteisiant 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., kameroje Nr. 60, kurioje vienam asmeniui teko nuo 4,42 kv. m iki 17,7 kv. m laisvo ploto, ir kameroje Nr. 74, kurioje vienam asmeniui teko nuo 4,35 kv. m iki 8,7 kv. m laisvo kameros ploto. Pareiškėjui visą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį kameros plotas vienam asmeniui atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkto nuostatas.

3.2. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 2,2 m (kameroje Nr. 74) iki 2,22 m (kameroje Nr. 60). Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka teisės aktuose nustatytas normas, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis.

3.3. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad minėtos taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą. Šiaulių TI pastatytas yra įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų

rekonstrukcijos darbais.

3.4. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos bei kt.). Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos norma HN 134:2015 netaikoma.

3.5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC Šiaulių departamentas) 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA3719 užfiksuota, kad kameroje Nr. 60 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, tačiau dirbtinei apšvietai naudojamos lempos be gaubtų. Kamera Nr. 74 pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu nebuvo patikrinta dėl jos atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų kamerose nesikreipė nei į Šiaulių TI administraciją, nei į NVSC Šiaulių departamentą.

3.6. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Šiaulių TI administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Vadovaujantis Kalėjimų direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planais 2018–2019 m.

3.7. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kuriuo numatyta pasivaikščiojimo tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų socialinę reabilitaciją, kurią organizuoja laisvės atėmimo vietų administracija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 42 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) III skirsnis bei Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/08-22 patvirtinta „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Šiaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji / nuteistieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 61/04-2269 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį.

3.8. Suimtieji ir nuteistieji, atvykę į Šiaulių TI, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (toliau – ir TLK), esančias administraciniame pastate, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras. Iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 60/09-35023 matyti, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas vos du kartus, laikymas šiose kamerose buvo trumpalaikis, todėl tai jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Be to, vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planais, bylai aktualiu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinosi Šiaulių TI dezinfekuotojas ir Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-145, 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. EP-378 matyti, kad kratos patalpos ir jose esantis inventorius (vonelės) švarus. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 užfiksuota, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos bei grotos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo pažeista.

5. Pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 60/09-35023 „Dėl M. J.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (iš viso 8 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 8 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad didžiąją kalinimo laiko dalį kamerose buvo laikoma iki 5 asmenų, teismas pažymėjo, kad tokį pareiškėjo teiginį paneigia Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 2 d. pažyma Nr. 60/09-35023 „Dėl M. J.“, iš kurios matyti, jog pareiškėjas kameroje Nr. 60 buvo laikomas su 1 – 4 asmenimis, o kameroje Nr. 74 buvo laikomas su 1 – 2 asmenimis. Teismas pabrėžė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, o į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimas.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, nepakankamas natūralus apšvietimas, didelė santykinė oro drėgmė, pelėsis, teismas atsižvelgė į: NVSC Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA.-3719, kuriame nurodyta, jog kameroje Nr. 60 išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus, vizualiai matomų pelėsių nėra, tačiau kameroje Nr. 60 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apsauginių gaubtų, dėl ko yra pažeistas Higienos normos HN 134:2015 12 punktas; NVSC Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA.-2772, kuriame nurodyta, kad Šiaulių TI gyvenamąsias patalpas vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis valo patys jose laikomi asmenys; NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12), kuriame nurodyta, kad kamerose sudaryta galimybė išvėdinti jas per langus; NVSC Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA-378, kuriame nurodyta, kad ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, o kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus.

7. Įvertinęs byloje pateiktus duomenims, teismas padarė išvadą, kad tikrintoje kameroje Nr. 60, kurioje pareiškėjas buvo 5 dienas iš 8, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:20015 reikalavimus. Tačiau teismas akcentavo, kad kameroje Nr. 60 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apsauginių gaubtų, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 20/01-1860 patvirtiną Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos- dezinfekcijos planą 2018–2019 m., Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 20/01-1859 patvirtintą Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 m. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose skundėsi Šiaulių TI administracijai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos aptariamu metu iš esmės atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų), todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl sąlygų laikino sulaikymo ir kratų atlikimo patalpoje, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas TLK buvo du kartus šiltuoju metų laiku, t. y. 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. Teismas atsižvelgė į: NVSC Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA-378, kuriame nurodyta, kad ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, o kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus; NVSC Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA.-2772, kuriame nurodyta, kad kratos patalpose sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais („Microbac forte“, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Šiaulių TI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale; NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12), kuriame nurodyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarūs; Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymą Nr. 62/08-8, kurioje užfiksuota, jog laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos bei grotos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos- dezinfekcijos planą 2018–2019 m., Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos patvirtintą Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 m. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI laikosi reikalavimų, nustatytų laikino sulaikymo ir kratų atlikimo patalpoms, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl kratos patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimas.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad sanitarinis mazgas nėra izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas, nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, teismas nustatė, jog Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB užuolaida (kamera Nr. 74), kurios aukštis 2,12 m, o kameroje Nr. 60 yra mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,22 m. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Teismas iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pažymos, kamerų Nr. 60 ir Nr. 74 fotonuotraukų nustatęs, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti nuo gyvenamosios patalpos, o įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kamera Nr. 60) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (kamera Nr. 74), sprendė, jog pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, tačiau buvo užtikrinamas. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI pareigūnų elgesys, siekiant įtvirtinti dienotvarkės laikymąsi, traktuotinas kaip psichologinis smurtas, kadangi tokie pareiškėjo teiginiai nekonkretizuoti, nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis pasivaikščioti buvo išvedamas tik 1 valandai per parą, o likusį laiką patalpose buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nenustatęs duomenų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI vykdomomis socialinės reabilitacijos programomis, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose arba būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo. Iš pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų teismas nustatė, jog iš kamerų, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, asmenys buvo išvesti arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose. Teismas pabrėžė, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertindamas nustatytų pažeidimų, t. y. kad kameroje Nr. 60 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apsauginių gaubtų ir kamerose Nr. 60 ir Nr. 74 sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo likusios patalpos, dėl ko kameroje buvo blogas kvapas, įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymėjo, jog nenustačius kitų higienos normų pažeidimų, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nagrinėtą bylą ir priteisti jam prašomą 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašo nutraukti administracinį procesą, kadangi pareiškėjo paduotas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei aplinkybės, nei įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ginčijamo teismo sprendimo ar jo dalies klaidingumą, todėl vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi administracinis procesas turi būti nutrauktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik prašymai apeliacinės instancijos teismui peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nagrinėtą bylą ir priteisti pareiškėjui prašomą 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvais ir nustatytais pažeidimais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie kalinimo sąlygų pažeidimus, prašo bylą peržiūrėti iš naujo, nepateikdamas jokių tokio prašymo motyvų, bei dėsto abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie nesutikimą su teismo sprendimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo ir dydžio, kadangi iš apeliacinio skundo argumentų visumos bei reikalavimo manytina, jog pareiškėjas nesutinka būtent su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

18. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apsauginių gaubtų) kameroje Nr. 60, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 5 dienas, ir kamerose Nr. 60 ir Nr. 74, kuriose pareiškėjas iš viso buvo laikomas 8 dienas, iš sanitarinių mazgų sklido blogas kvapas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

19. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kt. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatytų Šiaulių TI padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (5 dienas pareiškėjas buvo laikytas kameroje Nr. 60, kurioje apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, ir 8 dienas kamerose Nr. 60 ir Nr. 74, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų dėl ventiliacijos), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Šiaulių TI sąlygas pažeidimo pripažinimu laikytinas adekvačiu atsakovo atstovo padarytam pažeidimui.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė