ae0f16f7-18fb-44cd-9ff9-91c9d6fc5165 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-511-567/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20801-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.1; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. R. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7906-545/2018 pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams E. R. ir P. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Jurisdictus“ pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. R. ir P. P. 2 623,14 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 65,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2014 m. vasario 9 d. policija surašė transporto priemonės Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktÄ dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo ir perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telę.

UAB „Sauda“ 2017 m. vasario 10 d. perleido reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ UAB „Jurisdictus“. Ä®siskolinimo sumÄ nuo transporto priemonės nuvežimo iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo sudarė 2 623,14 Eur. Transporto priemonės savininku yra E. R., o valdytoju kelių eismų taisyklių pažeidimo metu buvo P. P. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. abu atsakovai privalo skolÄ sumokėti solidariai (CK 6.6 str.).

2. Atsakovas E. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad apie procesÄ jam nebuvo žinoma, jokių dokumentų negavo iÅ¡ policijos, UAB „Sauda“ ir ieÅ¡kovo. Transporto priemonę atsakovui 2013 m. gruodžio 7 d. pardavė S. Č., tačiau atsakovas jos savo vardu neperregistravo. Atsakovas šį automobilį po dviejų savaičių pardavė atsakovui P. P., tačiau pirkimo–pardavimo sutartis neiÅ¡liko. E. R. nėra automobilio savininkas, eismo įvykio nesukėlė ir automobilio nepaliko, todėl nėra atsakingas už susidariusį įsiskolinimÄ .

3. Atsakovas P. P. prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nurodė, kad negavo praneÅ¡imo apie automobilio priverstinį saugojimÄ ir iÅ¡laidų atlyginimÄ . Transporto priemonę vairavo neblaivus, savininko nepažinojo, nes didelėje kompanijoje Å¡ventė gimtadienį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ . Nutarimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 26 d., todėl nuo 2014 m. kovo 26 d. automobilis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas savininkui, t. y. atsakovas turėtų padengti automobilio saugojimo iÅ¡laidas už 45 dienas – 225,08 Eur.

Teismas turėjo įvertinti pradinio UAB „Sauda“ (automobilio saugotojo) veiksmus (neveikimÄ ) dėl automobilio savininko suradimo. Atsakovas automobilio iÅ¡ E. R. nepirko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu nusprendė patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. R. ir P. P. ieÅ¡kovo UAB „Jurisdictus“ naudai 2 623,14 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (2 623,14 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 26 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei lygiomis dalimis 65,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 32,86 Eur.

5. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte, kurį pasirašė atsakovas P. P. ir nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nurodyta, kad automobilis buvo paliktas po eismo įvykio ir kėlė grėsmę eismo saugumui, todėl buvo pristatytas į transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raÅ¡te apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus nurodyta, kad automobilį pažeidimo metu vairavo P. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A2.6.-2323-754/2014 nurodyta, kad 2014 m. vasario 9 d.

P. P. vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,78 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį, įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Administracinėje byloje nustatyta, kad P. P. buvo bedarbis ir vairavo kitam asmeniui (S. Č.) priklausančiÄ transporto priemonę. 2017 m. vasario 10 d. tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Sauda“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Jurisdictus“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ transporto priemonės Mazda 323, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ . 2 623,14 Eur įsiskolinimas už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas paskaičiuotas nuo automobilio priverstinio nuvežimo 2014 m. vasario 9 d. iki reikalavimo teisės perleidimo ieÅ¡kovui dienos (60 Eur už nuvežimÄ , už pirmÄ sias 30 saugojimo dienas – 130,33 Eur, vėliau po 69,51 Eur už mėnesį).

6. Teismas nurodė, kad pradinį kreditorių ir atsakovus sieja pasaugos pagal įstatymÄ teisiniai santykiai, o pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl yra nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos ir atsakovai turi pareigÄ solidariai atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas.

8. Teismas nustatė, kad antstolės B. P. 2015 m. spalio 28 d. praneÅ¡imÄ apie neapmokėtÄ Ä¯siskolinimÄ (1 511 Eur) P. P. gavo 2015 m. lapkričio 16 d. 2017 m. vasario 28 d. tuo pačiu adresu atsakovas P. P. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ UAB „Jurisdictus“. 2017 m. vasario 20 d. UAB „Jurisdictus“ užklausė VÄ® Registrų centrÄ apie E. R. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovas E. R. nurodė, kad 2013 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu adresu jis negyveno pusmetį, todėl iÅ¡ policijos, kuri nurodytu adresu siuntė praneÅ¡imÄ , nieko negavo.

9. Teismas nurodė, kad nors atsakovai Å¡iuo metu yra informuoti apie automobilio sulaikymÄ ir saugojimÄ mokamoje automobilių aikÅ¡telėje, iki Å¡iol automobilio iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės neatsiėmė. Teismas atsakovų ginčijimÄ si dėl automobilio priklausomybės vertino, kaip neatitinkantį rÅ«pestingo ir atidaus transporto priemonės valdyto ir savininko elgesio standartÄ , nes kiekvienas rÅ«pestingas ir apdairus turto savininkas privalo žinoti ir domėtis, kur yra jam nuosavybės teisė priklausantis turtas.

10. Teismo vertinimu, atsakovas E. R. neįrodė, kad automobilį pardavė P. P., nes neturi Å¡io automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. E. R., turėjęs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ su P. P., kol neprarado, nesiėmė priemonių Å¡ios sutarties iÅ¡vieÅ¡inti, nors galėjo kreiptis į VÄ® RegitrÄ ir praneÅ¡ti, taip pat, kaip ir P. P., apie sudarytÄ sandorį, praÅ¡ant registruoti naujÄ Å¡ios transporto priemonės savininkÄ , tačiau to laiku nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, kad P. P. neigia transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties buvimÄ , nurodo, kad E. R. nepažįsta, arba pirkimo–pardavimo sutarties neteikia, teismas automobilio savininku laikė E. R., o valdytoju – P. P. Teismas nurodė, kad atsakovai atsako ieÅ¡kovui solidariai dėl jų nerÅ«pestingo ir neatidaus pareigų vykdymo, atsisakymo pasiimti automobilį iÅ¡ saugomos aikÅ¡telės iki Å¡iol, tarpusavio ginčo, todėl nenustatė pagrindo mažinti įsiskolinimo dydį.

11. Teismas pažymėjo, kad mokamos automobilių aikÅ¡telės įkainiai nepriklauso nuo saugomo automobilio kainos, todėl atsakovų argumentus, kad automobilis yra bevertis, atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad bet kuris atsakovas gali automobilį atsiimti iÅ¡ mokamos automobilių aikÅ¡telės, todėl nesutiko su P. P. argumentais, kad jis turi prievolę mokėti už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ tik 45 dienas, t. y. iki teismo nutarimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, o toliau automobiliu turi rÅ«pintis savininkas E. R..

Atsakovas P. P., bÅ«damas transporto priemonės valdytoju, privalėjo pats atsiimti transporto priemonę iÅ¡ mokamos aikÅ¡telės, o jei neturi teisės vairuoti – privalėjo imtis priemonių organizuoti, kad automobilį atsiimtų savininkas, t. y. atsakovas E. R. (CK 6.38 str., 6.107 str. 1 d., 6.246–6.249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 12. Atsakovas E. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo argumentų, kad jis nėra transporto priemonės savininkas. Transporto priemonę 2013 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis įsigijo iÅ¡ S. Č. už 28,96 Eur. Atsakovo E. R. veikla, susijusi su automobilių supirkimu ir perpardavimu, todėl įsigytÄ transporto priemonę savo vardu VÄ® Regitroje neįregistravo ir po dviejų savaičių automobilį perpardavė atsakovui P. P. Atsakovai dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo susitiko aikÅ¡telėje.

Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2 egzemplioriais, po vienÄ sandorio Å¡aliai. Automobilis neturėjo galiojančio techninės apžiÅ«ros dokumento, todėl atsakovai žodžiu susitarė, kad P. P., praėjęs automobilio techninę apžiÅ«rÄ , nedelsdamas jį įregistruos savo vardu. E. R. atsakovu P. P. neabejojo, kadangi kiekvienas asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į turtÄ , yra suinteresuotas jį įforminti savo vardu. Atsakovas P. P. neigė, kad jis yra automobilio savininkas, tačiau teismas nepripažino atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu.

P. P. atstovas teismo posėdyje negalėjo patikslinti konkrečių aplinkybių (kokiu pagrindu valdė automobilį; kodėl, padaręs eismo įvykį, nesusisiekė su gimtadienyje dalyvavusiais asmenimis ir nesistengė surasti ir informuoti tariamÄ savininkÄ apie automobilio atsiėmimÄ ir susidariusį įsiskolinimÄ ) dėl P. P. nurodytų argumentų, t. y. kad jis didelėje kompanijoje Å¡ventė pažįstamo gimtadienį ir kažkas paprašė pavairuoti automobilį. Teismas nurodė, kad iÅ¡ esmės ginčas yra kilęs dėl automobilio priklausomybės, tačiau nesiekė objektyviai įvertinti Å¡alių iÅ¡dėstytų pozicijų ir iÅ¡ esmės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas yra automobilio savininkas. 12.2.

Visi atsakovo P. P. veiksmai patvirtina, kad jis yra tikrasis automobilio savininkas. 2014 m. vasario 9 d. eismo įvykio metu automobilį vairavo jis. 2015 m. lapkričio 16 d. jam buvo įteiktas antstolės B. P. praneÅ¡imas apie neapmokėtÄ skolÄ už automobilio saugojimÄ , tačiau atsakovas į praneÅ¡imÄ nereagavo. 2015 m. lapkričio 30 d. atsakovas atsiėmė leidimÄ dėl priverstinai nuvežto automobilio. 2017 m. vasario 28 d. atsakovui buvo įteiktas ieÅ¡kovo UAB „Jurisdictus“ praneÅ¡imas apie neapmokėtÄ skolÄ , į kurį 2017 m. kovo 9 d. atsakovas atsakė, kad galėtų bÅ«ti svarstomas klausimas dėl iÅ¡laidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 9 d. iki 2014 m. kovo 26 d., tačiau vėliau vėl persigalvojo, telefonu praneÅ¡damas, kad neketina mokėti už svetimÄ automobilį.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad P. P. niekada neieÅ¡kojo kitų asmenų, kuriems galimai galėtų priklausyti jo valdytas automobilis. E. R. pozicija, kad automobilis jam nepriklauso, yra labiau tikėtina nei P. P., kadangi E. R. neatliko jokio veiksmo, kuris pagrįstų, kad automobilis priklauso jam nuosavybės teise. 12.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad E. R. galėjo praneÅ¡ti VÄ® Regitrai apie automobilio savininko pasikeitimÄ , kadangi teisės aktai nenumato privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo.

Tokia pirkimo–pardavimo sutartis gali bÅ«ti ir neraÅ¡ytinės formos. Kadangi raÅ¡ytinė sutartis neiÅ¡liko, atsakovų konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad automobilio savininkas yra P. P. 12.4. IeÅ¡kovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad informuotų atsakovÄ apie automobilio saugojimÄ . Atsakovas vykdo veiklÄ , susijusiÄ su automobilių prekyba, todėl jo telefono numeris yra vieÅ¡ai skelbiamas internete. IeÅ¡kovo neatidus elgesys lėmė, kad Å¡iuo metu reikalaujama neadekvati 2 623,14 Eur suma už 28,96 Eur vertės automobilio saugojimÄ .

Teismas dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, nepraneÅ¡ant apie automobili saugojimÄ , nepasisakė (CK 4.47 str., 6.229 str., 6.305 str.).

13. Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. R. ir P. P. ieÅ¡kovo UAB „Jurisdictus" naudai 225,08 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir už transporto priemonės saugojimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 26 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atsakovo P. P. atžvilgiu atmesti.

Netenkinus pirmųjų dviejų reikalavimų, sumažinti priteistinÄ skolos sumÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Atsakovas negalėjo atsiimti automobilio, nes pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ sudarytos sutarties nuostatas transporto priemonė iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės galima grÄ Å¾inti tik jos savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Automobilio savininkas yra E. R., kuris nėra davęs P. P. įgaliojimo. Aplinkybė, kad 2015 m. lapkričio 30 d.

P. P. buvo iÅ¡duotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, nepaneigia policijos ir saugojimo bendrovės sutarties bei įgaliojimo formai teisės aktų keliamų reikalavimų. P. P. nuo pat automobilio priverstinio nuvežimo dienos nebegalėjo ir nebegali atsiimti transporto priemonės ir tokiu bÅ«du nutraukti automobilio saugojimo iÅ¡laidų didėjimo, todėl nesÄ Å¾ininga iÅ¡ atsakovo P. P. reikalauti atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidas nuo 2014 m. kovo 26 d. 13.2. Automobilį atsiimti turi teisę tik jo savininkas E. R., kuris nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekiant atsiimti automobilį.

Tai reiÅ¡kia, kad net ir P. P. vienam sumokėjus už automobilio pasaugÄ , P. P. ir toliau turės mokėti už automobilio pasaugÄ . P. P. sutinka sumokėti 60 Eur už automobilio nuvežimÄ ir už 45 dienas saugojimo, t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriam atsakovui paskirta bauda už eismo įvykį, įsiteisėjimo 2014 m. kovo 26 d. Už likusį laikotarpį yra atsakingas atsakovas E. R. 13.3. IeÅ¡kovas pirmÄ kartÄ praneÅ¡imÄ apie automobilio saugojimÄ ir įsiskolinimÄ už saugojimÄ atsakovui P. P. 2015 m. spalio 28 d., t. y. praėjus beveik dviem metams nuo automobilio priverstinio nuvežimo dienos, o antrÄ â€“ praėjus 3 metams (2017 m. vasario 10 d.).

Toks delsimas yra nepateisinamas, todėl teismas turėjo sumažinti priteistinÄ sumÄ (CK 2.137 str., 6.229 str., 6.233 str.).

14. IeÅ¡kovas UAB „Jurisdictus“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų E. R. ir P. P. apeliacinius skundus, praÅ¡ydamas juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Atsakovas E. R. nepateikė įrodymų, kad nėra automobilio savininkas. Aplinkybė, kad kitas atsakovas pateikė neiÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, nepatvirtina, kad P. P. yra automobilio savininkas. 14.2. Atsakovai, siekdami sumažinti solidarios prievolės didėjimÄ , turėjo imtis veiksmų, kad atsiimti automobilį iÅ¡ aikÅ¡telės, tačiau byloje ginčas tarp jų kilo dėl automobilio nuosavybės. 14.3.

Atsakovas P. P. nepagrįstai nurodė, kad jis negalėjo atsiimti automobilio, nes neturėjo savininko įgaliojimo. SprendimÄ dėl leidimo atsiimti automobilį duoda policija savininkui arba valdytojui. Atsakovui 2015 m. lapkričio 30 d. buvo iÅ¡duotas leidimas, tačiau atsakovas automobilio neatsiėmė. 14.4. Atsakovai buvo tinkamai informuoti apie susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau automobilio neatsiėmė iki Å¡iol, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino priteistinos sumos (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliantas E. R. apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje pakanka duomenų tinkamam klausimo dėl ginčo dalyko iÅ¡sprendimui.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos solidariai atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Atsakovo E. R. teigimu, jis neturėtų bÅ«ti laikomas teisėtu automobilio savininku, nes automobilį pardavė atsakovui P. P., kuris Å¡iÄ aplinkybę neigia.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties Å¡alių teises ir pareigas. Å ios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai. Pareiga atlyginti saugojimo iÅ¡laidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios vieÅ¡osios teisės normos pagrindu. Santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos CK 6.830 str. nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

19. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos, muitinės ir kitų reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos. Tais atvejais, kai transporto priemonės valdytojas nesilaiko nurodytų įpareigojimų, jam gali kilti tiek administracinė atsakomybė, tiek turtinė prievolė atlyginti savo veiksmais ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ .

20. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus.

To paties straipsnio 6 d. nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Tai reiškia, kad už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas atsako transporto priemonės savininkas ir valdytojas.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. Č. pardavė E. R. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad E. R. adresas yra. 2014 m. vasario 9 d. atsakovas P. P., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,78 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. TÄ pačiÄ dienÄ buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kurį pasirašė atsakovas P. P., nurodydamas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir transporto priemonė dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Sauda“ aikÅ¡telėje. 2014 m. vasario 9 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdyba iÅ¡siuntė E. R., adresu praneÅ¡imÄ dėl priverstinio nuvežimo. 2015 m. lapkričio 26 d. P. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, įteiktas antstolės B. P. 2015 m. spalio 28 d. praneÅ¡imas apie neapmokėtÄ Ä¯siskolinimÄ (1 511 Eur). 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba iÅ¡davė P. P. leidimÄ atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę. 2017 m. vasario 10 d. tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Sauda“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Jurisdictus“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ transporto priemonės Mazda 323, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ . 2 623,14 Eur įsiskolinimas už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, paskaičiuotas nuo automobilio priverstinio nuvežimo 2014 m. vasario 9 d. iki reikalavimo teisės perleidimo ieÅ¡kovui dienos (60 Eur už nuvežimÄ , už pirmÄ sias 30 saugojimo dienas – 130,33 Eur, vėliau po 69,51 Eur už mėnesį). 2017 m. vasario 20 d. VÄ® Registrų centro Gyventojų registro duomenimis E. R. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos nuo 2006 m. liepos 21 d. 2017 m. vasario 28 d.

P. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteiktas UAB „Jurisdictus“ praneÅ¡imas apie skolos sumokėjimÄ .

22. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , įvertina įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).

IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

24. Apeliantas E. R. apeliaciniu skundu ginčija, kad jis nėra priverstinai nuvežto automobilio savininkas, o pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp abiejų atsakovo paaiÅ¡kinimų ir prioritetÄ teikė kito atsakovo P. P. paaiÅ¡kinimams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. 2013 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad S. Č. pardavė E. R. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. nepateikė teismui įrodymų, kad automobilį po dviejų savaičių pardavė atsakovui P. P., nors nurodė, kad verčiasi automobilių prekyba.

Vadinasi, pirkimo–pardavimo sutarčių iÅ¡saugojimas ir pardavimo fakto iÅ¡vieÅ¡inimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdoma profesine veikla. P. P. ginčija, kad automobilį įsigijo iÅ¡ E. R., nurodydamas, jog automobilį vairavo po vakarėlio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos už privertinai nuvežto automobilio saugojimÄ priteisimas, todėl, esant prieÅ¡ingai atsakovų pozicijai dėl transporto priemonės pardavimo ir įsigijimo, ir nesant byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių vieno ar kito atsakovo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis nei vieno iÅ¡ atsakovų pozicija (CPK 178 str.).

Atsakomybė už priverstinai nuvežto ir saugomo automobilio tenka tiek automobilio savininkui, tiek valdytojui, todėl P. P. veiksmai (leidimo dėl automobilio iÅ¡siėmimas, sutikimas ieÅ¡kovui sumokėti dalį sumos ir pan.) nesudaro pagrindo spręsti, kad jis yra ginčo automobilio savininkas. PrieÅ¡ingai, P. P. pasyvÅ«s veiksmai iÅ¡ karto po eismo įvykio ir transporto priemonės nuvežimo į saugomÄ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę, suprantant, kad nuvežimas ir saugojimas nėra nemokamas, labiau pagrindžia aplinkybę, kad jis nėra transporto priemonės savininkas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų, todėl tokia sutartis gali būti sudaroma žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.), tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad tarp atsakovų ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. 2001 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 75.1 punktas numato, jog įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai) arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas.

Vadinasi, kliūčių pakeisti duomenis apie automobilio savininkÄ nebuvo nei vienam iÅ¡ atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo paneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo transporto priemonės savininkas yra E. R., o valdytojas – P. P., todėl apelianto R. R. argumentai dėl pirmos instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo atmestini.

25. Apeliantas P. P. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad iÅ¡ jo, kaip transporto priemonės valdytojo, turėjo bÅ«ti priteista tik už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ iki 2014 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jam paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais ir pažymi, kad atsakovui apie transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ buvo žinoma nuo pat pradžių, kadangi bÅ«tent atsakovo padarytas administracinio teisės pažeidimas lėmė transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ Ä¯ transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. aiÅ¡kiai nurodyta, kad už iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rÅ«pinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d.).

Pagal CK 6.6 str. 5 d. jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Lietuvos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime byloje Nr. 30/2011 pasisakė, kad iÅ¡laidos, susijusios su priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimu, turi bÅ«ti atlygintos už visÄ jos saugojimo laikotarpį.

Vadinasi, pareiga atsiimti automobilį ir sumokėti už jo nuvežimÄ ir saugojimÄ tenka tiek savininkui, tiek valdytojui, kuriems nurodyta pareiga galioja iki visiÅ¡ko jos įvykdymo, t. y. transporto priemonės atsiėmimo ir susidariusio įsiskolinimo už visÄ saugojimo laikotarpį sumokėjimo. Atsiimti transporto priemonę turėjo teisę abu atsakovai, tačiau iki Å¡iol transporto priemonės neatsiėmė. Akivaizdu, kad jei atsakovai elgtųsi atidžiai ir rÅ«pestingai, klausimas dėl saugojimo iÅ¡laidų mažinimo net nebÅ«tų kilęs, nes ieÅ¡kovo reikalaujamas priteisti įsiskolinimo dydis nebÅ«tų susidaręs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo automobilio vertė neturi reikÅ¡mės jo nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidoms, kadangi jos paskaičiuotos tarp policijos ir saugojimo aikÅ¡telės sudarytos sutarties, kurioje įkainiai pagal automobilio vertę nėra diferencijuoti, pagrindu.

Nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidos atsirado ne dėl policijos ir saugotojo, o dėl atsakovų pasyvių veiksmų, t. y. laiku neatsiėmus transporto priemonės. Apelianto E. R. argumentai, kad jeigu jis žinotų apie ginčo transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ , tai iÅ¡ karto jį atsiimtų, yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobÅ«džio, nes Å¡ios pareigos nei vienas iÅ¡ apeliantų neįvykdė iki Å¡iol. Vadinasi, tinkamas informavimas apie pareigÄ atsiimti automobilį neturėjo esminės reikÅ¡mės atsakovų elgesiui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas E. R. savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs daugiau nei 10 metų, kitų duomenų saugotojui, ieÅ¡kovui ir policijai apie atsakovo dokumentų įteikimo vietÄ nebuvo žinoma, todėl neigiamas dokumentų neįteikimo pasekmes turi prisiimti pats atsakovas E. R.

26. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Aptartais apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.246–6.249 str., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str., 20 str., 33 str.; CPK 178 str., 185 str.).

27. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

28. Atmestus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , apimtį, nemažina priteistinų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydžio, nes jis nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur (LR CPK 93 str., 98 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų P. P. ir E. R. ieÅ¡kovo UAB „Jurisdictus“ naudai po 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjos Rūta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Švedienė