ae0c8b60-ed29-4573-8d5b-59a4d404cb7d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                     KopijaPranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-135/2010 Teisėjas Silva Gerybienė                          Procesinio sprendimo kategorija:2.4; 1.2.8.2.1; 1.1.8; 2.3.2.2.11; 2.1.7; 2.1.14.                                                    (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,nukentėjusiosios N. L. atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, išteisintajai D.

D., jos gynėjui advokatei Svetlanai Baracevičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios N. L. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendžio, kuriuo D. D., kaltinta pagal LR BK 154 str. 1 d. priimtu nuosprendžiu buvo iÅ¡teisinta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir iÅ¡klausiusi pranešėjo, n u s t a t ė:              D. D. buvo kaltinama tuo, kad paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, o bÅ«tent: 2008-10-10 laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.30 val., 2008-10-13 laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ buveinėje, D.

D., girdint paÅ¡aliniams asmenims: antstolės padėjėjui N. G., D. S., L. S., UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ darbuotojams ir klientams, Å¡meižė N. L., vadindama ,,psiche“, ,,psichine ligone“, sakė, kad N. L. yra ,,durna“, nes nuolat keičianti advokatus civilinėje byloje, vadino jÄ ,,durna boba“, tvirtino, kad N. L. visiÅ¡kai nemokanti auklėti dukros, todėl dukra negali bÅ«ti N. L. auginama ir auklėjama, taip D. D. paskleidė apie N. L. tikrovės neatitinkančiÄ , N. L. niekinančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , kuri galėjo pakirsti informacijÄ girdėjusių asmenų pasitikėjimÄ N. L.             Be to, D.

D. buvo kaltinama ir tuo, kad 208-10-17 laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 15.45 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini),, UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ buveinėje, girdint paÅ¡aliniams asmenims, tame tarpe antstolės padėjėjui N. G., D. S., L. S., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir klientams, Å¡meižė N. L., vadindama jÄ ,,ragana“, ,,burtininke“, tvirtino, kad N. L. virusi kažkokius abejotinos sudėties nuovirus ir girdžiusi jais savo sutuoktinį, taip D. D. paskleidė apie N. L. tikrovės neatitinkančiÄ , N. L. niekinančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , kuri galėjo pakirsti informacijÄ girdėjusių asmenų pasitikėjimÄ N. L.             2009 m. rugsėjo 11 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė D. D., kaltintÄ pagal LR BK 154 str. 1 d., iÅ¡teisinantį nuosprendį.Nukentėjusioji N. L. nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu. Skunde apeliantė nurodo, kad teismo iÅ¡vados pagrįstos ne bylos dokumentais, liudytojų parodymais, paaiÅ¡kinimais, nustatytais faktais ir faktinėmis aplinkybėmis, bet teismo prielaidomis ir spėliojimais, kurių nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, kad teismo nuosprendis tam tikra prasme yra įžeidžiantis, kadangi nuosprendyje, kaip nurodo nukentėjusioji, ji yra kaltinama nebÅ«tais dalykais, nes teismas daro prielaidÄ , kad ji norėjusi pasipelnyti iÅ¡ privataus kaltinimo bylos, praÅ¡ydama priteisti moralinės žalos atlyginimÄ .

Mano, kad tai neleistina, nes niekas negali uždrausti žmogui ginti savo teisių teisme, niekas negali uždrausti pasinaudoti teise praÅ¡yti teismÄ priteisti įstatymo nustatytÄ Å¾alos atlyginimÄ , o teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokio dydžio žalos atlyginimas yra teisingas. Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, jiems prieÅ¡tarauja, be to, teigia, kad teismas nesilaikė LR BPK 301 str. 1 d. reikalavimo nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, o taip pat nesilaikė LR BPK 305 str. 3 d. 2 p. reikalavimo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, kadangi, kaip nurodo apeliantė, skaitant nuosprendį neįmanoma suprasti, kokias aplinkybes teismas laikė nustatytomis.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad įžeidimas galimas tik tiesiogiai adresatui perduodant įžeidžiančio pobūdžio žinias, ir teigia, kad kai asmuo, kurio atžvilgiu įžeidimai sakomi, jų negirdi ir kaltininkas tai suvokia, visais atvejais veika kvalifikuojama kaip šmeižimas. N. L. skunde nurodo, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio neįmanoma suprasti, ar D. D. pasakė žodžius, kurie nurodyti jos kaltinime, ar jų nepasakė, teismas aiškiai ir kategoriškai to nenurodė, nors privalėjo nurodyti.

Nukentėjusioji teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . Nurodė, kad liudytojų D. S. ir L. S. parodymai buvo labai iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, tačiau teismas jais nesirėmė, nors ir nenustatė, kad jie yra melagingi dėl motyvų, kurie negali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir leistinais. Skunde taip pat nurodė, kad teismas melagingai nurodė, kad L. S. yra jos artima giminaitė, to nepatvirtina jokie bylos dokumentai, teigia, kad tikslingai meluoti teismo nuosprendyje draudžiama, todėl praÅ¡o atitinkamai įvertinti tokius teismo veiksmus.

Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad L. S. parodymus grindžia subjektyviu suvokimu, perleistu per savo sÄ monės prizmę, pokalbio nuogirdomis iÅ¡ konteksto, kad tokį jos suvokimÄ galėjo įtakoti aplinka, atliekami turto apraÅ¡ymo veiksmai. Apeliantė mano, kad tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstos ir neteisėtos, nes liudytoja L. S., kuri yra paÅ¡alinis, nesuinteresuotas asmuo, yra veiksni, pilnametė ir suvokia savo veiksmų esmę bei reikÅ¡mę. Apeliantės nuomone, teismas padarė iÅ¡vadÄ , tarsi L.

S. kažkodėl visiÅ¡kai nesuprato, kas aplinkui vyksta, negalėjo suvokti, apie kÄ kalbama, o tai, kÄ ji girdėjo, yra neobjektyvu ir ginčijama. Nukentėjusioji nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl liudytojo N. G. parodymų, kadangi nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas nurodė, kad liudytojas N. G. tvirtino, jog apie N. L. galėjo bÅ«ti pasakyti ir įžeidžiantys žodžiai, tačiau jis to neprisimenantis, o nuosprendyje nurodė jau kitaip - nurodė, jog liudytojas N. G. „jokių įžeidinėjimų negirdėjęs".

Nukentėjusiosios nuomone, nuosprendyje yra daug prasimanymų, dėl kurių priimtas neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas jos atžvilgiu ir neteisingas nuosprendis. Å aliÅ¡kumu apeliantė laiko ir tai, kad teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai, kurie pavaldÅ«s iÅ¡teisintosios broliui, su kuriuo D. D. sieja artima giminystė, artimi santykiai ir verslas, tačiau teismui tai visiÅ¡kai netrukdė parodymus vertinti kaip objektyvius. Apeliantė nurodo, kad, jos nuomone, iÅ¡ teismo nuosprendžio motyvų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vadinti ,,durne“, ,,durna boba“, ,,psiche“, ,,psichine ligone“ galima, nes tai gali bÅ«ti pasakyta kaip nuomonė, tačiau, jos nuomone, Å¡iuo atveju D.

D. elgesys peržengė apkalbų skleidimo ribas ir turi bÅ«ti vertintinas kaip nusikalstamas, kadangi D. D. įžeidinėjo jÄ kategoriÅ¡kais, neabejotinai faktus reiÅ¡kiančiais teiginiais, kuriuose galima neabejotinai laikyti negatyvia informacija apie jos asmenį, jos savybes, bÅ«dÄ . Skunde nukentėjusioji nurodo, kad neteisėtais savo veiksmais D. D. jai padarė didelę moralinę (neturtinę) žalÄ , jos vieÅ¡as Å¡meižtas vertintinas kaip sukeliantis didelį dvasinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, dėl Å¡meižto sumažėjo jos bendravimo galimybės, mano, kad teismas nuosprendyje jos teisę praÅ¡yti moralinės žalos atlyginimÄ Ä¯vertino iÅ¡kreiptai ir apkaltino jÄ noru pasipelnyti, todėl neturtinę žalÄ palieka įvertinti apeliaciniam teismui.

Skundu nuteistoji praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo D. D. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir paskirti įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę, priteisti iÅ¡ D. D. teismo nustatyto dydžio neturtinę žalÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje nukentėjusiosios advokatas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, iÅ¡teisintoji ir jos advokatė prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti priimtÄ nuosprendį.Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl D.

D. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., jai nepadarius veikų turinčių inkriminuoto nusikaltimo požymių.Ä®statymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už LR BK 154 str.1d. nustatė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimÄ svarbu nustatyti, ar kaltinamas asmuo paskleidė informacijÄ ir ar tai neperžengė leistinų ribų.Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas.

Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumÄ Å¾inios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami. Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį.Kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje N. L. adresu D.

D. iÅ¡sakė žodžius, kurie yra įžeidžiantys, pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir vertinimo standartus yra neigiamo pobÅ«džio (,,durna boba“, ,,psiche“, ,,psichine ligonė“, ,,ragana“, ,,burtininkė“). Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų D. S. ir L. S. parodymais (t.1, b.l.123-125, 127), kuriuos iÅ¡ dalies patvirtina ir antstolės padėjėjo N. G. parodymai (t.1, b.l.126), juolab, kad ir pati D. D. yra parodžiusi, kad vykdant įmonėje turto apraÅ¡ymÄ ji piktinosi N. L. elgesiu (t.1, b.l.65, 121), tačiau tiesiogiai nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jos piktinimasis.

D. D. iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai, kuriuose teigiama, kad jie negirdėjo kaltinime iÅ¡sakytų žodžių, patvirtina tik tai, kad kaltinime nurodytu laiku įmonėje buvo vykdomas turto apraÅ¡ymas ir jį vykdė kaltinime nurodyti asmenys, tačiau jų parodymai nepaneigia to, kad N. L. adresu tuo metu nebuvo sakomi kaltinime nurodyti žodžiai, kadangi D. D. iniciatyva apklausti liudytojai vykdant turto apraÅ¡ymÄ visÄ laikÄ Å¡alia D. D. nebuvo (t.1, b.l.128-130). Tai, kad D. D. neprisipažino sakiusi žodžius, nurodytus kaltinime, kolegija vertina kaip jos pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Vertinant D.

D. iÅ¡sakytus žodžius N. L. adresu, kuriuose, pasak apeliantės, iÅ¡teisintoji iÅ¡dėstė jÄ Å¡meižiančius teiginius, atsižvelgtina į tai, kad minėtais žodžiais - ,,durna boba“, ,,psiche“, ,,psichine ligonė“, ,,ragana“, ,,burtininkė“, kolegijos nuomone, nebuvo tyčia skleidžiama informacija, o buvo siekiama N. L. įžeisti, juolab, kad ir pati nukentėjusioji taikinamajame posėdyje, teisminio nagrinėjimo metu pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme teigė, kad D.

D. vieÅ¡ai iÅ¡sakyti žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė (t.1, b.l.65, 117, 118, 119). Dėl susiklosčiusios situacijos D. D. norėjo iÅ¡lieti pyktį ir nuoskaudÄ dėl atliekamų įmonėje veiksmų, tačiau jos tyčia nebuvo nukreipta paskleisti informacijÄ apie tai, kad N. L. tikrai tokia yra. Atsižvelgiant į tai, D. D. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų skleidimas, tyčia siekiant padaryti žalos jos garbei ir orumui, t.y. jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 sudėties.LR BK 155 str. 1 d. nurodyta, kad už įžeidimÄ baudžiamas tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų.

Įžeidimas, numatytas šiame baudžiamajame įstatyme, yra viešas ir užgaulus, t.y. nepadoria, ciniška forma, šiurkščiai pažeidžiančia visuomenės priimtas etines normas bei elgesio taisykles, išreikštas žmogaus paniekinimas ir pažeminimas. Kaltininkas veikia tyčia, suvokdamas viešai sakomo žodžio užgaulų ir žeminantį pobūdį, norėdamas ir siekdamas tuo žodžiu paniekinti asmenį, kuriam yra skirtas įžeidimas. Įžeidimas skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes.

Be to, skirtingai nuo Å¡meižimo, įžeidimo atveju neturi reikÅ¡mės, ar tas vertinimas atitinka tiesÄ ar yra iÅ¡galvotas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Byloje nustatyta, kad 2008-05-10, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.30 val., 2008-10-13 laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 15.00 val., 2008-10-17, laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 15.45 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ buveinėje, girdint paÅ¡aliniams asmenimis D.

D. N. L. vadino ,,durne“, ,,durna boba“, ,,psiche“, ,,psichine ligone“, ,,ragana“, ,,burtininkė“, t.y. nepadoriai, užgauliai formuluojant, neigiamai apibÅ«dino N. L. ir taip žemino jos orumÄ . Ir Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina, kad tÄ tiesiogiai bÅ«tų girdėjusi pati nukentėjusioji, užtenka, kad tai buvo iÅ¡sakoma vieÅ¡ai. Teismas nustatė, kad D. D. N. L. taip vadindama vieÅ¡ai pažemino. Įžeidimas yra vieÅ¡as, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Žodžius, užgauliai žeminančius N. L., D.

D. pasakė girdint D. S., L. S., byloje nėra paneigta tai, kad juos galėjo girdėti ir antstolės padėjėjas N. G., bei UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ darbuotojai bei klientai, kadangi turto aptaÅ¡ymas vyko serviso darbo laiku. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Užgauliai apibÅ«dindama nukentėjusiÄ jÄ , D. D. suvokė, kad vieÅ¡ai užgauliai žemina nukentėjusiÄ jÄ , ir to norėjo, taigi – veikė tiesiogine tyčia. Tokia D. D. veika atitinka BK 155 str. 1 d. numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius įžeidimo požymius, todėl ji baustina dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.Kolegija, skirdama D.

D. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 1–2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. D. D. padarė vienÄ tyčinį nesunkų, baigtÄ nusikaltimÄ , kuriuo kėsinosi į nukentėjusiosios garbę ir orumÄ . Å is nusikaltimas buvo tęstinio pobÅ«džio. Tokie kaltinamosios veiksmai padarė žalÄ nukentėjusiajai, kadangi girdint kitiems asmenims ji buvo užgauliai ir nepadoriai apibÅ«dinama, kas žemina žmogaus orumÄ . Teismas nenustatė D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

D. D. apibÅ«dinantys duomenys – ji dirba, charakterizuoja teigiamai, neteista. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, D. D. skiriama Å¡velniausia BK 155 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis už įstatyme numatytÄ baudos bausmės vidurkį. Nukentėjusioji N. L., paduodama skunda, buvo pareiÅ¡kusi 35 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį, o apeliaciniame skunde nurodė, kad teismui palieka spręsti dėl D. D. jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, spręsdama civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. numatytais neturinės žalos atlyginimo kriterijais ir teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios ir liudytojų D. S., L. S. parodymais nustatyta, kad dėl D. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. D. D. nusikaltimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. sÄ moningai siekdama jai sukelti nurodytas pasekmes. Kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl pablogėjusios fizinės sveikatos, bendravimo galimybių sumažėjimo.

Kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiosios dėl D. D. veiksmų patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 1000 Lt, todėl N. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, jai priteisiant Å¡iÄ sumÄ .BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusioji pateikė praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – 2009-02-05 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.79). Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apmokėjimo dokumente nurodyta 5259,30 Lt iÅ¡laidų advokatui suma yra per didėlė ir neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl iÅ¡ kaltinamosios D.

D. privačios kaltintojos N. L. naudai priteistinos 2 000 Lt iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ . (LR BPK 106 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. D. D., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 155 str. 1 d., ir nubausti 2 MGL, t. y. 260 (dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) litų bauda.Priteisti N. L., a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D.

D. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų neturtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tÅ«kstančius) litų N. L. turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Bronius Zalaga Teisėjai                                                                                                              Irena Ivanovienė    Zigmas KavaliauskasKopija tikraTeisėjas Bronius Zalaga2010-03-18