2013-04-16 Nr. AB-1203-3-65-3-00157-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-804/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00157-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.1; 16.3; 35.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. P. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 2-4) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. IP-31 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ 1 punktą, kuriuo O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, perkelta į aukštesnes rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) pareigas ir jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė.

Pareiškėjas nurodė, kad ši įsakymo dalis yra neteisėta, prieštaraujanti Vietos savivaldos įstatymui, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėjas paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtu bei Valstybės tarnybos įstatymais. Vietos savivaldos įstatymas įsakmiai nustato, jog seniūnas į pareigas priimamas tik konkurso būdu, išsamiai reglamentuota ir konkurso komisijos sudarymo tvarka. Šios įstatymo nuostatos yra specialios Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto reglamentavimo atžvilgiu. Todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas valstybės tarnautojo perkėlimo į aukštesnes pareigas institutas, o privalėjo būti rengiamas konkursas. Tokios nuomonės laikosi ir Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas įpareigoja Vyriausybės atstovą kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą, nustačius neteisėtą savivaldybės administracinį aktą ar sprendimą, todėl pareiškėjas ir ginčija minėtą įsakymą teisme.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 20-22) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad seniūno pareigybė priskirtina karjeros valstybės tarnautojo pareigybei, todėl, jo nuomone, šiuo atveju taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas. Šiame įstatyme yra numatytas valstybės tarnautojo vertinimo institutas, kurio tikslas - kiekvienais metais įvertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, pasiektus rezultatus ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nagrinėjamoje situacijoje buvo vertinama trečiojo suinteresuoto asmens O. P., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotojos, veikla, jos veiklą įvertinus labai gerai, pasiūlyta ją perkelti į aukštesnes pareigas, šis siūlymas skundžiamu įsakymu ir buvo įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, kad seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, jo atžvilgiu turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas su visomis jame nustatytomis sąlygomis. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymas reglamentuoja vietos savivaldą, todėl, atsakovo nuomone, jokios konkurencijos nėra ir šiuo atveju turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, kaip specialus teisės aktas, įtvirtinantis valstybės tarnautojų statusą, teises ir pareigas, atsakomybę ir pan. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju netaikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi, remiantis šia norma, tam tikros išimtys numatytos tik priimant į pareigas įstaigos vadovus, tuo tarpu seniūnas yra tik institucijos padalinio vadovas ir jokių išimčių Valstybės tarnybos įstatyme priimant į seniūno pareigas nėra numatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. P. prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

O. P. paaiškino, jog ji 2008 m. laimėjo konkursą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūno pavaduotojo vietai užimti ir nuo tada dirba valstybės tarnyboje, yra karjeros valstybės tarnautoja. O. P. manymu, jos atžvilgiu turėtų būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, kadangi ji, kaip karjeros valstybės tarnautoja, turi šiame įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas, taip pat ir teisę į karjerą. O. P. taip pat pabrėžė, kad ji devynis mėnesius laikinai ėjo seniūno pareigas ir, vertinimo metu labai gerai įvertinus jos veiklos rezultatus, pasiūlyta ją perkelti į seniūno pareigas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu (b. l. 38-41) pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas panaikino Zarasų (teismo sprendime parašyta – Utenos) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. IP-31 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ 1 punktą, kuriuo O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, perkelta į aukštesnes rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) pareigas ir jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė.

Teismas nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. IP-31 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu, atsižvelgdamas į Zarasų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2012 m. vasario 27 d. siūlymą Nr. (10.10)16-2, nuo 2012 m. kovo 1 d. perkėlė O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotoją, į aukštesnes rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę.

Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012 m. kovo 30 d. (nurodyta data – 2011 m. kovo 30 d. – vertintina kaip rašymo klaida, nes šiuo raštu atsakoma į 2012 m. kovo 13 d. raštą Nr. 10-66 (1.9), raštu Nr. 27D-768 „Dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo Zarasų rajono savivaldybės administracijoje“ kreipėsi į Vyriausybės atstovą Utenos apskrityje bei Zarasų rajono savivaldybės administraciją nurodydamas, kad Įsakymo dalis, kuria O.

P. paskirta į savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pareigas, yra neteisėta bei prašė, jog būtų užtikrintas Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų laikymasis. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 10-73 (1.16.) ir 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 10-84(1.16.) kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti, kokių veiksmų ėmėsi Administracija, kad būtų pašalintas Departamento nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimas.

Zarasų rajono savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (6.21)3-1246 nurodė pareiškėjui, kad Įsakymas, kuriuo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja buvo perkelta į aukštesnes Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pareigas, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo taikytas ne priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo institutas, todėl Valstybės tarnybos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

Pareiškėjas 2012 m. birželio 8 d. teikimu Nr. 10-112(1.16.) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-29 įsakymo Nr. IP-31 1 punkto nuostatos“ pasiūlė Administracijai apsvarstyti Įsakymo 1 punkto pakeitimo ar panaikinimo klausimą bei informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Administracija 2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. (6.21)3-1575 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-29 įsakymo Nr. IP-31 1 punkto teisėtumo“ nurodė, kad Įsakymo 1 punkto, kuriuo Administracijos Zarasų miesto seniūno pavaduotoja buvo perkelta į aukštesnes Administracijos Zarasų miesto seniūno pareigas, nuostata yra teisėta, t. y. priimant Įsakymą, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas ginčija Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. IP-31 1 punktą tuo aspektu, kad perkeliant O. P., seniūno pavaduotoją, į seniūno pareigas bei suteikiant jai trečią kvalifikacinę klasę, buvo pažeistos imperatyvios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, įpareigojančios seniūną į pareigas priimti tik konkurso būdu. Teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) numato, kad karjeros valstybės tarnautojai į pareigas priimami konkurso būdu ir be konkurso šio įstatymo nustatytais atvejais (VTĮ 11 str.). Seniūnijos seniūnas yra vietos savivaldos atstovas ir jo priėmimo į pareigas tvarka įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-971 redakcija) numatyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas.

Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Vertinant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies normą ir Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio nuostatą, pastaroji nuostata vertintina kaip bendroji, o Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis – kaip specialioji norma.

Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, laikomasi principo, jog specialus įstatymas pakeičia bendrąjį. Šio teisės doktrinoje suformuluoto principo esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (numato tam tikras išimtis iš bendrų elgesio taisyklių, t. y. esant skirtingoms sąlygoms, konkretizuoja bendrųjų normų įgyvendinimo tvarką). Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 teisės norma yra įsakmaus pobūdžio, todėl jos privalu laikytis.

Tokiu būdu kitokia, ne konkurso būdu, priėmimo į seniūno pareigas tvarka negalima. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ginčo situacijoje buvo taikomas ne priėmimo į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo institutas, todėl konstatavo, jog skundžiama įsakymo dalis teisėta ir nepažeidžia jokių teisės aktų nuostatų. Teismas pažymėjo, jog esant imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms privalomą procedūrą priimant į seniūno pareigas, negalima taikyti įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo veiklos vertinimą ir jo pagrindu valstybės tarnautojo perkėlimą į aukštesnes pareigas, todėl atsakovo veiksmai, paskiriant O.

P. į seniūno pareigas ne konkurso būdu, o vertinimo metu jos veiklą įvertinant labai gerai ir perkeliant į aukštesnes pareigas, negali būti laikomi teisėtais. Tokiu būdu Zarasų rajono savivaldybės administracija, neorganizuodama konkurso Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pareigoms užimti, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą (Įsakymo 1 punktą), iš esmės pažeidė privalomą priėmimo į seniūno pareigas tvarką, todėl ginčijama Įsakymo dalis yra neteisėta ir turi būti naikinama.

III. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 44-47) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė skundžiamo įsakymo dalies panaikinimo klausimą remdamasis priėmimo į seniūno pareigas tvarka (teisės taikymo klaida). Teismas nevertino seniūno pavaduotojo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, statuso. Teismas nevertino Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies, 30 straipsnio 3 dalies, VTĮ 4 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio teisės normų, kurios tiesiogiai susijusios ir reguliuoja panaikinto įsakymo dalies turinį. Nei VTĮ, nei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nėra numatyta jokių išimčių draudžiančių valstybės tarnautojo vertinimo institutą taikyti seniūnų pavaduotojams, karjeros valstybės tarnautojams, arba draudimo taikyti seniūnų pavaduotojų atžvilgiu, įvertinus jų veiklą labai gerai, VTĮ įtvirtintą teisės normą - perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Teismo teiginys, kad negalima taikyti įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo veiklos vertinimą ir jo pagrindu perkelti į aukštesnes pareigas, nėra tas pakankamas pagrindas teigti, jog negalima taikyti seniūno pavaduotojui, kaip karjeros valstybės tarnautojui, valstybės tarnautojo vertinimo instituto ir jo pagrindu suteikiamų teisių ir galimybių (vienos iš jų - teisės į karjerą). Teismas šiuo atveju nepagrįstai sutapatino valstybės tarnautojo perkėlimo į aukštesnes pareigas ir priėmimo į seniūno pareigas sąvokas, kurios negali būti laikomos tapačiomis.

2. Teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse atsakovu nurodomas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir panaikinimas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. IP-31 1 punktas. Todėl nėra aišku, kurio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (Utenos ar Zarasų) įsakymo dalį ir kokiu pagrindu teismas panaikino. Tai rodo, kartu įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismo netinkamą bylos aplinkybių išnagrinėjimą, nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 55-56) prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad, nors skundžiamo sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse yra minimas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės atstovas nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, jog teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes sprendime yra rašymo apsirikimas. Teismo sprendimas pagrįstas ir abejoti sprendimo teisėtumu bei teisingumu nėra pagrindo. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas turėtų vertinti seniūno pavaduotojo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, statusą, nes šiuo konkrečiu atveju buvo sprendžiamas laisvų seniūno pareigų užėmimo klausimas, o joms užimti yra nustatyta speciali procedūra. Apie pagrindinį viešosios teisės principą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-560/2009, kurioje konstatavo, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją viešoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2012-01-01, t.y. skundžiamo 2012-02-29 įsakymo Nr. IP-31 priėmimo metu, kuria remtinas viso šio teisės akto surašymo metu) buvo numatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ir be konkurso. Kokiais atvejais yra priimama konkurso būdu, įstatymų leidėjas nepasisako, tačiau aiškiai pabrėžia, tai išdėstydamas Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, kada karjeros valstybės tarnautojas į pareigas gali būti priimtas be konkurso - be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog po trečiojo suinteresuoto asmens O. P., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotojos, veiklos įvertinimo labai gerai bei pasiūlymo ją perkelti į aukštesnes pareigas ir buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Jo pagrindu O. P., Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, perkelta į aukštesnes Zarasų miesto seniūnijos seniūno (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) pareigas ir jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Ši faktinė situacija nepatenka nei į vieną iš situacijų nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse (reguliuoja santykius susisijusius su teise atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą) bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse (reguliuoja santykius, susijusius su buvusių karjeros valstybės tarnautojų garantijomis), o tai reiškia, kad priėmimas į seniūno pareigas buvo galimas tik konkurso būdu. Toks Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų aiškinimas atitinka ir Vietos savivaldos įstatymo normas apibrėžiančias seniūno priėmimą į pareigas.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi 2012-02-29 įsakymo priėmimo metu) išdėstyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymais, kur taip pat pabrėžta, jog į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Teikiamas seniūno priėmimo į pareigas tvarkos aiškinimas Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintų teisės normų pagrindu paneigia ir teisės normų konkurenciją. Šiuo atveju nėra tos situacijos, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos ir yra susiduriama su teisės taikymo problematika (pagal teisės doktriną, jei yra bendrų ir specialių teisės normų konkurencija, taikomos specialios teisės normos), t. y., ar turėtų būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo ginčą reguliuojančios teisės normos ar Vietos savivaldos įstatymo analogiškos teisės normos.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo įžanginėje dalyje nurodė, kad išnagrinėjo bylą nukreiptą į atsakovą Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorių. To paties sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė naikinąs Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-29 įsakymą, nors į teismą buvo kreiptasi su prašymu panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. IP-31 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ 1 punktą (b.l. 2, 38, 41).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad į bylą atsakovu yra įtrauktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir yra skundžiamas jo 2012-02-29 priimtas įsakymas (b.l. 2, 5). Akivaizdu, jog būtent šis įsakymas ir buvo panaikintas skundžiamu teismo sprendimu, nes apie jį pasisakoma ir aprašomojoje bei motyvuojamosiose skundžiamo teismo sprendimo dalyse (b.l. 38-39). Vadinasi, Panevėžio apygardos administraciniam teismui surašant 2012-11-16 sprendimą buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas, kuris gali ir turi būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismui priimant baigiamąjį teisės aktą šioje administracinėje byloje. Tai nėra besąlyginis pagrindas skundžiamo sprendimo naikinimui, todėl apeliacija šiuo aspektu pripažinta visiškai nepagrįsta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis pakeisti, vietoj žodžio „Utenos“ įrašant žodį „Zarasų“.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė