2022-03-30 Nr. AB-7573-3-62-3-03367-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1774-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03367-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. (tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta sprendimo data – 2021 m. lapkričio 11 d., laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 21S38029 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2023 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) patyrė persekiojimą ir bijodamas dėl savo gyvybės saugumo buvo priverstas išvykti iš kilmės šalies. Teigė, kad kilmės šalyje norima jį suimti. Nepaisant to, Migracijos departamentas, be kita ko, nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, o Komisija pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo atmetė.

2.2. Atsakovas neįsigilino į pareiškėjo situaciją, tyrimą atliko netinkamai, nesurinko visos aktualios medžiagos. Be to, pareiškėjui buvo nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta išvykti iš Lietuvos Respublikos, jam nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Pareiškėjui taip pat nepagrįstai buvo pritaikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis – vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, negali būti pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

2.3. Pareiškėjas Komisijai pateikė argumentus, kodėl jo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Be to, Komisija taip pat netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus.

2.4. Pareiškėjas tyrimo metu nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Pareiškėjas, pajutęs grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Pareiškėjas savo kilmės šalyje nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Vadinasi, jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam grės mirtis ir susidorojimas.

2.5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė skundą patenkinti. Paaiškino ir detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jį persekiojo tėvas. Be to, pareiškėjas Lietuvoje turi merginą, su kuria susipažino dar iki atvykstant į Lietuvą, tikisi su ja susituokti. Su mergina susipažino naudodamasis socialiniais tinklais. Susitikti su mergina neturėjo galimybės. Apklausos metu Migracijos departamento pareigūnams šių aplinkybių nenurodė, nes jam neleido kalbėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjas iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Skunde nurodytomis aplinkybėmis (yra persekiojamas, norima jį suimti) pareiškėjas skundo negrindė, prieglobsčio prašyme nurodė, jog išvyko, nes tėvas neleido jam ramiai gyventi. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo jo kilmės valstybėje tikimybės. Surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėjui yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra jaunas darbingo amžiaus vyras, turintis gyvenimo ir darbo (duomenys neskelbtini) patirties, ten taip pat yra likę jo artimieji, pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys.

3.3. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę (be to, nepateikė prašymo savanoriškai išvykti į kilmės valstybę), o nustatyti draudimo atvykti terminai yra proporcingi, atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat dalį dėl perspėjimo įvedimo į C SIS II, sutrumpinant šį laikotarpį iki 2 metų. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini), jam gresia pavojus.

5.2. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad kai jis buvo (duomenys neskelbtini) metų, išsiskyrė jo tėvai ir jį su (duomenys neskelbtini) pasiėmė kartu gyventi tėvas. Tėvas jį mušdavo, tačiau pareiškėjas neturėjo kur išeiti. Kai pareiškėjui buvo 17 metų tėvas jį išvarė iš namų. Pareiškėjas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini). Tėvas jį visur susirasdavo ir terorizuodavo, ateidavo į pareiškėjo darbą ir reikalaudavo, kad pareiškėją atleistų iš darbo. Pareiškėjas buvo susipažinęs su mergina, su kuria pareiškėjas norėjo tuoktis, tačiau merginos tėvams pareiškėjo tėvas apie pareiškėją papasakojo blogų dalykų. Pareiškėjas suprato, kad negali gyventi (duomenys neskelbtini), todėl pamatęs „(duomenys neskelbtini)“ kanale, kad yra galimybė per (duomenys neskelbtini) vykti į Lietuvą, po trijų dienų išvyko.

5.3. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas manymu, pareiškėjo pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nėra pareiškėjo kilmės valstybė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, ar suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą dėl grėsmės (duomenys neskelbtini), o ne dėl grėsmės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei Migracijos departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs nei prieglobsčio prašyme, nei apklausos metu, atliekamos Migracijos departamento pareigūno, jog jis dar iki atvykimo į Lietuvą pažinojo Lietuvoje gyvenančią merginą ir vyko pas ją. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas vertino kritiškai. Be to, Migracijos departamente apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą vykti nusprendė pamatęs informaciją „(duomenys neskelbtini)“ kanale, o ne pas merginą, gyvenančią Lietuvoje. Be to, kritiškai vertinti pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė apklausos metu paaiškinti šių aplinkybių. Iš apklausos garso įrašo bei stenogramos matyti, jog apklausos pabaigoje Migracijos departamento pareigūnas paklausė pareiškėjo ar jis dar norėtų ką nors papildomai pasakyti, be to ką jau pasakė. Pareiškėjas į tokį pasiūlymą pateikė klausimą: „kada aš būsiu laisvas, kada mes išeisime iš čia?“, papildomai paaiškinimų nepateikė. Taigi, pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs, kelia abejonių jo paaiškinimų patikimumas. Teismas pareiškėjo aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiško smurto lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kad „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakaktų, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

8. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju teisę būti išklausytam nebuvo pažeista.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, teismo įsitikinimu, nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 2 metų, taip pat pakeitė sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į C SIS II, pakeičiant nustatytą laikotarpį iki 2 metų, teismas taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

11. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas kilmės šalyje nuo vaikystės buvo persekiojamas tėvo, kuris jam keršijo už meilę motinai ir panašumą į ją. Nei atsakovas, nei teismas neįsigilino į pareiškėjo prašymo esminę aplinkybę, t. y. tai, kad pareiškėjas yra tapęs garbės nusikaltimo auka ir būtent dėl šios priežasties prašo prieglobsčio. Šiuo atveju pareiškėjui grėsmė kyla ne ateityje, o realiai buvo ir yra patiriama, todėl pareiškėjas buvo priverstas išvykti ir negali grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija – (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai, o policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjas dėl tėvo vykdomo garbės nusikaltimo gali prarasti sveikatą ar net gyvybę.

11.2. Atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Be to, atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir joje užfiksuoti duomenys yra pasenę. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Taip pat (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, šalis negali išspręsti struktūrinių problemų.

11.3. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ar Migracijos departamento padarytas išvadas, atsakovas rėmėsi aktualia informacija ir atliko išsamų tyrimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21S38029 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 6K-2023 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

15. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad kilmės šalyje jį persekiojo tėvas dėl to, kad pareiškėjas po tėvų skyrybų norėjo bendrauti su motina, be to, pareiškėjas buvo į ją panašus. Būtent šias aplinkybes pareiškėjas nurodė tiek apklausos metu Migracijos departamente, tiek apeliaciniame skunde. Pirminiame prašyme suteikti prieglobstį tik nurodė, kad yra persekiojamas.

20. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apklausos metu baimę grįžti į kilmės šalį grindė būtent tėvo persekiojimu. Nurodė, kad „<...> Tai aš, pagrindinė priežastis kodėl aš išvykau, nes tėtis visada terorizavo mane, ir mušė mane, ir draudė man susitikti su mano mama, ir su sese pabendrauti normaliai, ir aš psichologiškai traumuotas“. Pareiškėjo dėstytos priežastys savaime negali būti laikomomis „bėgimu nuo persekiojimo“ prieglobsčio teisės kontekste, jo istorija nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo – pareiškėjo tėvas nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kilmės valstybės institucijas, prašydamas jį apsaugoti, o minėtos institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, byloje nenustatyta. Be to, šių argumentų kontekste paminėtina, kad nors pareiškėjo tėvas „persekiojo“ pareiškėją, neleido jam ramiai gyventi, apie savo planus susituokti su pareiškėjo nurodyta mergina tėvui papasakojo būtent pats pareiškėjas.

Taip pat paminėtina, kad, kaip nurodė ir atsakovas, pareiškėjas dirbo, gyveno savarankišką gyvenimą (7 metus), iš kilmės šalies nekliudomai išvyko, turėjo santaupų. Aplinkybė, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jo kilmės šalyje yra paplitę garbės nusikaltimai, nepaneigia, kad atsakovas atliko tinkamą ir išsamų tyrimą bei nenustatė individualių aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio pareiškėjui suteikimo būtinybę. Pareiškėjo argumentai dėl naujų prieglobsčio prašymo aplinkybių vertintini kritiškai, kadangi, kaip minėta, apklausos metu jis aiškiai nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko bijodamas būtent tėvo persekiojimo, be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentais aptariamu klausimu.

Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma, įvertinus pareiškėjo apklausas ir byloje pateiktus įrodymus, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

23. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas, remdamasis EPPB ataskaita, taip pat konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis nėra aukštas ir nesiekia lygio, kad „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakaktų, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš (duomenys neskelbtini) miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Atsakovas taip pat nustatė o pareiškėjas nepaneigė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, pareiškėjas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirties, darbo patirties, kilmės šalyje taip pat yra likę jo artimieji, jis visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

24. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl bendros situacijos kilmės šalyje, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį, nenustatyta. Be to, pareiškėjo nurodytos ekonominio pobūdžio priežastys taip pat nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo.

25. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad EPPB 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusį ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento ir Komisijos sprendimuose nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos iki dvejų metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

27. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys