ae03c6ea-935a-4050-af4a-cc2d35826dce · Å iaulių apygardos teismas

Baudž                                                                                                                                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-282/2012                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                         2.4.6; 2.4.7.; 1.2.19.6.; 2.1.7.4.; 2.1.6.1.; 2.1.6.2.; 2.1.6.2.4.; 2.1.2.13.; 2..1.4.11.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 25 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,išteisintųjų P. N. E. ir B.

L. L. gynėjams advokatams ArÅ«nui Petrauskui ir Redai Kurlavičienei,iÅ¡teisintajam P. N. E.,vertėjams Virginijai Žukauskienei, ArÅ«nui Å ileriui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. E. ir B. L. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : P. N. E. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) (toliau-Bendrovė) Generaliniu direktoriumi, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., bÅ«damas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, ir pagal Bendrovės 2004-05-19 Ä®statų 2.1, 11.1-11.22 straipsnius bÅ«damas atsakingas:- už visos veiklos organizavimÄ , už Naftos perdirbimo gamyklos bei jos įrenginių produktyvų ir efektyvų funkcionavimÄ , racionalų jos turto naudojimÄ (2.1, 11.5.1 str. str.);- už Bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus nustatymÄ (11.5.9 str.);- už Bendrovės turto apsaugos ir gausinimo užtikrinimÄ (11.5.17 str.);- už visų įmanomų veiksmų, iÅ¡kilus nepaprastai situacijai, vykdymÄ , nepaisant to, ar tam turi įgaliojimus, ar ne, kad apsaugotų turtÄ (11.18 str.);- už rizikos valdymo programos Bendrovėje sukÅ«rimÄ (11.5.19 str.),- už visų kitų teisių, kurių įstatymai ir virÅ¡ paminėti įstatai nepriskiria kitų Bendrovės organų kompetencijai, įgyvendinimÄ (11.5.22 str.);- už savarankiÅ¡kÄ Bendrovės Valdybos pavestų funkcijų, įgaliojimų ir įgalinimų vykdymÄ (11.5.6 str.);- už paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ valdybai patvirtinti bei už valdybos patvirtintų Bendrovės valdymo planų (11.5.7 str.) įgyvendinimÄ ,be to, turėdamas Bendrovėje visus administracinius (11.5.5-11.5.7) įgalinimus ir praktiÅ¡kai neribotÄ teisę disponuoti piniginėmis lėšomis (10.8.6 str.), bei neribotai veikti Å¡ios Bendrovės vardu (11.5.10-11.5.14), tame tarpe turėdamas visus Bendrovės valdybos valdymo planų įgyvendinimui reikalingus įgalinimus ir kompetencijÄ (11.5.7 str.), nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių organizuoti Bendrovėje kapitalinį remontÄ , t. y. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, nepanaudojo savo teises, įgaliojimus ir įgalinimus, kad iÅ¡vengti didelės žalos, kuriÄ patyrė Bendrovė dėl gaisro, įvykusio 2006-10-12, apie 14.34 val.

Bendrovės gamybos padalinyje Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminėje kolonoje K 601, kitaip tariant dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo jis nors ir nenumatė, kad dėl kapitalinio remonto neorganizavimo, t.y. jo neveikimo, gali atsirasti Bendrovei virÅ¡ paminėta didelė žala, nors pagal jo veikos aplinkybes, turint omenyje jo teises, įgaliojimus ir įgalinimus ir jo asmenines savybes (ilgametė patirtis, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje) galėjo (nes tam turėjo virÅ¡ paminėtas galimybes) ir turėjo (nes dirbo Bendrovės generaliniu direktoriumi ir turėjo neribotus įgaliojimus pavaldžių struktÅ«rų atžvilgiu) tai numatyti, o bÅ«tent:jis, bÅ«damas atsakingas už visos veiklos organizavimÄ , už produktyvų, efektyvų įrenginių funkcionavimÄ , tame tarpe ir minėtos vakuuminės kolonos K-601 funkcionavimÄ , žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgÄ laikÄ , nuo 1988 m., nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir savalaikiai organizuoti pasiruoÅ¡imo kapitaliniam remontui.Dėl jo tokio pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, intensyviai eksploatuojant neleistinai susidėvėjo minėto įrengimo mazgai ir sudedamosios dalys.

Tame tarpe neleistinai susidėvėjo, suplonėjo nuo ilgos eksploatacijos be kapitalinio remonto nurodytos vakuuminės kolonos K-601 iÅ¡einančio atvamzdžio sienelės. Vamzdžių sienelės vietomis dėl korozijos neleistinai susidėvėjo net iki 0,15 mm storio. Jos neatlaikė įkaitusio gudrono slėgio ir plyÅ¡o. Pro plyšį iÅ¡siveržė karÅ¡tas gudronas, kuris sÄ lyčiu su oro deguonimi užsidegė ir degantis, verždamasis pro plyšį sukėlė didelį gaisrÄ , kurio pasekoje užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto.

Dėl to AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė, - 355.006 828 Lt žala.B. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) Generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai, žinodamas naftos perdirbimo gamyklos gamybos pajėgumus ir gerai iÅ¡manydamas įrenginių mechanikÄ techninio aptarnavimo ir remonto srityse, turėdamas patirtį stabdant įrenginių darbÄ ir atliekant kapitalinį įrenginių remontÄ , turėdamas savo pavaldume Bendrovės priskirtus inžinerinius, kontrolinius, profilaktinius, remonto padalinius ir sutinkamai su AB (duomenys neskelbtini) Generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai 2004 m. pareigybiniais nuostatais bÅ«damas įpareigotas vadovauti ir vystyti Bendrovės profilaktinio ir eksploatacinio patikimumo kapitalinio remonto procedÅ«rų vykdymo veiklÄ , remonto projektų vykdymo bei su tuo susijusio centralizuoto planavimo ir biudžetų sudarymo veiklÄ , ir bÅ«damas atsakingas Bendrovėje:- už tinkamÄ techninio parengimo lygio užtikrinimÄ ;- už priežiÅ«ros ir kontrolės sistemų gerinimÄ ;- už jo pavaldume esamų padalinių funkcijų, atsakomybės nustatymÄ ;             - už veiklos valdymÄ , gamybos įrenginių priežiÅ«ros sistemos gerinimÄ ir jų eksploatacinio patikimumo užtikrinimÄ vykdant profilaktinį ir kapitalinį remontÄ ;- už profilaktinio ir kapitalinio įrenginių ir įrengimų remonto projektų centralizuotÄ planavimÄ , biudžeto sudarymÄ , darbo grafikų ruoÅ¡imÄ , vykdymÄ ir kontrolę;- už medžiagų ir sutarčių dėl profilaktinio ir kapitalinio remonto valdymÄ bei administravimÄ , įskaitant pirkimus ir dalyvavimÄ sutarčių sudaryme ir derinime, krovinių pristatymÄ ir atsargų kontrolę;- už atliktų darbų kritinę analizę, įvertinimÄ bei valdymÄ , kad darbai kokybiniu ir kiekybiniu požiÅ«riu bÅ«tų atliekami pagal standartų reikalavimus;- už leidimų darbams stabdymo kapitaliniam remontui, projektų vykdymo valdymÄ ;- už bendrųjų priežiÅ«ros reikalavimų, siekiant efektyviam darbui užtikrinti, valdymÄ ;- už veiklos valdymÄ optimizuojant darbo jėgÄ ir efektyvų inžinierių - technologų, mechanikų - inžinierių pajėgumų panaudojimÄ ir veiksmingÄ visų sričių inžinerinės veiklos koordinavimÄ ;- už pavaldžių padalinių, pavaldinių darbo efektyvumo analizę ir vertinimÄ ;- už priemonių veikai gerinti, planavimÄ ir planų įgyvendinimÄ , už perspektyvos formavimÄ ;- už tinkamÄ pavaldžių padalinių, pavaldinių veiklÄ ,              be to, turėdamas Bendrovėje administracinius įgalinimus savo srityje leisti organizacinius tvarkomuosius dokumentus, derinti, tvirtinti planus bei kitus dokumentus ir atstovauti Bendrovę valstybinėse institucijose bei santykiuose su kitomis organizacijomis ir asmenimis, 2003-2006 metų laikotarpyje nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių iÅ¡analizuoti įrengimų ir įrenginių, tame tarpe Bendrovės gamybos padalinio Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminės kolonos K-601 techninį stovį.

Neužtikrino jos eksploatacinio patikimumo, neorganizavo vadovavimo profilaktiniam remontui, nesiėmė priemonių kapitaliniam remontui, nesiėmė priemonių kapitalinio remonto investiciniam projektui sudaryti, neorganizavo projektinės dokumentacijos kapitaliniam remontui paruoÅ¡imo, neužtikrino tinkamo techninio parengimo lygio priežiÅ«ros ir kontrolės sistemų srityse, nesiėmė priemonių medžiagų reikiamų kapitaliniam remontui užpirkti ir ryÅ¡ium su tuo sutarčių sudarymui, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamÄ techninio parengimo lygį aptarnaujant, kontroliuojant ir tikrinant vakuuminę kolonÄ K-601, nesukÅ«rė ir negerino priežiÅ«ros ir kontrolės sistemos tikrinant kolonÄ K-601, tuo pačiu laiku neužtikrindamas vakuuminės kolonos K-601 eksploatacinio patikimumo.

Be to, žinodamas, kad kolona K-601 įvesta į eksploatacijÄ 1988 m. ir jau ilgÄ laikÄ , nuo 2003 m., dirba be kapitalinio remonto, jos vamzdžiai galėjo neleistinai susidėvėti, neatliko to įrenginio patikrinimo rezultatų kritinės analizės ir vertinimo ir negerino, netobulino patikrinimo metodikos tam, kad visos vamzdžių atkarpos ir visi kolonos K-601 mazgai bÅ«tų apimti ir kontroliuojami patikrinimo metu, t.y. neužtikrino efektyvaus darbo, efektyviai nepanaudodamas inžinierių - technologų ir mechanikų - inžinierių pajėgų, veiksmingai nekoordinuodamas visų sričių inžinierių veiklos, nesuplanavo priemonių veiklai gerinti.

Dėl to nebuvo kritiškai ir tinkamai įvertinta situacija dėl vakuuminės kolonos K-601 techninio stovio, nebuvo savalaikiai pasiruošta kapitaliniam remontui, jis nebuvo atliktas, o intensyviai eksploatuojant, faktiškai nekokybiškai (nepakankamai) kontroliuojant, neleistinai susidėvėjo minėtos vakuuminės kolonos K-601 mazgai, sudedamosios dalys, vamzdžiai ir išeinančio atvamzdžio sienelės. Vamzdžių sienelės vietomis dėl korozijos neleistinai susidėvėjo net iki 0,15 mm storio. Jos neatlaikė įkaitusio gudrono slėgio ir 2006-10-12 apie 14.34 val. plyšo.

Pro plyšį iÅ¡siveržė karÅ¡tas gudronas, kuris sÄ lyčiu su oro deguonimi užsidegė ir degdamas, verždamasis pro plyšį sukėlė didelį gaisrÄ , dėl ko užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto. Dėl to AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė - 355.006 828 Lt žala.              Kitaip tariant, jis, žinodamas, kad turi pareigÄ veikti, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, aukščiau paminėtu neveikimu, elgdamasis neapdairiai ir neatidžiai, neatliko savo pareigų, nepanaudojo savo teisių, įgaliojimų ir įgalinimų, kad iÅ¡vengti didelės žalos, kuriÄ patyrė Bendrovė dėl įvykusio minėto gaisro vakuuminėje kolonoje K-601.

Jis nors ir nenumatė, kad dėl kontrolinės veiklos netobulinimo ir kapitalinio remonto neorganizavimo, t.y. jo neveikimo, gali atsirasti Bendrovei didelė žala, nors pagal jo veikos aplinkybes, turint mintyje jo teises, įgaliojimus ir įgalinimus ir jo asmenines savybes (ilgametė profesinė patirtis, kvalifikacija, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje), galėjo (nes tam turėjo virÅ¡ paminėtas galimybes) ir turėjo (nes dirbo Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai ir turėjo visus įgaliojimus pavaldžių struktÅ«rų atžvilgiu) numatyti, kad netinkamai kontroliuojama eksploatacija be kapitalinio remonto vakuuminės kolonos K-601 sukels neleistinÄ vamzdžių susidėvėjimÄ , gedimÄ , gaisrÄ ir didelę žalÄ , kas ir įvyko.             Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu P. N. E. ir B.

L. L. pagal BK 229 straipsnį iÅ¡teisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:P. N. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, ir nubausti jį 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda;kardomÄ jÄ priemonę – 1 000 000 Lt užstatÄ , sumokėtÄ 2007 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu AB (duomenys neskelbtini) banke (7 t. b. 1.47), nuosprendžiui įsiteisėjus P. N. E. panaikinti, ir grÄ Å¾inti užstato davėjui (duomenys neskelbtini).;B.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, ir nubausti jį 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda;kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;daiktus: vokÄ su medžiagų pavyzdžiais, metalinį bidonėlį, dvi dalis atvamzdžio, vamzdžio V619/1-1 dalis, vamzdžio V615/5-1 dalis, 11 atidalintų metalinių vakuuminės kolonos dalių, dėžutę su nuodėguliais, perduotus saugoti TelÅ¡ių APVK Mažeikių rajono policijos komisariatui (4 t. b. 1. 89, 92), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, nes jie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);AB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentų originalus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti AB (duomenys neskelbtini) (anksčiau - AB (duomenys neskelbtini)) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); konstatuoti, jog specialistui L.

N. imunitetas nuo sulaikymo, areÅ¡to arba kito asmens laisvės apribojimo, baigėsi. Ä®pareigoti Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ apie šį sprendimÄ praneÅ¡ti L. N.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsniu, specialistui docentui V. B. sumokėtÄ 3000 Lt sumÄ už suteiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir D. S. sumokėtÄ 1180 Lt sumÄ už atliktus tiriamojo objekto kietumo matavimus ir cheminės sudėties tyrimÄ pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ P. N. E. iÅ¡ieÅ¡koti 2090 Lt, iÅ¡ B.

L. L. iÅ¡ieÅ¡koti 2090 Lt.Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kaltinamieji iÅ¡teisinti netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad nuosprendis yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Anot apelianto, teismas savo sprendimÄ motyvavo ne loginiu ir faktiniu nustatytų duomenų konstatavimu, o rėmėsi subjektyvia nuomone, akivaizdžiai naudinga P. N. E. ir B.

L. L.. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi ne visais objektyviai nustatytais duomenimis, o tik iÅ¡teisintiesiems P. N. E. ir B. L. L. naudingais duomenimis ir liudytojų apklausų fragmentais. Teigia, jog teisėjų kolegija visiÅ¡kai neanalizavo teismo posėdžių metu nustatytų P. N. E. ir B. L. L. kaltę pagrindžiančių objektyvių duomenų, rėmėsi tik pavirÅ¡utiniÅ¡ku subjektyviai atrinktų duomenų įvardinimu. Pažymi, kad liudytojai A. L., V. R., A. D., P. V., A.

G., L. K. apklausų metu nurodė, jog laiku atlikus kapitalinį remontÄ , turėjo ir privalėjo bÅ«ti atliktas kaltinime nurodyto įrenginio inspektavimas, įrenginys turėjo bÅ«ti užpildomas vandeniu, turėjo bÅ«ti atliekamas hidraulinis bandymas, kurio metu be jokių abejonių bÅ«tų buvęs pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas ir bÅ«tų iÅ¡vengta avarijos. Nurodo, kad pagrindinis tikslas buvo nustatyti dėl kieno kaltės ir savo pareigų netinkamo atlikimo Å¡is kapitalinis remontas nebuvo atliktas ir dėl ko įvyko avarija.

Nors specialistai vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė du atsakingus asmenis – P. N. E. ir B. L. L., tačiau teisėjų kolegija Å¡ių parodymų ir specialisto iÅ¡vadų tinkamai neanalizavo, kitais įrodymais jų nepaneigė. Kolegija taip pat be pagrindo, pažeisdama BPK normose numatytas procedÅ«ras, nepripažino leistinais įrodymais specialistų M. B. (5 t., b. 1. 14-24), L. N. (12 t., b. 1.188-202) bei V. D. (14 t., b. 1.67-78) iÅ¡vadų ir jomis nepagrįstai nesivadovavo. Prokuroras pažymi, kad atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ . Nenustačius tokio priežastinio ryÅ¡io, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį.Skunde nurodoma, kad 2006-10-12 apie 14:34 val. AB (duomenys neskelbtini) bendrovės gamybos padalinio Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminės kolonos K-601 apatinėje dalyje plyÅ¡o vamzdžio, esančio tarp kolonos K-601 ir atkertančios vamzdyno V619/1 sklendės, sienelė, pro plyšį iÅ¡siveržė karÅ¡tas gudronas, kuris sÄ lyčiu su oro deguonimi užsidegė ir degantis, verždamasis pro plyšį sukėlė didelį gaisrÄ , dėl ko užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto.

Å ias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys, taip pat ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros bei objektų apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2007-02-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog tirti pateiktų vamzdyno V619/1 atidalinto vamzdžio tarp vakuuminės kolonos K-601 ir atkertančiosios sklendės dalių sienelės storis prieÅ¡ gaisrÄ buvo 7,0-0,15 mm, t. y. kad atskirose vamzdžio sienelės vietose prieÅ¡ gaisrÄ buvo erozinių (korozinių) suplonėjimų, siekiančių iki 0,15 mm, o pats vamzdžio pažeidimas yra plėštinis, susidaręs vamzdžiui plyÅ¡us dėl didelio slėgio jo viduje (4 t. 58-73).

Gaisro židinio vietÄ patvirtina ir 2007-04-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada (4 t. b. l. 76-82).Taip pat pažymi, kad 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto iÅ¡vadoje (4 t., b. l. 148-155) nurodyta, jog iÅ¡ ST 20 plieno pagaminto 426x12 GOST 8732-78 vamzdžio V619 atkarpa buvusi tarp kolonos K 601 apačios ir atkertančio sklendės, galėjo tarnauti tik iki ribinio suplonėjimo – 4 mm storio (RD38.13.004-86 instrukcija).

Kadangi nustatyta, kad vamzdyno V619/1 atskirose vamzdžio tarp vakuuminės kolonos K-601 ir atkertančiosios sklendės dalių sienelės vietose prieÅ¡ gaisrÄ buvo erozinių (korozinių) suplonėjimų, siekiančių iki 0,15 mm, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti pagrindines priežastis, kas įtakojo sienelių suplonėjimÄ ir kodėl nebuvo savalaikiai sureaguota ir pastebėtas toks neleistinas ir pavojingas įrenginio sienelių suplonėjimas.Prokuroras atkreipia dėmesį, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjų kolegija nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog „specialistui V.

B., atlikusiam byloje technologinį tyrimÄ , buvo pateikti ir nesusiję su jo kaip technologo kompetencija klausimai. Atlikęs tyrimÄ , kuris buvo užfiksuotas 2007 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡vadoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisiamajame posėdyje duodamas paaiÅ¡kinimus dėl iÅ¡vadoje suformuluotų teiginių, pats specialistas V. B. nurodė, kad iÅ¡vadoms dėl pasiruoÅ¡imo kapitaliniam remontui naftos perdirbimo įmonėje, tokių remontų planavimo, periodiÅ¡kumo, indo priežiÅ«ros, eksploatavimo bÅ«tinų specialių žinių jis pakankamai neturėjo.

Specialistas, duodamas bendrÄ iÅ¡vadÄ , į kuriÄ patenka ir tos iÅ¡vados, kurių pagrindas nebuvo jo kompetencijos specialios žinios, realiai virÅ¡ijo savo kompetencijos ribÄ , todėl teismas V. B. iÅ¡vados Å¡ioje dalyje nevertina kaip įrodymų Å¡altinio“. Apelianto tvirtinimu, teismas be pagrindo nesivadovavo Å¡io patyrusio specialisto duota iÅ¡vada, juolab, kad teismo posėdyje specialistas V. B. nurodė: „Esu technologas ir kas liečia technologinį režimÄ aÅ¡ tÄ Å¾inau, ne mechaninę dalį.

Kiek galėjau, tiek studijavau, žiÅ«rėjau. Nes vis tiek atsakomybę neÅ¡i, todėl tikrini.“ Teigia, kad specialistas V. B. savo pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje rėmėsi tuo, kÄ jis iÅ¡mano, kam tirti turi specialių žinių ir įgÅ«džių. Pastebi, kad nei vienas kitas specialistas ar liudytojas nepaneigė specialisto V. B. iÅ¡vadoje nurodytų duomenų, prieÅ¡ingai, liudytojai ir kiti specialistai tik patvirtino specialisto V. B. duotos iÅ¡vados teisingumÄ ir pagrįstumÄ .Atkreipia dėmesį, kad 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V.

B. specialisto iÅ¡vadoje (4 t., b. l. 148-155) nurodytÄ teiginį, jog „tiksliam inspektavimui tiek kolona K-601, tiek ir vamzdynas V619 turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai sustabdyti, iÅ¡leistas produktas, atauÅ¡intas, o visa tai galima buvo padaryti tik kapitalinio remonto metu“ patvirtina ir teisėjų kolegijos apklausti liudytojai A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K.. Teigia, kad minėti liudytojai, duodami parodymus, nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negali kelti abejonių. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai neaptarė Å¡ių liudytojų parodymų, be to, nuosprendyje nurodytose liudytojų apklausose dėl nesuprantamų priežasčių nenurodyti esminiai dalykai, kuriais rėmėsi valstybinį kaltinimÄ palaikantys prokurorai.Skundu apeliantas atkreipia dėmesį ir į liudytojo A.

L. 2011-01-29 parodymus, kad kolona K-601 buvo įtraukta į kapitalinio remonto defektinius dokumentus ir Å¡iame įrenginyje turėjo bÅ«ti atliekama inspekcija ir hidraulinis bandymas, nes visi aparatai, dirbantys su slėgiu, periodiÅ¡kai turi bÅ«ti inspektuojami. A. L. taip pat nurodė, jog „Taisyklės reikalauja, kad bet koks aparatas inspekcijos atlikimo metu turi bÅ«ti visiÅ¡kai sustabdytas“. A. L. taip pat pažymėjo, kad jam žinoma, jog 2006 m. kolonoje buvo atliekami darbai: „Buvo pakeistas antgalis ir buvo valymas nuo kokso“, tačiau po Å¡io remonto kolonos įrenginys nebuvo iÅ¡brauktas iÅ¡ kapitalinio remonto inspektavimo sÄ raÅ¡o.

Šį faktÄ patvirtina ir 2011-01-18 liudytojo A. D., kuris 2006 m. dirbo įrenginio vadovu, duoti parodymai, kad kapitalinio remonto metu turėjo bÅ«ti remontuojama kolona ir vamzdynas, o po to privalomai daromas hidraulinis bandymas. 2011-01-19 V. R. apklausos metu teismui parodė, kad „vis tiek kolona 601 per kapitalinį remontÄ turėjo bÅ«ti remontuojama, galbÅ«t ne remontuojama, o valoma. Vis tiek norim ar ne, hidraulinis bandymas privalomas ir kad atvamzdžio dalis į hidraulinį bandymÄ papultų, nes iÅ¡kart po kolonos iÅ¡eina.

Neįmanoma kitaip uždėti, kad neiÅ¡bandyti tÄ ruoÅ¾Ä â€œ. 2011-01-18 liudytojas P. V. į advokatės klausimÄ â€žAr jums žinoma, kokie darbai su kolona K-601 ir vamzdynu 619/1 turėjo bÅ«ti atliekami planuojamo kapitalinio remonto metu 2006 metais?“, konkrečiai atsakė, kad „Buvo suplanuota galvoninę vidinę įrangÄ dalinai pakeisti, kolonos inspekcijÄ , vamzdyne buvo planuotas remontas – pervirinimas. Buvo virinta nerÅ«dijančiu elektrodu“ bei parodė, kad „Hidraulinis bandymas turi bÅ«ti atliktas po kolonos remonto“.Objektyviai įvertinus visus duomenis, prokuroro įsitikinimu, galima kategoriÅ¡kai teigti, kad savalaikiai atliekant kapitalinį remontÄ , jo metu privalėjo bÅ«ti atliekamas kolonos K-601 ir vamzdyno V619 remontas ir inspektavimas, kurio metu kolonoje K-601 privalėjo bÅ«ti atliekamas hidraulinis bandymas, o jo metu neabejotinai turėjo bÅ«ti pastebėtas vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių suplonėjimas.

Pažymi, kad šį faktÄ patvirtina ir anksčiau minėtų liudytojų P. V. ir V. R. parodymai, jog hidraulinio bandymo metu galima nustatyti, kad įrenginyje seniai veikianti detalė yra neleistinai suplonėjusi. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ne tik atliekant hidraulinius bandymus bÅ«tų pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas. 2011-01-29 liudytojas A. G. parodė, kad „Kiekvieno kapitalinio remonto metu kolona stabdoma, praplaunama dyzeliniu kuru, po to pragarmama vandens garų, po to užpildoma pilnai vandeniu ir, užpildžius vandeniu, kelių parų laikotarpiu lėtai drenuojama lauk.

Užpildžius kolonÄ vandeniu, kadangi jos aukÅ¡tis daugiau nei 36 metrai, slėgis toje linijoje kur defektas bÅ«tų buvęs vos ne 4 barai, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai jis bÅ«tų praleidęs“.Apeliantas nurodo, kad apie tai, jog Bendrovėje praeityje buvo panaudotas netinkamos markės plienas, buvo žinoma visiems, ir Å¡i klaida buvo taisoma ne vienerius metus iki 2006-10-12 kilusio gaisro, taip pat ir po jo. PraÅ¡o atkreipti dėmesį, kad 2011-01-29 liudytojas A. G. parodė, jog „to pasekoje, kad rastas nekokybiÅ¡kas metalas, buvo daug platesnė programa sudaryta, ir galiu pridėti, kad ne tik blogas metalas buvo, pagrindinė problema buvo karÅ¡tų produktų vamzdynų suvirinimas.

Tarybiniais laikais chrommolibdeninis plienas buvo virinamas nerÅ«dijančio plieno elektrodais. Visi vamzdynai, taip suvirinus, atidirbus tam tikrÄ laiko tarpÄ , pradėdavo trÅ«kinėti. Dėl to įmonėje buvo kilę mažiausiai 3-4 gaisrai. Netinkamo metalo suradimo ir paÅ¡alinimo programa bei siÅ«lių pervirinimas tęsiasi iki Å¡iol. <...> ateinančio kapitalinio remonto metu ta programa turėtų bÅ«ti užbaigta“. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. K. taip pat nurodė: „Po 1994 metais gamykloje kilusio gaisro 23 cechui iÅ¡kelta užduotis iki artimiausio kapitalinio remonto nustatyti vamzdynus, kuriuose įdėtas netinkamos sudėties metalas, iki gaisro nebuvo visiÅ¡kai įgyvendinta, kadangi ne visi vamzdynai buvo paruoÅ¡ti (sustabdyti) patikrinimui.

PatikrinimÄ galima daryti tik sustojimo metu. Tikrinant reikia pastatyti pastolius, nuimti izoliacijÄ , nuvalyti mechaniniu bÅ«du“. Prokuroras pažymi, kad aplinkybę, jog vamzdžio V619 atkarpa tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės buvo netinkamo metalo, konstatavo ir teisėjų kolegija. Tačiau teismas ir toliau laikėsi nepagrįstos nuomonės, kad niekam apie šį projektinį priimtÄ ir patvirtintÄ 1987 m. sprendimÄ nebuvo žinoma. Kitame dokumente „Gamybinių nesklandumų aktas Nr. 3 dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro“ buvo nurodytos 1994 m. vasario 17 d. gaisro priežastys – vamzdyno 619/3 trÅ«kimas dėl korozinio – erozinio susidėvėjimo, ir pateikti nurodymai atitinkamiems AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams patikrinti gretimų vamzdynų (įskaitant 619/1) metalų sudėtį bei pakeisti jų elementus, neatitinkančius standarto RU-86 reikalavimų.

Prokuroro teigimu, tai dar vienas dokumentas, kuriuo remiantis darytina neginčytina iÅ¡vada, jog ir pats kaltinamasis P. N. E. turėjo ir privalėjo žinoti apie Å¡iÄ problemÄ . Atkreipia dėmesį, kad visa dokumentacija, net to paties 1994 m. kilusio gaisro medžiaga, aktai ir kiti dokumentai, buvo prieinami vadovaujantiems darbuotojams, įskaitant ir patį generalinį direktorių. Vien faktas, kad žinant apie problemÄ dėl netinkamos markės naudojamų detalių buvimÄ ir kapitalinio remonto atidėliojimÄ , kai jo metu turėjo bÅ«ti pakeistos nustatytos netinkamos detalės, leidžia teigti apie buvusį nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ .Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, objektyvius duomenis, liudytojų ir specialistų duotas iÅ¡vadas, apelianto įsitikinimu, galima daryti kategoriÅ¡kÄ , objektyviÄ ir neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių kritinis suplonėjimas neabejotinai bÅ«tų buvęs pastebėtas kapitalinio remonto metu.

Pagrindinė 2006-10-12 gaisro priežastis buvo tai, kad atidedant kapitalinį remontÄ , įrenginyje nebuvo atliekami bÅ«tini remonto ir inspektavimo darbai, ir nebuvo savalaikiai pastebėtas vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių kritinis suplonėjimas, t. y. nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kapitalinio remonto atidėliojimo ir su tuo susijusiomis kilusiomis pasekmėmis.Skundu apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog P. N. E., duodamas parodymus teismui, akcentavo, kad jo dėka ir iniciatyva bendrovė kviesdavo ir samdydavo ne Lietuvos firmas, kad Å¡ios patikrintų įrenginių bÅ«klę ir pateiktų iÅ¡vadas dėl remonto bÅ«tinumo.

Pastebi, jog šį faktÄ patvirtina ir 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto iÅ¡vadoje (4 t., b.l. 148-155) nurodyta aplinkybė, kad įrenginių remontui ir patikrai dažniausiai yra samdomos užsienio firmos, kurios ne visuomet sÄ Å¾iningai atlieka savo darbÄ , todėl reikalauja ypatingos kontrolės ir priežiÅ«ros. Tai, kad pasamdyta firma netinkamai atliko pavestas užduotis, patvirtina ir liudytojo V. V. 2011-01-11 duoti parodymai, jog „buvo pasamdyta užsienio kompanija (duomenys neskelbtini), 25 žmonės apie pusę metų dirbo, bet praktiÅ¡kai nieko nepadarę iÅ¡važiavo namo.

Buvo taip suvadovauta, kad vietiniai žmonės nedalyvavo tame procese, todėl vietoj jų bandė pasamdyti rangovinę organizacijÄ , kuri atliktų tÄ darbÄ â€œ, o tam suvadovavo B. L. L.. Teigia, kad nors P. N. E. samdydavo užsienio firmas, kad Å¡ios patikrintų įrenginių bÅ«klę ir pateiktų iÅ¡vadas dėl remonto bÅ«tinumo, tačiau neorganizavo tinkamos ir griežtos kontrolės, kad Å¡ios firmos kvalifikuotai ir tinkamai atlikusios savo darbÄ pateiktų iÅ¡vadas ir bÅ«tų užkirstas kelias nelaimėms.Pasak prokuroro, teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje nenagrinėjo priežastinio ryÅ¡io buvimo ar nebuvimo, o abstrakčiai nurodė, kad 2006-10-06 kilusio gaisro priežastis yra netinkamos markės metalo panaudojimas niekam nežinant ir nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodoma, kad teismas nepagrįstai savo sprendimÄ nesiremti liudytojų M. B., L. N., V. D. parodymais motyvavo tuo, kad „minėtų liudytojų apklausos buvo atliktos nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos – Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė duoti parodymus jų gimtÄ ja kalba suteikiant teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Å iuo atveju liudytojai buvo apklausti rusų kalba, nedalyvaujant vertėjui ir vėliau apklausos protokolai, kaip kiti raÅ¡ytiniai dokumentai, buvo pateikti iÅ¡versti į valstybinę kalbÄ . Teismas nepripažįsta leistinais įrodymais ir specialistų M. B. (5 t., b. 1. 14-24), L. N. (12 t., b. 1.188-202) bei V. D. (14 t., b. 1.67-78) iÅ¡vadų bei jomis nesivadovauja, nes įstatymas neleidžia specialistui dalyvauti procese ir duoti iÅ¡vadÄ , jeigu jis byloje buvo apklaustas kaip liudytojas (LR BPK 57 straipsnio 2 dalis, 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“.

Prokuroro teigimu, tokie teismo motyvai ir argumentai yra neteisingi, neteisėti, priimti pažeidžiant BPK normas.Apeliantas pažymi, kad remiantis BPK 242 straipsniu, teismas pirmiausia privalėjo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: apklausti liudytojus teisme ir t.t., ir tik tada vertinti apklausos metu gautus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas negali vertinti, negali jais grįsti nuosprendžio. Be to, BPK 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad liudytojas turi teisę duoti parodymus savo gimtÄ jÄ kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba.

O tai reiÅ¡kia, kad apklausa gali vykti jam suprantama kalba, t. y. kalba, kuriÄ moka jis ir apklausÄ vykdantis asmuo (tyrėjas, prokuroras). Minėto straipsnio dispozicija suformuluota taip, kad neabejotinai galima suprasti, jog tai gali bÅ«ti ir ne lietuvių kalba, o asmeniui (liudytojui) suprantama kalba. Vėliau, vadovaujantis įstatymu, atliekamas vertimas į valstybinę kalbÄ . Mano, kad teismo nurodytas netikslumas dėl kalbos galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytas teisme, jeigu teismui bÅ«tų pavykę iÅ¡kviesti M.

B., L. N. ir V. D. į teismo posėdį. Tačiau teismas to nepadarė.Be to, anot apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, kad specialistų M. B., L. N. ir V. D. iÅ¡vadų nepripažįsta leistinais įrodymais todėl, kad įstatymas neleidžia specialistui dalyvauti procese ir duoti iÅ¡vadÄ , jeigu jis byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Mano, kad taip teismas pats sau prieÅ¡tarauja – konstatuoja, kad M. B., L. N. ir V. D. apklausos atliktos netinkamai ir dėl to jų nelaiko įrodymais bei nuosprendžio negrindžia, tačiau tuo pat metu nesivadovauja M.

B., L. N. ir V. D. iÅ¡vadomis tuo pagrindu, kad pastarieji buvo apklausti liudytojais (nors jų parodymų ir nelaiko įrodymais). Prokuroro tvirtinimu, teismas pažeidė ir BPK 59 straipsnio reikalavimus. Pastebi, kad iki įrodymų tyrimo teisme pradžios dėl M. B., L. N. ir V. D. nuÅ¡alinimo nesikreipė nei vienas 57 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas asmuo, be to, iki nuosprendžio priėmimo teismas nebuvo priėmęs spendimo dėl M. B., L. N. ir V. D. nuÅ¡alinimo. Esant tokioms aplinkybėms, anot prokuroro, neiÅ¡sprendęs specialistų nuÅ¡alinimo klausimo, teismas nepagrįstai sprendė klausimÄ pripažinti ar nepripažinti minėtų asmenų iÅ¡vadas leistinais įrodymais.Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į minėtų specialistų iÅ¡vadas ir nesuprato jų esmės bei prasmės. Teigia, kad Å¡ių iÅ¡vadų atskirais įrodymais laikyti negalima, nes jokių naujų įrodymų jose nėra, t. y. specialistai iÅ¡vadose naujų atskirų įrodymų nepateikė.

Specialistų iÅ¡vadų esmė yra ta, kad jos sudaro galimybę suprasti kitus įrodymus. Nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog M. B., L. N. ir V. D. byloje nuÅ¡alinti nebuvo, darytina iÅ¡vada, kad jų specialisto iÅ¡vados yra gautos teisėtai, vadovaujantis BPK normomis, todėl jos turi bÅ«ti laikomos įrodymais. Teigia, kad byloje nustatyta, jog generalinis direktorius ir jo pavaduotojas inžinerijai turėjo pakankamai galių bei galimybių užtikrinti, kad nelaimė neįvyktų. Šį faktÄ patvirtina ir įmonės dokumentuose esantis 2006 m. birželio 22 d.

Generalinio direktoriaus pasiraÅ¡ytas sprendimas „Dėl kapitalinio remonto pradžios datos“ (3 t., b. 1. 64-85), kuriuo pratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas iki 2007 m. balandžio mėnesio. Skundu prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kapitaliniam remontui nebuvo tinkamai pasirengta, nebuvo supirktos reikalingos medžiagos, pasiruoÅ¡imo remontui darbai atsiliko nuo grafiko, buvo samdomos netinkamos firmos ir dėl to tinkamai nebuvo atliekama įrenginių diagnostika, netinkamai buvo organizuojamas darbas, todėl pasiruoÅ¡imas kapitaliniam remontui vyko labai lėtai, nes tie patys žmonės buvo atsakingi ir už įrenginių sustojimus, ir už kapitalinį remontÄ .

Visai remonto tarnybai vadovavo ir už viskÄ buvo atsakingas B. L. L.. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai V. V., P. V., D. P., A. G. ir A. L.. Mano, kad aukščiau minėtame sprendime nurodyta didelė perdirbimo marža negali bÅ«ti pakankamu argumentu nusprendžiant pratęsti įrenginių darbÄ , nes įrenginių eksploatacija, neužtikrinus saugaus jų darbo, gali tapti ypač didelių nuostolių priežastimi.Analizuojant pareiginius nuostatus, anot apelianto, galima teigti, jog Mechanikos -Inžinerijos tarnyba buvo tiesiogiai atsakinga už savalaikį pasirengimÄ kapitaliniam remontui bei jo atlikimÄ .

TÄ patvirtina Generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai pareiginių nuostatų 5 ir 6 skirsniai. Kapitalinio remonto organizavimas bei atlikimas priskirtinas ir prie Generalinio direktoriaus pagrindinių darbo funkcijų, ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina AB (duomenys neskelbtini) įstatų 11 skirsnis, nustatantis Generalinio direktoriaus veiklos kompetencijÄ . Todėl, apelianto įsitikinimu, galima konstatuoti, jog Generalinis direktorius savo paraÅ¡u patvirtino leidimÄ pratęsti įrenginių eksploatacijÄ ne todėl, kad jie saugiai gali bÅ«ti eksploatuojami, o todėl, kad konkrečiu metu (planuotam kapitaliniam remontui) sustabdyti bendrovės veiklÄ bÅ«tų buvę labai nuostolinga.

Be to, paprasčiausia priežastis yra ta, kad vadovaujant P. N. E. ir B. L. L. nebuvo tinkamai ir laiku pasiruoÅ¡ta kapitaliniam remontui. Šį faktÄ patvirtino teisme apklausti liudytojai V. V., P. V., D. P., A. G. ir A. L..Prokuroras praÅ¡o atkreipti dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Mechanikos - Inžinerijos tarnyba su visais savo padaliniais buvo atsakinga ir už saugų įmonės eksploatavimÄ , už profilaktinių bei kapitalinio remonto parengimÄ ir pravedimÄ . Å iai tarnybai nuo 2003 m. vadovavo B.

L. L., kuris į minėtas pareigas buvo paskirtas rekomendavus Generaliniam direktoriui P. N. E.. Pats P. N. E. paskirtas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi 2002 m. gruodžio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. 1. 91, 105-109). Paskutinis kapitalinis įmonės remontas vyko 2003 m. pavasarį. Atliekant šį remontÄ , tiek P. N. E., tiek B. L. L. jau ėjo savo pareigas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog jiems buvo pakankamai laiko susipažinti su situacija įmonėje, su įmonės technologiniu stoviu bei tinkamai ir savalaikiai pasirengti kitam kapitaliniam remontui po dviejų ar trejų metų.

Apeliantas tvirtina, kad analizuojant teisme apklaustų liudytojų A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K. parodymus, 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto iÅ¡vadoje (4 t., b. l. 148-155) nurodytus duomenis, galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad pilnai nesustabdžius įmonės, faktiÅ¡kai neįmanoma atlikti kokybiÅ¡kos vakuuminės kolonos K-601 patikros. Vamzdžio dalies, kuri trÅ«ko gaisro metu, temperatÅ«ra yra ypatingai aukÅ¡ta, todėl, nesustabdžius ir neatauÅ¡inus kolonos, faktiÅ¡kai neįmanoma prisiartinti ir patikrinti minėtos kolonos atkarpos tinkamumo eksploatacijai.

Todėl, patikrinus tik virÅ¡utinę kolonos dalį (tai buvo 2006 m. pradžioje), negalima teigti, jog kolonÄ galima pripažinti tinkama naudojimui.Nurodo, kad įmonės dokumentuose esantis 2006 m. birželio 22 d. Generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl kapitalinio remonto pradžios datos“ liudija, jog klausimÄ dėl kapitalinio remonto darbų nukėlimo sprendė Generalinis direktorius, atsižvelgęs į Mechanikos – Inžinerijos tarnybos rekomendacijÄ . Peržvelgus 2004 m. – 2006 m. Mažeikių naftos valdybos posėdžių protokolus (3 t. b. 1. 64-85; 3 t., b. 1. 142; 3 t., b. 1. 152) galima teigti, jog klausimas dėl kapitalinio remonto ar jo nukėlimo niekuomet nebuvo svarstytas.

Atsižvelgiant į Generalinio direktoriaus įgaliojimus rengti medžiagÄ NPÄ® valdybos posėdžiams, galima bÅ«tų daryti prielaidÄ , kad toks svarbus klausimas galėjo bÅ«ti aptartas įmonės valdybos lygiu. Tačiau peržiÅ«rėjus NPÄ® valdybos posėdžių darbotvarkę bei protokolus negalima rasti nei vienos užuominos apie tai. Pasak apelianto, iÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonės Generalinis direktorius prisiėmė visÄ atsakomybę dėl pasirengimo kapitaliniam remontui ir jo atlikimo, taipogi prisiėmė visÄ atsakomybę dėl saugios įmonės veiklos užtikrinimo.Skunde pažymima ir tai, kad M.

N. P. Ä®. sudarytos komisijos gaisro priežastims tirti ataskaitoje yra nurodyta: 1994 m. vasario 17 d. Mazuto giluminio perdirbimo skyriuje (KT 1.1) kilo gaisras. Nors gamybinių nesklandumų ataskaitoje Nr. 3 nebuvo tiesiogiai užsiminta ar korozinis-erozinis vamzdyno susidėvėjimas buvo susijęs su vamzdyno metalo pakeitimu iÅ¡ kaitrai atsparaus plieno į anglinį plienÄ , tačiau tos pačios ataskaitos 10 punkte pateiktose rekomendacijose yra pažymėta, kad daugeliui vamzdynų (įskaitant V 619/1) reikia atlikti metalo sudėties patikrinimÄ , po Å¡ios ataskaitos pasiraÅ¡ymo ir iki 2006 m. spalio 12 d, vamzdynas 619/1 nebuvo pilnai tikrintas, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kur konkrečiai yra sumontuoti anglinio plieno ST 20 elementai.

Taip pat pažymima, kad 1994 m. M. N. P. Ä®. vadovybė protokole dar kartÄ užsiminė, jog Mazuto giluminio perdirbimo skyriaus (KT 1/1) statybos metu vietoj chromo molibdeninio plieno buvo naudojamas anglinis plienas ST 20. Tame pačiame protokole nurodyta, kad anglinis plienas 20 galėjo bÅ«ti panaudotas sumontuojant vamzdynÄ 619.1. (6 t., b. 1. 1-9). Apelianto įsitikinimu, visi Å¡ie komisijos nustatyti faktai rodo apie nepakankamÄ Mechanikos – Inžinerijos tarnybos ir jos vadovybės atsakomybę susipažįstant su įrengimais ir juos eksploatuojant.

Ypač kapitalinio remonto atidėliojimo faktiniam ketverių metų periodui atveju.Prokuroro teigimu, apibendrinus visus nustatytus faktinius duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laiku, t. y. 2006 m. pavasarį, atliktas kapitalinis remontas (kai jis buvo iÅ¡ anksto suplanuotas), panaudojant daugelį prevencinių-technologinių priemonių inspektuojant įrenginį po kapitalinio remonto, bÅ«tų leidęs pastebėti esamus trÅ«kumus ir laiku juos paÅ¡alinti. Apeliantas taip pat nurodo, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pasirengimas remontui žymiai vėlavo ir aukÅ¡ta marža buvo tik Å¡alutinis, nuo naftos perdirbimo įmonės valdymo nepriklausomas faktorius.

Pažymi, kad paskutinis kapitalinis remontas buvo tik 2003 m. pavasarį. Ä®monės administracija, nukeldama remontÄ Ä¯ 2007 m., planavo, kad be sustabdymo dirbs ketverius metus. Nors tame pačiame sprendime minima bÅ«tinybė stiprinti įrenginių diagnostikÄ ir jų tinkamumÄ tolesniam darbui, pats sprendimas kapitalinių remontų ciklÄ pratęsti iki ketverių metų laikytinas ypač rizikingu. Kaip vėliau parodė tyrimas, diagnostikos cechas ir visa Mechanikos - Inžinerijos tarnyba nebuvo pajėgi garantuoti saugaus įmonės darbo.

SvarbÅ«s skyriai nebuvo patikrinti, neaiÅ¡ku, kas neatkreipė deramo dėmesio į kolonoje esančius projektinius pakeitimus, o pačios kolonos konstrukcija neturėjo ugniai atsparaus padengimo. Atkreipia dėmesį, kad nėra dokumentų, patvirtinančių buvusių kolonos remonto darbų tinkamÄ kokybę. Tuo pačiu pastebi, jog Å¡iuo metu minėtos aplinkybės patikrinimas neįmanomas, nes gaisras nepataisomai sunaikino kolonÄ . Prokuroro teigimu, esant tokioms aplinkybėms, galima daryti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog administracijos nesugebėjimas pasirengti remontui buvo pagrindinė kapitalinio remonto atidėliojimo priežastis, o nesugebėjimas užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo buvo pagrindinė gaisro priežastis.Anot apelianto, apylinkės teismo teisėjų kolegija, svarstydama kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011.

Pažymi, kad toje pačioje nutartyje nurodyta, jog „ultima ratio“ principas taikomas tik kai nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad asmens elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų bÅ«ti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų bÅ«ti ginami civilinio proceso tvarka“. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas „ultima ratio“ praktikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-396/2009, 2K-421/2007, 2K-86/2006) akcentuoja tai, jog „<...> padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam asmeniui“.

Pažymi, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka 2006-10-06 kilusio gaisro pasekmės tėra didelė – 355 006 828 Lt – turtinė žala, nes tuo metu apie įrenginį dirbo daug žmonių, todėl negalima teigti, kad P. N. E. ir B. L. L. elgesys ir neveikimas nesukėlė tokių padarinių, „dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka”. Prokuroro manymu, teismas tokiu savo teiginiu, iš esmės prieštaraujančiu pačiam nuosprendžiui, pripažįsta, kad P. N. E. ir B.

L. L. netinkamai elgėsi, tačiau nepagrįstai konstatuoja, jog parinktos atsakomybės rÅ«Å¡is yra per griežta. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad P. N. E. ir B. L. L., žinodami, jog turi pareigÄ veikti, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, neveikimu, elgdamiesi neapdairiai ir neatidžiai, neatliko savo tiesioginių pareigų, nepanaudojo savo teisių, įgaliojimų ir įgalinimų, kad bÅ«tų tinkamai ir laiku pasiruoÅ¡ta kapitaliniam remontui, kad savalaikiai atlikus jį bÅ«tų nustatytas neleistinas ir kritinis vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių suplonėjimas ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta didelės žalos, kuriÄ patyrė Bendrovė dėl įvykusio minėto gaisro vakuuminėje kolonoje K-601.

Apelianto tvirtinimu, kaltinamieji, nors ir nenumatė, kad dėl kontrolinės veiklos netobulinimo, kapitalinio remonto neorganizavimo ir beprasmio atidėliojimo, t. y. jų abiejų neveikimo, gali atsirasti tokios pasekmės ir Bendrovei gali būti padaryta didelė žala, tačiau pagal savo veiklos aplinkybes, turint mintyje jų teises, įgaliojimus ir įgalinimus ir jų asmenines savybes (ilgametė profesinė patirtis, kvalifikacija, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje) galėjo ir turėjo (nes P. N. E. dirbo Bendrovės generaliniu direktoriumi, o B.

L. L. dirbo Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai ir abu turėjo visus įgaliojimus pavaldžių struktÅ«rų atžvilgiu) numatyti, kad netinkamai kontroliuojama eksploatacija be kapitalinio remonto vakuuminės kolonos K-601 sukels neleistinÄ vamzdžių susidėvėjimÄ , gedimÄ , gaisrÄ ir didelę – 355 006 828 Lt žalÄ .Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis P. N. E., jo gynėjas ir iÅ¡teisintojo B. L. L. gynėja prašė prokuratÅ«ros skundÄ atmesti.Skundas atmetamas.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. N. E. ir B. L. L. pagal BK 229 straipsnį iÅ¡teisino jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Pažymima, kad BK 229 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Darydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, pareigÅ«nas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetencijÄ .Atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryÅ¡ys. Vadinasi, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ .

Nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2011). Iš baudžiamojoje byloje esančio AB (duomenys neskelbtini) 2002 m. gruodžio 19 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t. 91-92) ir tos pačios dienos darbo sutarties Nr. kopijos (7 t. 105-109) matyti, kad 2002 m. gruodžio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi buvo paskirtas P. N. E.. 2004 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos darbdavio ir užsieniečio, neturinčio leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (7 t. 102-104 b. l.) bei darbo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t. 93-96, 97-100 b. l.) kopijos liudija, kad B.

L. L. priimtas dirbti AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai. AB (duomenys neskelbtini) įstatai (7 t. 1-18 b. l.) patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Å¡ios bendrovės generalinis direktorius P. N. E. buvo atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimÄ , jos įrenginių produktyvų ir efektyvų funkcionavimÄ , racionalų jos turto naudojimÄ , bendrovėje taikomų turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvų nustatymÄ , visų įmanomų veiksmų, iÅ¡kilus nepaprastai situacijai, vykdymÄ , nepaisant to, ar tam turi įgaliojimus, ar ne, kad apsaugotų turtÄ , rizikos valdymo programos bendrovėje sukÅ«rimÄ , paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ valdybai patvirtinti bei už valdybos patvirtintų bendrovės valdymo planų įgyvendinimÄ ir t. t.

AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai pareiginiai nuostatai (6 t. 158-159 b. l.) patvirtina, kad B. L. L. pareiga buvo vadovauti ir vystyti veiklÄ bendrovės profilaktinio remonto ir eksploatacinio patikimumo, kapitalinio remonto ir įmonės stabdymo procedÅ«rų vykdymo, investicinių ir remonto projektų vykdymo bei su tuo susijusio centralizuoto planavimo ir biudžetų sudarymo srityse, jis buvo atsakingas už veiklos valdymÄ gamybos įrengimų priežiÅ«ros sistemos gerinimui ir jų eksploatacinio patikimumo užtikrinimui vykdant profilaktinį ir kapitalinį remontÄ bei tinkamai atliekant su tuo susijusias įrenginių, įrengimų stabdymo procedÅ«ras, taip pat buvo atsakingas už su profilaktiniu, kapitaliniu remontu, įrenginių ir įrengimų stabdymu, investiciniais ir remonto projektais susijusiu centralizuotu planavimu, biudžeto sudarymu ir kt.

Taigi, įvertinęs minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. N. E. ir B. L. L. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje pateiktÄ valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius ir yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektai. Tačiau, kaip jau minėta, bÅ«tina nustatyti, kad valstybės tarnautojas neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tarp padarytos veikos bei atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryÅ¡ys.2006 m. spalio 12 d. akte dėl kilusio gaisro (1 t. 37 b. l.) nurodyta, kad 2006 m. spalio 12 d. 14.32 val.

AB (duomenys neskelbtini) teritorijos mazuto giluminio perdirbimo komplekso postamente Nr. 6, kolonoje K 601 pastebėtas gaisras. Gaisro padariniai: vakuuminės distiliacijos kolona K 601, veikiama liepsnos, atitrÅ«ko nuo jÄ jungiančių vamzdynų ir griuvo nuo etažerės į Å¡ilumokaičių TK - 606/1, 2; TK – 611; TK – 604/2÷9; TK – 605/1÷ 4, TK - 601/1, 2 pusę, tarp Å¡eÅ¡to postamento siurblinės ir septinto postamento pravažiavimo. Gaisro kilimo priežastis – gamybinių įrenginių gedimas (iÅ¡sihermetinimas) ir produkto savaiminis užsiliepsnojimas (1 t., b. l. 37).

P. N. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir bÅ«damas atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimÄ , produktyvų ir efektyvų įrenginių funkcionavimÄ , įskaitant ir vakuuminės kolonos K 601 funkcionavimÄ , žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgÄ laikÄ , nuo 1988 m., nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir savalaikiai organizuoti pasiruoÅ¡imÄ kapitaliniam remontui. Dėl jo tokio pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, bendrovėje kilo didelis gaisras, dėl kurio AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė – 355 006 828 Lt žala.B.

L. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai, pagal savo pareigas ir administracinius įgalinimus savo srityje 2003-2006 metų laikotarpiu nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių iÅ¡analizuoti įrengimų ir įrenginių, tarp jų vakuuminės kolonos K 601 techninio stovio, neužtikrino jos eksploatacinio patikimumo, neorganizavo vadovavimo profilaktiniam remontui, nesiėmė priemonių kapitaliniam remontui, nesiėmė priemonių kapitalinio remonto investiciniam projektui sudaryti, neorganizavo projektinės dokumentacijos kapitaliniam remontui paruoÅ¡imo, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamÄ techninio parengimo lygį aptarnaujant, kontroliuojant ir tikrinant vakuuminę kolonÄ K 601, nesukÅ«rė ir negerino priežiÅ«ros ir kontrolės sistemos tikrinant kolonÄ K 601, tuo pačiu laiku neužtikrindamas vakuuminės kolonos K 601 eksploatacinio patikimumo, neatliko kitų pareigų, dėl kurių nebuvo savalaikiai pasiruoÅ¡ta kapitaliniam remontui, jis nebuvo atliktas, dėl to dėl korozijos neleistinai nusidėvėjus ir plyÅ¡us vamzdžių sienelėms, pro plyšį iÅ¡siveržęs karÅ¡tas gudronas užsidegė ir degdamas sukėlė didelį gaisrÄ , dėl kurio AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė – 355 006 828 Lt žala.Prokuroras apeliaciniu skundu teigia, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi ne visais objektyviai nustatytais duomenimis, o tik iÅ¡teisintiesiems P. N. E. ir B.

L. L. naudingais duomenimis ir liudytojų apklausų fragmentais. Anot prokuroro, teismas neatsižvelgė į liudytojų A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K. parodymus, kad laiku atlikus kapitalinį remontÄ , turėjo ir privalėjo bÅ«ti atliktas kaltinime nurodyto įrenginio inspektavimas, įrenginys turėjo bÅ«ti užpildomas vandeniu, turėjo bÅ«ti atliekamas hidraulinis bandymas, kurio metu be jokių abejonių bÅ«tų buvęs pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas ir bÅ«tų iÅ¡vengta avarijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad spręsdamas P. N. E. ir B. L. L. kaltės klausimÄ , teismas įvertino visus byloje surinktus Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingus duomenis, rėmėsi teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais, įvertino juos visumoje, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, teismas įvertino ir liudytojų L. K., A. D., V.

R., A. L., P. V., A. G. parodymus. Pastebėtina, kad liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei teigia prokuroras, nenurodė, jog atliekant bendrovėje kapitalinį remontÄ , be jokių abejonių bÅ«tų buvęs pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas ir bÅ«tų buvę iÅ¡vengta avarijos. Minėtas liudytojas teismui paaiÅ¡kino, kad kolonos K – 601 patikrinimai buvo atliekami pagal grafikÄ , duomenų, kad Å¡iai kolonai skubiai reikalingas remontas, nebuvo. Nurodė, kad patikrinimų metu vamzdynai Å¡imtu procentų netikrinami, praktiÅ¡kai patikrinti visÄ vamzdynÄ yra neįmanoma.

Patikrinimas atliekamas kas ketveri metai, patikrinama 10-20 procentų elementų. Atsakydamas į prokurorų klausimus, A. K. paaiškino, kad apie tai, jog išeinantis atvamzdis iki gaisro kilimo buvo pakeistas ir buvo panaudota ne ta, kaip numatyta įrenginio techniniame pase, metalo rūšis, jis sužinojo tik po gaisro. Taip pat nurodė, kad kolonos vidinė apžiūra buvo atlikta 2004 metais, buvo patikrintas atvamzdis. Kolonos apžiūros metu apžiūrėti atvamzdį, kuris įtrūko, nėra galimybės, ten neįmanoma įlįsti.

Atvamzdis nuodugniau nebuvo apžiūrėtas ir dėl to, kad jį apžiūrint nebuvo rasta jokių korozijos pėdsakų. Duomenų dėl kolonos nesaugumo nebuvo, indo eksploatacija po 2006 m. sausio 9 d. apžiūros buvo leidžiama iki 2010 m. sausio 9 d. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad ne kiekvieno kapitalinio remonto metu vamzdynai yra bandomi hidrauliniu būdu – tai priklauso nuo to, ar vamzdynas buvo remontuotas jį suvirinant (29 t. 32-42 b. l.). Aplinkybės, kad kapitalinis remontas buvo būtinas ir kad jo metu neginčijamai būtų buvęs pastebėtas neleistinas vakuuminės kolonos K-601 išeinančio atvamzdžio sienelės erozinis (korozinis) suplonėjimas nepatvirtino ir liudytojai P. V., A.

D., V. R., A. L.. Liudytojas P. V. nurodė, kad hidraulinio bandymo metu įtrÅ«kimų, jei jie yra viduje, o ne iÅ¡orėje, ir mechaniÅ¡kai iÅ¡laiko, galima ir nepastebėti, o iki gaisro apie kolonos K – 601 ir vamzdyno 619 sienelių storio kritinį suplonėjimÄ nebuvo žinoma (t. 19, b. l. 51-59). Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 m. birželio mėnesį jis nežinojo, jog atvamzdyje sumontuotas metalas neatitinka nurodyto duomenų pase, nebuvo duomenų apie vamzdyno korozijÄ , taip pat nebuvo duomenų, kad atidėjus kapitalinį remontÄ , tolesnis kolonos eksploatavimas bÅ«tų buvęs potencialai pavojingas (29 t. 59-65 b. l.).

Liudytojas V. R. parodė, kad jis bendrovėje dirba nuo 1999 metų, tačiau apie tai, kad atvamzdis buvo pakeistas kitos rÅ«Å¡ies, nei numatyta techniniame pase, metalu, jam nebuvo žinoma. Nurodė manantis, kad iki įvykio bendras vamzdyno korozijos greitis ir sienelių storis nesudarė jokios rizikos. Atsakydamas į advokato klausimÄ , liudytojas V. R. paaiÅ¡kino, kad nei hidraulinis, nei joks kitoks bandymas Å¡imtu procentų negarantuoja, kad bus rasti visi vamzdžių įtrÅ«kimai (29 t. 75-87 b. l.).Tai, kad hidraulinių bandymų metu ne visuomet galima iÅ¡aiÅ¡kinti vamzdynų, o Å¡iuo atveju – atvamzdžio defektus, nurodė ir liudytojas A.

L. (29 t. 92-100 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei minėti liudytojai bÅ«tų patvirtinę, kad bendrovėje buvo bÅ«tina 2006 m. rudenį atlikti kapitalinį remontÄ jo nenukeliant vėlesniam laikui, tai nebÅ«tų neginčijami įrodymai, kad P. N. E. ir B. L. L. žinojo, jog kapitalinio remonto vėlesniam laikui, t. y. 2007 m. balandžio mėnesio viduriui, nukelti negalima, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių organizuoti AB (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontÄ ir tai buvo pagrindinė 2006 m. spalio 12 d. kilusio gaisro priežastis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir aukščiau minėtų liudytojų parodymus, teisingai konstatavo, kad teiginiai, jog 2006 metų rudenį atliekant bendrovėje kapitalinį remontÄ vakuuminėje kolonoje K-601 ir vamzdyne 619/1 bÅ«tų daromi hidrauliniai bandymai ir tokiu bÅ«du bÅ«tų buvę aptikti bei iÅ¡taisyti atvamzdžio dalies trÅ«kumai, tėra tik prielaida. Byloje nėra duomenų, jog hidrauliniai bandymai slėginiuose induose ir vamzdynuose besÄ lygiÅ¡kai bÅ«davo naudojami kiekvieno kapitalinio remonto metu.

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų (3 t. 83-85 b. l.) matyti, kad su vamzdynu 619/1 ir atvamzdžiu jokių remonto darbų 2006 metų kapitalinio remonto metu nebuvo planuojama atlikti, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kapitalinio remonto metu hidraulinis bandymas vakuuminėje kolonoje K-601 ir vamzdyne 619/1 besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų buvęs atliktas, jo metu bÅ«tų buvęs atskleistas neleistinas trÅ«kusio atvamzdžio dalies sienelių suplonėjimas ir gaisras kolonoje K-601 nebÅ«tų įvykęs. Ä®vertinus bylos duomenis ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad P. N. E. ir B.

L. L. veiksmai, t. y. kapitalinio remonto, numatyto 2006 metų rudenį, nukėlimas vėlesniam laikui, nebuvo veiksnys, lėmęs gaisro 2006 m. spalio 12 d. AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje mazuto giluminio perdirbimo komplekse Nr. 6, kolonoje K 601, kilimÄ . Tai, kad avarijos bendrovėje kilimo priežastis ar viena iÅ¡ priežasčių buvo kapitalinio remonto nukėlimas vėlesniam laikui, nenurodyta ir 2006 m. spalio 12 d. akte dėl kilusio gaisro (1 t. 37 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie bÅ«tų pagrindas teigti, kad P. N. E. ir B.

L. L., nuspręsdami nukelti kapitalinį remontÄ vėlesniam laikui, pažeidė kokių nors šį klausimÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, gaisras AB (duomenys neskelbtini) buvo kilęs ir 1994 metais. Gamybinių nesklandumų akte Nr. 3 dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro nurodyta, kad Å¡io gaisro priežastis – vamzdyno 619/3 trÅ«kimas dėl korozinio – erozinio susidėvėjimo. Minėtame akte taip pat nurodyta, kokius veiksmus kokie asmenys privalo atlikti ateityje siekiant iÅ¡vengti panaÅ¡ių atvejų.

Pavyzdžiui, nurodyta atlikti vamzdyno nuo K-601 (įskaitant ir 619/1) iki Å¡ilumokaičio elementų metalo sudėties revizijÄ , pakeisti jų elementus, neatitinkančius standarto RU-86 reikalavimų (19 t. 134-135 b. l.). Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad P. N. E. ir B. L. L. apie minėtÄ gamybinių nesklandumų aktÄ galėjo žinoti ir žinojo, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad akte iÅ¡dėstyti nurodymai bÅ«tų įvykdyti, bylos medžiagoje nėra. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys liudija, kad apie Gamybinių nesklandumų aktÄ Nr. 3 ir jame numatytas „organizacines-technines priemones ateityje siekiant iÅ¡vengti panaÅ¡ių atvejų“ P. N. E. ir B.

L. L. sužinojo tik tikrinat 2006 m. spalio 12 d. gaisro aplinkybes, nes minėtas aktas 2002 metais buvo perduotas į archyvÄ , o suraÅ¡ant aktÄ Nr. 3 dalyvavę komisijos nariai L. K., A. L. ir šį aktÄ patvirtinęs techninis direktorius A. G. informacijos apie šį aktÄ ir neįvykdytas minėtas organizacines-technines priemones tuometiniams bendrovės vadovams P. N. E. ir B. L. L. nepateikė. Teisiamojo posėdžio metu P. N. E. parodė, kad pradėjęs dirbti AB (duomenys neskelbtini) jis ypatingÄ dėmesį skyrė rizikos valdymui, saugumui, patikimumui ir naÅ¡umui užtikrinti.

PaaiÅ¡kino, kad kapitalinio remonto reikalingumas nustatomas vertinant rizikÄ . Remonto atidėjimas – tai optimizavimo priemonė, kuria turi naudotis ir naudojasi viso pasaulio naftos perdirbėjai. Poreikis nustatomas atidžiai nagrinėjant ir analizuojant daugelį parametrų, stebimų Å¡iandieninėmis technologijomis. Tuo atveju, jei defektÄ , dėl kurio kilo gaisras, bÅ«tų buvę galima nustatyti nuo 2003 metų taikant daugelį priemonių, jis bÅ«tų buvęs nustatytas. Jei įrenginio techniniame pase bÅ«tų buvę pažymėta, kad dalis vamzdyno pagaminta iÅ¡ plieno CT20, vamzdynas bÅ«tų buvęs tikrinamas per visÄ jo ilgį.

Tačiau turimuose dokumentuose nebuvo nurodytas atvamzdžio pakeitimas, todėl Å¡ių dokumentų pagrindu sudaryta inspektavimo programa buvo neteisinga ir dėl to nebuvo galima rasto korozijos pažeistos vietos. Pagrindinė gaisro priežastis buvo projektavimo, statybos darbų metu bei dokumentuose padarytos klaidos. Jei inspektavimo skyrius bÅ«tų žinojęs apie minėtas klaidas, jis bÅ«tų atlikęs visapusiÅ¡kÄ patikrinimÄ . P. N. E. taip pat nurodė, kad po 1994 metais bendrovėje kilusio gaisro suraÅ¡yti „nurodymai sau“, kur pažymėta, kokius veiksmus bÅ«tina atlikti siekiant ateityje iÅ¡vengti panaÅ¡ių atvejų, buvo rasti tik tiriant 2006 m. gaisrÄ .

Pažymėjo, kad nors „nurodymuose sau“ buvo numatyta pakeisti standarto RU 86 reikalavimų neatitinkančius vamzdyno 619/1, 2, 3, 15, 16 elementus, tačiau Å¡io nurodymo nebuvo laikomasi. Po 2006 m. gaisro radus minėtus dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad vieni asmenys apie bÅ«tinus atlikti veiksmus nežinojo, kiti žinojo, tačiau niekas nieko nedarė. Jis pats (P. N. E.), tapęs AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, skirdamas ypatingÄ dėmesį bendrovės saugumui, į LietuvÄ pakvietė atvykti kompetentingus Å¡ios srities patarėjus ir pavedė jiems apžiÅ«rėti mechaninę dalį, įvertinti kapitalinio remonto galimybes 2003 metais, įvertinti buvusias problemas ir patarti dėl bÅ«tinų veiksmų ateityje.

Nors diskusijų su duomenys neskelbtini) atstovais metu bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo klausiama, ar yra tokių sričių, kuriose darbai, nepaisant poreikio, nebuvo atlikti, niekas Å¡ių diskusijų metu apie 1994 metais įvykusį gaisrÄ ir neįgyvendintus įmonės darbuotojų „nurodymus sau“ dėl nežinomų priežasčių neprisiminė. Kitai konsultacinei įmonei – „N. L.“, iÅ¡manančiai naftos perdirbimo technologijas ir problemų sprendimo naftos perdirbimo įmonėje bÅ«dus, paÅ¡alinant problemas bei numatančiai priemones saugumui užtikrinti, nurodžius, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) yra problemų su amino vandenilio sulfido absorbavimo sistema, Å¡i problema iÅ¡ karto buvo paÅ¡alinta.

Siekiant darbuotojus išmokyti tikrinti ypatingos svarbos įrenginius, supažindinti juos su API standartais, įmonėje buvo rengiami mokymai, į bendrovę B. L. L. prašymu buvo pakviestas įmonės „B. E.“ atstovas. Tikrinimo skyriaus inžinieriams buvo surengtas seminaras, kurio metu buvo aptariamas įrenginių tinkamumas naudojimui, daugiausia dėmesio skiriant nutrynimams ir vietiniam įrenginių suplonėjimui. Buvo aptarti medžiagų irimo procesai ir skirtingų metalo lydinių savybės. Tam, kad būtų išskirta 10 svarbiausių problemų, buvo sudaryta darbo grupė, po to problemos buvo aptartos, numatyti jų sprendimo būdai, rizikos mažinimas.

Å ių diskusijų metu informacijos apie 1994 metais vykusį gaisrÄ ir likusius neįgyvendintus „nurodymus sau“ niekas nepateikė. 2003 metais sausio mėnesį bendrovės darbuotojai turėjo mažiausiai 6 galimybes atskleisti su 1994 metais kilusiu gaisru susijusius klausimus, bet to nepadarė. 2003 metais visoje AB (duomenys neskelbtini) vyko kapitalinis remontas, tikslas buvo nustatyti ir atlikti kuo daugiau bÅ«tinų darbų, kurie leistų padidinti intervalÄ tarp kapitalinių remontų iki 4 metų ar virÅ¡ 4 metų.

Å iam tikslui pritarė ir labai patyrę įmonės (duomenys neskelbtini) kapitalinių remontų inspektoriai. P. N. E. pabrėžė, kad bendrovės darbuotojai nuolat buvo raginami galvoti ir teikti pasiÅ«lymus susijusius su rizikos Å¡alinimu, todėl apmaudu, kad niekas neprisiminė 1994 metų gaisro ir po jo likusių neiÅ¡spręstų problemų. Valdant rizikÄ bendrovėje buvo atliktas vamzdynų įvertinimas, atlikta daug kitų darbų. Kadangi jam (P. N. E.) pradėjus dirbti bendrovėje, joje buvusi medžiagų nustatymui reikalinga techninė įranga neveikė, Å¡i įranga jo nurodymu buvo nedelsiant suremontuota, buvo nupirkta daug kitos įrangos, įskaitant specialiÄ rentgeno įrangÄ , kuria tikrinami vamzdynai ir korozija.

Taip pat buvo nupirkta ultragarso įranga, padedanti nustatyti gedimus ir matuoti vamzdynų sienelių storį. Su Å¡ia įranga vamzdynų sistemos 619/1 matavimus buvo galima atlikti jos nestabdant. Deja, nors įmonės vadovybei netrÅ«ko noro ir ketinimų nustatyti galimus gedimus, tačiau nebuvo informacijos apie 1994 metų gaisrÄ . 2005-2006 metais bendrovėje buvo įdiegta rizikos vertinimo programa, apimanti rizikÄ visoje įmonėje, jis pats vedė įvadinį seminarÄ rizikos Å¡velninimo proceso tema.

Tikslas buvo nustatyti visus galimus pavojus ir sumažinti visÄ nepriimtinÄ rizikÄ . 2006 metais surengtų susitikimų metu buvo aptariama viskas, kas susiję su rizika, buvo aptarinėjama kiekviena vamzdynų sistema, kiekvienas siurblys, kompresorius, spaudimo indas, buvo žiÅ«rimi įrenginių pasai, įraÅ¡ai ir sprendžiama, ar nėra rizikos. Nustačius galimÄ rizikÄ buvo priimamas sprendimas dėl patikrinimo. Tai įrodo, kad buvo nustatytos visos rizikingos gamyklos vietos. Tačiau Å¡io proceso metu vėlgi apie 1994 metų įvykį niekas neprisiminė.

Sprendimas atidėti kapitalinį remontÄ buvo priimtas po daugelio susitikimų ir diskusijų. Net ir nusprendus atidėti remontÄ , įmonėje nuolat vyko kapitalinio remonto kategorijai priskiriami darbai, buvo nuolat dirbama su tomis vietomis, kurioms bÅ«tinai reikėjo remonto, taip prailginant terminÄ tarp kapitalinių remontų, bet nepaliekant be dėmesio rizikingų vietų. Jei bÅ«tų buvę informacijos, kad vamzdynÄ 619/1 reikia tvarkyti, jis neabejotinai bÅ«tų buvęs sutvarkytas. Jeigu bÅ«tų buvę žinoma apie 1994 metų gaisrÄ , bendrovės darbuotojų pasiraÅ¡ytÄ protokolÄ ir „nurodymus sau“, defektas bÅ«tų buvęs atrastas ir 2006 metais gaisras nebÅ«tų kilęs (29 t. 129-147 b. l.).

Minėtus išteisintojo P. N. E. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl abejoti šių parodymų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. 2006 m. spalio 12 d. AB (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos 2007 m. balandžio 23 d. tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paskutinė vakuuminės kolonos K - 601 vidaus ir išorės apžiūra atlikta 2006 m. sausio 9 d. (įrašas kolonos K – 601 techniniame pase). Pagal „Slėginių indų naudojimo instrukcijos Nr. BM-2“ reikalavimus kita kolonos vidaus ir išorės apžiūros data nustatyta 2010 m. sausio 9 d., t. y. planuojamas apžiūrų periodiškumas – 4 metai.

Komisija tyrimo metu nustatė, kad vakuuminės kolonos techninio paso brėžinyje kolonos apatinės dalies 150 mm atvamzdis baigiasi flanšine jungtimi, tačiau realiai atvamzdis sumontuotas sujungiant jį su technologiniu vamzdynu Nr. 619/1 suvirintuoju sujungimu. Šie pakeitimai kolonos K – 601 techninio paso brėžiniuose nėra nurodyti (6 t. 1-9 b. l.). Kad techninis indas Nr. K – 601 buvo tikrinamas, patvirtina ir 2003 m. balandžio 8 d. indo techninio patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad metalo vidinio paviršiaus būklė patenkinama, patenkinamos suvirinimo siūlės bei vidaus įrenginiai (5 t. 56-60 b. l.).

AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinei technologijai ir kapitalo integracijai 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje „Slėginių indų naudojimo instrukcijoje Nr. BM-2“ numatytas periodinis indų techninės bÅ«klės tikrinimas kas 4 metai (16 t. 82-98 b. l.).AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinei technologijai ir kapitalo integracijai 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 83 patvirtintoje „Slėginių vamzdynų naudojimo instrukcijoje Nr. BM-4“ veikiančio vamzdyno tikrinimas numatytas kas 4 metai, o iÅ¡samus vamzdynų techninės bÅ«klės tikrinimas numatytas kas 6 metai (16 t. 100-119 b. l.). 2006 m. birželio 22 d. sprendimo protokolas „Dėl kapitalinio remonto pradžios“ (gamybos eksploatacijos laikotarpio, nenutraukiant gamybos, pratęsimas), kuriuo priimtos rekomendacijos pratęsti gamybos įrenginių eksploatacijos laikÄ , nukeliant gamyklos kapitalinį remontÄ Ä¯ 2007 m. balandžio mėnesio vidurį, patvirtina P. N. E. parodymus, kad Å¡is sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų (diskusijos vyko 2006 m. gegužės 24 d., 2006 m. gegužės 29 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 2 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. birželio 9 d.), visapusiÅ¡kai įvertinus rizikos faktorius (3 t. 70-85 b. l.).

IÅ¡ Å¡io sprendimo akivaizdu, kad be P. N. E. ir B. L. L. bei kitų bendrovės vadovų minėtose diskusijose dalyvavo kiti kompetentingi specialistai, kurie įvertino surinktÄ informacijÄ apie krosnių, katilų, vamzdynų bÅ«klę, taip pat buvo numatyti minimalios trukmės tarpiniai sustojimai remontui, numatytos esamos apžiÅ«ros ir remonto procedÅ«ros sÄ lygos, apsvarstytos labiausiai tikėtinos problemos. Kapitalinio remonto atidėjimo iki 2007 m. balandžio mėnesio vidurio terminas nustatytas remiantis prognozuojamu rizikos sumažinimo veiksmų efektyvumu.

Ä®sakymÄ dėl kapitalinio remonto vykdymo termino nustatymo tuometinis AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius P. N. E. priėmė remdamasis AB (duomenys neskelbtini) 2006 m. birželio 22 d. sprendimo protokole „Dėl kapitalinio remonto pradžios“ pateiktomis rekomendacijomis, įsakymas suderintas su generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai B. L. L. ir juridinio skyriaus virÅ¡ininku G. R. (3 t. 142 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumento, kad klausimas dėl kapitalinio remonto ar jo nukėlimo niekuomet nebuvo svarstytas, negali pripažinti teisingu.

Duomenų, kad sprendimas kapitalinių remontų ciklÄ pratęsti iki ketverių metų buvo ypač rizikingas, kaip skundu teigia prokuroras, bylos medžiagoje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad ir P. N. E. bei B. L. L. pareikÅ¡tuose kaltinimuose nenurodyta, jog netinkamas kapitalinio remonto periodiÅ¡kumo nustatymas buvo veiksnys, lėmęs gaisro AB (duomenys neskelbtini) kilimÄ . 2006 m. spalio 12 d. akte dėl kilusio gaisro (1 t. 37 b. l.) nėra nustatyta, kad minėtais P. N. E. ir B. L. L. įsakymais nustatytas periodinis slėginių indų techninės bÅ«klės ir veikiančio vamzdyno tikrinimas kas 4 metai, o iÅ¡samus vamzdynų techninės bÅ«klės tikrinimas –kas 6 metai neatitiko techninių reikalavimų ar kad turėjo tiesioginės įtakos avarijos kilimui.Bylos duomenys patvirtina ir P. N. E. nurodytÄ aplinkybę, kad apie 1994 metais kilusį gaisrÄ ir AktÄ Nr. 3, kuriame, siekiant ateityje iÅ¡vengti panaÅ¡ių atvejų, nustatyti „nurodymai sau“, jis sužinojo tik tiriant 2006 metais kilusio gaisro aplinkybes.

AB (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodyta, kad 2002 m. gruodžio 13 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių apskrities archyvui LR archyvų įstatymo 13 straipsnio pagrindu buvo perduoti saugoti bendrovės veiklos dokumentai – 119 bylų. Vienoje iÅ¡ Å¡ių bylų buvo ir 1994 m. vasario 17 d. gamybinių nesklandumų akto Nr. 3 originalas. Po 2007 m. vasario 14 d. buvo kreiptasi į archyvÄ su praÅ¡ymu bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikti minėto akto kopijÄ (30 t. 159, 160, 161 b. l.). Taigi, AB (duomenys neskelbtini) dokumentai, įskaitant AktÄ Nr. 3, archyvui buvo perduoti 2002 m. gruodžio 13 d., o P. N. E. Å¡ios bendrovės generaliniu direktoriumi, B.

L. L. – generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai tapo atitinkamai 2002 m. gruodžio 19 d. ir 2004 m. vasario 9 d. Å ie faktai neginčijamai patvirtina, kad nei P. N. E., nei B. L. L. negalėjo žinoti apie 1994 metais kilusio gaisro priežastis ir numatytas bÅ«tinas priemones likviduojant gamybinius nesklandumus ir siekiant ateityje iÅ¡vengti panaÅ¡ių atvejų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytiems teiginiams, kad įmonės generaliniam direktoriui ir mechanikos – inžinerijos tarnybos darbuotojams apie Gamybinių nesklandumų aktÄ Nr. 3 dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro ir apie tai, kad technologiniame vamzdyne 619/1, sujungtame su kolonos K-601 atvamzdžiu, 1987 metais dalis atvamzdžio buvo pakeista neatspariu korozijai angliniu plienu ST20, negalėjo bÅ«ti ir nebuvo žinoma, nes iki 2006 m. spalio 12 d. gaisro nė viena bendrovės tarnyba, nė vienas bendrovės darbuotojas jokių duomenų ir pastabų apie tai nepateikė.

Å i aplinkybė nulėmė, kad vamzdynas 619/1 dėl jo dalies (atvamzdžio) sienelių netinkamos bÅ«klės nebuvo priskirtas padidintos rizikos vamzdynams ir įtrauktas į vamzdyno tikrinimo grafikus. Ä®monės darbuotojams turint informacijÄ , kad atvamzdis yra pagamintas iÅ¡ plieno 15x5M, kaip nurodyta įrenginio techniniame pase, iÅ¡ kurio ir turėjo bÅ«ti pagamintas, Å¡i dalis buvo tikrinta ir prižiÅ«rėta kaip pagaminta bÅ«tent iÅ¡ tokios rÅ«Å¡ies plieno, o ne kaip pagaminta iÅ¡ anglinio plieno ST 20.

Prokuroro skundo argumentÄ , kad AB (duomenys neskelbtini) buvo samdomos netinkamos firmos ir dėl to nebuvo tinkamai atliekama įrenginių diagnostika, teisėjų kolegija vertina kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstÄ prielaidÄ . Apeliantas skunde nenurodė, kuo remdamasis jis padarė iÅ¡vadÄ , kad P. N. E. į AB (duomenys neskelbtini) kviečiami pasaulyje žinomų įmonių specialistai buvo nepakankamai kompetentingi, o firmos, kurias pastarieji atstovavo – „netinkamos“. NelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, kad asmuo, samdydamas žinomų įmonių atstovus, privalo tikrinti jų kompetencijÄ ir kontroliuoti jų darbÄ .

Siekiant objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, apygardos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti iÅ¡teisintasis P. N. E. ir liudytojas L. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintasis P. N. E. dar kartÄ patvirtino, kad jis su 1994 metų gaisro tyrimo aktu ir „nurodymais sau“ susipažino tik po 2006 metų gaisro, Å¡is dokumentas buvo rastas archyve. PaaiÅ¡kino, kad žiÅ«rint į kolonÄ nuo žemės pavirÅ¡iaus, gedimo negalima buvo pastebėti. Po gamyklos pastatymo iki 2006 metų vyko 12-15 kapitalinių remontų, ir nė vieno iÅ¡ Å¡ių remontų metu nė vienam darbuotojui nepavyko pastebėti esamų pakeitimų.Liudytojas L.

K. apygardos teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2006 metais dirbo AB (duomenys neskelbtini) diagnostikos cecho virÅ¡ininku. Ä® Å¡ias pareigas įeina įrenginių bei vamzdynų techninės bÅ«klės periodinis patikrinimas. Nurodė, kad 1994 metais jis taip pat dirbo AB (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo panaÅ¡ios. Atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimÄ liudytojas nurodė, kad 1994 metų gamybinių nesklandumų akto Nr. 3 neprisimena, tačiau mano, kad metalo sudėties revizijÄ buvo nuspręsta atlikti turbÅ«t dėl to, kad buvo rasti neatitikimai.

Darbai pilnai nebuvo atlikti todėl, kad reikėjo statyti daug pastolių, nuimti izoliacijÄ , o tuo niekas neužsiėmė. Tai buvo 1994 metais, po 1994 metų avarijos numatyti atlikti darbai nebuvo baigti. Patvirtino, kad jis bendrovės vadovybės apie tai, kad 1994 metų avarijos metu buvo nustatyti defektai, kuriuos buvo numatyta paÅ¡alinti, tačiau Å¡ie darbai iki galo nebuvo atlikti, neinformavo. Liudytojas L. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad net ir atliekant tikrinimÄ , techniÅ¡kai Å¡imtu procentų viskÄ patikrinti neįmanoma.

Ta vamzdyno vieta, kurioje buvo praleidimas, nebuvo patikrinta. Kolona nebuvo apžiÅ«rėta todėl, kad jos vidų pagal Tarybų sÄ jungos taisykles reikėjo tikrinti vienÄ kartÄ per aÅ¡tuonerius metus. Nurodė, kad keturių metų intervalai tarp kapitalinių remontų nustatyti vadovaujantis pasauline praktika, Å¡ie intervalai ilginami todėl, kad technika nuolat tobulėja. Dabar vamzdynų apžiÅ«ra atliekama ne kapitalinių remontų metu, o kiekvienÄ dienÄ , dirbant įrenginiui. Iki 2006 metų gaisro kolona dirbo gerai, buvo stabdoma tik dėl valymo, defektų joje nebuvo rasta.

Iki 2006 metų gaisro metalo sudėtis nebuvo tikrinama, nes to nereikalavo jokios taisyklės ir nebuvo tokių planų. Atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimÄ , liudytojas L. K. patvirtino, kad ir jis, ir A. L. bei cecho virÅ¡ininkas žinojo, kad yra neįgyvendintos numatytos priemonės, kad reikia tikrinti metalo sudėtį. Å io darbo jie neatliko, nes nebuvo padaryti tam reikalingi paruoÅ¡iamieji darbai. Ar P. N. E. ir B. L. L. kas nors informavo apie bÅ«tinus atlikti, tačiau neatliktus, darbus, nurodė negalintis atsakyti.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bÅ«tent informacijos apie trÅ«kusio atvamzdžio sienelių bÅ«klę, t. y. apie kolonos K-601 vamzdyno V 619/1 plieno pakeitimÄ , neleistinÄ Å¡ios vamzdyno 619/1 dalies sienelių suplonėjimÄ , neturėjimas buvo tiesioginė ir pagrindinė 2006 m. spalio 12 d. kilusio gaisro priežastis. Å iuo atveju teigti, kad 2006 m. spalio 12 d. gaisras vakuuminėje kolonoje K-601 kilo dėl kaltinime iÅ¡vardintų P. N. E. ir B. L. L. veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad P. N. E. ir B.

L. L. neatliko ar netinkami atliko savo pareigas ir dėl to kilus gaisrui AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė žala. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai yra tinkamai iÅ¡tirti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti visų bylos duomenų kontekste. Specialisto V. B. pateikta iÅ¡vada teismas rėmėsi tiek, kiek Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino kiti bylos duomenys, taip pat pagrįstai įvertino, ar iÅ¡vadÄ minėtas specialistas pateikė nevirÅ¡ydamas savo specialių žinių ribų, ar nesprendė jo kompetencijai nepriskiriamų klausimų.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, pats specialistas nurodė, kad jis yra technologas ir žino technologinį režimÄ , o ne mechaninę dalį. Taip pat pažymėjo, kad apibendrindamas pateiktus duomenis, jis kiek galėjo, tiek studijavo, žiÅ«rėjo (t. 29, b. l. 112-117 b. l.). Taigi, pats specialistas V. B. pripažino, kad kai kurioms iÅ¡vadoms duoti jis neturėjo pakankamai specialių žinių ir medžiagos. Todėl nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, kad pateikdamas galutinę iÅ¡vadÄ , į kuriÄ patenka ir tos iÅ¡vados, kurių pagrindas nebuvo jo specialios žinios, specialistas V.

B. viršijo savo kompetencijos ribas, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įrodymais nelaikė liudytojų M. B., L. N. ir V. D. apklausų metu duotų parodymų ir pagrįstai nesirėmė šių asmenų, kaip specialistų, pateiktomis išvadomis. Vienas iš specialisto negalimumo dalyvauti atvejų nurodytas BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad minėtas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, M. B., L. N. ir V. D. byloje pirmiausia buvo apklausti liudytojais (4 t. 186-198, 190-191, 192-194,197-198 b. l., 12 t. 39-46, 48-51, 53-55 b. l., 14 t. 12-18, 19-23, 25-28, 29-31, 32-34, 35-36 b. l.), o vėliau jie pateikė savo, kaip specialistų, iÅ¡vadas (5 t. 14-24, 25-36, 12 t. 173-18, 188-202, 14 t. 55-66, 67-78, 80-86 b. l.). Prokuroro skundo argumentas, kad teismas klausimÄ dėl galimumo remtis M. B., L. N. ir V. D. specialistų iÅ¡vadomis nepagrįstai sprendė neiÅ¡nagrinėjęs Å¡ių asmenų nuÅ¡alinimo klausimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pirma, minėti asmenys teisiamajame posėdyje nedalyvavo, taigi, kiti proceso dalyviai pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus specialistams neturėjo galimybės, antra, BPK 58 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentuota, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (įskaitant ir specialistÄ ) apskritai negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas. BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Å iame straipsnyje detalizuojamas proceso vykdymo valstybine (lietuvių) kalba principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Å ia kalba turi bÅ«ti atliekamos apklausos ir kiti veiksmai, taip pat suraÅ¡omi visi protokolai, nutarimai, nutartys ir nuosprendžiai. Apelianto skunde minimo BPK 81 straipsnio 1 punkte esanti nuostata, kad liudytojas turi teisę duoti parodymus savo gimtÄ ja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba, reiÅ¡kia ne tai, kad apklausa gali vykti liudytojui suprantama kalba, kuriÄ moka jis ir apklausÄ vykdantis asmuo (tyrėjas, prokuroras), o tai, kad liudytojo apklausa vyksta lietuvių kalba (BPK 8 str.), o nemokančiam valstybinės kalbos asmeniui užtikrinama teisė duoti parodymus savo gimtÄ ja kalba nemokamai naudojantis vertėjo paslaugomis.

Nesuprantamas prokuroro teiginys, kad „netikslumas“ dėl kalbos galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytas teisme „<...> jeigu teismui pavyktų iÅ¡kviesti M. B., L. N., V. D. į teismo posėdį. <...> Bet to teismas nepadarė“. IÅ¡ Å¡io teiginio neaiÅ¡ku, ar teismas bandė kviesti minėtus asmenis į teisiamÄ jį posėdį, bet tai padaryti nepavyko, ar teismas apskritai nesiėmė jokių priemonių kviesti M. B., L. N. ir V. D. į teisiamÄ jį posėdį. Bylos duomenys liudija, kad teismas dėjo visas pastangas, kad į teisiamÄ jį posėdį Å¡ie asmenys atvyktų, tačiau iÅ¡naudojus visas galimybes, tai padaryti nepavyko (15 t. 24, 98- 101, 122-124, 126, 127 b. l., 18 t. 55, 74, 75, 120, 124 b. l.).

Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad M. B. paskelbta tarptautinė paieÅ¡ka, M. B., L. N. ir V. D. apylinkės teismui atsiųstuose raÅ¡tuose nurodė, kad jie atvykti į LietuvÄ negali dėl svarbių priežasčių, nes jų judėjimo laisvė yra labai ribota (15 t. 122, 124 b. l., 18 t. 51 b. l.120, 124 b. l.), rodo, jog atlikti M. B., L. N. ir V. D. apklausÄ teisme nėra realių galimybių.Nors iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas jame tik deklaratyviai nurodė, jog „baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“, prokuroras skunde padarė subjektyviÄ , niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtu teiginiu teismas pripažino, jog P. N. E. ir B.

L. L. netinkamai elgėsi, tik parinktos atsakomybės rÅ«Å¡is yra per griežta. Toks prokuroro teiginys negali bÅ«ti laikomas pagrįstu jau vien dėl to, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog kaltinamieji jiems inkriminuotos veikos nepadarė, jų veiksmai nenulėmė gaisro bendrovėje kilimo. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog P. N. E. ir B. L. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir pagrįstai juos pagal BK 229 straipsnį iÅ¡teisino.

Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, ir jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             atmesti Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                                                                     Irena Ivanovienė                                                                                                                                   Nijolė Matuzevičienė