ae03b01a-bf33-4e0d-a517-db40707a0fbf · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia ViÅ¡inskienėCivilinė byla Nr. 2S-1809-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00514-2011-1                           Procesinio sprendimo kategorijos: 129.17., 129.19.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. spalio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos antstolės T.

G. ir suinteresuoto asmens V. Å . atskiruosius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m . birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje dėl turto iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimo pagal pareiÅ¡kėjos antstolės T. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. Å ., L. C., V. M., Z. D., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Å alčininkų skyriui, n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėja antstolė T. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 10,3400 ha bendro ploto, Å«kio paskirties, 26600/103400 dalies, priklausančios skolininkui V.

M., pardavimo iÅ¡ varžytynių, aktÄ . Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino antstolės T. G. pareiÅ¡kimo dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto patvirtinimo ir atsisakė patvirtinti 2011-03-29 aktÄ Nr. 3.32.-S007922, pagal kurį iÅ¡ varžytynių parduota skolininkui V. M. priklausanti 26600/103400 dalis 10,3400 ha Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. Å .. Teismas nustatė, jog antstolės T.

G. kontoroje vykdomi trys Å alčininkų rajono policijos komisariato nutarimai dėl 8 500 Lt baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo valstybės naudai, kad skolininkas V. M. yra 10,3400 ha Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis kartu su L. C. ir Z. D. ir jam priklauso 26600/103400 dalis minėto žemės sklypo, kad 2004-05-28 turto areÅ¡to aktu antstolė T. G. areÅ¡tavo skolininkui V. M. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ir 2011-02-23 buvo paskelbtos žemės sklypo dalies varžytynės, kad 2011-03-29 minėtÄ Å¾emės sklypo dalį už 4 480 Lt iÅ¡ varžytynių nupirko pirkėjas V.

Å . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas priklausė L. C. seneliui, po kurio mirties jos teta Z. D. ir motina G. M. paveldėjo Å¡iÄ Å¾emę, kad G. M. savo žemės sklypo dalį padalijo tarp L. C. ir V. M., padarė iÅ¡vadÄ , jog L. C., V. M., Z. D. yra minėto žemės sklypo bendraturčiai, kuriems Å¡is žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kad kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (ideali), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu.

Teismas, remdamasis tuo, kad Å¡iuo metu nustatyta tik skolininko V. M. žemės sklypo idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais, naudojimosi tvarka Å¡ia dalimi nenustatyta, Å¡i dalis nesuformuota kaip atskiras savarankiÅ¡kas daiktas, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininko V. M. skolas, konstatavo, jog antstolės pareiÅ¡kimas netenkintinas, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas netvirtintinas. Suinteresuotas asmuo V. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti 2011-03-29 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .

Nurodo, kad, bÅ«damas bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiu, galėtų pasinaudoti CK 4.81 str. 1 d. nuostatomis ir tarpusavio susitarimu su kitais bendraturčiais nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarkÄ . Nesusitarus, CK 4.75 str. 1 d. pagrindu galėtų kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčo teisenos tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neprivaloma prieÅ¡ varžytynes nustatyti, suformuoti ir apibrėžti skolininko realiÄ jÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje kaip savarankiÅ¡kÄ civilinės apyvartos objektÄ .

Žemės sklypo bendraturčiai nenurodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai suvaržomi ar pažeidžiami, pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių, niekas iÅ¡ bendraturčių ir pats V. M. neginčijo kainos ar varžytynių tvarkos. Teismas, nepatvirtinęs turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, pažeidė jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo, teises ir interesus. PareiÅ¡kėja antstolė T. G. atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės- patvirtinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ CPK 667 str. 1 d. teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausančio turto dalis turi bÅ«ti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais- bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad, remdamasis CPK 667 str. 1 d. iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko ir kitų bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei realiÄ sias dalis, teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Tokiu atveju CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Esant nustatytai idealiajai turto daliai, CPK 667 str. normos neįpareigoja nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , priverstinio vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas, esant nustatytai tiek skolininko turto idealiajai daliai, tiek realiajai daliai.

Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog tais atvejais, kai remiantis vieÅ¡o registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali bÅ«ti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. pateiktÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo arba bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio praÅ¡ymÄ . Nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarkÄ , o tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena.

Suinteresuotas asmuo L. C. nenurodė, kodėl ji negali pasinaudoti CK 4.75 str. ir 4.80 str. jai suteiktomis teisėmis, kokie jos (antstolės) veiksmai užkirto keliÄ nustatyti sklypo dalies ribas ir suformuoti atskirÄ sklypÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje buvo nustatytos 2003-10-03, skolininkui nuosavybė teise priklauso 2600/103400 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai idealiajai turto daliai.

Suinteresuotas asmuo L. C. atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o skundus atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad žemės sklypas priklausė jos seneliui, po kurio mirties jos teta ir motina paveldėjo žemę. Jos motina žemės sklypo dalį padalijo jai ir jos broliui, todėl ji, V. M. ir Z. D. yra žemės sklypo bendraturčiai, t. y. žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (ideali). Byloje nustatyta tik V.

M. žemės sklypo idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais. Naudojimosi tvarka šia dalimi nebuvo nustatyta, ši dalis nesuformuota kaip atskiras savarankiškas daiktas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal skolininko V. M. skolas. Žemė yra šeimos palikimas, todėl ji nenori, kad V. M. priklausanti dalis būtų parduota. Atskirieji skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės T.

G. ir suinteresuoto asmens V. Å . atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, civilinės bylos, vykdomųjų bylų medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino antstolės T. G. pareiÅ¡kimo dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimo, nepatvirtino byloje pateikto 2011-03-29 akto Nr. 3.32.-S007922, kuriuo iÅ¡ varžytynių parduota skolininkui V.

M. priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise 26600/103400 dalis 10,3400 ha Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. Å . už 4 480 Lt, nes antstolė, parduodama šį žemės sklypÄ nesilaikė CPK 667 str. reikalavimų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo tris Å alčininkų rajono policijos komisariato nutarimus dėl 8 500 Lt baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. M. valstybei (v. b. Nr. 0045/05/00962, b. l. 3, v. b.

Nr. 0045/05/00245, b. l. 3, v. b. Nr. 0045/02/00525, b. l. 3). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis V. M. yra 10,3400 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis kartu su L. C. ir Z. D. ir jam priklauso 26 600/103 400 dalis minėto žemės sklypo (v. b. 0045/02/00525, b. l. 14-15). Tarp bendrasavininkių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Visi trys bendrasavininkiai nuosavybės teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo apskrities virÅ¡ininko 2003-06-16 sprendimu.

IÅ¡ bendrasavininkių teismui nurodytų aplinkybių matyti, kad nuosavybės teisė buvo atkurta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ . Pagal bylos duomenis bendrasavininkiai žemę naudoja bendrai. 2004-05-28 turto areÅ¡to aktu antstolė T. G. areÅ¡tavo skolininkui V. M. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ir 2011-02-23 buvo paskelbtos žemės sklypo dalies varžytynės. Pagal bylos duomenis antstolė nepasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui, bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2011-03-29 V.

M. priklausančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise 26600/103400 dalį 10,3400 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 4 480,00 Lt iÅ¡ varžytynių nupirko pirkėjas V. Å . Antstolė T. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl turto varžytynių akto tvirtinimo ir pateikė aktÄ tvirtinti teismui. Pirmosios instancijos teismas 2011-06-02 nutartimi netenkino antstolės pareiÅ¡kimo ir atsisakė patvirtinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , nustatęs, jog V.

M. nustatyta tik žemės sklypo idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais, naudojimosi tvarka Å¡ia dalimi nenustatyta, kad Å¡i dalis nesuformuota kaip atskiras savarankiÅ¡kas daiktas, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininko V. M. skolas. Antstolė savo atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai idealiajai turto daliai, kad suinteresuotas asmuo L. C. nenurodė, kodėl ji negali pasinaudoti CK 4.75 str. ir 4.80 str. jai suteiktomis teisėmis, kokie antstolės veiksmai užkirto keliÄ nustatyti sklypo dalies ribas ir suformuoti atskirÄ sklypÄ .

Suinteresuotas asmuo V. Å . savo atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad pagal teismų praktikÄ neprivaloma prieÅ¡ varžytynes nustatyti, suformuoti ir apibrėžti skolininko realiÄ jÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje kaip savarankiÅ¡kÄ civilinės apyvartos objektÄ , kad žemės sklypo bendrataučiai nenurodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai suvaržomi ar pažeidžiami, pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių, niekas iÅ¡ bendraturčių ir pats V. M. neginčijo kainos ar varžytynių tvarkos, kad teismas, nepatvirtinęs turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, pažeidė jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo, teises ir interesus.

Su Å¡iais atskirųjų skundų argumentais nesutiktina. Apeliantai teigia, kad antstolė turėjo teisę parduoti skolininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį, kai nėra nustatyta realioji skolininkui priklausanti žemės sklypo dalis, antstolė neturėjo siÅ«lyti bendrasavininkiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, kaip kad tai numato CPK 667 str. 1 d. Antstolė savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2006-01-11, 2007-12-05, 2006-09-06, 2005-02-23, 2005-09-28 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-23/2006, 3K-3-542/2007, 3K-3-448/2006, 3K-3-121/2005, 3K-3-360/2005.

Ypač yra akcentuojami kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2007-12-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007, t. y. išaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad CPK 667 str. nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes antstolės nurodomose bylose kasacinis teismas sprendė dėl butų, pastatų dalių pardavimo iÅ¡ varžytynių klausimus, o nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės Å«kio paskirties sklypo, kuris priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl to, kad bendraturčiams buvo atkurta nuosavybės teisė pagal specialųjį įstatymÄ , dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje iÅ¡ varžytynių buvo parduota idealioji žemės sklypo dalis, nesant nustatytos konkrečios skolininko dalies jo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, pripažino, kad antstolio veiksmai neatitiko CK 4.89 str. 1 d. ir 1964 m. 1964 m. CPK 604 str. (Å¡iuo metu CPK 667 str.) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2003-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Pažymėtina, kad Å¡ioje nutartyje buvo nurodyta, kad bendraturčio dalies nustatymas reiÅ¡kia ne tik dalies nustatymÄ nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiÅ¡kiai apibrėžtos, jo idealiÄ jÄ dalį atitinkančios realios dalies nustatymÄ .

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į 2008-01-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgÄ , kuria buvo apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su priverstiniu iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininko turto, kai turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui (apžvalgoje pateikti 2005-2007 metų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimui reikÅ¡mingi iÅ¡aiÅ¡kinimai, susiję su areÅ¡tuoto turto įkainojimu, pardavimu iÅ¡ varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui, varžytynių akto tvirtinimu ir jo pripažinimu negaliojančiu).

Apžvalgoje nurodyta, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko nuosavybės teise teisės dalys yra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.) arba preziumuojama, kad dalys yra lygios (CK 4.73 str. 4 d.), todėl, CK 4.73 str. aiÅ¡kinant kartu su CPK 667 str., darytina iÅ¡vada, kad Å¡is reglamentavimas skolininkui priklausančios dalies nustatymÄ jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarkÄ , taip pat naudojimosi tvarkos nustatymÄ bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nenustatyta (Teismų praktika Nr. 28, P. 259).

Apžvalgoje taip pat nurodoma, kad ir kreditorius turi teisę praÅ¡yti teismo nustatyti skolininko naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi tvarkÄ . Ä®vertinus byloje bendraturčių nurodytas aplinkybes, susijusias su žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijimu, tai, kad nėra nustatyta bendraturčio V. M. dalis turte, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreipiamas tik į skolininkui priklausančiÄ dalį turte, kad nebÅ«tų pažeistos kitų bendraturčių teisės, darytina iÅ¡vada, kad antstolė, areÅ¡tavusi skolininko V.

M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, turėjo pasiÅ«lyti bendraturčiams kreiptis į teismÄ dėl skolininko naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi nustatymo. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad bendraturčiai yra atsisakę kreiptis į teismÄ dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo ar nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkÄ . Suinteresuoto asmens L. C. atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai, kad žemės sklypo dalis negali bÅ«ti parduota dėl to, jog ji nenori, kad dalis bÅ«tų parduota, yra nepagrįsti, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad V.

M. turi kito turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, kad jis yra sumokėjęs baudas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkui priklausančios dalies pradėtas teisingai ir turi bÅ«ti vykdomas laikantis CPK 667 str. nuostatų. L. C. nurodo, kad žemės sklypai turi bÅ«ti atidalyti, tačiau pagal CPK 667 str. bendraturčiai turi teisę praÅ¡yti ne tik atidalyti skolininko dalį, bet ir nustatyti skolininko naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi naudojimosi tvarkÄ .

Taip pat nepagrįsti argumentai dėl CK 4.79 str. nuostatų taikymo, nes skolininko dalis yra parduodama iÅ¡ varžytynių. Apeliantų praÅ¡ymai dėl varžytinių akto tvirtinimo negali bÅ«ti tenkinami ir dėl to, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar skolininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis buvo įkainota rinkos verte. Be to, kai nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, yra galimybė skolininkui priklausančiÄ turto dalį realizuoti už kuo aukÅ¡tesnę kainÄ .

Tai, kad byloje nebuvo ginčijama žemės sklypo pardavimo kaina, dar nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti patvirtinamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, nes kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktÄ , konstatuoja antstolio veiksmų teisėtumÄ , todėl jis, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti turto pardavimui iÅ¡ varžytynių reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei tai, ar Å¡iame procese buvo laikytasi teisės normų reikalavimų ir nepažeisti esminiai civilinio proceso principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2006).

Tvirtindamas varžytynių aktÄ teisėjas turi patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areÅ¡tavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga ir varžytynių organizavimu ir vykdymu. CPK 681 str. 1 d. normoje nustatyta, kad antstolis, areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo nustatyta parduodamos žemės sklypo dalies kaina, t. y. 5 320 Lt, nes byloje nėra jokių duomenų, kokia yra viso žemės sklypo rinkos kaina, kokia skolininko dalies rinkos kaina. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atskirieji skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Netenkinus antstolės T. G. ir V. Å . atskirųjų skundų, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ Å¡ių asmenų lygiomis dalimis po 8,50 Lt į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str., n u t a r i a: Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos antstolės T.

G. ir suinteresuoto asmens V. Š. po 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                               Dalia Višinskienė Teisėjai                                                       Liuda Uckienė                                                                     Alvydas Barkauskas