ae03a4e9-982a-4dd1-ad5e-d2d48d501ee9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? NuoraÅ¡as Baudžiamoji byla Nr. 1-980-1038/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41255-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.1.15.3.3.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, kaltinamajam D. I., nukentėjusiajam L. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

I. (D. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) prekių rÅ«Å¡iuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu, Teismas n u s t a t ė : D. I. (D. I.) 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 129, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L.

S. metu, sudavė kumščiu ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį L. S. į galvÄ , ko pasekoje L. S. pargriuvo ir atsitrenkė galva į asfaltuotÄ kelio dangÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam kairio dilbio nubrozdinimÄ , apatinės lÅ«pos muÅ¡tinę žaizdÄ , apatinės lÅ«pos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ , kairės akies poodinę hematomÄ , kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ , daugybinius kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžius, kairės akies obuolio proptozę, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ galvos smegenų deÅ¡inę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemÄ , deÅ¡inės smilkininės smegenų srities sumuÅ¡imo židinį.

Tokiais savo veiksmais D. I. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. S. sveikatÄ , t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis D. I. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad po pietų, apie 14-15 val., kartu su draugu D. D. automobiliu Volvo, kurį vairavo jis (kaltinamasis), iÅ¡ Liepkalnio gatvės važiavo į Å eÅ¡kinės mikrorajonÄ pas pažįstamÄ . IÅ¡ vakaro buvo vartojęs nemažai alkoholinių gėrimų, taip pat ryte buvo vartojęs alkoholio, buvo iÅ¡gėręs vienÄ skardinę alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė, įvykio aplinkybes prisimena gerai.

Jis važiavo Kalvarijų gatve link Šeškinės, nukentėjusįjį pamatė prie 127 ar prie 139 namo, jis (nukentėjusysis) stovėjo viduryje kelio, kurį sudaro keturios eismo juostos. Jis (kaltinamasis) važiavo antra eismo juosta, jam pasirodė, kad nukentėjusysis bandė šokti po jo automobilio ratais. Staigiai sustojo, buvo išsigandęs, nes manė, kad partrenks nukentėjusįjį, tačiau jo nekliudė. Iš automobilio jis išlipo vienas, nukentėjusysis stovėjo prie automobilio galo, jis paprašė, kad nukentėjusysis pasitrauktų nuo kelio.

Nukentėjusysis buvo apsvaigęs, todėl jis dar kartÄ paprašė, kad pastarasis pasitrauktų nuo kelio. Draugas norėjo nukentėjusįjį patraukti nuo kelio. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo automobilio durelių, pakėlė rankÄ , jis (kaltinamasis) nesuprato ko Å¡is nori, pamanė, kad nukentėjusysis nori jam suduoti, todėl pastÅ«mė nukentėjusįjį ir trenkė deÅ¡ine ranka į veido sritį. Nukentėjusysis nukrito prie automobilio, ant žemės, susitrenkė galvÄ , kokia poza nukrito, nepamena.

Nukritęs nukentėjusysis buvo sÄ moningas, jis (kaltinamasis) paklausė, ar reikia iÅ¡kviesti pagalbÄ , nukentėjusysis linktelėjo galva. Taip pat buvo ir nukentėjusiojo draugas, kuris atėjo L. S. pasiimti nuo važiuojamosios kelio dalies. Jo (kaltinamojo draugas) sėdėjo automobilyje. Jie (kaltinamasis ir nukentėjusiojo draugas) pakėlė L. S. nuo važiuojamosios kelio dalies ir patraukė ant Å¡aligatvio. Jis (kaltinamasis) neturėjo mobiliojo telefono, todėl pas stotelėje stovinčius žmones paprašė, kad Å¡ie iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ .

Jis nelaukė kol atvyks greitoji pagalba, buvo iÅ¡sigandęs. Po įvykio jis pats nuvarė automobilį į Å¡alia esančios parduotuvės stovėjimo aikÅ¡telę, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tai buvo apie 16 val. Civilinio ieÅ¡kinio suma didelė, tačiau sutinka jÄ sumokėti, taip pat atlyginti žalÄ Valstybinei ligonių kasai. Jis su sugyventine gyvena socialiniame bÅ«ste, moka tik už Å¡viesÄ , pats įsidarbino tik prieÅ¡ mėnesį, sugyventinė gauna iÅ¡mokas už vaikų priežiÅ«rÄ , gyvena iÅ¡ iÅ¡mokų ir jo atlyginimo, už Å¡eÅ¡ias darbo dienas jam buvo sumokėta 200 Eur, taip pat turi antstoliams skolÄ , kurios suma yra apie 2000 Eur, skolÄ dalimis moka įmonė, kurioje jis dirba.

Kaltinamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų: „<...> Aš tuo metu buvau neblaivus, buvau išgėręs kažkiek degtinės ir 1 l alaus <...>“ (t. 1, b. l. 113), juos patvirtino, nurodė, kad davė tokius parodymus, degtinę gėrė bei skardinę alaus, iš vakaro vartojo nemažai alkoholio. Nukentėjusysis L. S. teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, paties įvykio neprisimena.

Patvirtino, kad įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs. Atsakydamas į klausimus, susijusius su jo civiliniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma nurodė, kad ligoninėje buvo gydomas iki rugsėjo 27 d., jam buvo paskirta reabilitacija, sveikata nesiskundžia, bet pasireiÅ¡kia atminties sutrikimai, neprisimena kai kurių įvykių iÅ¡ praeities. PrieÅ¡ įvykį dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal specialybę jis yra virėjas, tačiau Å¡iuo metu nedirba, sunku susirasti darbÄ , nes darbo pokalbių metu klausiama apie aplinkybes, kurių nepamena, o po įvykio grįžti į darbÄ nebuvo galimybės, kadangi darbo vieta jau buvo užimta.

Užimtumo tarnyboje registruotas apie pusę metų. Ä® psichologus nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Å eimos neturi, su panele gyvena nuomojamame bute, pragyvena iÅ¡ socialinės paÅ¡alpos, taip pat padeda močiutė, iÅ¡mokos iÅ¡ draudimo bendrovės nėra gavęs. Civilinį ieÅ¡kinį surašė ekspromtu, nurodė tokiÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , nes norėjo susitvarkyti dantis. Gali bÅ«ti, kad po patirtos traumos liko liekamieji reiÅ¡kiniai, kurie apsunkina darbo paieÅ¡kas. Medikai sakė, kad jam viskas gerai, atminties neprarado, iÅ¡vada – sveikas.

Po įvykio tiek fiziškai, tiek morališkai, jaučiasi gerai. Jis supranta, kad jam reikia kreiptis į psichologus dėl prieš trisdešimt metų įvykusių įvykių, po kurių liko padariniai. Civilinį ieškinį palaiko, pasilieka prie nurodytos civilinio ieškinio sumos. Kaltinamasis D. I. visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami.

Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Kiti duomenys baudžiamojoje byloje Kaltinamasis D. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 14.30 val., kartu su D. D. automobiliu Volvo V40, valstybinio numerio nepamena, važiavo iÅ¡ Liepkalnio gatvės į Å eÅ¡kinės mikrorajonÄ .

Jis vairavo automobilį, buvo neblaivus, buvo iÅ¡gėręs kažkiek degtinės ir 1 l alaus, nežino, ar D. D. buvo blaivus, jam pasirodė, kad pastarasis blaivus. Važiuojant Kalvarijų gatve, tikslaus adreso nurodyti negali, ties vieÅ¡ojo transporto stotele, esančia prie „Maxima“ parduotuvės, neprivažiavus „Lidl“ parduotuvės, pamatė viduryje kelio vaikÅ¡tantį vyrÄ . Jie važiavo antra kelio juosta. Vyras lyg ir pereidinėjo keliÄ , tačiau vėliau staiga pajudėjo atgal. Nežino, kodėl vyras ten vaikščiojo.

Vyrui pradėjus eiti atgal, jis (kaltinamasis) vos spėjo sustabdyti automobilį. Sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pasakė vyrui, kad pastarasis pasitrauktų iÅ¡ kelio. Vyras kažkÄ atsakė, tačiau kÄ sakė nesuprato, nes jis neriÅ¡liai kalbėjo. Tuo metu prie minėto vyro pribėgo ant Å¡aligatvio stovėjęs vyras, kaip suprato, jo pažįstamas, kuris pradėjo jį (nukentėjusįjį) traukti nuo kelio. Jie ėjo Å¡aligatvio link, tačiau vyras, kuris prieÅ¡ tai vaikščiojo po keliÄ , staiga priÅ¡oko prie jo (kaltinamojo) ir užsimojo, po ko jis (kaltinamasis) vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vyrui į kairę veido pusę.

Po suduoto smÅ«gio vyras nukrito, kiek jis matė, niekuo neatsitrenkė į kelio dangÄ . Po suduoto smÅ«gio vyras buvo praradęs sÄ monę. Jis pats suduodamas smÅ«gį prasiskėlė krumplį. Po to, kai vyras nukrito, vėl pribėgo jo (nukentėjusiojo) pažįstamas vyras, taip pat iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo D. D.. Jis, D. D. ir pribėgęs pažįstamas vyras nutempė parkritusį vyrÄ ant Å¡aligatvio. Automobilį patraukė nuo kelio, nuvarė į aikÅ¡telę, tada vėl priėjo prie to vyro.

Matė, kad vyrui iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Tuo metu, kai priėjo, vyras jau buvo atgavęs sÄ monę. Jis paklausė vyro, ar Å¡iam reikalinga medikų pagalbÄ , ir kai vyras atsakė teigiamai, kažkurio iÅ¡ aplinkui buvusių žmonių paprašė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tuo metu pro Å¡alį važiavo policijos automobilis, pamatęs policijos pareigÅ«nus, jis kartu su D. D. iÅ¡ ten pasiÅ¡alino. Nuėjo į parduotuvę „Rimi“, esančiÄ Å iaurės miestelyje, kurioje nusipirko dar du po 1 l talpos butelius alaus bei pleistrÄ Å¾aizdai ant rankos užklijuoti.

Apsipirkę, kažkur po 10 min., grįžo prie automobilio. Kai grįžo prie automobilio, gatvėje nei sužaloto vyro, nei jo draugo jau nebuvo, taip pat nebuvo ir specialiųjų tarnybų. Sėdo į automobilį ir važiavo namo, link Liepkalnio gatvės. BÅ«dami netoli Liepkalnio gatvės nusuko į Å¡oninę gatvę, kurioje sustojo ir gėrė nusipirktÄ alų. Toje vietoje buvo apie porÄ valandų, gal Å¡iek tiek mažiau. IÅ¡gėręs turėtus alkoholinius gėrimus nusprendė važiuoti namo.

Už automobilio vairo sėdo D. D., kuris pavažiavęs apie 1,5 km nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuojantį mikroautobusÄ . Autoįvykio metu jam buvo iÅ¡narintas deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas, o, kiek matė, D. D. susižalojo kairę ausį. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, po ko jie buvo sulaikyti. Juos sulaikė dėl įvykio, įvykusio Kalvarijų gatvėje, tačiau jis nežino, iÅ¡ kur pareigÅ«nai sužinojo apie tai, kad jie dalyvavo tame įvykyje.

Ä®vykio, įvykusio Kalvarijų gatvėje, metu D. D. tam vyrui nesudavė nė vieno smÅ«gio. Jis (kaltinamasis) sudavė vienÄ smÅ«gį vyrui į veidÄ . Dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi (t. 1, b. l. 113-114). Parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. rugpjūčio 27 d. metu, kaltinamasis D. I. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 1, b. l. 119-124). Kaltinamasis D. I. apklausos, vykusios 2019 m. vasario 4 d., metu kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė pasiliekÄ s prie ankstesnėje apklausoje duotų parodymų, taip pat parodė, kad suduodamas smÅ«gį nesiekė taip stipriai sužaloti nukentėjusiojo, planuoja įsidarbinti ir stengsis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , daugiau paaiÅ¡kinti nieko negali (t. 1, b. l. 117).

Nukentėjusysis L. S. 2018 m. rugsėjo 10 d. apklausoje parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 10.00 val., jis kartu su pažįstamu T., pavardės nežino, nuvažiavo į Kalvarijų turgų. PrieÅ¡ važiuojant į turgų, jis buvo iÅ¡gėręs tris butelius po 0,5 l talpos alaus. Ä® turgų važiavo, nes T. turėjo vaikui nupirkti žaislinius guminius kamuoliukus. Atvažiavę į turgų ir nupirkę kamuoliukus, jie nuėjo į vieÅ¡ojo transporto stotelę, nes turėjo kartu važiuoti į ŽirmÅ«nų mikrorajonÄ , T. namo, o jis ketino užsukti pas krikÅ¡tatėvius.

Atėję į vieÅ¡ojo transporto stotelę, jie kurį laikÄ laukė troleibuso, tačiau jo nesulaukę, Kalvarijų gatve pėsčiomis ėjo link kuro aparatÅ«ros gamyklos. Praėję keletÄ stotelių, jie sustojo už „Baldų rojus“ esančioje vieÅ¡ojo transporto stotelėje, kurioje laukė troleibuso. Belaukiant autobuso, T. pasiėmė nupirktÄ guminį kamuoliukÄ ir pradėjo jį mėtyti į sienÄ . Kažkurį kartÄ mesto kamuoliuko nepagavo, jis atÅ¡oko ir nuriedėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Tada jis (nukentėjusysis) pasakė T., kad atneÅ¡ nuriedėjusį kamuoliukÄ . Nuo Å¡io momento daugiau nieko nepamena. Atsigavo ligoninėje, sužinojo, kad patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , buvo operuotas. Å iuo metu gydosi ligoninėje, planuoja gydytis dar apie tris savaites. Pats apie įvykį nieko nepamena, tačiau jo aplankyti atvykęs T. jam papasakojo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., kai jis (nukentėjusysis) išėjo į keliÄ paimti nuriedėjusio kamuoliuko, prie jo sustojo kažkoks automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo ant jo Å¡aukti, jog jis vaikÅ¡to po keliÄ , o vėliau sudavė jam smÅ«gius į galvÄ , po kurių jis (nukentėjusysis) nukrito ir susižalojo.

Detalių ar smulkmenų nežino, T. pateikė bendrÄ informacijÄ (t. 1, b. l. 11-13). Liudytojas T. T. (T. T.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. laikÄ leido kartu su draugu L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Buvo nuėję į Kalvarijų turgų, kur esančioje kavinėje iÅ¡gėrė po vienÄ bokalÄ alaus. Vėliau vieÅ¡uoju transportu nuvažiavo iki Kalvarijų gatvės pastato Nr. 127, kur vieÅ¡ojo transporto stotelėje laukė jo draugo. Jis Kalvarijų turguje vaikui nupirko nedidelių kamuoliukų, stovėdamas ant Å¡aligatvio mėtė kamuoliukÄ Ä¯ grindinį.

AtÅ¡okęs kamuoliukas nuriedėjo į gatvę, kelio važiuojamÄ jÄ dalį. L. S. nusprendė paimti kamuoliukÄ . Jis sakęs L. S., kad Å¡is neitų ir neimtų, tačiau pastarasis neklausė ir įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Kai L. S. įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, prie jo (nukentėjusiojo) sustojo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio markės neįsidėmėjo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du asmenys, kurie priėjo prie L. S.. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo.

Abu vyrai įžeidinėdami L. S. provokavo konfliktÄ . L. S. vyrams pasakė, kad tik norėjo paimti kamuoliukÄ , į konfliktÄ su vyrais nesivėlė, muÅ¡tis nepuolė. IÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipęs vyras staiga trenkė L. S. kumščiu į veidÄ , po ko L. S. nukrito ir labai stipriai trenkėsi galva į asfaltÄ . Jis (liudytojas) iÅ¡ karto pribėgo prie vyrų ir pradėjo ant jų Å¡aukti, jog pastarieji daro nesÄ mones. L. S. buvo be sÄ monės, jis (liudytojas) bandė jį pakelti, tačiau nepavyko dėl sunkios nukentėjusiojo bÅ«klės. Tuomet vyras, trenkęs L.

S., padėjo jam pakelti nukentėjusįjį ir nutempti jį iki Å¡aligatvio. Nematė, ar minėti vyrai dar mušė L. S., tačiau galėjo to ir nepastebėti, kadangi buvo labai iÅ¡sigandęs. Kitas asmuo, buvęs kartu su vairuotoju, L. S. nieko nedarė, tik reiÅ¡kė jam priekaiÅ¡tus. Po įvykio abu vyrai įlipo į automobilį ir nuvažiavo, jis nematė, į kuriÄ pusę jie nuvažiavo, suspėjo tik užsiraÅ¡yti automobilio valstybinius numerius, kuriuos pasakė atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

Kai L. S. iÅ¡vežė į ligoninę, jis (nukentėjusysis) buvo be sÄ monės. Vyras, vairavęs automobilį buvo smulkesnio sudėjimo už keleivį, aprangos detalių ir kitų bruožų daugiau papasakoti negali. Negali pasakyti, ar galėtų atpažinti abu vyrus (t. 1, b. l. 58). Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 14-38 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, tiek pastatu Nr. 127, važiuodama link miesto centro pastebėjo sustojusį automobilį. Automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, jis buvo Å¡viesesnės spalvos, daugiau automobilio požymių neįsidėmėjo, nes buvo iÅ¡sigandusi, patyrė didelį stresÄ .

Automobilis stovėjo antroje eismo juostoje kryptimi nuo miesto centro. Ji pamatė prie automobilio stovinčius tris vyriÅ¡kius, sulėtino greitį, nes pamanė, kad kažkas yra nutikę ir žmonėms gali bÅ«ti reikalinga pagalba. Važiavo viena, buvo atidarytas langas, staiga pamatė, kad pirmoje eismo juostoje iÅ¡ kažkur atsirado dar vienas vyras. Vienas iÅ¡ vyrų, kurie stovėjo prie automobilio, pribėgo prie kito ir kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, po ko vyras aukÅ¡tielninkas krito ant žemės. Krisdamas vyras labai stipriai trenkėsi galva į asfaltÄ , buvo girdėti stiprus duslus trenksmas.

Nematė, ar vyras buvo sÄ moningas [...] (t. 1, b. l. 62-63). Liudytojas D. D. apklausoje, vykusioje 2019 m. sausio 30 d., nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.00 val., kartu su savo draugu D. I. pastarojo automobiliu „Volvo V40“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), skaičių neatsimena, važiavo nuo Liepkalnio gatvės link Ukmergės. Tuo metu jie abu buvo neblaivÅ«s, kiekvienas iÅ¡ jų buvo iÅ¡gėręs po 1 l alaus. Jiems važiuojant Kalvarijų gatve, antra eismo juosta, staiga į keliÄ iÅ¡Å¡oko nepažįstamas vyras.

D. I. staigiai sustabdė automobilį. Kiek matė, tas vyras iÅ¡Å¡oko į keliÄ , nes į keliÄ iÅ¡riedėjo guminis kamuoliukas ir vyras bandė jį sugauti. Tikslios vietos nurodyti negali, nes neįsidėmėjo pastatų numeracijos, bet tai buvo ties sustojimu, esančiu Å¡alia parduotuvės „Maxima“, Å¡iek tiek neprivažiavus parduotuvės „Lidl“. Sustabdęs automobilį D. I. iÅ¡lipo ir pradėjo rėkti ant to vyro, kad Å¡is iÅ¡Å¡oko tiesiai prieÅ¡ juos. Tas vyras pradėjo atsikalbinėti ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas.

Jis visÄ tÄ laikÄ buvo automobilyje. Matė, kad D. I. jau ėjo link automobilio, tačiau tas vyras jam dar kažkÄ pasakė ir tada D. I. staigiai atsisuko, grįžo prie to vyro ir kumščiu vienÄ kartÄ sudavė jam į kairę veido pusę. Nuo Å¡io smÅ«gio tas vyras pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir galva atsitrenkė į asfaltuotÄ kelio dangÄ . Po suduoto smÅ«gio ir pargriuvimo, tas vyras prarado sÄ monę. Kiek matė, D. I. jam daugiau smÅ«gių nesudavė. Kai tas vyras pargriuvo ir prarado sÄ monę, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie jų.

Tuo pat metu prie jų pribėgo dar vienas vyras, kuris įvykio metu stovėjo ant Å¡aligatvio. Jis suprato, kad tai to sužaloto vyro pažįstamas. Jie visi 3: jis, D. I. ir tas pribėgęs vyras tÄ sužalotÄ nutempė ant Å¡aligatvio nuo kelio ir tas jo pažįstamas pradėjo skambinti bei kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ . Matė, kad pas tÄ sužalotÄ vyrÄ iÅ¡ nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas. Po to, kai nutempė tÄ vyrÄ nuo kelio, D. I. patraukė savo automobilį nuo kelio, jį pastatė aikÅ¡telėje netoli parduotuvės „Maxima“.

Po to jie dar kažkiek laiko pastovėjo prie tų vyrų, tas sužalotas taip ir neatsigavo. Belaukiant spec. tarnybų, D. I. jam pasiÅ«lė nueiti į parduotuvę. Tada jie kartu su juo nuėjo į parduotuvę „Rimi“, esančiÄ Å½irmÅ«nų mikrorajone, adreso nežino. Parduotuvėje jie nusipirko 2 butelius po 1 l talpos alaus ir grįžo prie automobilio. Taip pat parduotuvėje jie nusipirko pleistro, nes suduodamas smÅ«gį tam vyrui D. I. praskėlė deÅ¡inės rankos krumplį, kurį reikėjo sutvarstyti.

Prie automobilio jie grįžo maždaug po pusvalandžio. Tų vyrų – nei sužaloto, nei jo draugo – jau toje vietoje nebuvo, taip pat nebuvo nei greitosios pagalbos, nei policijos. Grįžę jie sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo link Liepkalnio gatvės, link D. I. namų. Automobilį vairavo D. I.. Pakeliui link D. I. namų, netoli Liepkalnio gatvės, D. I. užsuko į gatvę, kurios pavadinimo nežino, ir ten jie iÅ¡gėrė turėtÄ alų. Ten jie prabuvo apie 2 val. IÅ¡ tos vietos už automobilio vairo atsisėdo jis.

Kodėl pats D. I. nevairavo, nežino. Pavažiavęs apie 0.5 km jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitÄ automobilį – mikroautobusÄ , kuris iÅ¡važinėjo iÅ¡ kiemo. Po Å¡io autoįvykio buvo iÅ¡kviesta policija. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jis jiems papasakojo apie tÄ Ä¯vykį Kalvarijų gatvėje, kurio metu buvo sužalotas tas vyras, ir juos su D. I. sulaikė. Å io autoįvykio metu jam buvo apdraskytas kairys petys, kairė koja bei sužalota kairė ausis. Ar buvo sužalotas D.

I., nežino, nematė. Gali pasakyti, kad viso to įvykio metu Kalvarijų gatvėje, kai buvo sužalotas tas nepažįstamas vyras, t. y. kai D. I. jam sudavė smÅ«gį ir Å¡is nuo smÅ«gio griÅ«damas atsitrenkė į važiuojamÄ jÄ kelio dangÄ , jis pats sėdėjo automobilyje, nebuvo iÅ¡lipęs. Kiek matė, D. I. tam vyrui sudavė tik vienÄ smÅ«gį. Kai Å¡is vyras prarado sÄ monę, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir padėjo jį nutempti nuo kelio. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali. (t. 1, b. l. 99-100).

D. D. 2018 m. rugpjūčio 27 d. vykusioje apklausoje, kurioje apklaustas kaip įtariamasis, nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir 2019 m. sausio 30 d. apklausiamas liudytoju (t. 1, b. l. 72, 73-74). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 1-1-41255-18 dalyje įtariamojo D. D. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 93-97). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje N.. G 2969/2018(01) nurodyta, kad L.

S. nustatyta: 1.1. kairio dilbio odos nubrozdinimas, padarytas buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. Apatinės lÅ«pos muÅ¡tinės žaizdos, apatinės lÅ«pos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiÅ¡kai, iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d.

įvykio metu. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiÅ¡kai). 1.3. Kairės akies poodinė hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, daugybiniai kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiai, kairės akies obuolio proptozė, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimas į galvos smegenų deÅ¡inę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemÄ , deÅ¡inės smilkininės smegenų skilties sumuÅ¡imo židinys.

Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu. Sužalojimai visumoje, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai). 1.4. Sužalojimai visumoje, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, vertinami sunku sveikatos sutrikdymu.

2. Neatmetame galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3 Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, mažiausiais po vienÄ trauminį poveikį į kairės pusės kaktos – kairės akies virÅ¡utinio voko sritį, apatinės lÅ«pos kairę pusę ir kairė dilbį. Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kitam asmeniui paveikus paminėtas sritis kietais, bukais daiktais, tiek ir pačiam tiriamajam sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais, bukais daiktais.

4. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo ranka.

5. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualÅ«s žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti žalojusį daiktÄ (daiktus) (t. 1, b. l. 29-31). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2998/2018(01) nurodyta, kad D. I. nustatyta: 1.1. deÅ¡inio peties ir daugybiniai deÅ¡inės plaÅ¡takos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d. 1.2. DeÅ¡inės plaÅ¡takos II krumplio žaizda su aplinkine poodine kraujosruva.

Žaizda, pagal lokacijÄ ir pobÅ«dį, labiausiai tikėtina yra muÅ¡tinė, todėl labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryto vienmomentiÅ¡kai, kietu, buku daiktu (daiktais) iki pažiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d. Tiksliau pasisakyti apie nustatyto žaizdos pobÅ«dį, kuris nustatytų apie jos tikslų padarymo mechanizmÄ , nėra galimybės, nes pateiktuose medicinos dokumentuose nėra žaizdos makromorfologinio apraÅ¡ymo, o apžiÅ«ros metu žaizda buvo jau gyjanti antriniu bÅ«du. 1.1. punkto sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiÅ«ros metu yra panaÅ¡us, todėl labiausiai tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito, pasakyti kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau – nėra galimybės. 1.2. punkto sužalojimai, labiausiai tikėtina, padaryti vienmomentiÅ¡kai, tačiau pasisakyti tarpusavio seka su 1.1. sužalojimais, nėra galimybės, kadangi 1.2. sužalojimuose minima žaizda apžiÅ«ros metu jau gyjanti antriniu bÅ«du. 1.1. punkto sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. punkto sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų, kad sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir vertinami tik visumoje.

Atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes galėjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo ranka. Neatmetama galimybė, kad 1.2. punkto sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pačiam tiriamajam suduodant smÅ«gį (smÅ«gius). 1.1. punkto sužalojimai nėra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui. Savigyna yra juridinė sÄ voka ir nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavo individualÅ«s žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie sužalojusių daiktų kiekį, formÄ ar dydžius (t. 1, b. l. 168-169).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.40 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie įvykį, įvykusį 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.40 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 127 (registruota 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.40 val.), kurio metu gatvėje sustojęs automobilis, du asmenys viduryje gatvės muÅ¡a kitÄ vyriÅ¡kį, pranešėja sujungta su AVPK, dėl GMP neaiÅ¡ku; papildoma informacija – įtariamieji pasiÅ¡alino su Volvo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojas pranešė apie įvykį, įvykusį 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.00 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 129 (registruota 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.34 val.); VÅ¡Ä® RVUL slaugytoja S. telefonu į 1-Ä jį PK pranešė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.10 val., GMP į ligoninę dėl epidÅ«rinės hematomos (kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis) pristatė ir paguldė į antrÄ reanimacijos skyrių L.

S., gimusį (duomenys neskelbtini) (duomenys iÅ¡ žodžių); atvežtas iÅ¡ Kalvarijų g. 129, Vilnius, aplinkybės neaiÅ¡kios, susiję su ROIK Nr. 0118000463592, 0118000463592; pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, nes 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.38 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prie pastato Nr. 127, gatvėje kilo konfliktas, kurio metu trys vyrai įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sumušė kitÄ vyrÄ , tokiais savo veiksmais asmenys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sumuÅ¡tam vyrui nustatyti veido ir kaukolės kaulų lūžiai bei kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis (t. 1, b. l. 7).

IÅ¡ Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patrulio V. Å . 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.40 val., jis kartu su virÅ¡ila O. G. atvyko į Kalvarijų g. 127, kur po muÅ¡tynių ant Å¡aligatvio gulėjo sumuÅ¡tas, kraujuojantis, be sÄ monės vyras. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodė, kad yra neblaivaus nukentėjusiojo (L.) pažįstamas. Minėtas asmuo nurodė, kad L. išėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį pasiimti iÅ¡kritusių kamuoliukų, tuo metu iÅ¡ pravažiuojančio automobilio Volvo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipo du asmenys, iÅ¡ kurių vienas ranka smogė L. į veidÄ , po ko L. nukrito ant asfalto, automobilis Volvo iÅ¡važiavo, GMP iÅ¡vežė L. į ligoninę. Automobilis Volvo buvo pastebėtas adresu Kalvarijų g. 129, jis buvo užrakintas. Ä®vykį – muÅ¡tynes užfiksavo parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros (t. 1, b. l. 9). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad L. S. pripažintas nukentėjusiuoju, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad padaryta fizinė ir neturtinė žala (t. 1, b. l. 14-15).

Nukentėjusysis L. S. 2018-10-04 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio, kuriame nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prie pastato Nr. 127, nepažįstamas vyras jam sudavė smÅ«gį ir taip stipriai sutrikdė jo sveikatÄ , dėl įvykusio įvykio jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 4800 Eur suma (t. 1, b. l. 16). 2018 m. spalio 4 d. nutarimu L. S. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 17). Vilniaus teritorinės ligonių kasa 2018 m. spalio 19 d. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens PSDF biudžetui padarytÄ 3739,36 Eur žalÄ dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 1, b. l. 49-50). 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 53-54).

Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – L. S.; apžiūros atlikimo eiga: apžiūrėtas L. S. ir jo ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini); L. S. nustatytas kairės akies poodinė kraujosruva, lūpų žaizda, kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo kairėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį ir židinys, daugybiniai veido kaulų ir kaukolės pamato lūžiai; sužalojimai visumoje dėl galvos smegenų sumušimo bei nuspaudimo krauju bei kaukolės pamato lūžio yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.25 val., privatus fizinis asmuo pranešė apie eismo įvykį, įvykusį 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini) (registruota 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.25 val.), kuriame dalyvauja automobilis Mercedes Benz, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas automobilis apsivertęs ant stogo, prispaustų ir nukentėjusiųjų nėra, galimai vienas iš vairuotojų neblaivus; nustatyta, kad: automobilio Volvo vairuotojas neblaivus, jam nustatytas 2,21 promilių girtumas, įvykio metu nukentėjo automobilio Volvo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (galvos trauma, sÄ moningas) ir keleivis (rankos trauma, sÄ moningas), kuriuos medikai nuvežė į VÅ¡Ä® RVUL, pareigÅ«nai lydi <...> (t. 1, b. l. 43). IÅ¡ Vilniaus AVPK PR vyr. patrulio A. N. (A. N.) 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., patruliuojant kartu su U. P., apie 17.54 val., iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvauja automobilis Mercedes Benz, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Volvo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. Atvykę į vietÄ suėmė automobilio keleivį D. I., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi deÅ¡inės plaÅ¡takos skausmais, po apžiÅ«ros Lazdynų ligoninėje D. I. pristatytas į 1-Ä jį PK dėl įvykio ROIK 118000463592, kuriame dalyvavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45). Kaltinamojo D. I. veiksmų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 135 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog D. I. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo Å¡io baudžiamojo proceso metu buvo gana nuosekli – D. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu ir tiek apklausiamas teisme prisipažino kaltu visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje, iÅ¡ vakaro vartojęs alkoholio, ryte gėręs degtinės ir alaus, važiavo su draugu Kalvarijų gatve link Å eÅ¡kinės, nukentėjusįjį pamatė prie 127 ar prie 139 namo, jis (nukentėjusysis) stovėjo viduryje kelio, jo važiavimo antroje eismo juostoje, jam pasirodė, kad nukentėjusysis bandė Å¡okti po jo automobilio ratai, todėl staigiai sustojo, jo nekliudė.

IÅ¡lipęs kaltinamasis nurodo paprašęs, kad nukentėjusysis, kuris jam pasirodė apsvaigęs, pasitrauktų nuo kelio, tada jam pasirodė, kad nukentėjusysis pakėlė rankÄ , jis (kaltinamasis) nesuprato, ko Å¡is nori, gal suduoti, todėl pastÅ«mė nukentėjusįjį ir vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė (trenkė) nukentėjusiajam į kairę veido pusę. Po suduoto smÅ«gio vyras nukrito ant žemės, susitrenkė galvÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis buvo praradęs sÄ monę.

Pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir iš dalies nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuris įvykio aplinkybių nuo išėjimo į gatvę momento neprisimena, tačiau iš esmės tapačias aplinkybes jam po įvykio pasakojo liudytojas T. T.. Taip pat analogiškas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojai, tiesiogiai matę įvykį: T. T., nurodęs, kad iš vairuotojo pusės išlipęs vyras staiga trenkė L.

S. kumščiu į veidÄ , po ko L. S. nukrito ir labai stipriai trenkėsi galva į asfaltÄ ; D. D., buvęs su kaltinamuoju automobilyje ir nurodęs, kad D. I. sustabdęs automobilį iÅ¡lipo ir pradėjo Å¡aukti ant to vyro, kad Å¡is iÅ¡Å¡oko tiesiai prieÅ¡ juos; vyras pradėjo atsikalbinėti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas; D. I. jau ėjo link automobilio, tačiau tas vyras kažkÄ jam pasakė, po ko D. I. staigiai atsisuko, grįžo prie to vyro ir kumščiu vienÄ kartÄ sudavė jam į kairę veido pusę; nuo smÅ«gio vyras parkrito ant važiuojamosios kelio dalies ir galva trenkėsi į asfaltuotÄ kelio dangÄ , vyras prarado sÄ monę.

Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad vienas iÅ¡ vyrų, kurie stovėjo prie automobilio, pribėgo prie kito ir kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, po ko vyras aukÅ¡tielninkas krito ant žemės; krisdamas vyras labai stipriai trenkėsi galva į asfaltÄ , buvo girdėti stiprus duslus trenksmas. Minėtų liudytojų parodymai dėl kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiajam sudavimo aplinkybių visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje bei su paties kaltinamojo parodymais, nėra prieÅ¡taringi ir jais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog trenkdamas nukentėjusiajam kaltinamasis susižalojo rankÄ â€“ krumplį, tokiÄ aplinkybę iÅ¡ tiesų patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2998/2018(01), kurioje nurodoma, kad D. I., be kita ko, nustatyta 1.2. deÅ¡inės plaÅ¡takos II krumplio žaizda su aplinkine poodine kraujosruva; žaizda, pagal lokacijÄ ir pobÅ«dį, labiausiai tikėtina yra muÅ¡tinė, todėl labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryto vienmomentiÅ¡kai, kietu, buku daiktu (daiktais) iki pažiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d. <...> Neatmetama galimybė, kad 1.2. punkto sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pačiam tiriamajam suduodant smÅ«gį (smÅ«gius) (t. 1, b. l. 168-169).

Teismas pažymi, kad nei vienas iÅ¡ aptartų liudytojų nenurodė apie jokius nukentėjusiojo veiksmus prieÅ¡ kaltinamÄ jį, tokių aplinkybių nenustatyta, visi nurodė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam pokalbio metu, ganėtinai staiga. Teismas, vertindamas kaltinamojo ir nurodytų liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis žodinio konflikto metu vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė (trenkė) nukentėjusiajam į kairę veido pusę, ko pasekoje nukentėjusysis krisdamas į asfaltuotÄ kelio dangÄ susitrenkė galvÄ ir patyrė galvos traumÄ .

Tokias faktines įvykio aplinkybes patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, pripažintini įrodymais: BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡ai apie praneÅ¡imus dėl Å¡io įvykio ( t. 1, b. l. 7, 44), Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patrulio V. Å . 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 9). Nukentėjusiajam po Å¡io įvykio padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2969/2018(01), kurioje nurodyta, kad L. S. nustatyta: kairio dilbio odos nubrozdinimas, apatinės lÅ«pos muÅ¡tinės žaizdos, apatinės lÅ«pos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, kairės akies poodinė hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, daugybiniai kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiai, kairės akies obuolio proptozė, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimas į galvos smegenų deÅ¡inę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemÄ , deÅ¡inės smilkininės smegenų skilties sumuÅ¡imo židinys <...> (t. 1, b. l. 29-31).

Be to, iš šios specialisto išvados matyti, kad pirmiau įvardyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu; sužalojimai visumoje, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai). <...> Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, mažiausiais po vienÄ trauminį poveikį į kairės pusės kaktos – kairės akies virÅ¡utinio voko sritį, apatinės lÅ«pos kairę pusę ir kairė dilbį. Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kitam asmeniui paveikus paminėtas sritis kietais, bukais daiktais, tiek ir pačiam tiriamajam sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais, bukais daiktais <...> (t. 1, b. l. 29-31). Taigi, tiek iÅ¡ nurodytos specialisto iÅ¡vados, tiek kaltinamojo, aptartų liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai pasitvirtino pirmiau nustatytos ir aptartos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo faktinės aplinkybės, kaltinamojo veiksmas ir atsiradę padariniai nukentėjusiajam.

Teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamojo smÅ«gio deÅ¡ine ranka į nukentėjusiojo kairę veido pusę ir nukentėjusiajam padarytų visų pirmiau įvardytų ir kaltinime nurodytų sužalojimų yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis griuvo ant asfaltuotos kelio dangos bÅ«tent po to ir dėl to, kad patyrė kaltinamojo smÅ«gį į veidÄ . Pagal BK 135 straipsni atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitÄ Å¾mogų sunkiai sužaloti, ir, nors to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus sunkiam sveikatos sutrikdymui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į krÅ«tinę, galvÄ ar kitas gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Ä®vertinus visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis D. I. konflikto su nukentėjusiuoju metu suduodamas vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam į Å¡io veido kairę pusę, po ko Å¡is nugriuvo ir susitrenkė galvÄ , alkÅ«nę į asfaltÄ , veikė netiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kita žmogų sunkiai sužaloti, ir, nors to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams – sunkiam nukentėjusiojo L. S. sveikatos sutrikdymui – atsirasti. Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smÅ«gį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smÅ«gio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-854/2007, 2K-227/2011), t. y. pagal atsiradusius padarinius nukentėjusiajam.

Teismas konstatuoja, kad bylos įrodymų viseto pagrindu neabejotinai nustatyta, jog D. I. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 129, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L. S. metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį L. S. į galvÄ , po ko nukentėjusysis nukrito ir trenkėsi į asfaltÄ , suprato savo veiksmo pavojingumÄ , tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį visumoje: kairio dilbio nubrozdinimu, apatinės lÅ«pos muÅ¡tine žaizda, apatinės lÅ«pos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, kairės akies poodinę hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, daugybiniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiais, kairės akies obuolio proptoze, kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimu į galvos smegenų deÅ¡inę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemÄ , deÅ¡inės smilkininės smegenų srities sumuÅ¡imo židiniu.

Taigi D. I. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius. Teismas nurodo, kad kaltinime, pareikÅ¡tame D. I. buvo nustatytas raÅ¡ymo apsirikimas, kurį teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė paÅ¡alinti ir prokuroras. Kaltinime dukart nurodyta, kad D. I. kaltinamas padaręs L. S. „kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ galvos smegenų deÅ¡inę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių į skilvelių sistemÄ â€œ. Nurodytas raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytinas, paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo perteklinius žodžius „į skilvelių“.

Nurodytas raÅ¡ymo apsirikimas, įvertinus ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2969/2019(01) konstatuotus L. S. padarytus sužalojimus, kaltinimo esmės nekeičia. Dėl bausmės skyrimo Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Kaltinamojo D. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis patvirtino iÅ¡ vakaro vartojęs nemažai alkoholinių gėrimų, įvykio ryte taip pat gėręs alkoholinius gėrimus ir vairavęs transporto priemonę neblaivus. Liudytojas D. D. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio rytÄ abu (su kaltinamuoju D. I.) buvo neblaivÅ«s. IÅ¡ tokių kaltinamojo, liudytojo parodymų, iÅ¡ įvykio eigos, staigaus kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiajam pokalbio metu, kaltinamojo veiksmų ir po nusikalstamos veikos padarymo, teismo vertinimu, pagrįstai nustatyta ir patvirtinta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas vartojęs alkoholio ir apsvaigęs, ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams.

Kadangi kaltinamasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, po to vartojo dar alkoholinių gėrimų, buvo sulaikytas tik 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.00 val. (t. 1, b. l. 110), jo girtumas – 1,75 promilės buvo nustatytas alkotesteriu tik 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.02 val. (b. l. 187). Skiriant bausmę kaltinamajam D. I. įvertinama tai, kad jis padarė vienÄ tyčinę (netiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Veika padaryta kilusio asmeninio konflikto su nepažįstamu asmeniu metu, Å¡iam, pagal paties nukentėjusiojo parodymus taip pat buvus neblaiviam, elgusis neapgalvotai ir neadekvačiai – išėjus į važiuojamosios kelio dalies antrÄ jÄ eismo juostÄ , prieÅ¡ kaltinamojo vairuotÄ transporto priemonę, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad D. I. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas (t. 2, b. l. 1-3). Vertinant kaltinamojo asmenybę, svarbu įvertinti ir tai, kad jis jauno amžiaus, vos sulaukęs 24 metų, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nevedęs, tačiau turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus, kurių vienam ketveri, kitam vos vieneri metai, vaikai ir sugyventinė gyvena kartu su kaltinamuoju socialiniame bÅ«ste, yra jo iÅ¡laikomi, nes sugyventinė Å¡iuo metu yra vaikų priežiÅ«ros atostogose (t. 1, b. l. 189-193 ), dirbantis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini), prekių rÅ«Å¡iuotoju, jo pajamos yra pagrindinis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis.

Administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 10-27). VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 31), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale negydytas ir nekonsultuotas (t. 2, b. l. 32). BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is, t. y. laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. Kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, bausmės atidėjimo galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje galima bÅ«tų pasirinkti lengviausiÄ keliÄ â€“ skirti D.

I. ir prokuroro baigiamųjų kalbų praÅ¡omÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau, teismo nuomone, tokia bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, kaltinamasis Å¡iai dienai nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Paminėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraÅ¡tutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, sampratÄ .

Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, vis dėlto pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo kaltinamajam D.

I. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (kaltinamasis nėra atlyginęs padarytos žalos, nors visiÅ¡kai su ja sutinka, nėra ir kitų įstatyme numatytų sÄ lygų), tačiau teismas vis dėlto mato galimybę Å¡ioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Å ioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pabrėžtina, kad D. I. padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rÅ«Å¡inis Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, suduodama tik vienÄ smÅ«gį, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, vis dėlto nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo savijauta gera ir fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai, daugiau niekas nebuvo pažeista, medicinos darbuotojai sakė, kad jam viskas gerai, atminties nepraradęs, sveikas.

Nagrinėjamu atveju, vertintina ir nukentėjusiojo pozicija: teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis nurodė, kad galimai tai jo kaltė, jei nebÅ«tų išėjęs į gatvę, jis (kaltinamasis) bÅ«tų tiesiog pravažiavęs. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai, – pasiektų iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas.

Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę D. I. iÅ¡reikÅ¡tas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali bÅ«ti griežtesni, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinių ieÅ¡kovų interesai dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam Å¡velnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , nustatant jo terminÄ maksimalų (BK 48 straipsnio 2 dalis), su nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais:

įpareigojant kaltinamÄ jį D. I. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); per laisvės apribojimo laikotarpį visiÅ¡kai atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žala (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas); siekiant užtikrinti tiek turtinės, tiek neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ D. I. taip pat įpareigotinas per visÄ laisvės apribojimo laikÄ tęsti darbÄ , arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); taip pat, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, D.

I. įpareigotinas neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per vienerius metus nuo Å¡io įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). BÅ«tent nustatyti įpareigojimai, teismo vertinimu, užtikrins kaltinamojo didesnį užimtumÄ ir atitinkamÄ jo elgesio kontrolę, skatins dirbti, siekiant ne tik iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ , tačiau ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ bei užtikrins, kad kaltinamasis, turėdamas mažiau laisvo laiko, savo jėgas nukreips tinkama linkme ir ateityje tokie smurto ir neapgalvoto elgesio protrÅ«kiai nebebus įmanomi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės ir už BK 135 straipsnio 2 dalyje (t. y. kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ ) numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-387/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-175/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-870/2016). Å ioje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamajam taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, nustatant, kad galutinė bausmė D. I. yra – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su pirmiau nurodytais įpareigojimais. D. I. pagal BPK 140 straipsnio nuostatas buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.00 val. (t. 1, b. l. 110), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.) (t. 1, b. l. 137-138), kuris 2018 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu panaikintas ir D.

I. 2018 m. rugsėjo 21 d. paleistas į laisvę (t. 1, b. l. 142-143). Å is laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (26 paros), vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į paskirtÄ bausmę, vienÄ laikinojo sulaikymo/suėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. I. atsakingas už nukentėjusiojo L. S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir kito civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3739,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog L. S. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3739,36 Eur, pagal prie civilinio ieÅ¡kinio pridedamÄ 2018 m. spalio 11 d. L. S. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 49-51). Kaltinamasis D. I. Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinio ieÅ¡kinio neginčijo. Byloje nustatyta, kad minėtus sužalojimus dėl kurių buvo gydytas L. S., smurtiniais veiksmais padarė kaltinamasis D.

I., todėl bÅ«tent jis turi atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . Žala visiÅ¡kai pagrįsta pridedamu Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (b. l. 51). Esant pirmiau aptartai situacijai ir įrodymams iÅ¡ kaltinamojo D. I. civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 3739,36 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.245–6.249 str., 6.263 str., 6.280 str.). Nukentėjusysis L. S. byloje pareiÅ¡kė kaltinamajam D. I. civilinį ieÅ¡kinį 4800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. T. 1, b. l. 16-17).

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. Kalvarijų gatvėje, prie pastato Nr. 127, Vilniuje, nepažįstamas asmuo sudavė jam smÅ«gius ir stipriai sutrikdė jo (L. S.) sveikatÄ , dėl įvykio patirta neturtinė 4800 Eur žala, dėl kurios praÅ¡oma nukentėjusįjį L. S. pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu. Teisiamojo posėdžio metu, pasisakydamas dėl savo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad jį palaiko, pasilieka prie praÅ¡omos priteisti 4800 Eur sumos.

PaaiÅ¡kinti, kodėl pasirinko bÅ«tent tokiÄ praÅ¡omÄ priteisti sumÄ negalėjo. Nurodė, kad įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs. Ligoninėje buvo gydomas iki rugsėjo 27 d., jam buvo paskirta reabilitacija, sveikata nesiskundžia, bet pasireiÅ¡kia atminties sutrikimai, neprisimena kai kurių įvykių iÅ¡ praeities. PrieÅ¡ įvykį dirbo (duomenys neskelbtini) virėju, tačiau Å¡iuo metu nedirba, sunku susirasti darbÄ , nes darbo pokalbių metu klausiama apie aplinkybes, kurių nepamena, o po įvykio grįžti į darbÄ nebuvo galimybės, kadangi darbo vieta jau buvo užimta.

Užimtumo tarnyboje registruotas apie pusę metų. Ä® psichologus nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Civilinį ieÅ¡kinį surašė ekspromtu, nurodė tokiÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , nes norėjo susitvarkyti dantis. Gali bÅ«ti, kad po patirtos traumos liko liekamieji reiÅ¡kiniai, kurie apsunkina darbo paieÅ¡kas. Medikai sakė, kad jam viskas gerai, atminties neprarado, iÅ¡vada – sveikas. Po įvykio tiek fiziÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai, jaučiasi gerai. Kaltinamasis D. I. su nukentėjusiojo L. S. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat sutiko, nurodė, kad suma didelė, stengsis atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam L. S. iÅ¡ kaltinamojo D. I. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu smurtiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ (pasireiÅ¡kusį nukentėjusiojo kairio dilbio nubrozdinimu, apatinės lÅ«pos muÅ¡tine žaizda, apatinės lÅ«pos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, kairės akies poodine hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, daugybiniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiais, kairės akies obuolio proptoze, kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimu į galvos smegenų deÅ¡inę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemÄ , deÅ¡inės smilkininės smegenų srities sumuÅ¡imo židiniu), dėl ko nukentėjusysis neabejotinai jautė didelį skausmÄ , beveik mėnesį laiko buvo gydomas VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (b. l. 51), vėliau sekė reabilitacija.

Be to, kaip akivaizdu ir iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, po įvykio jo atmintis sutriko, jis visiÅ¡kai neprisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių, taip pat, kai kurių faktų iÅ¡ savo praeities, o tai neabejotinai apsunkina jo kasdienį gyvenimÄ . Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad po įvykio jam sudėtinga susirasti darbÄ , pats nežino kodėl, bet galimai dėl atminties sutrikimų, nes negali paaiÅ¡kinti kai kurių savo praeities įvykių. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį charakterizuojančius įrodymus ir galimybes dirbti bei gauti pajamas, t. y.

D. I. jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, gyvenantis su Å¡eima, turi du mažamečius vaikus. IÅ¡ tiesų kaltinamojo turtinė padėtis pagal jo parodymus nėra itin gera, gyvenama socialiniame bÅ«ste, gaunamos pajamos Å¡iai dienai nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios, nes kol kas buvo iÅ¡dirbtos tik 6 darbo dienos, kita vertus, kaltinamasis pajėgus dirbti ir nenustatyta jokių aplinkybių, trukdančių aktyviam jo darbui, siekiant užtikrinti kuo greitesnį jo veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ . IÅ¡ to, kas nurodyta, spręstina, kad kaltinamasis anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kilusi situacija iÅ¡sirutuliojo ir dėl paties, kaip jis pats nurodė ir patvirtino kaltinamasis, neblaivaus nukentėjusiojo veiksmų iÅ¡einant į važiuojamÄ jÄ kelio dalį prieÅ¡ kaltinamojo automobilį. Teismo vertinimu, manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam L. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2500 Eur.

BÅ«tent tokia suma labiausiai atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis nėra susiformavęs. Priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-300-222/2017). Kaltinamajam D. I. 2018 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 145-147), kuri paliktina nepakeista iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios, įsiteisėjusį nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : D. I. (D. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. I.:

1. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2. per laisvės apribojimo laikotarpį visiÅ¡kai atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

3. per visÄ laisvės apribojimo laikÄ tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

4. neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per vienerius metus nuo Å¡io įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. I. paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių metų) 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. I.:

1. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2. per laisvės apribojimo laikotarpį visiÅ¡kai atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

3. per visÄ laisvės apribojimo laikÄ tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

4. neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per vienerius metus nuo Å¡io įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime D. I. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d.

KardomÄ jÄ priemonę – periodinę registracijÄ policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 3739,36 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus ir trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) už nukentėjusiojo L.

S. gydymÄ . Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. I. nukentėjusiojo L. S. naudai 2500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja (paraÅ¡as) Indrė Rimkevičienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Indrė Rimkevičienė