2022-02-10 Nr. CB-1237-2-28-3-01557-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-454

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01557-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. sausio 24 d. paduotu ieškovų A. L. ir A. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai A. L. ir A. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai privalo mokėti už nešildomą laiptinę, nes pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, todėl vartotojai privalo apmokėti tik už faktiškai gautą ir suvartotą šilumos energijos kiekį. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo išaiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, kad vartotojams negali būti paskirstyta šilumos energija, kuri faktiškai nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose.

2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad šalių nesieja galiojanti 2001 m. balandžio 25 d. sutartis, pagal kurią ieškovui turi būti priskirtas šilumos bendroms reikmėms kiekis, lygus 0,000472 kiekiui nuo bendro namo šilumos energijos suvartojimo. Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą naujasis savininkas perima ir buvusio objekto savininko prisiimtą pareigą atsikaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).

3. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neperėmė vartotojų sutarčių, sudarytų su UAB „Litesko“, remdamiesi įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1279-728/2018 (kurioje ieškovai nedalyvavo) patvirtinta Kazlų Rūdos savivaldybės, UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ (atsakovės šioje byloje) bei UAB „Litesko“ (trečiojo asmens šioje byloje) 2018 m. vasario 20 d. sudaryta taikos sutartimi. Atsakovo ir trečiojo asmens susitarimas neperimti trečiojo asmens anksčiau sudarytų viešųjų vartojimo sutarčių pažeidžia vartotojų teises, todėl toks atsakovo ir trečiojo asmens susitarimas yra niekinis. Šią aplinkybę teismai privalėjo konstatuoti ex officio. Be to, nors prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, tačiau prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys.

4. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti mokesčio už šildymą perskaičiavimą nei pagal tūrį, nei pagal plotą, kadangi rūsių / sandėliukų plotas neatitinka namo naudingojo ploto sąvokos, todėl šis plotas nėra priskiriamas naudingajam plotui, nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 14 d. banke „Swedbank“, AB.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas