2024-01-22 Nr. CB-519-2-06-3-07301-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-116

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07301-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 10 d. paduotu ieškovų V. J. ir R. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai V. J. ir R. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovo R. E. 20 500 Eur skolą, 2875 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą atmesti ieškinį. Teismai nustatė, kad nėra įrodytas pinigų paskolinimas atsakovui ir paskolos pinigų atsakovui perdavimas, paskolos sutartis neįforminta nei notarine forma, nei rašytine forma.

Kasaciniu skundu ieškovai V. J. ir R. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Ieškovų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas skolos faktą pripažino ir neginčijo tiek prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, tiek po bylos išnagrinėjimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimą, parašydamas, kad jis pripažįsta esantis skolingas, nurodo skolos sumą ir žada ją grąžinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010, 2014-02-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 yra aiškiai nurodyta, kad pinigus paskolinusiam asmeniui privalu įrodyti pinigų perdavimo faktą tam, kad patvirtinti paskolos buvimą tik tuo atveju, jei yra ginčas dėl paskolos fakto buvimo. Tai reiškia, kad jei tarp šalių nėra ginčo dėl paskolos fakto buvimo (dėl pinigų paskolinimo, sumos dydžio ir pan.), kreditoriui nereikia įrodinėti pinigų perdavimo fakto, kadangi tuo atveju ši aplinkybė laikoma neįrodinėtina pagal CPK 182 str. 5 p. Tačiau žemesnių instancijų teismai vis tiek reikalavo įrodyti pinigų perdavimo faktą, kas reiškia, kad šiuo atveju nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant paskolos buvimo fakto įrodymą. Skolininko pripažinimas apie skolos dydį ir faktą yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant paskoliniams santykiams. Taigi, atsakovui per susirašinėjimą ir pokalbį pripažinus paskolos faktą ir jo sąlygas yra pakankamas pagrindas teismui kvalifikuoti, kad paskoliniai santykiai nurodytomis sąlygomis yra nustatyti, o darydami priešingas išvadas teismai neteisingai įvertino įrodymus.

2. Atsakovo parašytos žinutės dėl skolos pripažinimo yra rašytinė paskolos sutarties forma, įforminta apsikeičiant atskirais raštais, todėl žemesnių instancijų teismai yra neteisūs teigdami, kad nebuvo laikytasi netgi rašytinės sutarties formos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 išaiškinta, kad paskolos sutartis gali būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. J. 526 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 10 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 265.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė