2024-06-13 Nr. CB-3946-2-68-3-03932-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2259

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03932-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 4 d. paduotu atsakovo E. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino: nutraukė ieškovo ir atsakovo 2022 m. spalio 31 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui transporto priemonę, priteisė iš atsakovo ieškovui transporto priemonės kainą –3450 Eur, priteisė iš atsakovo ieškovui 1130,98 Eur nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1) teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovas pripažino, kad visi pirmosios instancijos teismo sprendime įvardyti automobilio kokybės trūkumai (išskyrus greičių dėžės gedimą) jam buvo žinomi iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas, šiuos trūkumus priskirdamas esminiam pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimui, suteikusiam teisę nutraukti sutartį CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023). Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagrindu nutraukti sutartį yra automobilio greičių dėžės gedimas, tačiau nurodė, kad atsižvelgia ir į kitus automobilio trūkumus (automobilio vibraciją);

2) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.344 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nespręsdami dėl galimybės ieškovui pažeistas teises ginti alternatyviais CK 6.344 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais būdais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-307-1075/2018);

3) teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Pirmiausia ieškovas privalėjo įrodyti greičių dėžės gedimo faktą, gedimo mastą (priežastį), gedimų pašalinimo (remonto) išlaidų dydį, pateikdamas leistinus įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas spręstų apie kokybės reikalavimams neatitikimo faktą, ar trūkumai atsirado prieš ar po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar trūkumai buvo nuslėpti nuo ieškovo, ar jie galėjo atsirasti dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo, dėl remonto kainos, kad būtų galima spręsti dėl alternatyvių ieškovo pažeistų teisių gynybos būdų. Tik tada atsakovui būtų atsiradusi procesinė pareiga paneigti šiuos faktus. Teismai iš esmės įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėta 241 Eur žyminio mokesčio, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnį už kasacinį skundą mokėtinas 245 Eur žyminis mokestis (26 Eur už kasaciniu skundu ginčijamą teismo sprendimu patenkintą ieškinio reikalavimą priteisti 1130,98 Eur nuostolių atlyginimą ir 219 Eur už kasaciniu skundu ginčijamą teismo sprendimu patenkintą ieškinio reikalavimą nutraukti sutartį). Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4,7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. S. (duomenys neskelbtini) 241 (du šimtus keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 11 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas