Legislator Case Law & Legislation
adfbfc52-c237-4196-bbb0-3c96757d0c77 AI generated

adfbfc52-c237-4196-bbb0-3c96757d0c77 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number adfbfc52-c237-4196-bbb0-3c96757d0c77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovo G. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl priteisto iÅ¡laikymo sumažinimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Ž. M. 2012-11-15 su ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.2-14) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį teismÄ ir prašė pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu priteisto iÅ¡ atsakovo G.

Legislator headnote

AI generated

adfbfc52-c237-4196-bbb0-3c96757d0c77 · Vilniaus apygardos teismas: poreikiai. Be to, ieÅ¡kovė pateikė teismui daugiau nei 160 raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. augant, jo poreikiai didėja ir Å¡iuo metu sudaro 3785,25 LT/mėn. Todėl 1200 Lt tėvo skiriamo iÅ¡laikymo suma yra aiÅ¡kiai nepakankama. Teismas nepagrįstai nepriskyrė paskolos bÅ«stui įsigyti, bÅ«sto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros, remonto, Å¡ildymo, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidų, transporto priemonės iÅ¡laidų dalies, iÅ¡laidų vaiko auklei prie vaiko poreikiams bÅ«tinų iÅ¡laidų.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2274-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16221-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Ž. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Ž.

M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovo G. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl priteisto iÅ¡laikymo sumažinimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Ž. M. 2012-11-15 su ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.2-14) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį teismÄ ir prašė pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu priteisto iÅ¡ atsakovo G.

M. iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui M. M. dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo G. M. nepilnamečiui sÅ«nui po 2311,27 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2012-11-15) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad po iÅ¡laikymo dydžio nustatymo padidėjo sÅ«naus poreikiai, per mėnesį jam reikia skirti po 3785,25 Lt.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo mėnesio pajamos yra apie 6698,23 Lt, atsakovas įsigijo miesto centre (duomenys neskelbtini) 154,78 kv. m. ploto neįrengtÄ pastogę, todėl turi realias galimybes teikti sÅ«nui didesnį iÅ¡laikymÄ . Pačios ieÅ¡kovės turtinė padėtis pablogėjo, nes po santuokos nutraukimo ji buvusi priversta persikelti į mažesnio ploto butÄ , grÄ Å¾inti paskolÄ bankui ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ atsakovui, be to, ji viena materialiai remia pilnametį sÅ«nų V. M..Atsakovas G.

M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t.2, b.l.38-46) prašė sumažinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nuo 1200 Lt iki 780 Lt, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje Ž. M. įsipareigojo atidaryti atskirÄ sÄ skaitÄ banke, kuri bÅ«tų naudojama iÅ¡imtinai nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidoms. Pagal banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us atsakovas suskaičiavo, kad sÅ«nui per mėnesį iÅ¡leidžiama apie 1405 Lt, kuriuos proporcingai turtinei padėčiai turėtų skirti abu tėvai.

Atsakovo manymu, jo deÅ¡imtmečio sÅ«naus M. M. iÅ¡laikymui pakanka skirti po 780 Lt per mėnesį, todėl ir praÅ¡o mažinti priteisto iÅ¡laikymo sumÄ . IeÅ¡kovė Ž. M. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (t.2, b.l.180-185) prašė atsakovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų. Atsakovo prievolės pagal 2007-11-14 paskolos sutartį ir pagal 2000-03-08 paskolos sutartį yra iÅ¡imtinai asmeninės, todėl negali bÅ«ti vertinamos nustatant atsakovo turtinės padėties pagerėjimÄ ar pablogėjimÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pareigos kontekste.

Dėl nutraukus santuokÄ atsiradusių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, naujai paimto kredito, siekiant įsigyti kitÄ bÅ«stÄ , ieÅ¡kovės turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas sÄ moningai vengia indeksuoti jam tenkančio mokėti nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu (t.2, b.l. 224-226) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ Ž. M. ir G.

M. po 8 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovės lentelėse M. M. poreikių iÅ¡laidos po 3785,25 Lt per mėnesį yra akivaizdžiai per didelės, į jas įskaičiuojamos pačios ieÅ¡kovės iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė vaiko iÅ¡laidoms priskiria jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paskolos dengimÄ , asmeninio automobilio eksploatacijos bei kuro iÅ¡laidas, asmeninio kilnojamojo turto remonto, Å«kio, savo turto draudimo iÅ¡laidas.

Teismo vertinimu, nėra bÅ«tinybės augančiam deÅ¡imtmečiui vaikui pirkti aprangÄ bei avalynę brangiose vardinėse parduotuvėse, vežti laisvalaikiui į (duomenys neskelbtini), samdyti auklę, nes pačiai motinai valstybė garantuoja teisę į apmokamÄ vaiko slaugÄ jo ligos atveju. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo atsakovas savo valia pablogino turtinę padėtį ir svaraus pagrindo - ženklaus jo pajamų sumažėjimo, sveikatos žymaus pablogėjimo, gimusių kitų iÅ¡laikytinių ir pan., kas leistų sumažinti vaikui priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, nagrinėjamu atveju nėra.

Teismas nustatė, kad abu tėvai gauna didesnes, negu vidutines Lietuvoje, pajamas. Jeigu tėvas, gaudamas didesnes pajamas, skiria M. M. 1200 Lt (100%) iÅ¡laikymÄ per mėnesį, tai motina proporcingai gaunamoms pajamoms turėtų skirti 960 Lt (80%) iÅ¡laikymo, nes nei vienas iÅ¡ tėvų negali bÅ«ti atleistas nuo savo vaiko iÅ¡laikymo prievolės. Tokiu bÅ«du per mėnesį nepilnamečio M. M. poreikiams turėtų bÅ«ti iÅ¡leidžiama 2160 Lt suma (1200 Lt + 960 Lt), kurios deÅ¡imties metų vaikui, neturinčiam specialių poreikių, visiÅ¡kai pakanka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė Ž. M. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 229-243) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimÄ toje dalyje, kuria buvo atmestas jos ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat nustatyti atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ) tam, kad bÅ«tų užtikrintas teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ G.

M. priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui M. M., taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str., 3.201 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Å¡ių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad 2009-03-02 sprendimu nutraukiant santuokÄ bylÄ nagrinėjęs teismas ginčo iÅ¡ esmės nesprendė, detaliai nevertino ir netyrė, kokie yra realÅ«s nepilnamečio vaiko M.

M. poreikiai. Be to, ieškovė pateikė teismui daugiau nei 160 rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. augant, jo poreikiai didėja ir šiuo metu sudaro 3785,25 LT/mėn. Todėl 1200 Lt tėvo skiriamo išlaikymo suma yra aiškiai nepakankama. Teismas nepagrįstai nepriskyrė paskolos būstui įsigyti, būsto išlaikymo ir priežiūros, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidų, transporto priemonės išlaidų dalies, išlaidų vaiko auklei prie vaiko poreikiams būtinų išlaidų.2.

Skundžiamu teismo sprendimu buvo konstatuota aplinkybė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo tyčia blogino savo turtinę padėtį, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas nelaikė ieÅ¡kovės reikalavimus įrodančia aplinkybe. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis patvirtina, kad jis elgėsi pasyviai ir neatliko absoliučiai jokių veiksmų, siekdamas kompensuoti savo pajamų srautÄ dėl sumažėjusio darbo užmokesčio. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės ar kitų svarbių priežasčių jis negalėtų dirbti daugiau ir gauti daugiau pajamų.

Atsakovas privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir toks jų dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.

3. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neatlikęs visų ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų ir motyvų vertinimo, nepasisakęs ir neįvertinęs byloje apklaustos liudytojos D.R. parodymų bei vaiko paaiÅ¡kinimų, konstatuotina, kad dėl Å¡ių esminių pažeidimų teismas neužtikrino ieÅ¡kovės teisės į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . IeÅ¡kovei ir jos atstovui teismo posėdžio metu buvo ribojama teisė paaiÅ¡kinti aplinkybes ir užduoti klausimus atsakovui dėl pilnamečio sÅ«naus rėmimo, teismas nutraukdavo ieÅ¡kovę ir komentuodavo ieÅ¡kovės pozicijÄ , akcentuodamas, kad vaikas netinkamai auklėjamas, lepinamas, jam perkami per brangÅ«s rÅ«bai, jam nereikalinga auklė.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo mokamo iÅ¡laikymo indeksacija yra susitarimo reikalas, kad patvirtina, kad byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tinkamai dėl teismo nekompetencijos.4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 3.197 str. ir esant objektyviai pagrįstoms abejonėms dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo, vykdant iÅ¡laikymo prievolę, privalėjo ex officio taikyti atsakovo nekilnojamajam turtui priverstinę hipotekÄ . Jeigu teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nebus vykdomas, jis galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų visapusiÅ¡kai apsaugoti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai. Atsakovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t.2, b.l.248-254) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti i iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Po 2009-03-02 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ieÅ¡kovės turtinė padėtis iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo keisti atsakovo skiriamo vaikui iÅ¡laikymo dydį.

IeÅ¡kovės savo noru prisiimtos prievolės (kreditai) negali bÅ«ti priežastimi reikalauti iÅ¡ atsakovo, jog jis papildomai skirtų lėšų vaiko poreikiams tenkinti.2. Paties atsakovo turtinė padėtis taip pat iÅ¡ esmės nepagerėjo. PrieÅ¡ingai, po santuokos nutraukimo atsakovui neatiteko jokia gyvenamosios paskirties patalpa, todėl jis turėjo įsigyti ir tokį turtÄ , neįrengtÄ pastogę, ir kilnojamÄ jį turtÄ (buitinę technikÄ ), nes po santuokos nutraukimo tokie daiktai taip pat atiteko ieÅ¡kovei.

Tačiau jo pajamų sumažėjimas yra tik jo paties poreikių tenkinimo sumažėjimas, o ne vaiko interesų pažeidimas.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie pasikeitusių vaiko poreikių nepriskyrė išlaidų, susijusių su būsto įsigijimu, taip pat išlaidų, tenkančios ieškovės turto (automobilio ir pan.) įsigijimui, pagerinimui, taip pat išlaidų, susijusių su šio turto naudojimu. Vaikui nėra būtina ir auklė, kurios paslaugomis ieškovė naudojasi tik vaiko ligos atveju, o šis serga retai.

Nepaisant to, ieÅ¡kovė vis tiek auklei moka po 400 Lt/mėn. IeÅ¡kovės organizuojamos vaiko kelionės neturėtų bÅ«ti priskirtos prie bÅ«tinųjų vaiko poreikių ir Å¡ių kelionių iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti kompensuojamos atsakovo sÄ skaita. IeÅ¡kovė nederina su atsakovu vaiko kelionių, o atsakovas ne rečiau kaip kartÄ per metus su vaiku iÅ¡vyksta į užsienį ir kelionių metu skiria vaikui papildomas iÅ¡laidas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieÅ¡kovės nurodyti vaiko poreikiai yra akivaizdžiai per dideli, tinkamai taikė protingumo principus4.

Atsakovas tinkamai vykdo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , kiekvienÄ mėnesį pervesdamas į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ po 1200 Lt. 2013-02-12 atsakovas sumokėjo ir dėl teisės aktuose nustatytos indeksacijos paskaičiuotÄ iÅ¡laikymÄ už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn., dėl ko nėra pagrindo konstatuoti atsakovo vengimo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ ir atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl priverstinės hipotekos nustatymo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.).

Kilusio ginčo esmė - CK 3.201 str., reglamentuojančio teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet Å¡iuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo įsipareigojimo jį teikti dydžio. Dėl Å¡ios teisės normos taikymo prielaidų teisėjų kolegija ir pasisako.  Byloje nustatyta, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu (t.1, b.l .16-18) teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jiedu iÅ¡sprendė visus su santuokos nutraukimus susijusius turtinius bei neturtinius klausimus.

Minėta sutartimi buvo sulygta, kad atsakovas teiks nepilnamečiui sÅ«nui M. M., gi, (duomenys neskelbtini), 1200 Lt dydžio kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ , kuris bus mokamas į atskirÄ sÄ skaitÄ (sutarties 3 p.- 4p.). Apeliantė, praÅ¡ydama vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ padidinti beveik dvigubai, tokį reikalavimÄ grindė dviem aplinkybėmis: iÅ¡ esmės iÅ¡augusiais vaiko poreikiais bei pablogėjusia savo pačios turtine padėtimi po santuokos nutraukimo, kÄ , jos nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas įvertino netinkamai.

Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija bei skundo argumentacija negali sutikti.Sutuoktiniai, siekdami pasinaudoti savo teise patiems susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru jų pareiÅ¡kimų susijusių padarinių kas yra privaloma sÄ lyga santuokai Å¡iuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), gali kompleksiÅ¡kai iÅ¡spręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus. Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tiek, kad ja nebÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai.

Tokių pažeidimų nenustačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, sprendimu nutraukdamas santuokÄ patvirtina ir sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sÄ lygas teismas perkelia į teismo sprendimÄ , toks teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iÅ¡ privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sÄ lygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negalėtų pasinaudoti tokia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti.  Vertinti sutuoktinių susitarimo detalių (konkrečių sÄ lygų), t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks Å¡io turto aktyvas bei pasyvas atitenka, jeigu tai nesusiję su vieÅ¡u interesu ar įstatymo imperatyvu (pavyzdžiui, su kreditorių interesais, prievolių jiems pasidalijimu), kodėl sutuoktiniai susitaria dėl bÅ«tent tokio iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas tokiose bylose nėra įpareigotas.

Teismui pakanka nustatyti, ar konkrečios sutarties nuostatos nepažeidžia vaiko interesų, ar iÅ¡laikymo dydis yra protingas, ar iÅ¡laikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sÄ lygomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad santuokos nutraukimo metu teismas nesprendė klausimo, kokie yra realÅ«s nepilnamečio vaiko M. M. poreikiai, o tokia jos pozicija atitinkamai reikÅ¡tų, kad realių vaiko poreikių nustatymas gali bÅ«ti naujos bylos dalykas, teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nors iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms įstatymų leidėjo valia galima pakeisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymu bei jų gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymu, tokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas yra ne Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau padaryta pačių tėvų susitarimu ir susitarimas pripažintas neprieÅ¡taraujančiu nei vaiko, nei tėvų interesams), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia tokia susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu (t.y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo/motinos turtinė padėtis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nesudaro prielaidų keisti teismo sprendimu įtvirtintÄ iÅ¡laikymo dydį.Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas svarbių ir reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kad po 2009-03-02 priimto teismo sprendimo iÅ¡ esmės pakito tėvo (motinos) turtinė padėtis ir ar pakito vaiko (vaikų) poreikiai, kas, atitinkamai, sudarytų prielaidas atsakovo iÅ¡laikymo pareigos savo nepilnamečiui vaikui padidinimui (pagal ieÅ¡kinį) arba sumažinimui (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį), nenustatė ir teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka.

Apeliantė kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Nekilnojamojo turto įgijimo, jam įgyti tikslinių paskolų gavimas ar šiek tiek pakitusios (sumažėjusios) atsakovo mėnesinės pajamos taip pat buvo priimtos domėn ir teismo įvertintos, kaip nereiškiančios esminio kiekvienos iš ginčo šalies turtinės padėties pagerėjimo ar pablogėjimo po teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio.

Kolegija taip pat nesutinka ir su apeliantės vertinimu, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CK 3.201 str. taikymo prielaidas. Minėtame įstatyme įtvirtinta nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymÄ ir iÅ¡saugoti protingÄ tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrÄ . Todėl vaiko poreikiai, atsižvelgiant į konkretaus vaiko amžių, ne tik gali, bet ir privalo bÅ«ti vertinami jų protingumo aspektu, t.y. tenkinami gali bÅ«ti ne absoliučiai visi vaiko poreikiai, kuriuos tik iÅ¡vardija ir raÅ¡ytiniais įrodymais grindžia vienas iÅ¡ tėvų, o tik protingi ir objektyviai reikalingi.

Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad teismas, apskaičiuodamas realius vaiko poreikius, juos nepagrįstai sumažino, lyginant su buvusiu šalių susitarimu – tiek ieškinys dėl išlaikymo padidinimo, tiek priešieškinis dėl jo sumažinimo nebuvo patenkinti, vadinasi, atsakovo išlaikymo pareigos dydis, nustatytas sprendimu, liko toks pats. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių naujų argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kad esminis vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimas po 2009-03-02 teismo sprendimo nekonstatuotinas.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir skundo argumentai, kad apeliantei nebuvo užtikrinta teisė į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ar buvo ribojamos jos procesinės teisės, kad procesas buvo pažeistas iÅ¡ esmės, kadangi teismas pažeidė prioritetinį vaiko teisių apsaugos principÄ . Bylos medžiaga, jos procesinė eiga bei teismo posėdžių protokolas neleidžia sutikti su deklaratyviais apeliantės skundo teiginiais, kad jos procesinės teisės buvo nepagrįstai apribotos.

Ji naudojosi visomis Å¡aliai priklausančiomis procesinėmis teisėmis – turėti atstovÄ , teikti įrodymus į bylÄ , teikti praÅ¡ymus, duoti paaiÅ¡kinimus, užduoti klausimus. Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina, o nepalankaus teismo sprendimo priėmimas vienai iÅ¡ bylos Å¡alių (Å¡iuo atveju sprendimas nebuvo palankus abiems ginčo Å¡alims) savaime nereiÅ¡kia teismo sprendimo neteisėtumo, teismo tendencingumo.

Apeliantė interpretuoja faktines bylos aplinkybes ir įstatymus sau palankia ginčo baigties linkme, tačiau toks interpretavimas gali iÅ¡ esmės skirtis nuo teismo atliekamo ginčo teisinio įvertinimo. Skundo teiginiai, susiję su profesinės etikos pažeidimais nenagrinėtini, kaip pareikÅ¡ti ne tam adresatui. Tačiau Å¡iame kontekste buvo pasisakyta ir dėl iÅ¡laikymo dydžio indeksavimo, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.193 str. 3 d. bei 3.208 str. nuostatas, jeigu vienas iÅ¡ tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, kitas iÅ¡ tėvų įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, Å¡i taisyklė taikytina ir iÅ¡laikymo sumos indeksavimui Vyriausybės kasmet nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui vykdomojo rašto gavimas ir jo pateikimas antstoliui priklauso tik nuo pačios apeliantės valios, o tokio rašto antstoliui pateikimas suponuoja jo pareigas išieškoti indeksuotas periodines išmokas. Iš 2013-01-09 antstolės pateiktos informacijos (t.2, b.l. 191) matyti, kad neindeksuotas išlaikymas po 1200 Lt atsakovo buvo mokamas tiesiogiai apeliantei, ir nėra duomenų, kad ji pati būtų nurodžiusi antstoliui, kad negauna dėl infliacijos nustatyto indeksavimo.

Todėl Å¡ioje situacijoje interpretuoti teismo įvardintÄ pačių ginčo Å¡alių susitarimÄ dėl indeksavimo kaip teismo kompetencijos stokÄ patvirtinančiÄ aplinkybę ir dėl to abejoti teismo priimtu sprendimu nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų.         Dar vienas skundo argumentas susijęs su CK 3.197 str. įtvirtinto priverstinio įkeitimo (hipotekos) instituto netaikymu pirmosios instancijos teismo iniciatyva. IÅ¡laikymas skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sÄ lygoms vaiko fizinei ir protinei bÅ«klei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiÅ¡kam gyvenimui.

Atsižvelgiant į iÅ¡laikymo paskirtį, Å¡ios prievolės įvykdymui užtikrinti įstatymų leidėjas ir nustatė priverstinį įkeitimÄ , kuris, prireikus, galėtų bÅ«ti taikomas tiek vaiko atstovo praÅ¡ymu, tiek teismo iniciatyva. Aptariama teisės norma leidžia nustatyti tėvų (ar tik vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ tam atvejui, kad iÅ¡ Å¡io turto galima bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu priteistÄ , net neteikiamÄ iÅ¡laikymÄ . Nagrinėjamojoje byloje teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo vertinti, kad egzistuoja iÅ¡laikymo vaikui galimo neteikimo grėsmė.

PrieÅ¡ingai, nustatytas iÅ¡laikymas buvo teikiamas periodiÅ¡kai ir to apeliantė neneigia, taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jau minėta antstolės pažyma. Apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas ateityje vengs mokėti iÅ¡laikymÄ piniginėmis lėšomis, arba iÅ¡ savo gaunamų pajamų neiÅ¡galės jo mokėti ir tokiu bÅ«du reikėtų mokėjimÄ užtikrinti jo įsigyto po santuokos nutraukimo turto (neįrengtos palėpės) hipoteka.

Å iuo atveju vien prielaidų dėl atsakovo galimo nesÄ Å¾iningumo, teiginių apie finansiÅ¡kai nenaudingų vartojimo paskolos sandorių sudarymÄ ar turėto asmeninio žemės sklypo perleidimÄ iÅ¡ karto po santuokos nutraukimo neatlygintiniu (dovanojimo) sandoriu savo tėvui, aiÅ¡kiai nepakanka tokiam savininko teisių apribojimui, kaip priverstinė hipoteka iki vaiko pilnametystės, taikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismui adresuotas apeliantės praÅ¡ymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, kurios, pastebėtina, yra įgytos už paskolÄ pagal BÅ«sto kreditavimo sutartį ir įkeistos kreditoriui sutartine hipoteka (t.1, b.l. 203-204, 205-219), negali bÅ«ti patenkintas.  Apibendrinant konstatuotina, kad byla iÅ¡nagrinėta teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo teisėjų kolegija nenustatė, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl Å¡io ginčo susiformuoti.

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (t.2, b.l. 264-265), jų dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatytus kriterijus bei dydžius, todėl jam kompensuotinos pilnai (CPK 98 str.).

                                                                       Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ Ž. M. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų G. M. naudai. Teisėjai                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                           Dalia Kačinskienė      Dainius Rinkevičius